Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Pasaulio ekonomikos aktualijos

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė Lettered Rodyti pranešimą
    Situacija ta pati, įdėjau infliacijos kreivę, kuri tik per krizes ir stagnaciją yra minusinė. Pvz. būsto ar biuro būtent dėl to ir neperka, nes po metų jis kainuos mažiau. O statyba kaip žinom ekonomikos veidas ir nemažas procentas bvp. Beje, ir elektronika nepasakyčiau, kad pinga, kiek pamenu prieš 5 ar 10 metų vienas geresnių Nokia ar Samsung modelių kainuodavo gerokai pigiau nei atitinkamai dabar. Jau nekalbant apie visokius iPhonus ir Macbookus.
    Butą ar biurą perki (jei ne spekuliacijos tikslais) ne dėl to, kad tikiesi, kad kaina kils ar kris, o todėl, kad tau reikia kažkur gyventi ar įkurdinti savo darbuotojus. Niekas tikrai metus negyvens gatvėje ar neplės savo bendrovės veiklos ir rizikuos negauti daugiau pajamų nei ta kaina nukris per metus. Taip pat ir su kitais dalykais. Kainos kilimo ar kritimo ilgesnį laiką laukia tik tie, kurie perka spekuliaciniais tikslais.

    Kaip matyti tavo grafike tai defliacija ar žema infliacija (Keynesianistai sakytų - per žema ) buvo visiškai normalus dalykas ne tik krizių metu. Jei žiūrėtume dar senesnius metus tai defliacija vyko nuolatos, o ekonomika puikiausiai augo.



    Elektronika pinga. Pažiūrėk kiek kainavo eilinis normalus televizorius, mobilus telefonas ar kompiuteris prieš dešimt metų ir dabar. Apple gaminiai yra prabangos prekės, kurioms galioja visai kiti dėsniai.
    Post in English - fight censorship!

    Comment


      Parašė index Rodyti pranešimą
      Aš, asmeniškai, baisiuosi nuo pat krizės pradžios vykstančiais valiutų karais, nesibaigiančiais QE
      Baisėtis QE visai nereikia.

      Kas vyksta, kai FED'as vykdo QE? Jis supirkinėja iš įvairių finansinių institucijų (kažkiek gal ir iš kitų įmonių ar net privačių asmenu, bet kiek suprantu tokių pakliūna nedaug) jų turimus vertybinius poperius, o moka už juos "išspausdintais" doleriais. Kuo skiriasi finasinė institucija nuo kokio paprasto UAB'o, ar tiesiog eilinio Jono Jonaičio? Tuo, kad turi rezervo sąskaitą FEDe ir vykdo tam tikrą finansinę veiklą po FEDo priežiūra. FEDas moka savo naujai iškeptus dolerius į atitinkamos institucijos rezervo sąskaitą kurią pats ir administruoja. Tiek vertybiniai popieriai, tiek pinigai rezervo sąskaitoje yra finansinės institucijos aktyvas, t.y. turtas. Kitaip sakant FED'as su finansine institucija apsikeičia turtu. Štai ir viskas.

      Kyla natūralus klausimas - tai kokia gi QE prasmė? Meinstryminė teorija teigia, kad paskolas galinčios suteikti FI (bankai) gali išskolinti rezervus rinkoje, tuo potencialiai sukeldami hiperinfliaciją dėl trilijonų "nieko nepadengtų dolerių" paleidimo į apyvartą, arba už rezervus pripirkti naftos ir aukso, tuo sukeldamos kainų šuolius. Problema ta, kad FI iš principo negali išskolinti rezervų, nes juos administruoja FEDas ir bankas negali duoti FEDui pavedimo sumokėti doleriais iš rezervo sąskaitos kokiam nors Habibui už naftą, senamnamui už auksą ar index'ui už NT. Esmė tame, kad doleriai FI rezervo sąskaitose gali "vaikščioti" tik tarp rezervo sąskaitų arba būti iškeisti į grynuosius. T.y. vienintelis būdas nutekinti dolerius iš rezervo sąskaitos į rinką yra juos išgryninti ir paleisti į apyvartą. Aišku niekas to nedaro, nes tai yra brangu, sudėtinga, ko gero greitai būtų susekta FEDo ir užbaninta

      Taigi QE turėtų veikti grynai per psichologiją. T.y. padidinti pasitikėjimą tarp FI ir taip palengvinti kreditavimą, o taip pat rinkoje sukelti didesnės infliacijos lūkesčius ir taip paskatinti "sedinčius ant cash'o" (o tokių pilna) greičiau tuos pinigus kažkur naudingai išleisti tuo paskatinant ekonomiką. Čia viena medalio pusė.

      Kita medalio pusė - nors FEDas supirko ir krūvą šiukšlinių vertybinių popierių, bet supirko taip pat ir krūvas normalių, palūkanas generuojančių vertybinių popierių tuo realiai sumažindamas pinigų kiekį ekonomikoje (o ne padidindamas kaip klykauja infliacijos šaukliai). T.y. QE realus poveikis yra defliacinis (tą rodo rekordinės FEDo pajamos). Ir kuris iš šių poveikių bus stipresnis, ar psichologinis - infliacinis, ar realus - defliacinis turbūt nežino nė pats Bernankė.
      Paskutinis taisė Tomas; 2013.01.03, 11:39.
      It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

      Comment


        Parašė index Rodyti pranešimą
        Butą ar biurą perki (jei ne spekuliacijos tikslais) ne dėl to, kad tikiesi, kad kaina kils ar kris, o todėl, kad tau reikia kažkur gyventi ar įkurdinti savo darbuotojus. Niekas tikrai metus negyvens gatvėje ar neplės savo bendrovės veiklos ir rizikuos negauti daugiau pajamų nei ta kaina nukris per metus. Taip pat ir su kitais dalykais. Kainos kilimo ar kritimo ilgesnį laiką laukia tik tie, kurie perka spekuliaciniais tikslais.

        Kaip matyti tavo grafike tai defliacija ar žema infliacija (Keynesianistai sakytų - per žema ) buvo visiškai normalus dalykas ne tik krizių metu. Jei žiūrėtume dar senesnius metus tai defliacija vyko nuolatos, o ekonomika puikiausiai augo.

        Atvaizdas


        Elektronika pinga. Pažiūrėk kiek kainavo eilinis normalus televizorius, mobilus telefonas ar kompiuteris prieš dešimt metų ir dabar. Apple gaminiai yra prabangos prekės, kurioms galioja visai kiti dėsniai.
        Galima be problemų nuomotis arba pas ką nors kitą toliau glaustis, jei žinai, kad vėliau bus galima NT įsigyti pigiau, tas ir vyksta dabar. Pvz. ir pats neskubu pirkti NT, nes žinau, kad kelis metus jis tikrai iš esmės nebrangs, jeigu dabar būtų kokie 2002-2005 metai, elgčiausi visai priešingai (kalba eina ne apie NT spekuliacijai).
        Palyginus kiek seniau kainavo geriausias tuo laiku Nokia 3310 ar kineskopinis televizorius su tai, kiek dabar kainuoja naujausias smartphonas ar plazminis televizorius, tai kainos sakyčiau smarkiai išaugusios. Macbookas irgi stabiliai kiekvienos kartos vis keliolika ar keliasdešimt procentų brangesnis.
        Beje, ta pati infliacija (kaip ir BVP augimas be jos) nieko nereiškia iš esmės, vat kaip atrodo BVP gyventojui įvertinus visus kainų skirtumus, XVIII ar XIX am. iš vis normalios ekonomikos nebuvo.

        Paskutinis taisė Lettered; 2013.01.03, 10:01.
        Flickr

        Comment


          Parašė Tomas Rodyti pranešimą
          Kitoje temoje John'as kaip tik skundžiasi, kad eilinį kartą pabrango Londono VT bilietai ir kad tuoj bus apmokestintas važinėjimas dviračiu ir vaikščiojimas pėsčiomis. Tai toks ir gėris ta defliacija ...
          Tomai, ar nuo Keynesianistinės propagandos apsisuko smegenys visai? Kuo toliau, tuo mažiau suprantu tavo kliedesius, o anksčiau rašinėdavai tikrai protingai. Mes su Jonu padarėm hipotezę, kad tau einant gatve ant galvos užkrito balkonas. Ar tai yra teisybė?
          You have your way. I have my way. As for the right way, the correct way, and the only way, it does not exist.

          Comment


            Parašė Lettered Rodyti pranešimą
            Palyginus kiek seniau kainavo geriausias tuo laiku Nokia 3310 ar kineskopinis televizorius su tai, kiek dabar kainuoja naujausias smartphonas ar plazminis televizorius, tai kainos sakyčiau smarkiai išaugusios.
            Ne visai korektiški palyginimai. Nokia tada nebuvo smartfonas. Dabar panašaus lygio telefoną nusipirksi žymiai pigiau, nei tada kainavo Nokia 3310, mid-level smartfoną - už panašią kainą, high level smartfonas - taip, kainuos brangiau. Bet tai jau visai kitas produktas - iš principo kompas.
            Šiaip elektronika pinga. Jei kažkoks produktas atrodo kad brangsta - reiškia jis stipriai sudėtingėja.

            Comment


              Parašė blitz Rodyti pranešimą
              Tomai, ar nuo Keynesianistinės propagandos apsisuko smegenys visai? Kuo toliau, tuo mažiau suprantu tavo kliedesius, o anksčiau rašinėdavai tikrai protingai. Mes su Jonu padarėm hipotezę, kad tau einant gatve ant galvos užkrito balkonas. Ar tai yra teisybė?
              Pasikeičiau "avatarą" - ir viskas tik dėl Jūsų
              It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

              Comment


                Parašė Tomas Rodyti pranešimą
                Pasikeičiau "avatarą" - ir viskas tik dėl Jūsų
                Na, socialdemokratai nėra ekonomikoje liberalai, kaip mūsų forumiečiai - jūsų kritikai.
                Nesu keynesistinės ekonomikos žinovas, bet man ji panašesnė į socialistinį (bet ne tarybinį) modelį.

                Comment


                  Keynes'as mirė prieš 70 metų jei ką ...
                  It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                  Comment


                    Parašė Tomas Rodyti pranešimą
                    Keynes'as mirė prieš 70 metų jei ką ...
                    Na, yra Krugmanas.
                    Marksas mirė prieš 130 metų

                    Comment


                      Parašė Silber418 Rodyti pranešimą
                      Norvegijos uostamiestis Narvikas bei Švedija ruošiasi naujam geležies rūdos gavybos bei eksporto į užjurio rinkas, o ypač Kiniją, bumui. Jau kitų metų pradžioje Švedijoje bus pradėtas eksploatuoti naujas telkinys Kaunisvaara, esantis už šiaurės poliarinio rato, prie sienos su Suomija. Kadangi iki šiol geležies rūdą patogiausia buvo gabenti per artimiausią Norvegijos uostą Narviką, šis bendradarbiavimas bus pratęstas.
                      Šias laikais, vykstant statybų bumui, geležies paklausa tampa vis didesnė ir tikėtinas šios žaliavos vertės padidėjimas.

                      Daugiau informacijos: Norwegian port eyes Swedish iron ore boom.

                      Kaunisvaara yra didelis geležies telkinys, atrastas tiriant jau eksploatuojamų karjerų prie Kirunos ir Malmberget plėtros perspektyvas.
                      Be šio telkionio, prieš kelis metus buvo rasti keli nauji geležies rūdos (vieni didžiausių Europoje) ir aukso telkiniai, kurių eksplotavimas kol kas nebus pradedamas. Tačiau artimiausiais metais bus pradėtas retųjų žemės metalų telkinio, esančio vidurio Švedijoje, eksplotavimas.
                      Telkinys pradėtas eksploatuoti praėjusių metų gruodžio mėnesį. Pirmiausia, grynoji rūda bus perdirbama ir, tikimasi, jog pirmoji partija bus išplūkdyta per Norvegijos Narviko uostą šių metų pirmąjį ketvirtį.
                      Naujas geležies rūdos karjeras Švedijos šiaurėje, prie Pajala miestelio į šiaurę nuo šiaurės poliariainio rato, buvo įkurtas per 2 metus. Taip pat vyksta naujų telkinių stegimo darbai bei veiklos atnaujinimas kai kuriuose senesniuose (šiuolaiškiškai pertvakrytuose) karjeruose.
                      Geležies ir plieno paklausa pastaruoju metu didėja dėl statybų bumo įvairiuose pasaulio regionuose. Kadangi Švedijos šiaurėje glūdi nemaži labai geros ir geros kokybės metalų (ypač, geležies rūdos) telkiniai, šioje valstybėje telkiniai bus intensyviau eksploatuojami. Taip pat pastebėta, jog nauja kalnakasybos era padidino investuotojų susidomėjimą šiuo itin retai apgyvendintu regionu.
                      Kai kurių karjerų Švedijoje ir Suomijoje vieta:

                      (c) northland.eu


                      Pirmasis kompanijos "Northland Resources" eksplotavimo darbų pradžią pranešimas:



                      Daugiau informacijos: Northland Resources.
                      Paskutinis taisė Silber418; 2013.01.09, 02:40.

                      Comment


                        Peter Schiff apie infliaciją su konkrečiu statistiniu eksperimentu. Verta pažiūrėt ypač Tomui.
                        http://www.europac.net/media/video_b...aganda_exposed

                        Comment


                          Parašė deep'as Rodyti pranešimą
                          Peter Schiff apie infliaciją su konkrečiu statistiniu eksperimentu. Verta pažiūrėt ypač Tomui.
                          http://www.europac.net/media/video_b...aganda_exposed
                          Tušti paistatai kažkokio pseudoekonomisto siekiant asmeninės naudos, pažiūrėkim į realią bendrą situaciją. Kaip matom, nėra kažkokios hiperinfliacijos, labiausiai žmonėms juntama infliacija (maisto produktų, energijos) paskutinius 30 metų stabiliai mažėja, o BVP gyventojui (įvertinus aišku infliaciją) stabiliai auga:



                          Paskutinis taisė Lettered; 2013.01.11, 08:38.
                          Flickr

                          Comment


                            Matyt nusprendęs, kad jis "pseudoekonomistas" to video ir nežiūrėjai, nes jam oponuoji rodydamas CPI rodiklį, kurio skaičiavimas ten ir kritikuojamas.
                            Post in English - fight censorship!

                            Comment


                              Parašė index Rodyti pranešimą
                              Matyt nusprendęs, kad jis "pseudoekonomistas" to video ir nežiūrėjai, nes jam oponuoji rodydamas CPI rodiklį, kurio skaičiavimas ten ir kritikuojamas.
                              Žiūrėjau be garso Geriau pasitikėti oficialia statistika, arba bent jau tikrais ekonomistais, o ne kažkokiomis demagogijomis, nes tuomet ir galima sakyti, jog bvp rodiklis niekinis?
                              Flickr

                              Comment


                                Parašė Lettered Rodyti pranešimą
                                Žiūrėjau be garso Geriau pasitikėti oficialia statistika, arba bent jau tikrais ekonomistais, o ne kažkokiomis demagogijomis, nes tuomet ir galima sakyti, jog bvp rodiklis niekinis?

                                Austrų mokyklos teorija nėra demagogijos ir joje tiesos yra ir nemažai (Nors ji, kaip ir visos teorijos visko nepaaiškina idealiai), o keinsizmu tikėti fanatiškai kaip religija irgi nereiktų, kad ir kaip už jį agituoja visokie Krugmanai ir jo primoko universitetuose. Erezijose nėra nieko blogo, tuo labiau kai jos bent kažkiek pagrįstos faktais, kaip ir šiuo atveju.

                                Kitas dalykas, kad JAV statistika aš irgi pasitikiu šiek tiek mažiau nei europietiška (Nors konkrečiai dėl CPI nieko pasakyti negaliu, pats neskaičiavau kaip Schiffas), bet visokie "annualized" rodikliai yra švelniai tariant keistoki.

                                p.s. Ir Schiffas yra "tikras ekonomistas", nors ir palaiko kitą teorija. Nebūtina gauti Nobelio premiją už tarptautinės prekybos teoriją, kad galėtum vadintis ekonomistu ir kritikuoti valstybių ekonomikos politiką.
                                Paskutinis taisė index; 2013.01.11, 13:20.
                                Post in English - fight censorship!

                                Comment


                                  Parašė index Rodyti pranešimą
                                  Austrų mokyklos teorija nėra demagogijos ir joje tiesos yra ir nemažai (Nors ji, kaip ir visos teorijos visko nepaaiškina idealiai), o keinsizmu tikėti fanatiškai kaip religija irgi nereiktų, kad ir kaip už jį agituoja visokie Krugmanai ir jo primoko universitetuose. Erezijose nėra nieko blogo, tuo labiau kai jos bent kažkiek pagrįstos faktais, kaip ir šiuo atveju.

                                  Kitas dalykas, kad JAV statistika aš irgi pasitikiu šiek tiek mažiau nei europietiška (Nors konkrečiai dėl CPI nieko pasakyti negaliu, pats neskaičiavau kaip Schiffas), bet visokie "annualized" rodikliai yra švelniai tariant keistoki.

                                  p.s. Ir Schiffas yra "tikras ekonomistas", nors ir palaiko kitą teorija. Nebūtina gauti Nobelio premiją už tarptautinės prekybos teoriją, kad galėtum vadintis ekonomistu ir kritikuoti valstybių ekonomikos politiką.
                                  Kritika susijusi su labai aiškiu asmeniniu verslu ir vienpusiška, nežiūrint bendro konteksto. Koks skirtumas, kieno statistika patikimesnė, JAV ar kokios Graikijos arba Ispanijos, svarbu kaip žmonės gyvena
                                  Flickr

                                  Comment


                                    Parašė Lettered Rodyti pranešimą
                                    Kritika susijusi su labai aiškiu asmeniniu verslu ir vienpusiška, nežiūrint bendro konteksto.
                                    Kad kritika susijusi su asmeniniu verslu tai taip. Bet dėl to visai į ją neatsižvelgti irgi nereiktų? Nežiūri kokio bendro konteksto? Kitaip nei kiti JAV "ekonomistai" netrimituoja, kad JAV politika geriausia, valstybė mokiausia, visos problemos tik už Atlanto, todėl dar paskolinkit mums ir mažesnėmis palūkanomis?

                                    Parašė Lettered Rodyti pranešimą
                                    Koks skirtumas, kieno statistika patikimesnė, JAV ar kokios Graikijos arba Ispanijos, svarbu kaip žmonės gyvena
                                    Aš apie ratus, tu apie batus. Kalbėjau konkrečiai apie statistikos patikimumą, ką kritikavo ir Schiffas. Mano nuomone Eurostato statistika atrodo patikimesnė už JAV.
                                    Post in English - fight censorship!

                                    Comment


                                      Infliacija stabili, BVP kyla, tik JAV vis daugėja besinaudojančių maisto talonais:
                                      http://www.trivisonno.com/wp-content...mps-Yearly.jpg
                                      Kažkaip galai nesueina.
                                      Paskutinius metus galima nurašyti krizei, tačiau jų skaičius auga nuo 2000 m. Šiuo metu yra 47 mln. Tai maždaug šeštadalis visos šalies.

                                      Comment


                                        Parašė index Rodyti pranešimą
                                        Kad kritika susijusi su asmeniniu verslu tai taip. Bet dėl to visai į ją neatsižvelgti irgi nereiktų? Nežiūri kokio bendro konteksto? Kitaip nei kiti JAV "ekonomistai" netrimituoja, kad JAV politika geriausia, valstybė mokiausia, visos problemos tik už Atlanto, todėl dar paskolinkit mums ir mažesnėmis palūkanomis?

                                        Aš apie ratus, tu apie batus. Kalbėjau konkrečiai apie statistikos patikimumą, ką kritikavo ir Schiffas. Mano nuomone Eurostato statistika atrodo patikimesnė už JAV.
                                        Ekonomikoje labai svarbu psichologija, todėl JAV turi aukštą reitingą, o kitos šalys, nors ir turinčios stipresnę ekonomiką, žemesnį. Taip pat kaip ir ponas Schiff bando įtikinti savo verslo sėkme, nors ekonomimis pagrįstumas tokioms investicijoms gana nepatikimas
                                        Flickr

                                        Comment


                                          Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
                                          Infliacija stabili, BVP kyla, tik JAV vis daugėja besinaudojančių maisto talonais:
                                          http://www.trivisonno.com/wp-content...mps-Yearly.jpg
                                          Kažkaip galai nesueina.
                                          Paskutinius metus galima nurašyti krizei, tačiau jų skaičius auga nuo 2000 m. Šiuo metu yra 47 mln. Tai maždaug šeštadalis visos šalies.
                                          Tie besinaudojantys maisto talonais gyvena geriau nei statistinis graikas ar ispanas. Tiesiog vargšo savoka yra labai sąlyginė. Tie patys vargšai stovi naktį eilėje prie naujo iphono.
                                          Paskutinis taisė Lettered; 2013.01.11, 14:01.
                                          Flickr

                                          Comment

                                          Working...
                                          X