Pasaulio ekonomikos aktualijos

[Tomas]

Nenudirba. Tik nepagrįstai gauna daugiau pinigų iš ES už neatliktą darbą. Dėl to ir krizė.

O Lietuva pagrįstai gauna daug pinigų iš ES?

[index]

Kaip čia buvo, kad verslas, kuris kaip žinia neklysta, taškėsi pinigais ir investavo ne ten kur reikėjo?

Tikėtina, todėl, kad tokį taškymąsi ir investavimą ne ten kur reikia skatino valstybė. JAV "skatinimo planą" pristatant visiems namų po dot-com krizės ir rugsėjo 11, mūsų lengvatines būsto paskolas pameni? Reiktų pasidomėti, bet manau, kad su Ispanija buvo labai panašiai.

Ir jeigu dabartinę krizę "spręsime" valstybei padedant pūsdami naują burbulą baigsis lygiai taip pat.

Problema ne tame, kad taškėsi pinigais, o tame, kad taškėsi skolintais pinigais. Jei valstybė būtų mažiau taupius, o daugiau leidus, tai privatus sektorius nebūtų sėdęs į tokį gilų minusą ir nebūtų tokios krizės.

O koks skirtumas kas pinigus leidžia, valstybė ar privatūs asmenys? Iš esmės, skirtumo tarp jų nėra. Tokiu atveju valstybės skolų krizė būtų prasidėjusi iš karto ir turėtumėm kažką panašaus į dabartinę Graikiją. Dabar gi krizė pirma prasidėjo privačiame sektoriuje, o tik po to persimetė valstybei. Kuo vienas variantas geresnis už kitą?

[John]

O Lietuva pagrįstai gauna daug pinigų iš ES?

Lietuva stengiasi imtis reformų ir gerinti einamosios sąskaitos balansą. Ar ES parama pagrįsta, pamatysime vėliau. Jei Lietuva nesusitvarkys einamosios sąskaitos, ištis Graikijos/Ispanijos likimas ir tada bus galima sakyti, kad ES parame nepagrįsta. Nors kol kas tendencijos lyg ir pozityvios. Energetikos projektai turėtų šitą problemą sutvarkyti.

[Tomas]

O koks skirtumas kas pinigus leidžia, valstybė ar privatūs asmenys? Iš esmės, skirtumo tarp jų nėra. Tokiu atveju valstybės skolų krizė būtų prasidėjusi iš karto ir turėtumėm kažką panašaus į dabartinę Graikiją. Dabar gi krizė pirma prasidėjo privačiame sektoriuje, o tik po to persimetė valstybei. Kuo vienas variantas geresnis už kitą?

Esminis skirtumas - valstybė gali atsisakyti mokėti skolas ir nieko tu jai nepadarysi

[senasnamas]

Esminis skirtumas - valstybė gali atsisakyti mokėti skolas ir nieko tu jai nepadarysi

Tai kodėl Graikija neatsisako? Jeigu kokiais 2009 m. būtų pasiuntusi visus kreditorius į keturias puses, šiandien jos padėtis būtų daug geresnė. Tačiau vietoj to ji ir toliau kaupia skolą.

[index]

Esminis skirtumas - valstybė gali atsisakyti mokėti skolas ir nieko tu jai nepadarysi

Gali areštuoti užsienyje esantį turtą.

Privatus asmuo lygiai taip pat gali atsisakyti mokėti skolas, bankrutuoti ir tu jam lygiai taip pat nieko nepadarysi. Blogiausiu atveju atiduosi kreditoriui jau nuvertėjusį už jo pinigus nupirktą turtą ir pasiųsi toli toli. Aišku, taip daryti nei privačiam asmeniui nei valstybei nereikėtų, nes po to paskolas jau matysi kaip savo ausis.

[Tomas]

Tai kodėl Graikija neatsisako? Jeigu kokiais 2009 m. būtų pasiuntusi visus kreditorius į keturias puses, šiandien jos padėtis būtų daug geresnė. Tačiau vietoj to ji ir toliau kaupia skolą.

Nes graikai kvailiai.

Gali areštuoti užsienyje esantį turtą.

Privatus asmuo lygiai taip pat gali atsisakyti mokėti skolas, bankrutuoti ir tu jam lygiai taip pat nieko nepadarysi. Blogiausiu atveju atiduosi kreditoriui jau nuvertėjusį už jo pinigus nupirktą turtą ir pasiųsi toli toli. Aišku, taip daryti nei privačiam asmeniui nei valstybei nereikėtų, nes po to paskolas jau matysi kaip savo ausis.

Fizinio asmens bankrotas nereiškia, kad skolos nusibraukia. O LT berods apskritai dar nėra priimtas fizinių asmenų bankroto įstatymas?

O ir šiaip - valstybei leidžiančiai savo pinigus nėra jokio reikalo skolintis.
Jei turėtum teisė spausdinti litus - negi skolintumeisi iš senonamo tam, kad nusipirktum alaus? Taigi nusipieštum kiek reikia ir ramu.

[index]

Fizinio asmens bankrotas nereiškia, kad skolos nusibraukia. O LT berods apskritai dar nėra priimtas fizinių asmenų bankroto įstatymas?

Iš esmės, nusibraukia. Anksčiau ar vėliau. Labai norint galima nustatyti, kad ir iškart, tik po to nelabai kas begalės pasiskolint. Lygiai taip pat ir su defaultint linkusiom valstybėm (Argentina? ).

O ir šiaip - valstybei leidžiančiai savo pinigus nėra jokio reikalo skolintis.
Jei turėtum teisė spausdinti litus - negi skolintumeisi iš senonamo tam, kad nusipirktum alaus? Taigi nusipieštum kiek reikia ir ramu.

Čia jau gaunasi tiesioginis taupančiojo ir pinigų turinčio apiplėšinėjimas. Nemanau, kad Senamnamui būtų smagu jei jis pinigus turi užsidirbti, o aš paimu ir nusipaišau.

[Tomas]

Iš esmės, nusibraukia. Anksčiau ar vėliau. Labai norint galima nustatyti, kad ir iškart, tik po to nelabai kas begalės pasiskolint. Lygiai taip pat ir su defaultint linkusiom valstybėm (Argentina? ).

Kad Argentina pastaraisiais laikais lyg ir visai neblogai gyvena?

Čia jau gaunasi tiesioginis taupančiojo ir pinigų turinčio apiplėšinėjimas. Nemanau, kad Senamnamui būtų smagu jei jis pinigus turi užsidirbti, o aš paimu ir nusipaišau.

Jei pinigus piešia ne Petras, o valstybė tai gaunasi ne taupančio apiplėšimas, o "apdovanojimas", nes valstybės išlaidos = privataus sektoriaus pajamoms.

[index]

Kad Argentina pastaraisiais laikais lyg ir visai neblogai gyvena?

Kaip čia pasakius, BVP dar auga, bet pasiskolinti nelabai pavyksta, valstybės biudžetas susiduria su pastoviomis problemomis. Pagal BVP tiek iki mūsų, tiek tuo labiau Graikų dar labai toli.

Jei pinigus piešia ne Petras, o valstybė tai gaunasi ne taupančio apiplėšimas, o "apdovanojimas", nes valstybės išlaidos = privataus sektoriaus pajamoms.

Pinigų spausdinimas iš esmės yra mokestis, kuriuo pinigai netiesiogiai paimami iš taupančio ir perskirstomi. Dar gerai jei jie persiskirstytų visiems po lygiai t.y. dalis būtų "apmokestinti", bet ir gautų pajamų, o dalis tiesiog gautų pajamų iš oro. t.y. taupantieji būtų tik truputi nuskriausti.

Kitu atveju, jei pinigus valstybė išleidžia skatinti tam tikrai tiesioginei sričiai skatinti (pvz. paremti perkantiems namus) tai tiesiog vykdomas elementarus "atimk ir padalink" planas.

Pinigų spausdinimas tėra paslėptas mokestis, tik mažiau pastebimas nei apmokestinamas tiesiogiai. Taip gaunama situacija kai kai kurie apmokestinami dvigubai.

[Tomas]

Pinigų spausdinimas iš esmės yra mokestis, kuriuo pinigai netiesiogiai paimami iš taupančio ir perskirstomi. Dar gerai jei jie persiskirstytų visiems po lygiai t.y. dalis būtų "apmokestinti", bet ir gautų pajamų, o dalis tiesiog gautų pajamų iš oro. t.y. taupantieji būtų tik truputi nuskriausti.

Kitu atveju, jei pinigus valstybė išleidžia skatinti tam tikrai tiesioginei sričiai skatinti (pvz. paremti perkantiems namus) tai tiesiog vykdomas elementarus "atimk ir padalink" planas.

Pinigų spausdinimas tėra paslėptas mokestis, tik mažiau pastebimas nei apmokestinamas tiesiogiai. Taip gaunama situacija kai kai kurie apmokestinami dvigubai.

Visa tai galioja tik tokiu atveju, kai ekonomika funkcionuoja "pilnu pajėgumu".
Bet vargu galima taip sakyti apie graikijas ar ispanijas su jų 25% bedarbyste, ar Lietuvą - su 25% gyventojų emigracija.

[index]

Visa tai galioja tik tokiu atveju, kai ekonomika funkcionuoja "pilnu pajėgumu".
Bet vargu galima taip sakyti apie graikijas ar ispanijas su jų 25% bedarbyste, ar Lietuvą - su 25% gyventojų emigracija.

Šiais atvejais tai galioja lygiai taip pat. Paimama iš turinčiųjų ir už tuos pinigus samdomi bedarbiai. Nesakau, kad tai yra visiškai blogai, bet tą reikia viešai deklaruoti ir bedarbius išnaudoti tokiems darbams, kurie valstybei duoti gražą (O ne mokėti už griovių iškasinėjimą ir užkasinėjimą).

Kitas dalykas, jei pinigai nebūtų spausdinami ir jų turinčių žmonių perkamoji galia nemažėtų, ar jie tuos pinigus leisdami nesukurtų daugiau darbo vietų nei valstybė. Valstybei tik reikia sukurti tokią atmosferą ir paskatas žmonėms, kad jiems pinigus leisti ir juos investuoti norėtųsi.

[Tomas]

Šiais atvejais tai galioja lygiai taip pat. Paimama iš turinčiųjų ir už tuos pinigus samdomi bedarbiai. Nesakau, kad tai yra visiškai blogai, bet tą reikia viešai deklaruoti ir bedarbius išnaudoti tokiems darbams, kurie valstybei duoti gražą (O ne mokėti už griovių iškasinėjimą ir užkasinėjimą).

Taigi šnekam apie tai, kad pinigai spausdinami, o ne paimami iš turinčių.

Kitas dalykas, jei pinigai nebūtų spausdinami ir jų turinčių žmonių perkamoji galia nemažėtų, ar jie tuos pinigus leisdami nesukurtų daugiau darbo vietų nei valstybė. Valstybei tik reikia sukurti tokią atmosferą ir paskatas žmonėms, kad jiems pinigus leisti ir juos investuoti norėtųsi.

Rodos jau buvau dėjęs nuorodą į vieno amerikiečių milijardieriaus straispnį kuriame jis labai aiškiai, Sauliaus Poškos stiliumi, pasako - jei tik galėtų, jis nesukurtu nė vienos darbo vietos.

[index]

Taigi šnekam apie tai, kad pinigai spausdinami, o ne paimami iš turinčių.

Spausdinant daugiau pinigų krenta jau esančių pinigų vertė. Dėl to, nors jų skaičiukas sąskaitoje nepamažėja, bet tikros materialinės vertės ten jau mažiau.

Rodos jau buvau dėjęs nuorodą į vieno amerikiečių milijardieriaus straispnį kuriame jis labai aiškiai, Sauliaus Poškos stiliumi, pasako - jei tik galėtų, jis nesukurtu nė vienos darbo vietos.

Jei pinigai leidžiami vartojimui, darbo vietos kuriamos automatiškai. O pinigai tam ir skirti, o ne banko sąskaitai puošti.

Aišku, kai yra žmonių, kurie jų turi labai daug (Tiek, kad fiziškai negali išleisti) šiek tiek perskirstyti reikia, bet naudą turi jausti ir tas iš kurio paimama.

Bet nuvertinti pinigus žmogaus, kuris po truputi taupėsi tam pačiam butui ar automobiliui, ir prispausdintais pinigais paremti tam pačiam besiskolinantį (ir pan.) yra apiplėšimas vidury baltos dienos.

[Tomas]

Spausdinant daugiau pinigų krenta jau esančių pinigų vertė. Dėl to, nors jų skaičiukas sąskaitoje nepamažėja, bet tikros materialinės vertės ten jau mažiau.

Ar labai jauti pinigų kiekio svyravimo įtaką savo piniginei?

http://www.lb.lt/stat_pub/statbrowse...p=7291&lang=lt

Jei pinigai leidžiami vartojimui, darbo vietos kuriamos automatiškai. O pinigai tam ir skirti, o ne banko sąskaitai puošti.

Tai kodėl nenori, kad daugiau žmonių turėtų ką leisti vartojimui?

[Lettered]

Spausdinant daugiau pinigų krenta jau esančių pinigų vertė. Dėl to, nors jų skaičiukas sąskaitoje nepamažėja, bet tikros materialinės vertės ten jau mažiau.



Jei pinigai leidžiami vartojimui, darbo vietos kuriamos automatiškai. O pinigai tam ir skirti, o ne banko sąskaitai puošti.

Aišku, kai yra žmonių, kurie jų turi labai daug (Tiek, kad fiziškai negali išleisti) šiek tiek perskirstyti reikia, bet naudą turi jausti ir tas iš kurio paimama.

Bet nuvertinti pinigus žmogaus, kuris po truputi taupėsi tam pačiam butui ar automobiliui, ir prispausdintais pinigais paremti tam pačiam besiskolinantį (ir pan.) yra apiplėšimas vidury baltos dienos.

USD ar šiuo metu bet kurios kitos atitinkamos valiutos vertė krenta? Nekrenta, ir tuo pačiu žymiai sparčiau kuriamos darbo vietos ir auga žmonių pajamos, lyginant su ES. Jeigu nenuvertinsi tų sukauptų pinigų, niekada nepavyks jų iškrapštyti ir paleisti į rinką, ypač kai ateitis miglota kaip dabar. Nekalbant apie natūralų reiškinį, kai pinigai kaupiasi vis stambesnėse rankose.

[index]

Ar labai jauti pinigų kiekio svyravimo įtaką savo piniginei?

http://www.lb.lt/stat_pub/statbrowse...p=7291&lang=lt

Infliacija vėl įsibėgėjo ir indėlių palūkanos prie nulio priartėjo savaime?

Tai kodėl nenori, kad daugiau žmonių turėtų ką leisti vartojimui?

Nesakau, kad nenoriu. Tik prispausdinus pinigų vertės, kurią galima leisti, daugiau neatsiras. Tik nuvertinus jau dabar esančius pinigus dalis jų bus perskirstoma.

USD ar šiuo metu bet kurios kitos atitinkamos valiutos vertė krenta?

Taip.

Jeigu nenuvertinsi tų sukauptų pinigų, niekada nepavyks jų iškrapštyti ir paleisti į rinką, ypač kai ateitis miglota kaip dabar. Nekalbant apie natūralų reiškinį, kai pinigai kaupiasi vis stambesnėse rankose.

O kaip pavykdavo ištraukti į rinką prie aukso standarto ir defliacijos? Visada yra sričių, kuriose grąža yra didesnė už rinkos grąžą ir žmonės, kuriems nebus kliudoma, jas atras ir investuos. Tereikia suteikti žmonėms, turintiems pinigų, informaciją ir nekurti kontraproduktyvių paskatų.

Dėl pinigų koncentracijos padėtų elementarus apmokestinimas, o jį galima taikyti taikliau negu nuvertinant visų žmonių santaupas (Ir iš dalies jų darbą).

[Lettered]

Infliacija vėl įsibėgėjo ir indėlių palūkanos prie nulio priartėjo savaime?



Nesakau, kad nenoriu. Tik prispausdinus pinigų vertės, kurią galima leisti, daugiau neatsiras. Tik nuvertinus jau dabar esančius pinigus dalis jų bus perskirstoma.



Taip.

Atvaizdas




O kaip pavykdavo ištraukti į rinką prie aukso standarto ir defliacijos? Visada yra sričių, kuriose grąža yra didesnė už rinkos grąžą ir žmonės, kuriems nebus kliudoma, jas atras ir investuos. Tereikia suteikti žmonėms, turintiems pinigų, informaciją ir nekurti kontraproduktyvių paskatų.

Dėl pinigų koncentracijos padėtų elementarus apmokestinimas, o jį galima taikyti taikliau negu nuvertinant visų žmonių santaupas (Ir iš dalies jų darbą).

Ar čia didelė infliacija? Tiksliau reiktų klausti, ar tikslas nepateisina priemonių? Nes nėra nieko blogiau ekonomikoje už defliaciją
Koks ksirtumas, kad yra sričių, visi pinigai niekada nebus ten investuoti, beto, kam rizikuoti, jeigu žinai, kad pinigai mažai nuvertėja? Apmokestinimas tai kaip tik ir būtų tų žmonių uždirbto turto apiplėšimas, nes jau gautųsi antri ar treti mokesčiai.
Tamsta kažkaip suinteresuotas, kad formuotųsi šalyje siauras milijonierių ratelis, o likusiems dėl aukšto nedarbo tektų jiems pigiai dirbti, svarbu ant popieriaus viskas gražu, nes ekonomika dirba "efektyviai".

[index]

Ar čia didelė infliacija? Tiksliau reiktų klausti, ar tikslas nepateisina priemonių? Nes nėra nieko blogiau ekonomikoje už defliaciją

Suminė infliacija būtų didžiulė. Palygink su tarpukariu. O defliacija nėra tragedija, jei ji atsiranda ne dėl ciklinių priežasčių, o pavyzdžiui dėl atrastų naujų resursų, didėjančio našumo ir t.t. Ar būtų labai blogai jei ekonomikai augant apie 2 proc. (Čia yra normalios, subrendusios ekonomikos augimas vien dėl technologinės pažangos) kainos nekistų. Retkarčiais padidėtų, retkarčiais pamažėtų.

Kaip matai anksčiau defliacija buvo normalus dalykas ir pasaulis nesugriuvo.

Koks ksirtumas, kad yra sričių, visi pinigai niekada nebus ten investuoti, beto, kam rizikuoti, jeigu žinai, kad pinigai mažai nuvertėja? Apmokestinimas tai kaip tik ir būtų tų žmonių uždirbto turto apiplėšimas, nes jau gautųsi antri ar treti mokesčiai.

Todėl, kad žmogus toks padaras, kad jis negali nieko neveikti sėdėdamas ant pinigų maišo. Anksčiau ar vėliau jis vis tiek ieškos kaip juos panaudoti ir kur investuoti. Ir ras.

Laikinai, didesnių krizių metu, vartojimo ir investicijų skatinimas infliacija nėra blogai, tačiau tas neturi tęstis pusšimtį metų.

Pinigų spausdinimas ir infliacija irgi yra mokestis, tik šiuo atveju valstybė sau leidžia vaidinti, kad taip nėra ir dėl to nesusilaukia tokio spaudimo iš žmonių, kaip apmokestindama tiesiogiai. Be to, nuo tokio mokesčio nepasislėpsi. Apmokestinamas ir senas ir jaunas, ir turtingas ir vargšas, ir sąžiningai atlyginimą rodantis ir nelegalas.

[Lettered]

Suminė infliacija būtų didžiulė. Palygink su tarpukariu. O defliacija nėra tragedija, jei ji atsiranda ne dėl ciklinių priežasčių, o pavyzdžiui dėl atrastų naujų resursų, didėjančio našumo ir t.t. Ar būtų labai blogai jei ekonomikai augant apie 2 proc. (Čia yra normalios, subrendusios ekonomikos augimas vien dėl technologinės pažangos) kainos nekistų. Retkarčiais padidėtų, retkarčiais pamažėtų.

Kaip matai anksčiau defliacija buvo normalus dalykas ir pasaulis nesugriuvo.



Todėl, kad žmogus toks padaras, kad jis negali nieko neveikti sėdėdamas ant pinigų maišo. Anksčiau ar vėliau jis vis tiek ieškos kaip juos panaudoti ir kur investuoti. Ir ras.

Laikinai, didesnių krizių metu, vartojimo ir investicijų skatinimas infliacija nėra blogai, tačiau tas neturi tęstis pusšimtį metų.

Pinigų spausdinimas ir infliacija irgi yra mokestis, tik šiuo atveju valstybė sau leidžia vaidinti, kad taip nėra ir dėl to nesusilaukia tokio spaudimo iš žmonių, kaip apmokestindama tiesiogiai. Be to, nuo tokio mokesčio nepasislėpsi. Apmokestinamas ir senas ir jaunas, ir turtingas ir vargšas, ir sąžiningai atlyginimą rodantis ir nelegalas.

Realiau kalbant, ar defliacija dėl pingančios darbo jėgos irgi gerai? Kažkaip nepamenu gerų defliacijos laikų, tik infliacijos ir didelės infliacijos. Savo pinigų, ar kapitalo tikrai visko niekas neleis, išleis dalį, beto leis tik ten, kur yra graža, t.y. vėl kapitalas bus linkęs kauptis stambesnėse rankose. Paprasčiau kalbant, žmogus uždirbantis 5000 išleis kur kas didesnę dalį uždarbio nei uždirbantis 50.000. O tarp uždirbančio 50.000 ar 500.000 išlaidų skirtumo praktiškai nėra, nes nėra poreikio viską išleisti, nebent ten prisigalvoja skraidyti į kosmosą, bet praktiškai ekonomikai tai ne į naudą. Jeigu pinigų spausdinimas skaidriausia mokesčių surinkimo forma, kodėl jo negalima taikyti? Dabar, kas turi smulkų verslą ar yra paprastas tarnautojas slėpti ar apeiti mokesčius turi kur kas mažesnes galimybes nei didelės įmonės, galinčios pasisamdyti brangius teisininkus ar išgalinčios mokėti didelius kyšius (paramas) politikams.