Pasaulio ekonomikos aktualijos

[John]

Lygiai taip pat, kaip narkomanas, nustojęs leistis į venas, ilgai kapstysis mėšle kai kitas narkomanas dar pakaifuos gavęs dozę. Tik žmonės miršta, todėl gal tam antram narkomanui ir visai apsimoka taip elgtis, tuo tarpu JAV anksčiau ar vėliau reikės restruktūrizuoti jų skolos generatorių ("ekonomiką") ir kuo ilgiau jie spausdins, tuo sunkiau bus tai padaryti. Apie pinigų spausdinimą mažoje valstybėje kaip Lietuva iš viso reikia pamiršti (ir tai yra gerai). Valstybė apskritai nekuria vertės ir kuo valstybės vaidmuo yra mažesnis, tuo ekonomikai yra geriau.

Dėl to paskutinio teiginio, nebūtinai tai visada tiesa. Singapūras, Kinija... ten valstybė užima ne šiaip svarbią vietą, bet užima centrinę poziciją su krūva valdžiai priklausančių (bet nebūtinai "valstybės" įmonių) akcinių bendrovių, fondų ir kitokių organizacijų.

Čia Peteris Schiff'as ir panašūs truputį perlenkia lazdą, nes valstybės kišimasis iš principo lyg ir nėra blogas dalykas. Gal net atvirkščiai. Viskas priklauso nuo politikos efektyvumo, kompetencijos ir toliaregiškumo.

JAV politika akivaizdžiai buksuoja. Kinijos ar Singapūro politika (kur valdžia į ekonomiką kišasi gerokai daugiau) einasi kaip per sviestą. Ir tai atsispindi skaičiuose (net ir be "teisingo" infliacijos skaičiavimo JAV atveju).

Galų gale, viskas susiveda į tai, ar valdžioje (įskaitant centrinį banką) sėdi žmonės, kurie yra kompetentingi ir mato daugiau, nei iki kadencijos pabaigos. Jei jie žvelgia tik iki tol, kol ateis nauja valdžia (JAV atvejis), tai rezultatai atitinkami. Kitu atveju (Singapūras, Kinija) matome ne "iki kitos kadencijos", bet "tiek, kiek reikės". Gal ir labai banaliai nuskambės, bet tokiose sistemose valdžia iš tikrųjų rūpinasi, kad vidutinis žmogus gyventų geriau. Ir, svarbiausia, jiems tai gerai sekasi.

[senasnamas]

Įdomi teorija apie kapitalizmo bangavimus:
Pasaulio kapitalizmo raidos periodinė sistema
Straipsnis ilgokas, bet tema plati, į keletą sakinių viskas netilptų. Užgriebiama istorijos, prognozuojama ateitis, naudingas vien dėl bendro supratimo. Trumpa esmė tokia: JAV vyravimą pakeis Kinija, dar bus antra krizės banga, rimtesnis ekonomikos atsigavimas tikėtinas tik šio dešimtmečio pabaigoje.

Tačiau JAV taip ir nepavyko sustabdyti objektyvaus Azijos kaupimo ciklo formavimosi, kuris vyko pagal Kaname Akamatso „skrendančių žąsų“ modelį. „Pirmą žąsį“ – Japoniją – amerikiečiams pavyko „pašauti“ sutartimi viešbutyje "Plaza" 1985 metais, „antrą žąsį“ – „Azijos tigrus“ – taip pat pavyko „pašauti“ Dž.Sorošo rankomis. O štai „trečiai žąsiai“ – Kinijai – pavyko iššokti už pirmųjų dviejų nugarų ir nepadaryti tų klaidų (finansų rinkų atvirumas Vakarų spekuliaciniam kapitalui, t.y. Sorošui ir Co.), kurias padarė pirmos dvi „žąsys“. Ir dabar JAV, kurios artėja prie savo terminalinės (pabaigos) krizės, pažymėtos schemoje T3, jau nebeturi pakankamai jėgų, kad sustabdytų galingą Kinijos ekonomikos augimą, nors jos ir bando su didžiausia turima jėga prispausti Kiniją. Tačiau visi jų bandymai veltui: Azijos kapitalo kaupimo ciklas per šį dešimtmetį galutinai išstums Amerikos, o pasaulio ekonomikos vystymosi „lyderio marškinėlius“ užsivilks Kinija.

Nereikia pamiršti, kad ta Kinija nenukrito iš dangaus - 19 a. gale Kinijos ir Indijos dalis pasaulio BVP siekė 40 proc. .

Naujos cenozės pagrindu taps informacinės ir ryšių technologijos, pagrindiniu energijos šaltiniu taps elektra, kurios artimiausiais metais dideles galias pavyks akumuliuoti nedideliuose tūriuose, panaudojant nanotechnologijas. Vertikaliai organizuotas korporacijas pakeis horizontaliai organizuotos, plačiai naudojančios tinklų struktūras, o didelio masto konvejerinę gamybą pakeis greitai pertvarkoma smulki automatizuota gamyba. Materialios gamybos pagrindinis tikslas bus ne materialių gėrybių masinė gamyba, o pats žmogus, jo sveikata, jo švietimas, ilgas ir patogus gyvenimas.

Todėl pasaulio lyderių perteklinis optimizmas dėl trumpalaikio pakilimo Kitčino cikle, kuriame buvo pasaulio ekonomika 2010-11m., yra per ankstyvas, kadangi po pakilimo neišvengiamai prasidės naujas kritimas 3-5 metų Kitčino cikle.
Norėčiau atkreipti ypatingą dėmesį į tai, kad duotas grafikas buvo sudarytas 2009 metų rudenį, kai pasaulio ekonomikos dar krito, tačiau autoriai tada jau numatė jos nedidelį augimą 2010-11 m., tai praktikoje ir pasitvirtino.

Taigi, antra krizės banga arba antra šešto K- ciklo žemyn krentančios bangos krizė mūsų laukia 2012-2015 m., kai Žiugliaro, Kuzneco ir Kondratjevo ciklai dar bus depresijos būsenoje, o Kitčino ciklas vėl įeis į recesijos fazę. Būtent tos krizės laikotarpyje galima laukti naftos kainų smarkaus kritimo iki jų rinkos pusiausvyros lygio, 35-40 USD už barelį. Tuo pačiu metu įvyks žlugimas dabartinės finansų sistemos, kuri remiasi JAV doleriu, kaip virtualia valiuta. Kainos už auksą pašoks iki debesų (visiškai įmanomas pasiekimas tokių aukštumų, kaip 2,5-3 tūkst. USD už unciją), kadangi didžiulė spekuliacinio kapitalo masė pabandys „ekonominę audrą“ pralaukti „tyliame auksiniame uoste“. Ir tik tada susiformuos prielaidos naujai finansų sistemai, kurios pagrindas „Pekino konsensusas“, be kurio pasaulio ekonomika vystytis paprasčiausiai negalės.

Pagal tą „Periodinę sistemą“ pasaulis 2008 metais įėjo į kapitalizmo pramoninės stadijos trečio evoliucinio ciklo „Didžiųjų sukrėtimų“ fazę, kurios procese įvyks sukaupimo sisteminių ciklų pasikeitimas, o taip pat pasaulio ekonomikos vystymosi lyderio pasikeitimas. Dž.Arigis tvirtina, kad pasaulis įeina į Azijos kapitalo kaupimo sisteminį ciklą, kuriame pagrindinis vaidmuo ekonomikos augime priklauso valstybei. Ir į iki šiol viešpatavusio neoliberalaus „rinkos jėgų laisvo žaidimo“ vietą ateis didesnis valstybės kišimasis į ekonomikos gyvenimą, valstybinis indikatyvus planavimas ir griežtas ekonomikos reguliavimas valstybinėmis ir viršvalstybinėmis institucijomis, kuris buvo pradėtas dar 9-ame dešimtmetyje Japonijoje, tada gavęs pavadinimą „Japan Corporation“.

[Tomas]

O kokia būtų tamstos nuomonė apie Valenbergą?

[senasnamas]

Kas jis toks? Man ta pavardė asocijuojasi tik su švedų bankininkais.

[Tomas]

Stebiuosi, kad tokioje išsamioje ir be galo tikslioje analizėje nė karto nepaminėtas Valenbergas.
Kvepia žuvimi, tsakant ...

[a_p]

Ką gi, kuo toliau, tuo labiau ši „krizė” darosi įdomesnė ir panašu, kad po jos pasaulis ir žmonių požiūris į ekonomiką gali smarkiai pasikeisti. Rinkimai didžiausiose Europos valstybėse konstatavo faktą, kad europiečiai yra per daug išlepę nuo gero gyvenimo ir pamatę mėsainį nebesugeba mąstyti blaiviai.

Na, nevisai. Aš pvz neteigčiau, kad graikai ar ispanai yra "išlepę". Net ir "gerais laikais" gyvenimas ten nebuvo itin saldus.

Konkrečiai dabartinis graikų "protestas" labai panašus į lietuvišką ir susiveda į "JIE ten valdžioje išvogė šalį, o MUMS dabar už juos siūlo kentėt". Nepažįstama iš Tėvynės batalijų?

Priežastys beje irgi tos pačios kaip lietuvoje. Valdžion renka beleką, nes "ot koks skirtumas, vistiek visi jie vagys", va ir turi rezultatą.

Tik tiek, kad Lietuva neturi protesto tradicijų. Ispanai, Italai, Graikai dar iš senų drachmų spausdinimo ir infliacijos laikų turi išsiugdę protesto refleksus ir jais šiuo metu naudojasi. Juk nemažai kas neturi darbo (turi laiko) ir nelabai turi ką valgyt.

Iš niekur nieko „iššovė” kiniečiai. Kas galėjo pagalvot, kad keletas komunistėlių gali kažką išmanyt apie ekonomiką? Pasirodo gali. Ir besiurbdami Jav pinigus jau spėjo nemažai nuveikt.

Na taip, galima būtų aptvert tvora kad neišsibėgiotų, tada tvarkos vardan per visus tuos graikus pasivėžint tankais ir paskirt protinga valdžią

[a_p]

BVP skaičiavimo problemos egzistuoja visur, ypač skaičiuojant pagal PPP, nes daugelyje šalių infliacijos skaičiavimo metodai yra keičiami vos ne kas metus (kad infliaciją padaryti mažesne, o 'realų' BVP - didesniu). Kinijos augimas yra įspūdingas, nereikia kabinėtis prie techniškumų. Beje, straipsnis kalba apie regionų BVP išpūtimą, o ne bendro BVP išpūtimą. Iš viso jis nėra labai aiškus, nes leidžia suprasti, kad bendras BVP yra skaičiuojamas atskirai (t.y. ne susumavus regionų BVP).

Taigi "veido išsaugojimo" straipsnis partijos oficioze, iš serijos "matom, reaguojam, daugiau nebenutiks". Jokio aiškumo iš jo neverta tikėtis.

Kas dėl "techniškumo", tai John'as reikalavo faktų ir atsisako tikėt viskuo kas ne kinietiška. Tai be jų oficiozų daugiau nieko nelieka.

Vienaip ar kitaip, jei centrinė valdžia sugeba suskaičiuot BVP be duomenų iš regionų, tai jau kieti ekstrasensų burtai.

Bet aš nesukčiau dėl to sau galvos, kartais nereikia ieškoti sliekų ten, kur jų nėra, arba yra labai mažai... ypač kai mūsų darže tų sliekų irgi galima rasti. Nuvažiuok į Kiniją šiais metais ir sugrįžk ten po dešimtmečio, manau, kad klausimų daug nekils

Tą patį galima buvo pasakyt prieš 20 metų nuvažiavus į Ispaniją.

[a_p]

Šiaip tai tu pradėjai kalbėti apie slepiamą statistiką ir skaičius. Tai ir teik irodymus. Aš tik sakau, kad skaičiai atrodo pagrįsti, nes tiek gyvai, tiek popieriuje viskas gerai sueina ir atrodo įspūdingai.

O kalbos apie "laisvos" žiniasklaidos nebuvimą ar demokratiškų šalių informacijos patikimumą jau ima dvelkti BBC teletabiais. Dėl to esu priverstas daryti išvadą, kad savo informaciją renki tik iš kasdieninių naujienų straipsnelių ir niekada net nebandei domėtis daugiau, kaip ir nesi ten buvęs. Klystu?

Klysti. Daug ką žinau iš vietinių.

Gerai, tai išsiaiškinkim vieną dalyką: jei teisingai supratau, tai teigi, kad Kinija yra skaidri valstybė, su laisvai dirbančia ir necenzūruojama spauda (vietine ir tarptautine), neribojamom piliečių teisėm laisvai viešinti savo nuomonę beigi teise dalintis ir gauti bet kokią pageidaujama informacija? Taip?

[a_p]

Beje, jei jau kalbam apie Kiniją, šiandien perskaičiau gana įdomią žinutę, deja vokiškai:
Bericht: Foxconn macht ernst bei Robotern

Jei trumpai, tai Foxconn (didžiausias kinijos elektronikos gamintojas su >1mln. darbuotojų) realiai ima vykdyti žadėtus robotizacijos planus (iki 2014 savo fabrikuose įsirengt apie 1mln. robotų). Jei ką, galit išsiverst su kokiu google translate.

Ką tai reiškia šaliai? Ogi tai, kad kinija irgi žengia į sekančią kapitalizmo fazę (kur Europa ir JAV murkdosi jau nuo ~198x) su visom jos problemom.

Kadangi mažai tikėtina, kad artimiausiais metais drastiškai augs elektronikos poreikis, tai reiškia, kad gamybos apimtys išliks maždaug panašios. Tai savo ruožtu reiškia, kad robotai ne papildys, bet pakeis žmones. Kas vėlgi reiškia, kad nemažai jų atsidurs gatvėse. Žodžiu rezultate gausim krūvą nekvalifikuotų bedarbių. Kiti gamintojai be abejo darys tą patį.
Lygiai taip pat kaip kad tai nutiko Europoje ar JAV.

Man kažkodėl atrodo, kad Kinijos valdžia pabandys Foxconn įtikinti neskubėti.

[John]

Klysti. Daug ką žinau iš vietinių.

Gerai, tai išsiaiškinkim vieną dalyką: jei teisingai supratau, tai teigi, kad Kinija yra skaidri valstybė, su laisvai dirbančia ir necenzūruojama spauda (vietine ir tarptautine), neribojamom piliečių teisėm laisvai viešinti savo nuomonę beigi teise dalintis ir gauti bet kokią pageidaujama informacija? Taip?

Kinija nėra juoda arba balta (t.y. laisva arba represuojama). Yra ten visko. Tiesiog bendrame kontekste ji iš esmės neišsiskiria iš bendrosios masės, dėl ko tokių "kriterijų" minėjimas yra tiesiog nesolidu.

O jei rūpi informacijos mainų klausimai, piliečių teisės ir t.t., nuvažiuok ir pabandyk surasti ką nors, kas tau "neleistų" to daryti ar kas ribotų kokias nors tavo "teises"... gali tekti smarkiai nusivilti. Na nebent kokioj Tiananamenio aikštėj imsi mojuoti Tibeto vėliava ir ką nors šaukti apie poreikį keisti valstybės santvarką. Nors už tai tikriausiai būtum suareštuotas ir Londone...

[a_p]

Kinija nėra juoda arba balta (t.y. laisva arba represuojama). Yra ten visko. Tiesiog bendrame kontekste ji iš esmės neišsiskiria iš bendrosios masės, dėl ko tokių "kriterijų" minėjimas yra tiesiog nesolidu.

Tai ne atsakymas. Taip ar ne?

[John]

Tai ne atsakymas. Taip ar ne?

Koks klausimas, toks ir atsakymas.

Jei tai neaišku, patikslinsiu. Kinija yra panašiai skaidri kaip ir kitos panašaus išsivystymo valstybės arba, daugeliu atveju, skaidresnė. Nežinau, ar tai klasifikuojama kaip "taip" ar "ne" į tokį klausimą.

Dėl spaudos, bent man skaitant tokius leidinius, kaip 21cbh ar panašius biznio naujienų puslapius, susidaro įspūdis, kad jie kur kas mažiau priklausomi nuo ideologinių "krypčių" ir politinių stovyklų, dėl ko informacija iš esmės yra patikimesnė arba bent jau nešališkesnė, nei lyginant su tradiciniais Vakarų biznio laikraščiais. Tai čia vėl kaip pažvelgsi... mano supratimu, tai reiškia, kad gauti informaciją ten yra netgi geriau, nes ji nėra politiškai angažuota ir, kaip, pavyzdžiui, kokio Economisto atveju, "neprivalo" reprezentuoti tik vienos ekonomikos ideologijos krypties tam, kad būtų išspausdinta.

[andyour]

Kadangi mažai tikėtina, kad artimiausiais metais drastiškai augs elektronikos poreikis, tai reiškia, kad gamybos apimtys išliks maždaug panašios. Tai savo ruožtu reiškia, kad robotai ne papildys, bet pakeis žmones. Kas vėlgi reiškia, kad nemažai jų atsidurs gatvėse. Žodžiu rezultate gausim krūvą nekvalifikuotų bedarbių. Kiti gamintojai be abejo darys tą patį.
Lygiai taip pat kaip kad tai nutiko Europoje ar JAV.

Plėsis paslaugų sektorius, nes Kinijoje jis tikrai nėra išvystytas. Jei ne NT spekuliacijos, manau, vakarai toliau sau laimingi gyventų vystydami paslaugas.

[Zosys]

pratęsiu senesnę diskusiją dėl taupymo priemonių efektyvumo skirtingos šalims. Mano nurodytas straipsnis ėmė pavyzdžiu Baltijos šalis ir susilaukė forumiečių reakcijos.

those few European nations that have actually slashed the size of their government significantly--the Baltic states of Lithuania, Latvia, and Estonia--have experienced economic recovery. Those who have practiced “faux austerity” have failed.

http://www.breitbart.com/Big-Journal...Austerity-Myth

senasnamas pakomentavo, kad Baltijos tipo taupymas ne visiems tinka.

Baltijos šalių būdas ne visiems tinka - ir ne tik dėl socialinių priežasčių. Jos mažos ir nereikia kosminių rinkų, kad neblogai laikytųsi iš eksporto. Pavyzdžiui, Lietuvos pagrindinės eksporto partnerės per krizę neblogai laikėsi, todėl Lietuva turėjo kur parduoti savo prekes ir generuoti augimą. Jei masiškai taupyti pradės stambios šalys, tą pajus visi. Kol pats taupai, o kaimynai išlaidauja, gali jiems kažką pardavinėti, o kai visi taupo, iš kur paimti pirkėjų?

kitas naujas straipsnis šia tema taip pat linkęs pabrėžti skirtumus ne tarp šalių ir jų vidaus rinkų dydžių, bet tarp tikro taupymo ir netikro taupymo.

Tyle Cowen
How savage has European austerity (spending cuts) been?
http://marginalrevolution.com/margin...rity-been.html

To be sure, there are particular small countries which have made serious spending cuts, in the Baltics most of all. But ...

nei vienos iš šių šalių išlaidų lygis nepasiekė žemesnio už 2004 m. jų išlaidų lygio.

[Sula]

nei vienos iš šių šalių išlaidų lygis nepasiekė žemesnio už 2004 m. jų išlaidų lygio.

Reikia įvertinti infliacijos faktorių. Vien UK jis siekia 22.8% nuo 2004 m.

[Tomas]

nei vienos iš šių šalių išlaidų lygis nepasiekė žemesnio už 2004 m. jų išlaidų lygio.

O kodėl ne 1934m. išlaidų lygio?

[senasnamas]

Kitame jau cituoto Aivazovo straipsnyje http://koment.lt/node/408 išskiriami trys galimi ateities vystymosi modeliai:

1. Amerikos neokonservatorių vystymosi modelis.
2. Neokeinsistinis arba Kinijos modelis, suderinantis planą ir rinką.
3. Islamo modelis, grindžiamas religinėmis dogmomis.

Kiekvieno apibūdinimas, autorius prognozuoja, kad įsivyraus antrasis:

Amerikos neokonservatorių vystymosi modelis grindžiamas visuomenės sąmonės manipuliavimu panaudojant žiniasklaidą, narkotikų ir popkultūros naudojimu masių bukinimui ir tolesniam jų „čipizavimui“ (mikroschemų įmontavimui). Anksčiau ar vėliau iškils klausimas dėl būtinybės pagrindinei gyventojų masei implantuoti „mikroschemas“, kuriomis bet kuriuo momentu bus galima tiesiogiai valdyti žmones, prisidengiant tai gerais ketinimais. Neokonservatoriai planuoja plačiai naudoti privačias samdomas kariuomenes problemų sprendimui, apeinant bet kokius tarpvyriausybinius susitarimus ir tarptautinių organizacijų sprendimus. Todėl jie ir slepia savo kapitalus ofšoruose, kažkur Kaimanų salose. Be to, neatmestinas platus „terorizmo“ ir terorizmo grėsmės“ panaudojimas, siekiant manipuliuoti visuomenės sąmone.

Neokeinsistinis arba Kinijos modelis yra praktiškas N.D.Kondratjevo idėjos įgyvendinimas ir reiškia tai, kad planą turi tikrinti ir tvirtinti rinka. Kondratjevas prieštaravo prieš griežtą direktyvinį planavimą, kadangi manė, kad indikatyviniai planiniai uždaviniai, nustatantys pagrindines vystymosi kryptis ir rodiklius, turi atitikti rinką, kurią galiausiai nustato vartotojai. Šio modelio efektyvumas visiškai pasitvirtino per paskutinę krizę, kada nuostolius dėl staigaus eksporto sumažėjimo Kinija sugebėjo greitai kompensuoti stambiomis investicijomis į vidaus vartojimo augimą ir infrastruktūros projektus. Kaip to rezultatas, KLR ne tik išėjo iš krizės su minimaliais nuostoliais (metiniai BVP augimo tempai sumažėjo nuo 11% iki 9%), tačiau ir savo užsakymais padėjo krizę greičiau įveikti Japonijai, Vokietijai, Pietų Korėjai, Australijai ir kitoms valstybėms.

Paskutiniu metu ekonominio vystymosi islamo modelis taip pat įgauna vis didesnę įtaką, ypač valstybėse išpažįstančiose islamą. Finansinės operacijos, kurios atliekamos pagal Islamo teisę, yra etinio investavimo forma. Pavyzdžiui, indėliai į Investicines organizacijas, kurios užsiima indėlininkų lėšų investavimu į tokias veiklos rūšis, kaip alkoholis, azartiniai žaidimai ir t.t. yra uždrausti. Islamo bankinės organizacijos vadovaujasi taisykle, draudžiančia procentų už paskolas ėmimą. Islamo bankai išlaiko griežtai atskirtą statusą tarp akcinio kapitalo ir klientų depozitų tam, kad užtikrintų teisingą pelno padalijimą pagal Islamo teisę. Jie taip pat nedalyvauja spekuliaciniuose žaidimuose biržose, taip vadinamoje „Kazino ekonomikoje“, kuri tapo labai svarbia šiuolaikiniame finansiniame pasaulyje, kuris yra atitrūkęs nuo realios ekonomikos.

[Tomas]

Pasigendu žydų klausimo sprendimo.

[a_p]

Koks klausimas, toks ir atsakymas.

Jei tai neaišku, patikslinsiu. Kinija yra panašiai skaidri kaip ir kitos panašaus išsivystymo valstybės arba, daugeliu atveju, skaidresnė. Nežinau, ar tai klasifikuojama kaip "taip" ar "ne" į tokį klausimą.

Norint suprast ką nori pasakyt pradžiai reikia išsiaiškint į kokį "lygį" taikai. Kitaip tai tipiškai aziatiško tipo atsakymas: Q: jums šitą ar aną? A: Taip.

Na gerai, pabandysiu kitaip. Kinija turi keletą su skaidrumu susijusių ir visiems puikiai žinomų įpatybių:

1. Totali medijų cenzūra, tiek tradicinių tiek naujoviškų. Tikiuosi neginčysi, kad visas jų internetas gyvena už "the big firewall"?
2. Totali vienpartinė sistema. Sakysi netiesa?
3. Totali ekonomikos kontrolė visur ten kur KKP mato tam reikalą. Sakysi netiesa?
4. Totali teisėsaugos kontrolė. Sakysi netiesa?

Iš ko galime daryti išvadą, kad valdžia yra niekieno nekontroliuojama (tam paprasčiausiai nėra jokių svertų) ir panorėjus gali daryti ką nori.

Kas vėlgi reiškia, kad jų skelbiami duomenys yra banaliai nepatikrinami. T.y. valdžia turi visus svertus kad tokį patikrinimą paveikt taip kaip jai patogiau.

Taigi, belieka daryt išvadą, kad valdžios viešinami duomenys yra niekuo neparemti ir nepatikrinti, jie galbūt teisingi, o galbūt ir ne.

Tu esi linkęs jais tikėti, o as nesu linkęs. Nes kinai dažnai demonstruoja savo polinkį manipuliuoti viskuo kas jiems naudinga. Tiek juanio kursu, tiek politika, tiek išteklių rinkomis tiek ekonominėmis sąlygomis. Tai kodėl tada savo atąskaitų atžvilgiu jie staiga turėtų būti kitokie? Be to yra eilė visokių "smulkmenų" rodančių, kad jie "too good to be true". Bo praktiškai visada beveik pataiko į prognozes. Realiam gyvenime taip paprastai nebūna net geriausiai valdomom firmom. Be to, labai operatyviai suskaičiuojami kas tokiam milžinui praktiškai nerealu. Plius laikas nuo laiko išlenda visokių "smulkmenų", tokių kaip mano pacituoti neatitikimai ten kur jų neturėtų būti iš principo.

[a_p]

Plėsis paslaugų sektorius, nes Kinijoje jis tikrai nėra išvystytas. Jei ne NT spekuliacijos, manau, vakarai toliau sau laimingi gyventų vystydami paslaugas.

Kaip tai nėra išvystytas? Jau ko ko, bet paslaugų Kinijoje ir Azijoje apskritai tai tiesiog netrūksta. Gali bet kur gauti beleką. Ko trūksta tai turinčių pinigų pirkėjų.