Pasaulio ekonomikos aktualijos

[MedinisStrazdas]

Tiek, kad stebint antraštes, toks jausmas, kad nelabai kam tai rūpi, nes overall net čia forume dalinames naujienomis su nemenku gyvenimo pagerėjimu net per 2022-2023 m. Pavyzdžiui, portaluose kažkur pašmežuoja antraštė, arba iš vis nerandi tokios antraštės. Nežiūrėjau vakar LRT, bet spėju per pavakario žinias nemenką reportažiuką jaučiu buvo sukūrę, bet jo nepamačiau, tai tik šiandien visiškai atsitiktinai sužinojau internete

Nes tas kritimas buvo tik techninis - įvertinus kainų pokytį. Nominalus BVP ir toliau augo.

[Lettered]

Nes tas kritimas buvo tik techninis - įvertinus kainų pokytį. Nominalus BVP ir toliau augo.

Dar palyginamoji bazė buvo labai didelė, po covid visi puolė viską pirkti, keliauti ir vartojo gerokai daugiau nei įprastai. Pvz. dabar butų pardavimai sumažėjo 3 kartus nuo piko, bet jie yra 2018-2019 metų lygyje, t.y. iš esmės labai nemaži vis tiek.

[uzdvidesimt]

Nes tas kritimas buvo tik techninis - įvertinus kainų pokytį. Nominalus BVP ir toliau augo.

2+2=5

[T-K-K]

UBS: Global Wealth Report 2023
Lietuvos nėra, bet yra įdomių dalykų mums.
Kelis apžvelgsiu.

[T-K-K]

Atkreipkit dėmesį kad užtenka vos $100k kad papulti į sąrašo viršų kas liečia "median wealth per adult".

[T-K-K]

JAV ir Kinija turi daugiau labai turtingų žmonių nei EU.

[T-K-K]

Kinijos median wealth per adult yra aukštesnis nei Europos

[T-K-K]

Nerandu tinkamesnės temos, bet Lenkijoje paskutiniu metu labai stiprėja autoindustrija.

1. Volvo is opening a new technology hub in Poland, its fourth in the world and second outside Sweden. The software development centre in Kraków, which will employ up to 600 people, will be part of the car manufacturer’s move towards all-electric production.
2. Poland has become the European Union’s largest exporter of electric buses, after it saw sales rise 50% last year, leapfrogging Belgium into first place.
3. The deal between state-controlled ElectroMobility Poland SA and the Chinese auto maker should allow the country to start mass producing its Izera brand of vehicles at the end of 2025.
4. State-owned company ElectroMobility Poland (EMP) which owns the Izera brand, will build its first EV factory in the city of Jaworzno. Construction work is set to begin in 2024 with an investment of around €1.1 billion ($1.2 billion) according to information from Germany Trade and Invest (GTAI). The goal for the new plant is to be ready by the end of 2025 [...] goal to source 60% of Izera components locally.
5. German automaker Mercedes-Benz is investing 1.3 billion euros ($1.4 billion) in a electric van plant in Poland.
6. The globally operating company Stellantis has announced last month that it will open a new software development center near its manufacturing plant in Poland.
7. Volkswagen to build $1.1 billion factory in Poland
8. LG Energy Solution Wroclaw, Europe's largest producer of batteries for electric cars, is celebrating its fifth birthday. The investment outlays exceed 3 billion EUR. Thanks to it, Poland is the largest exporter of car batteries in the European Union.
9. Northvolt expands in Poland to establish Europe’s largest factory for energy storage solutions
10. Ir belekiek tiekėjų. Oetiker, Adient, Umicore, Varroc Lighting Systems, Iron Force, Korea Electric Terminal ir kt.

[Arunasx]

UNIANNET

Juanis pirmą kartą istorijoje aplenkė eurą ir tapo antra pagal dydį prekybos finansavimo valiuta, praneša Reuters. Pirmąją vietą vis dar išlaiko doleris su 84,15 proc. Juanio dalis tarptautiniuose mokėjimuose išaugo iki 5,8%, o tai yra aukščiausias lygis per pastaruosius penkerius metus. Trečią vietą užima euras su 5,43 proc.

https://www.reuters.com/markets/curr...cy-2023-11-17/

SHANGHAI/SINGAPORE, Nov 17 (Reuters) - Global companies are making a beeline for China's debt markets, issuing record amounts of yuan-denominated bonds and borrowing heavily from mainland banks, capitalising on rock-bottom yuan interest rates as funding costs elsewhere jump.Companies and banks are raising record amounts of cash through yuan bonds issued in mainland China and in Hong Kong, known as panda and dim sum bonds, respectively.
The surge in their borrowing from Chinese banks has catapulted the yuan past the euro into becoming the second-biggest currency used in global trade finance, providing a fillip to Beijing's ambitions to internationalize the yuan. The global rush to borrow from China is counterintuitive, coming as international investors are shunning the world's second-biggest economy out of concerns about geopolitical tensions and weak growth, says Fiona Lim, senior FX strategist at Maybank.
"While the fundamental story is not compelling for Chinese investors looking for growth, the depreciation of the yuan as well as the rate cuts result in a much cheaper cost of borrowing," Lim said.
Foreign companies such as German carmaker BMW (BMWG.DE) and Crédit Agricole S.A (CAGR.PA) as well as overseas units of Chinese firms raised a record 125.5 billion yuan ($17.33 billion) selling panda bonds during the January-October period, a 61% jump from the same period last year.
The National Bank of Canada (NA.TO) raised 1 billion yuan from the sale of a three-year panda bond at a coupon of 3.2% late last month, a bargain compared to rates of 4.5% at home.
The issuance of dim sum bonds in Hong Kong also hit a record high, surging 62% from a year ago to 343 billion yuan during the first eight months. Issuance of yuan-denominated loans in the city also soared.
For China, the growing share of yuan in global financing ticks one of its main internationalisation priorities, though the recent burst of activity appears to have been overwhelmingly for domestic use. "Panda bonds are steadily promoting the renminbi's function as a funding currency", the People's Bank of China (PBOC) said a report last month. It has been motivating banks to lend to offshore firms and allowed broader use of yuan outside China.
The yuan's share as a global currency in trade finance jumped to 5.8% in September from 3.91% at the start of the year, trumping the euro for the first time, according to SWIFT. The international payments system dominates the traffic of letters of credit - a form of short-term financing that facilitates trade.
Regardless, it barely scrapes the dollar's dominance at 84.2%.
Several gauges of yuan internationalisation -- including a Standard Chartered Bank tracker measuring the global use of the yuan, and Bank of China's Cross-border RMB Index (CRI) -- all hit record highs this year.
TOO EARLY TO CELEBRATE
However, analysts point to the limited use and circulation of international yuan bond proceeds so far, and say it’s premature to trumpet internationalisation.
German automaker Volkswagen Group (VOWG_p.DE) told Reuters it will use its inaugural 1.5 billion yuan panda bond proceeds only for its onshore China business. The Mercedes-Benz Group (MBGn.DE) also plans to use its panda bond proceeds to support a car leasing business in China.
Yuan internationalisation "isn't going as well as the headline figures might suggest," said Mark Williams, chief Asia economist at Capital Economics.
"It's still the case that more than half of cross-border transactions using the yuan are between the mainland and Hong Kong. This is a very local form of internationalisation."
Maybank's Lim concurs. "We should be discerning of the cross-border transactions that are between China and Hong Kong versus China and the rest of the world."
Within trade finance and payments, the yuan's use is largely limited to developing countries friendly to China, such as those joining its Belt and Road initiative.
"There has been a surge in use of the yuan to settle trade, but only within specific bilateral channels: countries like Russia, Argentina, Pakistan and Nigeria," Williams said.
Countries that are geopolitically aligned with the U.S. "are showing no willingness to switch over to using the yuan. That suggests that global use of the yuan in trade will hit a low ceiling."

Tiesiogiai Reuters straipsnyje nėra minimas € bet jo tik 5,4% dalis skamba nekaip.

[Taj Mahal]

Kas konkrečiai atsitiktų jeigu USD dalis nukristų iki 33%, o EUR ir CNY išaugtų iki 33%?

[Arunasx]

Kas konkrečiai atsitiktų jeigu USD dalis nukristų iki 33%, o EUR ir CNY išaugtų iki 33%?

Manau JAV negalėtų tokiu greičiu štampuoti savo nedorėlius kuriuos dabar vis tiek visi ima į atsargas ir naudoja atsiskaitymams nepaisant JAV bendros skolos lygio gal 33 trilijonų

[Taj Mahal]

Manau JAV negalėtų tokiu greičiu štampuoti savo nedorėlius kuriuos dabar vis tiek visi ima į atsargas ir naudoja atsiskaitymams nepaisant JAV bendros skolos lygio gal 33 trilijonų

Ar gerai suprantu kad kai USD plačiai naudojamas, JAV gali spausdinti didesnį kiekį pinigų nesukeliant inflacijos?

[Tomas]

Kas konkrečiai atsitiktų jeigu USD dalis nukristų iki 33%, o EUR ir CNY išaugtų iki 33%?

To negali būti, nes EU deficito taisyklės riboja eurozonos narių galimybes leisti skolą. Todėl euras dabartinėje formoje niekada nebus "rezervine" valiuta.

Jei kitos šalys atsiskaitymams imtų daugiau naudoti juanį ar kokią kitą valiutą, tiesiog pradėtų mažėti JAV skolos dydis.

[Eidvis]

Ar gerai suprantu kad kai USD plačiai naudojamas, JAV gali spausdinti didesnį kiekį pinigų nesukeliant inflacijos?

Nelabai. Tačiau kai JAV įjungia savo dolerių spausdinimo mašiną - tai dažniausiai ją įjungia ir likęs pasaulis, nes jei to likusio pasaulio valiuta sustiprėja dolerio atžvilgiu - tai reiškia, kad pabrangsta jų eksportas ir jis tampa mažiau konkucenringas. Dėl to toks dalykas kaip dolerio krachas ar jo nuvertėjimas kitų valiutų atžvilgiu yra sunkiai įmanomas, nes nuvertėjus doleriui iš paskos nuvertės ir visos kitos valiutos. Bet kokiu atveju doleris ar taip ar taip kiekvienais metais kažkiek nuvertėja, tik kadangi kitos valiutos nuvertėja daugiau, tai atrodo, kad jis laikosi stabiliai, nors realiai dabartinio dolerio vertė yra daug mažesnė nei dolerio prieš 20 ar 40 metų. Kiekvienais metais kažkokia infliacija vis tiek būna, kad ir 2-3%, o tai reiškia, kad ir dolerių daugiau 'prisispausdinti' reikia (daugumos ir spausdinti nereikia, nes yra virtualūs). Dabar tingiu googlinti, bet berods puse visų dolerių yra už JAV ribų, o tai reiškia, kad kiekvienais metais jam kažkiek nuvertėjus, JAV jų 'prispausdina' daugiau ir juos parduoda kaip naujus tam pačiam užsieniui taip gaudama pelną vos ne iš nieko.

[Silber418]

Danija, Norvegija (planuoja ir Suomija) solidarizuojasi su Švedijos profsąjungų streiku prieš amerikiečių bendrovę "Tesla". Reikalaujama sutarčių su vietos rinkos garantijomis darbuotojams. Derybos vyko penkerius metus.

Uostuose dokininkai nebeiškrauna naujų "Tesla" automobilių, salonuose nebevalo valytojai ir kt.

Panašių streikų buvę ir anksčiau. Vienas žymesnių - Švedijos pardavėjų profsąjugos streikas prieš amerikiečių prekės ženklą "Toys "R" US" 90 -aisiais, kuris esakalvosi į kitas Europos valstybes. Galiausiai, buvo sutikta darbuotojams suteikti garantijas pagal vietos rinkos sąlygas.

Šaltiniai.: https://www.ft.com/content/c5477239-...e-d399cbaaed39, https://www.reuters.com/business/aut...rce=reddit.com, https://e24.no/norsk-oekonomi/i/onrl...-tesla-boikott.

[Globalus]

Ekonomikos augimas

[bato_usai]

Ekonomikos augimas

Labai norėčiau pamatyti IMF modelius, nes atrodo labai jau lyg knyginis pasaulis, o ne realybė. Jeigu tokios tendencijos, jau nekalbant apie konkrečius procentus, kai kurioms šalims tikrai pasitvirtins, tai reikės nusiimti kepurę prieš algoritmus.

[Globalus]

IMF atnaujino ekonomikos augimo prognozes:

[Eidvis]

IMF prognozuoja, kad šiais metais Lietuvos BVP augs 2.2%, o kitais metais 2.5%. Bet jie prognozuoja ne du, o šešis metus į priekį ir įdomu pažiūrėti kaip pagal juos pagal BVP (PPP) per capita išsirikiuos šalys2029-aisiais (vieta pasaulyje):

31. UK
32. Kanada
33. Izraelis
34. Slovėnija
36. Lietuva
38. Lenkija
39. Japonija
40. Čekija
41. Naujoji Zelandija
43. Ispanija
44. Vengrija
45. Rumunija
46. Kroatija
47. Portugalija
49. Slovakija
50. Estija
52. Turkija
54. Latvija
58. Graikija
60. Bulgarija

Lietuva atrodo labai aukštai, gal net kiek per optimistiškai ir visų pirma dėl to, kad Estija ir Latvija taip žemai. T.y. pagal IMF Baltijos tigrai turėtų subliukšti, išskyrus Lietuvą. Tiesa, jei žiūrėti ne pagal PPP, o pagal nominalią vertę, tai 2029 m. Lietuva vis dar atsiliks nuo Estijos.

[Sklansky]

Europeans have more time, Americans more money. Which is better?

In short, most Americans would probably prefer European working hours. It is just that their employers, and the cost of health insurance, get in the way. The US offers big prizes for finishing top, and big punishments for finishing bottom.

https://www.ft.com/content/4e319ddd-...2-3fb66856bb65