Pasaulio ekonomikos aktualijos

[Aleksio]

Santaupos didėti gali tik tada, kai tu neleidi pinigų. Kai neleidi pinigų - nevyksta prekyba. Neleisdamas pinigų, tu nukeli į ateitį prekių pirkimą, kurios dabar nebus pagamintos.

Tai ką daryti? - leisti pinigus (t.y. pirkti) vien tam kad pirkti? O jeigu tos prekės man dabar nereikia?

[Silber418]

Jeigu žmonėms lieka lėšų taupymui, tai kodėl neatidėti tam tirkos sumos ateičiai? Betkokiu aveju sunku pasiekti, jog beveik visi pinigai cirkuliuotų ekonomikoje.

[balietis]

Tarsi santaupų laikymas banke kažkaip neleistų tom santaupom dalyvauti ekonomikoje ...

[Lettered]

Tarsi santaupų laikymas banke kažkaip neleistų tom santaupom dalyvauti ekonomikoje ...

Kaip jos dalyvauja?

[balietis]

Ateina tie, kam pinigų (tiksliau juos išleisti) labiau reikia, ir pasiskolina, o tada išleidžia.

[Lettered]

Ateina tie, kam pinigų (tiksliau juos išleisti) labiau reikia, ir pasiskolina, o tada išleidžia.

Niekas indėlių neskolina, tiesiog emituojami nauji pinigai, jei kažkam jų reikia, pvz. aš galiu banke turėti sutaupęs 100k, pasiimti paskolą 100k, nusipirkti butą už paskolą, bet indėliai niekur nedingę, galima antrą butą nusipirkti už sutaupytus 100k, todėl ekonomikai geriausia, kai tiek nauji pinigai emituojami, tiek indėliai nesėdi banke.

[senasnamas]

Paskolos yra grindžiamos banke laikomais indėliais (frakcinio rezervo bankininkystė). Jei indėlininkai masiškai puls atsiimti indėlių, baigsis ir paskolos. Gali baigtis netgi banko egzistavimas .

[Lettered]

Paskolos yra grindžiamos banke laikomais indėliais (frakcinio rezervo bankininkystė). Jei indėlininkai masiškai puls atsiimti indėlių, baigsis ir paskolos. Gali baigtis netgi banko egzistavimas .

Todėl ir nesibaigia, nes skolinami ne indėliai. Kitu atveju aš savo banke laikomų pinigų negalėčiau išleisti, kol kažkas paskolos neišsimokėjo.

[senasnamas]

Normaliom sąlygom tas savo banke laikomų pinigų leidimas yra saikingas ir prognozuojamas. Kai jis staiga padidėja, tada pačiam bankui prireikia skubių trumpalaikių paskolų, kad suvestų galus. Jeigu bankas visus atneštus indėlius laikytų užrakintus seife ir neliestų, tai jam nebūtų problemos juos atiduoti net ir visiems indėlininkams atėjus vienu metu. Bet taip niekas nedaro - pinigai juda. Nejuda tik nedidelė jų dalis, kurios užtenka tik patiems pirmiesiems atbėgusiems indėlininkams .

[andyour]

Ateina tie, kam pinigų (tiksliau juos išleisti) labiau reikia, ir pasiskolina, o tada išleidžia.

Jeigu ekonomika stoja - mažėja darbo, verslas neinvestuoja. Tai vis tik kas ateina į banką paskolų - bedarbiai ?

[digital]

Na Lettered šį kartą pavarė

[Tomas]

Teisybę pasakė.

[Lettered]

Normaliom sąlygom tas savo banke laikomų pinigų leidimas yra saikingas ir prognozuojamas. Kai jis staiga padidėja, tada pačiam bankui prireikia skubių trumpalaikių paskolų, kad suvestų galus. Jeigu bankas visus atneštus indėlius laikytų užrakintus seife ir neliestų, tai jam nebūtų problemos juos atiduoti net ir visiems indėlininkams atėjus vienu metu. Bet taip niekas nedaro - pinigai juda. Nejuda tik nedidelė jų dalis, kurios užtenka tik patiems pirmiesiems atbėgusiems indėlininkams .

Jeigu viskas vyktų būtent taip, tuomet nedidėtų cirkuliuojančios valiutos kiekis, BVP, infliacija, visokie NT burbulai ir pan.

[digital]

Kad lyg ir niekas netrukdo ir tą, ir tą daryti?

[Silber418]

Tarptautinis Valiutos Fondas (IMF) paskelbė naują pasaulio ekonominio augimo prognozę:


Šaltinis

Daugiau informacijos: IMF Warns of Global Stagnation as Growth Outlook Cut Again

[Silber418]

Palygintas Skandinavijos šalių ekonominio augimo potencialas. Prognozuojama, kad šiemet Švedijos ekonomika augs 3-4 kartus sparčiau negu Norvegijos ir Danijos ekonomikos.

Plačiau: Swedish economy charges ahead while neighbours stall

[bato_usai]

Nauja pasaulinė krizė gali slėptis už pirmo kampo
http://vz.lt/verslo-aplinka/ekonomik...uz-pirmo-kampo

Tarptautinės finansų institucijos ryškiai apšviečia tai, ko nedaro nacionalinės vyriausybės, kad užtikrintų ūkio augimą. Toliau ridenantis tokios inercijos keliu, nauja krizė gali iššokti iš už pirmo kampo.

[andyour]

/\

„Pernelyg lėtas augimas tęsiasi pernelyg ilgai.

Naglai čia Svarbu, kad užimtumas būtų ir į minusą neitume. Jeigu taip šneka, tai tegul ir parodo kaip turi tęstis spartus augimas. Kažkokie idiotiški apibendrinimai. (viso straipsnio nerodo)

[bato_usai]

http://vz.lt/verslo-aplinka/ekonomik...uz-pirmo-kampo

Nauja pasaulinė krizė gali slėptis už pirmo kampo

Pasaulio politikai nebeturi kur slėptis – tarptautinės finansų institucijos pernelyg ryškiai apšviečia tai, ko nedaro nacionalinės vyriausybės, kad užtikrintų ūkio augimą. Toliau ridenantis tokios inercijos keliu, nauja krizė gali iššokti iš už pirmo kampo.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir Pasaulio bankas pavasario konferencijoje, kuri šiuo metu vyksta Vašingtone, siunčia aiškų signalą: pasaulis pasuko padėties blogėjimo kryptimi.

„Pernelyg lėtas augimas tęsiasi pernelyg ilgai. Naujoji Pasaulio ekonomikos perspektyvų ataskaita numato nedidelį augimo paspartėjimą 2016 m., palyginti su 2015 m., tačiau prognozės tampa vis mažiau optimistinės“, – pristatydamas TVF ataskaitą Vašingtone kalbėjo Maurice’as Obstfeldas, fondo vyriausiasis ekonomistas.

Išsamus problemų sąrašas

TVF ir Pasaulio banko ekonomistai kalba sausai ir techniškai, bet niekam nekyla abejonių, kad vis griežtesnį jų toną provokuoja šalių vyriausybės – geresniu atveju jos nesiima priemonių, kad paskatintų augimą; blogesniu – netgi prisideda prie ekonominės padėties blogėjimo savo politika, rašo „Financial Times“.

„Netikrumas išaugo, ir silpnesnio augimo grėsmių scenarijai tampa labiau tikėtini. Ši trapi sąsaja didina poreikį skubiai formuluoti platų politinį atsaką, siekiant paskatinti augimą ir suvaldyti netikrumą“, – dėstoma naujoje TVF pasaulio ūkio ataskaitoje.

TVF, dar kartą sumažinęs šių metų pasaulio BVP augimo prognozę iki 3,2%, atkreipia dėmesį į kelis aspektus. Vienas jų – netinkama vyriausybių reakcija į makroekonomines aplinkybes, tokias kaip vangus augimas, investicijų nuosmukis ir prekybos lėtėjimas. Fondas perspėja dėl geopolitinių grėsmių – pirmiausia Sirijos krizės. Kitas pavojus – „Brexit“ tikimybė.

Kita TVF įžvalga, prieštaraujanti plačiai nusistovėjusiam požiūriui, ta, kad, kai šalys gyvena griežtos fiskalinės drausmės sąlygomis, drastiškos struktūrinės reformos, ypač darbo rinkos srityje, ne skatina augimą, o jį stabdo. Ši pastaba taikoma euro zonai, kur dažnai manoma, kad struktūrinės reformos gali pakeisti tokius paklausos auginimo variklius kaip fiskalinės ir monetarinės priemonės.

Pasak p. Obstfeldo, kuo silpnesnis augimas, tuo didesnė tikimybė, kad bręstančios grėsmės materializuosis, sutrikdys ir taip vangų pasaulio ekonomikos augimą ir įstums ūkį į „sekuliarią stagnaciją“. Šiuo terminu TVF apibrėžia nuolat lėtėjantį augimą, kuris toliau stabdo ir taip menkų investicijų augimą, neleidžia šalims spręsti įdarbinimo problemų, nesudaro prielaidų kilti žmonių pajamoms ir galiausiai kursto politinę įtampą šalyse.

„Kuo visa tai baigsis, sunku numatyti, bet tai nėra patrauklus scenarijus. Ar viso to kulminacija taps krizė ir recesija? Nežinia, ar taip ir nutiks, bet mes tikrai susiduriame su rizika, kad pasaulis nugrims į politiškai pavojingą depresiją“, – kalbėjo TVF ekonomistas.

„Ne, dabar mes neišgyvename krizės. Kaip Christine Lagarde (TVF vadovė – VŽ) neseniai sakė, tai – ne aliarmas, o budrumas“, – pridūrė jis. Pati p. Lagarde savo įžvalgas Vašingtono susitikime pateiks šiandien, ketvirtadienį.

Pastabos vyriausybėms

TVF rekomendacijos – daugsyk kartotos, bet, atrodo, neišgirstos. Vyriausybės, kurios šiuo metu nepatiria fiskalinių problemų, turėtų skirti daugiau lėšų infrastruktūrai ir moksliniams tyrimams. Visos šalys turėtų pertvarkyti biudžetus, siekdamos pagerinti padėtį darbo rinkoje, pavyzdžiui, mažinti darbo santykių apmokestinimą ir daugiau investuoti į pagalbą žmonėms, norintiems susirasti darbą.

Nesikeičia TVF pozicija, kad turi būti toliau taikomos monetarinio skatinimo priemonės, o struktūrinės reformos įgyvendinamos protingai, kartu imantis kitų priemonių paklausai skatinti.

Pasaulio valstybių reakcija į raginimus skatinti ekonomiką – įvairi. TVF įkarštį ne kartą ramino Wolfgangas Schauble, Vokietijos ekonomikos ministras, kuris paragino „nekelti aliarmo“. Jis priešinasi fiskalinėms ūkio skatinimo priemonėms ir kartoja, kad vietoj jų reikia susitelkti į struktūrines reformas. Anot jo, monetarinio skatinimo priemonės jau išnaudotos, o skolinimasis dėl augimo šalis verčia ekonomikos „zombėmis“.

„Kalbos apie tolesnį skatinimą tik atitraukia dėmesį nuo tikrųjų užduočių“, – neseniai Šanchajuje vykusiame G 20 šalių finansų ministrų susitikime kalbėjo p. Schauble.

O Kinijos lyderiai patikino, kad, siekdami spartesnio augimo, nevengs didinti šalies fiskalinio deficito.

[andyour]

/\

TVF rekomendacijos – daugsyk kartotos, bet, atrodo, neišgirstos. Vyriausybės, kurios šiuo metu nepatiria fiskalinių problemų, turėtų skirti daugiau lėšų infrastruktūrai ir moksliniams tyrimams. Visos šalys turėtų pertvarkyti biudžetus, siekdamos pagerinti padėtį darbo rinkoje, pavyzdžiui, mažinti darbo santykių apmokestinimą ir daugiau investuoti į pagalbą žmonėms, norintiems susirasti darbą.

Kaip ir viskas normalu. Tik įdomu, ką turėjo omeny infrastruktūrą, ko būtent vakarų europoje trūksta joje.