Pasaulio ekonomikos aktualijos

[nomad]

Nepatinka - neskaityk. Jeigu nepastebėjai, ypatingai nesistengiau tęsti temos apie kultūrinius niunsus.

nu tiesa, tu bent jau į 'temą' varai

[Silber418]

nu tiesa, tu bent jau į 'temą' varai

Pasaulio ekonomikos naujienų temai tie pranešimai tinka.

[John]

Demontruoji gilias ir toli einančias istorijos žinias, kaip visada

Ačiū. Visgi būtų įdomiau išgirsti šiek tiek argumentų/kontrargumentų, nes tas ironizavimas nėra nei įdomus, nei vertingas, nekalbant jau apie tai, kad nerodo paties žinių.

Apie kultūrą vis dar čia? Taigi Korėja yra kinietiškos kultūros (ir visuomenės) atplaiša, ne japoniškos.

For dummies, tiek Japonija, tiek Korėja yra Konfucianizmo įtakotos kultūros, kurios per amžius buvo ne tik smarkiai veikiamos šitos filosofijos, bet ir pačios, galima sakyti, savanoriškai taikėsi su tributarinių valstybių rangu Kinijos atžvilgiu. Atplaišomis to vadinti nereiktų, bet inferior kultūromis - be jokios abejonės.

Aišku, tai nebūtinai turi galioti moderniai visuomenei, nes šiuolaikinis pasaulis yra labai dinamiškas ir nebūtinai paiso nusistovėjusių istorinių dogmų. Klausimas, kiek modernią kultūrą įtakoja istoriniai niuansai? Kažkiek, be abejo, įtakoja. Martin Jacques'as sako, kad Kinijos atveju ta įtaka yra labai didelė. Galbūt netgi didesnė, nei riektų. Japonijos atveju taip pat. Skirtumas tas, kad Japonija yra kamuojama nepilnavertiškumo kompleksų Kinijos atžvilgiu (dėl ištisus šimtmečius besitęsusios tributarinės valstybės statuso), kuomet Kinijai tai galioja kur kas mažiau (iš esmės, dėl situacijos, kuri klostėsi paskutinius ~200 metų Vakarų ir Japonijos atžvilgiu).

Kaip bus su mdernios visuomenės statyba Kinijoje, bus amtyti per artimiausiu 20-30 metų. Nors kol kas viskas atrodo geriau, nei buvo galima įsivaizduoti 1979. Kinija, beje, turi ir iš ko mokytis: Honkongas Taivanas ir, didele dalimi, Singapūras.

Hahaha. Čia rimtai?

Istoriniu požiūriu, be abejo, rimtai. Modernios kultūros požiūriu negalima lyginti dėl jau minėtų priežasčių. Nors, aišku, kažkodėl to "nepastebėjai" mano ankstesniame poste.

John, savo istorijos žiniomis neapsunkintomis analizėmis (sometimes for better, sometimes for worse ...), absoliučiai ignoruoja tą faktą, kad Kinijoje iki 1970s pabaigos buvo pratiškai sunaikintas pats visuomenės pluoštas, pats padorumo, išsilavinimo ir kilnumo supratimas, kas ir daro 'kultūrą' kultūra.

John savo žinias bazuoja pakankamai plačiu spektru medijų ir kitokių šaltinių, kaip ir, be abejo, asmenine patirtimi (kurios pats, kaip suprantu, neturi). Esu įsitikinęs, kad šia prasme paties žinių bagažas yra nepalyginamai kuklesnis, neri John. Ar bent jau susidaro stiprus įspūdis, kad taip yra.

Anyway, reikia sutikti dėl žalos, kuri buvo padaryta Great Leap Forward ir Kultūrinės Revoliucijos. Bet vadinti tai "praktiškai sunaikintu" visuomenės pluoštu yra visiškas perdėjimas. Jeigu būtų buvęs sunaikintas visuomenės pluoštas, Kinija šiandien nebūtų ten, kur yra, o būtų ten, kur šiandien yra kokia nors Kambodža. Kinijos istoriškai nusistovėjusi socialinių vertybių visuma yra šiek tiek apjaukta, bet iš principo ji tebėra ir ji veikia. Problematiška sritis yra nebent issues, kurie kyla dėl pašalinių efektų, kurie randasi su transformacija iš agrarinės į modernią visuomenę t.y. visokie spjaudymaisi ir rėkavimai gatvėse. Kažkas, kas pasikeis turbūt greičiau, nei per vieną kartą, skaičiuojant nuo dabar.

Ir tie, kas sakys kad užtenka kartos ar dviejų ir išaugs 'naujas' žmogus, tegu pažiūri į Rusiją, kuri yra kamuojama šitos problemos jau beveik 100 metų (nuo 1917, jei tiksliau ...). Iš kur jis išaugs, tas 'naujas' žmogus, ta 'nauja' visuomenė? Būtent sovietinės ideologijos trubadūrai apie jį daugiausiai ir paistaliojo. O kažkas 1950s ir 1960s netgi Vakaruose taip paistalais tikėjo.

Rusija neišaugo ir tikriausiai neišaugs nei per 20, nei, tikriausiai, per 100 metų, nes tai yra Rusija. Ten vadovaujamasi velniai žino kokiomis vertybėmis ir logika.

Visgi, jeigu norisi lyginti Rusiją su Kinija, pasižiūrėk į pastarųjų vystymosi tempus, prioritetus ir, svarbioauūsia, rezultatus, kad ir nuo kokių 1990/1991 (t.y. bent jau nuo tol, kai buvo Rusija, kaip nepriklausoma valstybė). Nors šiaip reikia būti visiškai pasimetusiam ir nesigaudančiam situacijoje, kad brėžtum paraleles tarp Rusijos ir Kinijos.

[nomad]

Japonija yra kamuojama nepilnavertiškumo kompleksų Kinijos atžvilgiu

"inferiority complex is a lack of self-worth, a doubt and uncertainty, and feelings of not measuring up to society's standards. It is often subconscious, and is thought to drive afflicted individuals to overcompensate, resulting either in spectacular achievement or extreme asocial behaviour."

Aš matau Japonijai (ir ne tik jai ...) visai super perspektyvas

[andyour]

/\ kinai irgi turi kompleksų prieš Japoniją. Visai neseniai buvo boikotas išskirtinai japonų kapitalo gamyklų.
Antras pasaulinis parodė, kad japonai buvo totaliai kompleksuoti, jei buvo pasirengę mirti, kad įrodytų savo galią Po atominių bombų tikriausiai suprato, kad emocijos realizuojamos fizine jėga - žmonių civilizacijoje yra žemiausias lygmuo.

[nomad]

Antras pasaulinis parodė, kad japonai buvo totaliai kompleksuoti, jei buvo pasirengę mirti, kad įrodytų savo galią manau, dabar apsiraminę po atominių bombų, supratę, kad žmogaus fizinė jėga vedama emocijų - žmonių civilizacijoje yra žemiausias lygmuo.

Taigi taigi. Tie, kas 'pralaimėjo' tą karą, iš tikrųjų laimėjo labai daug. Ateičiai.

Bet to karo 'laimėtojams' užtat - kasmetiniai paradai!

[John]

"inferiority complex is a lack of self-worth, a doubt and uncertainty, and feelings of not measuring up to society's standards. It is often subconscious, and is thought to drive afflicted individuals to overcompensate, resulting either in spectacular achievement or extreme asocial behaviour."

Aš matau Japonijai (ir ne tik jai ...) visai super perspektyvas

Na taip. Jeigu dabar būtų 1960, o perspekryvų išsipildymo laikas 1980-1990. Tik žiūrint iš dabartinės pozicijos, Japonijos perspektyvos atrodo gana gloomy. Nebent ten kažkas smarkiai pasikeistų. Kad ir imigracijos politika.

[John]

/\ kinai irgi turi kompleksų prieš Japoniją. Visai neseniai buvo boikotas išskirtinai japonų kapitalo gamyklų.
Antras pasaulinis parodė, kad japonai buvo totaliai kompleksuoti, jei buvo pasirengę mirti, kad įrodytų savo galią Po atominių bombų tikriausiai suprato, kad emocijos realizuojamos fizine jėga - žmonių civilizacijoje yra žemiausias lygmuo.

Be jokios abejonės. Tačiau tie kompleksai kyla iš skirtingų istorinių laikotarpių.

[surskis18]

John, remdamasis troliu Martin Jaques, neteisingai interpretuoja teisingą teoriją. Kompkleksai kylantys dėl istorinių priežasčių nėra nieko naujo, bet šiuo atvejų kompleksų turi Kinija, o ne Japonija. Pastaroji, nors ir didelę dalį savo kultūros perėmė iš Kinijos, bet senai nebėra jaunesnysis brolis. Nuo pat Meiji restoration laikų Japonija žiūri į Kiniją, kaip į nesugebančią pasikeisti ir truputėlį beviltišką šalį. Galima palyginti šalių atsakus į Vakariečių skverbimąsi XIX a. Vieni bandė kovoti beviltiškus karus ir sukilimus (pvz. Boksininkų sukilims), kai kiti ėmėsi industrializacijos ir modernizacijos.
Iš šio japonų požiūrio ir kilo žiaurus elgesys su užkariautų teritorijų, ypač Kinijos, gyventojais WWII metu. Tad ne Japonija bijo Kinijos, nes kažkada perėmė jos kultūrą, bet Kinija ir Korėja(os), nes žino, kad Japonija gali labai greitai iš nieko tapti galinga ir žiauria valstybe. Teko skaityti straipsnius rimtuose (Newsweek lygio) Kinijos leidiniuose, kuriuose teigiama, kad Japonijos branduolinės jėgainės yra skirtos neaiškiems tikslams t.y. netiesiogiai bandoma įteigti, kad Japonija yra Iranas 2.0 ir sodrina Uraną tam, kad pasigamintų atominių bombų.
Iš kitos pusės, keisti atrodo teiginiai dėl Japonijos vs. Kinijos kultūros/architektūros. Japoniškos šventyklos man asmeniškai gražesnės ir manau, kad jie patobulino azijietišką stilių, bet vis dėl to jis atėjo iš Kinijos. Taip pat ir raštas, religija (iš dalies), maistas ir t.t.

[John]

John, remdamasis troliu Martin Jaques, neteisingai interpretuoja teisingą teoriją. Kompkleksai kylantys dėl istorinių priežasčių nėra nieko naujo, bet šiuo atvejų kompleksų turi Kinija, o ne Japonija. Pastaroji, nors ir didelę dalį savo kultūros perėmė iš Kinijos, bet senai nebėra jaunesnysis brolis. Nuo pat Meiji restoration laikų Japonija žiūri į Kiniją, kaip į nesugebančią pasikeisti ir truputėlį beviltišką šalį. Galima palyginti šalių atsakus į Vakariečių skverbimąsi XIX a. Vieni bandė kovoti beviltiškus karus ir sukilimus (pvz. Boksininkų sukilims), kai kiti ėmėsi industrializacijos ir modernizacijos.
Iš šio japonų požiūrio ir kilo žiaurus elgesys su užkariautų teritorijų, ypač Kinijos, gyventojais WWII metu. Tad ne Japonija bijo Kinijos, nes kažkada perėmė jos kultūrą, bet Kinija ir Korėja(os), nes žino, kad Japonija gali labai greitai iš nieko tapti galinga ir žiauria valstybe. Teko skaityti straipsnius rimtuose (Newsweek lygio) Kinijos leidiniuose, kuriuose teigiama, kad Japonijos branduolinės jėgainės yra skirtos neaiškiems tikslams t.y. netiesiogiai bandoma įteigti, kad Japonija yra Iranas 2.0 ir sodrina Uraną tam, kad pasigamintų atominių bombų.
Iš kitos pusės, keisti atrodo teiginiai dėl Japonijos vs. Kinijos kultūros/architektūros. Japoniškos šventyklos man asmeniškai gražesnės ir manau, kad jie patobulino azijietišką stilių, bet vis dėl to jis atėjo iš Kinijos. Taip pat ir raštas, religija (iš dalies), maistas ir t.t.

Na čia reiktų labiau patikslinti. Tarpusavio kompleksai galioja visoms pusėms, kalbant apie Kiniją, Japoniją ir Korėją (abi). Japonijos-Kinijos atveju, tai taipogi abipusis procesas, nors ir dėl skirtingų priežasčių iš skirtingų laikotarpių. Kinija, be abejo, jaučia kompleksų dėl post 19a. Japonijos iškilimo, nekalbant jau apie japonų elgesį konfliktų metu.

[Lettered]

Na čia reiktų labiau patikslinti. Tarpusavio kompleksai galioja visoms pusėms, kalbant apie Kiniją, Japoniją ir Korėją (abi). Japonijos-Kinijos atveju, tai taipogi abipusis procesas, nors ir dėl skirtingų priežasčių iš skirtingų laikotarpių. Kinija, be abejo, jaučia kompleksų dėl post 19a. Japonijos iškilimo, nekalbant jau apie japonų elgesį konfliktų metu.

Dabar tai nebeaktualu, lygiai taip pat neaktualu, jog Lietuva kariavo su kryžiuočiais (vokiečiais), Napoleonu (prancūzais) ar su Lenkija buvo toje pačioje valstybėje.

[John]

Dabar tai nebeaktualu, lygiai taip pat neaktualu, jog Lietuva kariavo su kryžiuočiais (vokiečiais), Napoleonu (prancūzais) ar su Lenkija buvo toje pačioje valstybėje.

Kas neaktualu?

[index]

Čia nesutikčiau. Iki 1917 Rusija turėjo labai padorią upper middle class, o svarbiausia - high class - net jei mužikai ir sunkiai gyveno. O tas aukštuomenės padorumas ir taisyklės buvo perduodami po truputi kaip lavinimo svertas žemesnėms klasėms ir grupėms. Geriausias pavyzdys - Rusijos kariuomenė, kuri Pirmojo pasaulinio karo metu elgėsi (su belaisviais ir pan.) kardinaliai priešingai nuo Raudonosios Armijos po 25 metų ...

Aš, visgi, manau, kad būtent tos normalios vidurinės klasės ten buvo mažokai (vien urbanizacija, kiek tikrinausi, buvo daugiau nei porą kartų mažesnė nei likusioje Europoje). Be to Rusijoje niekada nebuvo respublikonizmo ir laisvųjų miestų tradicijų, dėl ko nelabai buvo laisvųjų miestiečių sluoksnio, kuris kitose valstybėse iš esmės išlaikė kultūrą ir tradicijas nusilpus arsitokratijai (ir net po komunistinių-teroristinių režimų, kaip buvo Prancūzijoje). O Rusijoje nuvertus aristokratiją valdžią paėmė žemasis darbininkų ir tik nesenai laisvę gavusių valstiečių sluoksnis.

Mes, kiek pastebiu, irgi turime panašią problemą, kuri dažnai pasireiškia valstybės veikime. Nemaža dalis mūsų miestiečių sluoksnio tapo lenkais, o kita didelė dalis buvo išžudyta per II pasaulinį karą. Gerai, kad turėjome tarpukarį, kada Kaune buvo užauginta šiek tiek miesto inteligentijos, kuri daugiausia ir išlaikė valstybę.

John, remdamasis troliu Martin Jaques, neteisingai interpretuoja teisingą teoriją. Kompkleksai kylantys dėl istorinių priežasčių nėra nieko naujo, bet šiuo atvejų kompleksų turi Kinija, o ne Japonija. Pastaroji, nors ir didelę dalį savo kultūros perėmė iš Kinijos, bet senai nebėra jaunesnysis brolis. Nuo pat Meiji restoration laikų Japonija žiūri į Kiniją, kaip į nesugebančią pasikeisti ir truputėlį beviltišką šalį. Galima palyginti šalių atsakus į Vakariečių skverbimąsi XIX a. Vieni bandė kovoti beviltiškus karus ir sukilimus (pvz. Boksininkų sukilims), kai kiti ėmėsi industrializacijos ir modernizacijos.

Taigi. Manau, kad Kinijos ir Japonijos santykis gana panašus į UK-JAV santykį, kai mažasis brolis tapo stipresniu už didijį. Tik UK pripažino JAV pranašumą ir dominavimo ambicijų nebeturi, o Kinija su Japonija vis dar varžosi, bandydama ją aplenkti (kas gal ir pavyks).

[Lettered]

Kas neaktualu?

Visi pamiršo kas su kuom kariavo ir nebejaučia su tuom susijusių kompleksų.

[John]

Visi pamiršo kas su kuom kariavo ir nebejaučia su tuom susijusių kompleksų.

Japonijoje ir Kinijoje? Dar ir kaip jaučia!

[John]

Taigi. Manau, kad Kinijos ir Japonijos santykis gana panašus į UK-JAV santykį, kai mažasis brolis tapo stipresniu už didijį. Tik UK pripažino JAV pranašumą ir dominavimo ambicijų nebeturi, o Kinija su Japonija vis dar varžosi, bandydama ją aplenkti (kas gal ir pavyks).

Panašu buvo tik iki etapo, kai "mažesnysis brolis" pralenkė "vyresnįjį brolį" (atitinkamai JAV/UK ir Japoinija/Kinija). Tačiau po to (t.y. Kinijos atveju, po 1979) buvę įvykiai visiškai netinkami tokios paralelės brėžimui ir JAV su UK čia visiškai netinka. Tačiau abiejų pusių kompleksai išliko.

[surskis18]

Visi pamiršo kas su kuom kariavo ir nebejaučia su tuom susijusių kompleksų.

Niekas nieko nepamiršo. Įvesk China Japan į Google ir paskaityk naujienas

[andyour]

Panašu buvo tik iki etapo, kai "mažesnysis brolis" pralenkė "vyresnįjį brolį" (atitinkamai JAV/UK ir Japoinija/Kinija). Tačiau po to (t.y. Kinijos atveju, po 1979) buvę įvykiai visiškai netinkami tokios paralelės brėžimui ir JAV su UK čia visiškai netinka. Tačiau abiejų pusių kompleksai išliko.

Šiuolaikinio jaunimo tarpe tokio tipo kompleksai nebūdingi, nes nebėra agresyvumo, būdingo ankstesnėms kartoms. Dėl to, kad šiuolaikinis jaunimas gauna daugiau meilės, kurios ankstesnė karta neturėjo tiek. Ankstesnė karta taip kompensuoja patirtą trūkumą? Tik laiko klausimas, kada Kinijoje tie kompleksai nueis į užmarštį kartu su senąja karta. Kinija kaip ir vakarėja, tik interneto ribojimas tai smarkiai pristabdo.

[Silber418]

Remiantis naujausiais Eurostat duomenimis (paskelbti 2012 m. duomenys), Švedijoje taikomas didžiausias darbo jėgos apmokestinimo tarifas ES (58.6%). Tai sutampa su didžiausia darbo kaina. Tuo tarpu, mažiausi darbo jėgos apmokestinimo tarifai taikomi Lietuvoje (27.2%), Bulgarijoje ir Latvijoje (27.9%).
Vidutinis darbo jėgos apmokestinimo tarifas ES yra 51%.

Daugiau informacijos: http://epp.eurostat.ec.europa.eu/cac...2014-BP-EN.PDF.

[index]

Bet jiems matyt niekas nepapasakojo apie tokias "darbdavio Sodros įmokas", kurios atseit yra išvis ne mokestis.