Pasaulio ekonomikos aktualijos

[Silber418]

Nuo to 1% elito priklauso ir visų kitų pragyvenimas. Pvz. tokios kompanijos kaip Exxon ar Chevron ne tik brangiai įdarbina daug žmonių ir sukuria didelį bvp, bet ir aprūpina šalį pigia energija, dėl ko išauga visos šalies konkurencingumas, pramonė persikelia iš Azijos ir Europos. Arba Apple ar Microsoft kiek sukuria netiesiogiai darbo vietų ir BVP, aptarnaujant žmones ir įmones. Neveltui JAV BVP gyventojui aukštesnis nei beveik visų kitų pasaulio šalių, net tokių turtingų kaip Šveicarija. Aišku šalyje nėra dosnaus socializmo, bet kai tokia super didelė šalis, daug imigrantų, nelegalų, jie negali sau leisti žaisti tokių žaidimų kaip kelis milijonus gyventojų turintys skandinavai, kurie gali kiekvieną žmogų viskuom aprūpinti ir kiekvieną kampą išsišluoti, todėl gali pasirodyti ten visokiuose gyvenimo kokybės indeksuose, kad beveik rojuje gyvena.

Taip, tiesa. Tačiau kuo blogesni, pavyzdžiui, norvegų naftos kompanijų vadovai? Jų pajamos, ko gero, neviršija tų pačių kompanijų darbuotojų pajamų 380 kartų (kas būna neretas atvejis JAV), o ir visuomenė nėra dėl to nepatenkina. Nebent turėjai omenyje "prestižą" būti to 1% elito nariu. Tokiu atveju tikrai JAV, Rusija, Kinija ir dar kelios valstybės yra idealios.

[senasnamas]

Nuo to 1% elito priklauso ir visų kitų pragyvenimas.

Lazda turi du galus: kai elitas per daug įsigali ir išsikovoja teisių, samdomiems tenka dirbti ilgiau, našiau ir už menkesnį atlyginimą. Kitas kraštutinumas, kai mokesčiai tokie, kad užgniaužia bet kokią iniciatyvą ir skatina veltėdžiauti. Manau, kad vis tik švediškas modelis geresnis nei amerikietiškas ir pati visuomenė laimingesnė, sveikesnė - bent kol kas Švedija nėra kažkokia ekonomiškai atsilikusi socialistinė utopija. O JAV vidurinė klasė nyksta, atotrūkis tarp turtingiausių ir skurdžiausių didėja. Kiekviena krizė tai dar labiau išryškina. Pažangus Lotynų Amerikos variantas .
Medicinos sektorius seniai mažai ką bendra turi su sveikata - tik su verslu. Gyvenimo trukmė nėra pats geriausias rodiklis, visuomenės sveikatos būklę gerai atskleistų, pvz., sveikų šešiasdešimtmečių procentas. JAV, kaip išsivysčiusioje šalyje, sergančių labai daug. Šitoje vietoje padėtį pakeistų tik kryptingas valstybės įsikišimas, nes privačiam sektoriui rūpi tik pelnas. JAV medicinos sektoriaus lobistai labai aktyvūs - atitinkamas ir rezultatas: medicinos paslaugos brangios, vaistų pardavimai aukšti, sergančių daug. Jei lemiamą balsą turėtų valstybė ir kryptingai dirbtų profilaktikos srityje, išlaidas sveikatos apsaugai būtų galima reikšmingai sumažinti.

[Tomas]

O tam daugiausia įtakos turėjo atpigę ar labai mažai brangę energijos ištekliai, kuras, šildymas etc., kas sutikim tikrai nėra blogai ir jokio polinkio vartoti nemažina.

Na infliacija atmetus energijos ir maisto kainas taipogi labai nedidelė ir toli gražu nesiekia ECB 2% taikinio.

Na bet taip ir turi būti - ES tvirtai žengia dar Leonido Iljičiaus Brežnevo nurodytu kursu - Ekonomika turi būti ekonomiška!

[Silber418]

Tomai, kaip sugebėjai nepakomentuoti ekonominės situacijos Estijoje?

[index]

Na infliacija atmetus energijos ir maisto kainas taipogi labai nedidelė ir toli gražu nesiekia ECB 2% taikinio.

Na, taip. Bet nors ir lėtai, bet pradedant judėti Pietų Europos ekonomikoms infliacija greičiausiai irgi pradės didėti. O jei ir toliau mažės tai greičiausiai jau antroje metų pusėje, jei tik išliks žema gal kiek vėliau ECB greičiausiai dar pamažins palūkanų normą (Draghi visgi labiau amerikietiškos mokyklos atstovas, todėl taip kaip Trichet nesielgs ).

QE visgi greičiausiai nebus ir daugiau dėl teisinių dalykų ir todėl, kad nesusipyktų su Vokietijos Bundesbanku.

[Tomas]

Tomai, kaip sugebėjai nepakomentuoti ekonominės situacijos Estijoje?

Tai kad komentavau ir ne kartą

Na, taip. Bet nors ir lėtai, bet pradedant judėti Pietų Europos ekonomikoms infliacija greičiausiai irgi pradės didėti. O jei ir toliau mažės tai greičiausiai jau antroje metų pusėje, jei tik išliks žema gal kiek vėliau ECB greičiausiai dar pamažins palūkanų normą (Draghi visgi labiau amerikietiškos mokyklos atstovas, todėl taip kaip Trichet nesielgs ).

QE visgi greičiausiai nebus ir daugiau dėl teisinių dalykų ir todėl, kad nesusipyktų su Vokietijos Bundesbanku.

Geriau Draghi pripažintų, kad monetarinė politika esamoje situacijoje yra praktiškai negali kažką pakeisti ir pasiūlytų politikams išsitraukti galvas iš užpakalių. Šiuo požiūriu nuoširdesnė moterėlė (tos pačios amerikietiškos mokyklos atstovė) vadovaujanti Rusijos CB monetarinei politkai - Ksenija Judajeva. Ji aiškiai pasakė, kad CB savo priemonėmis negali išspręsti Rusijos ekonomikos problemų.

[index]

Geriau Draghi pripažintų, kad monetarinė politika esamoje situacijoje yra praktiškai negali kažką pakeisti ir pasiūlytų politikams išsitraukti galvas iš užpakalių. Šiuo požiūriu nuoširdesnė moterėlė (tos pačios amerikietiškos mokyklos atstovė) vadovaujanti Rusijos CB monetarinei politkai - Ksenija Judajeva. Ji aiškiai pasakė, kad CB savo priemonėmis negali išspręsti Rusijos ekonomikos problemų.

Čia dėl to, kad ECB mandatas yra labai siauras ir konkretus. Dėl to jis tegali monetarinės politikos priemonėmis reguliuoti infliaciją, o "spręsti ekonomikos problemų" (t.y. siekti tokio tikslo) jis kaip ir neturi teisės.

Aišku, siekiant to paties infliacijos tikslo jis kaip ir gali bandyti derinti su monetarinė ir fiskalinę politiką, tik kad tai padaryti su daugybe skirtingų finansų ministerijų, kurių nuomonės labai visokios, kaip ir nelabai įmanoma...

[keen]

[B]

BVP vienam gyventojui, 2012 m. (eurais)

Atvaizdas

Ar Lietuva neturėtų būt pralenkusi Estija ir Portugalija ?

[Tomas]

Ar Lietuva neturėtų būt pralenkusi Estija ir Portugalija ?

Grafike nominalūs skaičiai, nekoreguoti pagal perkamąją galią. Be to metai 2012. 2013m. Lietuvos ekonomika augo, Estijos smuko.

[nomad]

Silber, baik postinti tuos nominal GDP skaičius, nes atrodo dirbtinai bandai Skandinavijos situaciją tokiu būdu pakelti. Čia kaip girtis atlyginimu 'ant popieriaus', o ne į rankas gaunamu - tiesiog juokinga ...

[John]

Silber, baik postinti tuos nominal GDP skaičius, nes atrodo dirbtinai bandai Skandinavijos situaciją tokiu būdu pakelti. Čia kaip girtis atlyginimu 'ant popieriaus', o ne į rankas gaunamu - tiesiog juokinga ...

Teisingumo dėlei reiktų pasakyti, kad PPP rodikliai irgi panašiai atrodo.

[Silber418]

Kadangi GDP (PPP) duomenys 2012 m., pasidalinau naujesniais GDP (nominal) duomenimis. Iš tiesų, ne tiek ir skiriasi tie rodikliai. Žinoma, Lietuvos atveju PPP duomenys atrodo solidžiau, nes, įvertinus apytikslį šešėlio mąstą, galima džiūgauti.

[Silber418]

Ekonominis augimas 2013 m.:


http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page/portal/eurostat/home/

[nomad]

Teisingumo dėlei reiktų pasakyti, kad PPP rodikliai irgi panašiai atrodo.

Tai kad nelabai. Skandinavija krenta, o Rytų Europa žymiai kyla dėl kainų, jei PPP matuojam. Reikia turėt omeny, kad PPP neįskaičiuoja nekilnojamojo turto kainų - jei jos būtų priimamos domėn, Rytų Europa ir kai kurios kitos šalys su pigiu NT (Vokietija, pav.) dar geriau atrodytų. Apskritai, tikro pragyvenimo lygio skirtumai nėra tokie jau kardinalūs ES viduje.

Beje nei nominal, nei PPP GDP matavimai normaliai nepriima domėn šešėlio. Eurostat'as kažkodėl nustatė, nelabai aiškia metodologija, kad Lietuvos atveju šešėlinė ekonomika prideda 13% GDP ... Labai ginčytina, nes anot LRI studijos, pavyzdžiui, šešėlis Lietuvoje beveik arti 30%!

[Silber418]

Nei Norvegijos, nei Švedijos, nei Danijos ekonomikos pastaraisiais, kriziniais, metais stipriai nesmuko. Tiesa, Danijos ekonominis augimas sulėtėjo. O Nordic regione, Islandijos ekonomika atsigavo, tik Suomijos smuktelėjo.

[John]

Tai kad nelabai. Skandinavija krenta, o Rytų Europa žymiai kyla dėl kainų, jei PPP matuojam. Reikia turėt omeny, kad PPP neįskaičiuoja nekilnojamojo turto kainų - jei jos būtų priimamos domėn, Rytų Europa ir kai kurios kitos šalys su pigiu NT (Vokietija, pav.) dar geriau atrodytų. Apskritai, tikro pragyvenimo lygio skirtumai nėra tokie jau kardinalūs ES viduje.

Beje nei nominal, nei PPP GDP matavimai normaliai nepriima domėn šešėlio. Eurostat'as kažkodėl nustatė, nelabai aiškia metodologija, kad Lietuvos atveju šešėlinė ekonomika prideda 13% GDP ... Labai ginčytina, nes anot LRI studijos, pavyzdžiui, šešėlis Lietuvoje beveik arti 30%!

Aš tąi puikiai suprantu. Tiesiog daugmaž iš akies primečiau, kaip atrodo šalių išsirikiavimas lentelėse. Švedija tiek pagal PPP, tiek pagal nominalų GDP per capita, stovi gana panašiai. Skirtumas tarp PPP ir nominalaus rodiklio Švedijoje išties yra gana didelis (PPP nenaudai), bet faktas toks, kad tiek viename, tiek kitame, reitinge Švedija stovi panašiose pozicijose. Lietuva, beje, irgi. Taip kad esmės PPP čia kaip ir nekeičia.

[Silber418]

Sukūrė didžiausią apgyvendinimo įstaigų tiekėją Europoje

Švedijos viešbučių tiekėja „Hoist Technology“ ir Prancūzijos viešbučių bei sveikatos priežiūros įstaigų tiekėja „Locatel“ sudarė susijungimo sutartį ir, bendrovių teigimu, siekia sukurti didžiausią apgyvendinimo įstaigų tiekėją Europos rinkoje.

[andyour]

Tai kad nelabai. Skandinavija krenta, o Rytų Europa žymiai kyla dėl kainų, jei PPP matuojam. Reikia turėt omeny, kad PPP neįskaičiuoja nekilnojamojo turto kainų - jei jos būtų priimamos domėn, Rytų Europa ir kai kurios kitos šalys su pigiu NT (Vokietija, pav.) dar geriau atrodytų. Apskritai, tikro pragyvenimo lygio skirtumai nėra tokie jau kardinalūs ES viduje.

Beje nei nominal, nei PPP GDP matavimai normaliai nepriima domėn šešėlio. Eurostat'as kažkodėl nustatė, nelabai aiškia metodologija, kad Lietuvos atveju šešėlinė ekonomika prideda 13% GDP ... Labai ginčytina, nes anot LRI studijos, pavyzdžiui, šešėlis Lietuvoje beveik arti 30%!

Nežinau, koks Londone PPP, bet ten nemažai daliai žmonių kelionė į darbą trunka apie 3h. Reiškias, jie darbo dienomis išvis neturi laisvo laiko bei patiria nemažas kelionės išlaidas.

[nomad]

Aš tąi puikiai suprantu. Tiesiog daugmaž iš akies primečiau, kaip atrodo šalių išsirikiavimas lentelėse. Švedija tiek pagal PPP, tiek pagal nominalų GDP per capita, stovi gana panašiai. Skirtumas tarp PPP ir nominalaus rodiklio Švedijoje išties yra gana didelis (PPP nenaudai), bet faktas toks, kad tiek viename, tiek kitame, reitinge Švedija stovi panašiose pozicijose. Lietuva, beje, irgi. Taip kad esmės PPP čia kaip ir nekeičia.

PPP statistika keičia skaičius ir mažina 'skirtumus' tarp ES valstybių, kas ir yra svarbiausia.

[nomad]

Nežinau, koks Londone PPP, bet ten nemažai daliai žmonių kelionė į darbą trunka apie 3h. Reiškias, jie darbo dienomis išvis neturi laisvo laiko bei patiria nemažas kelionės išlaidas.

Apskritai GDP nėra idealus parametras matuoti valstybės gerbūvį, su tuo matyt visi sutiktų. Nei skola, nei sveikatos apsauga, nei infrastruktūros stovis, nei gyvenimo kokybė apskritai GDP per capita skaičiuose neatsispindi. Tačiau tai vistiek išlieka vienu pagrindinių rodiklių, kuris turi būti naudojamas kartu su kitais kriterijais.