2012-ais JAV importavo vokiškos produkcijos už 87 milijardus €. Palyginimui 2010-ais - "tik" už €66 mlrd. Nori pasakyti, kad tokius kiekius "vokiškos kokybės" perka lūzeriai?
It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on
Importo iš vieno importo partnerių padidėjimas = ekonomikos augimas? Keynesianistai kuo toliau, tuo labiau darosi desperate.
Importas jau pasiekė prieškrizinį lygį, o eksportas jau ir viršijo. O tai, kad Vokietijos eksportas į ES 2.5 karto susitraukė, parodo, kokiame mėšle sėdi ES, tokios rinkos kaip JAV tą Vokietijos eksportą tik ir ištraukia.
Finansų analitikas Pieteris Cleppe'as: „Lietuvos finansinės problemos atidėtos ateičiai“
Šiuo metu ECB laiko rekordiškai žemas palūkanų normas. Tai gali labai išauginti infliaciją ateityje. Nesvarbu, ar tai Vokietija, Zimbabvė, ar Izraelis – centriniai bankai galvoja, kad galės efektyviai reguliuoti pinigų kiekius, tačiau taip nėra. Spausdindami pinigus ir juos skolindami mažomis palūkanomis centriniai bankai įsuka infliacijos mechanizmą, kurį vėliau sustabdyti labai sunku. Galima reguliuoti pinigų kiekį, bet negali kontroliuoti žmonių pasitikėjimo pinigais. Jeigu jis dingsta, šalims ima grėsti didžiulė infliacija.
Toks scenarijus jau buvo Japonijoje devintojo dešimtmečio pradžioje, kai vyriausybė neleido bankrutuoti šaliems bankams, o vėliau susidūrė su lėtu ekonomikos augimu ir kitomis problemomis.
20 metų su defliacija kovojanti Japonija pateikiama kaip "didžiulės infliacijos" grėsmės pavyzdys. Ir šiaip CB jau senai net nebando reguliuoti pinigų kiekio.
20 metų su defliacija kovojanti Japonija pateikiama kaip "didžiulės infliacijos" grėsmės pavyzdys.
Bent jau Lietuvoje skolintis yra keleriopai sunkiau negu 2007 metais. Ir palūkanos nemažos, turint omenyje, kad procentas už indėlius beveik lygus nuliui.
Iki kiek turi kristi norma, kad skolinti už 4-6% taptų pelninga?
O va čia sunku pasakyti, nes bankai turi savo rizikos vertinimą, pagal kurį reguliuoja maržas. O jis priklauso nuo lūkesčių ir dėl to CB palūkanų normos pakeitimai kartais realios ekonomikos skolinimosi palūkanoms ženklios įtakos nepadaro (tas dabar Europos periferijoje jaučiasi, kai ECB nusmukdo palūkanų normą iki 0,5 proc., o verslui, ypač mažam, jaunam, rizikingam pasiskolinti neįmanoma arba palūkanos baisios).
Iki kiek turi kristi norma, kad skolinti už 4-6% taptų pelninga?
Neturi tiesioginio ryšio.
Ką realiai duoda mažos CB palūkanų normos - atpigina jau išduotas paskolas ir ekonomikos nuosmukio metu palengvina naštą skolininkams. O taupytojai pralošia.
It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on
Roubini keičia toną: ekonominė padėtis taisosi, akcijos brangs
Sensacija, Roubinis neprognozuoja krizės . Akcijos brangsta nuo 2009 m. ir jis 2013 m. pagaliau susiprotėja, kad laikas pirkti. Keistas tas ekonomikos atsigavimas, kuriam esant nebrangsta žaliavos. Ir dar įdomiau, kad prognozuoja dolerio stiprėjimą.
Tokių, kaip Roubinį, ekonomistų, kurie pastoviai prognozuoja pasaulinius kataklizmus - nors vežimu vežk. Natūralu, kad kažkada kažkurie ima ir pataiko. Tada išgarsėja ir visi pradeda jų prognozių klausyti. Bėda ta, kad kaip ir žaibas du kartus į tą pačią vietą netrenkia, taip ir tokie kaip Roubinį vargiai du kartus tiksliai gali kažką išprognozuoti.
Naujas Europos Komisijos aprobuotas inovatyvumo ideksas:
The top performers in the EU owe their ranking to doing well on several or all of the following factors: an economy with a high share of knowledge-intensive sectors, fast-growing innovative firms, high levels of patenting and competitive exports.
The novelty of the proposed indicator is that it focuses on innovation output. As such, it complements the Commission's Innovation Union Scoreboard (IUS) and Summary Innovation Index (SII) (IP/13/270). These assess the innovation performance of Member States and the EU more widely, against a broad set of 24 innovation indicators including inputs, throughputs and outputs.
Innovation output is wide-ranging and differs from sector to sector. The proposed indicator is based on four components chosen for their policy relevance.
Technological innovation as measured by patents.
Employment in knowledge-intensive activities as a percentage of total employment.
Competitiveness of knowledge-intensive goods and services.
This is based on both the contribution of the trade balance of high-tech and medium-tech products to the total trade balance, and knowledge-intensive services as a share of the total services exports.
Employment in fast-growing firms of innovative sectors.
A comparison with some non-EU countries shows that the EU as a whole does well. Switzerland and Japan have a clear performance lead, but the EU is more or less even with the United States on innovation output.
Nezinau kaip inovatyvumas vertinamas buvo pagal europos sajunga. Bet subjektyviai paprasto vartotojo akimis LT ir baltijos saliu inovatyvumas tikrai lenkia tokias salis kaip Ispanija. Atsiskaitymas internete, interneto bankai, mobilieji mokejimai, e-parasas, dokumentu tvarkymas internetu tokiose salyse kaip Ispanija yra negirdetos naujoves, greiciau 'e-burtai'. Tuo tarpu pas mus tai veikia ne vienus metus, ir LT imones tas naujoves gamina ir diegia...
Our deepest fear is not that we are inadequate. It is that we are powerful beyond measure. Who are we to be brilliant, gorgeous, talented ? Actually, who are you not to be? As we let our own light shine, we unconsciously give other people permission to do the same.
Tuo tarpu pas mus tai veikia ne vienus metus, ir LT imones tas naujoves gamina ir diegia...
Our deepest fear is not that we are inadequate. It is that we are powerful beyond measure. Who are we to be brilliant, gorgeous, talented ? Actually, who are you not to be? As we let our own light shine, we unconsciously give other people permission to do the same.
Comment