Pasaulio ekonomikos aktualijos

[andyour]

Iš grafiko galima daryti dvi prielaidas:

A - žmonės gyvena kaip niekada gerai ir kaip niekada didelei jų daliai dirbti tiesiog nebereikia arba užtenka vieno dirbančio šeimos nario.
B - Nemaža dalis žmonių prarado viltį rasti darbą, susitaikė su gyvenimu iš pašalpų, darbo aktyviai per paskutines keturias sav. neieškojo arba tiesiog nedirba jau ilgą laiką, o tokie taip pat pašalinami iš dalyvaujančių darbo rinkoje, t.y. į oficialią bedarbių statistiką nepatenka.

Kiek girdėjau, JAV nėra palanki vieta gyventi iš pašalpų.

[andyour]

/\
Niekur neteigiau, kad visų kitų šalių pateikiamais skaičias galima tikėti 100 proc. ir kad viena JAV juos kompiliuoja taip kaip jai patogiau. Kalba ėjo apie JAV atsigavimą, apie nedarbo lygio grįžimą į prieškrizinį laikotarpį ir apie tai, kad visam likusiam pasauliui belieka tik svajoti apie analogišką ekonomikos atsigavimą. O tokį vaizdą galima susidaryti tiesiog užmetus akį į skaičius, bet skaičiai daugiau rodo tai ką reikia rodyti, o ne tikrą padėtį. Aš tik vieną pavizdį pateikiau.

Iš žinomesnių brand'ų.

Apple income timeline

Intel Co. income timeline

Boeing Co. financials timeline

Galima pridėti Mircrosoft, Google, FB, ir t.t.

Naftos ir žaliavų gavybos pramone nesidomėjau, bet spėju, ten įspūdinga ne ką mažiau, nes žaliavos išbrangusios ir panašu, kad tik toliau brangs.

[Tomas]

Dėl eksporto nežinau ir neturiu laiko ieškoti, galbūt ir auga, tačiau santykis su importu neabejoju jog išlieka beviltiškas.

Nepatingėjau ir paieškojau. 2012 metais JAV prekybos deficitas sudarė nepilnus 3,5% BVP. Ar tai beviltiška - spręsti nesiimu.

Kalbant apie bedarbystę, reikia nepamiršti jog savaip bedarbius JAV skaičiuoja. Trumpai apie bedarbystę. JAV skaičiuoja visų pirma dalyvaujančių darbo rinkoje skaičių (Labor Force Participation Rate). Apklausų pagalba nustatoma kokia dalis darbo neturinčių žmonių aktyviai ieškojo darbo paskutinių keturių savaičių bėgyje ir tik pastarieji yra įtraukiami į bedarbių statistiką.

Vėlgi nepatingėjau, paieškojau ir pacituosiu. Kaip bedarbius skaičiuoja amerikiečiai:

Persons are classified as unemployed if they do not have a job, have actively looked for work in the prior 4 weeks, and are currently available for work. Persons who were not working and were waiting to be recalled to a job from which they had been temporarily laid off are also included as unemployed (...)
The unemployment rate represents the number unemployed as a percent of the labor force.

http://www.bls.gov/cps/lfcharacteristics.htm#unemp

Kaip bedarbius skaičiuoja europiečiai (Eurostat'as):

An unemployed person is defined by Eurostat, according to the guidelines of the International Labour Organization, as someone aged 15 to 74 without work during the reference week who is available to start work within the next two weeks and who has actively sought employment at some time during the last four weeks. The unemployment rate is the number of people unemployed as a percentage of the labour force.

http://epp.eurostat.ec.europa.eu/sta...d_availability

Žaidimas - raskite 10 esminių skirtumų

Asmeniškai man tai nieko nereiškiantys skaičiai į kuriuos rimtai nežiūriu ir jokiems palyginimams nenaudočiau, kodėl - pavizdys aukščiau. Panašūs reikalai su didžiaja dalimi minimos šalies statistinių rodiklių skaičiavimu.

Šioje vietoje dar reikėjo parašyti, kad JAV klastoja savo infliacijos rodiklius neįskaičiuodama į CPI maisto ir kuro kainų ir galėtum užsikabinti medinį Petro Šifo vardo medalį už demagogiją

[Tomas]

Vienas toks tipas, Paul Sheard, kurio pareigos yra "Chief Global Economist and Head of Global Economics and Research for Standard & Poor's Ratings Services" prieš kelias dienas paskelbė straipsnelį "QE for dummies":
http://www.standardandpoors.com/spf/...Me_8_14_13.pdf

[Lettered]

P. Krugmanas abejoja Latvijos sėkme: nedarbas toks, kaip per Didžiąją depresiją

Savo tinklaraštyje „The New York Times“ portale P. Krugmanas tvirtina, kad nedarbo lygį Latvijoje galima laikyti įrodymu, jog džiaugtis dėl Europoje pasibaigusios ekonomikos krizės yra dar anksti, rašo DELFI.lv.
Grafike, kurį pateikia P. Krugmanas, viena kreivė vaizduoja nedarbo dinamiką Latvijoje, antroji – nedarbo lygį Jungtinėse Valstijose Didžiosios depresijos metu nuo 1929 iki 1935 metų.
Iš grafiko aiškėja, kad šiuo metu nedarbas Latvijoje yra maždaug tokiame pačiame taške, kaip Jungtinėse Valstijose 1935 metais.

http://verslas.delfi.lt/verslas/p-kr...#ixzz2cPItuSGm

[Sula]

P. Krugmanas abejoja Latvijos sėkme: nedarbas toks, kaip per Didžiąją depresiją

Reikia būti asilu, kad tiesiogiai lyginti JAV ir Latviją.

[Lettered]

Reikia būti asilu, kad tiesiogiai lyginti JAV ir Latviją.

Beabejo, mažesnėje šalyje žymiai lengviau ūkį tvarkyti, žmonėms žymiai lengviau emigruoti, todėl ir nedarbas turėtų būti gerokai mažesnis nei didelėje šalyje, bet taip nėra. Na svarbiausia eurą turės kitąmet ir gaus aplodismentų iš kelių apkerpėjusių eurobiurokratų už krizės įveikimą.

[index]

Taip, nedarbas yra vienintelis rodiklis atspindintis ar "krizė jau yra pasibaigusi" (nors to pasibaigimo apibrėžti tiksliai iš tikro niekas negali, nes krizė šiaip jau yra abstraktus dalykas, o recesija baigiasi kai pradeda didėti BVP ).

Taip, kad jei laikantis Krugmano apibrėžimo krizė iš tikro nėra pasibaigusi.

Kitas dalykas, kad jis kaip visada (kaip ir daugelis keinsistų) visiškai ignoruoja struktūrines problemas lyg jų nebūtų. O jos tiek pas mus, tiek Latvijoje ir daro labai didelę įtaką, o ne ciklai).

JAV nedarbas vien dėl struktūrinių ypatumų (kaip jau minėta aukščiau, ten labai nepatogu "gyventi iš pašalpų", o ir darbo rinka gerokai laisvesnė) struktūrinis nedarbas visada bus mažesnis nei į darbuotojų apsaugą linkusiose ir dosnią socialinę apsaugą turinčiose Europos valstybėse. Automatiškai esant tokiam pačiam ar net didesniam ekonomikos ciklo poveikiui, bendras nedarbo lygis vis tiek gali būti mažesnis (ką taip smarkiai neišplėtęs, manau, norėjo pasakyti ir Sula).

[Sula]

Beabejo, mažesnėje šalyje žymiai lengviau ūkį tvarkyti, žmonėms žymiai lengviau emigruoti, todėl ir nedarbas turėtų būti gerokai mažesnis nei didelėje šalyje, bet taip nėra.

Tuomet galėjo lyginti bent šiuolaikinę statistiką, o ne Didžiąją depresiją. Ir ne visos JAV, o Latvijos dydžio valstijos ekonomiką.

Pvz.: tarpukario Lietuvoje bent kiek tikslesnė bedarbystės statistika nebuvo vedama. Štai moterų bedarbių beveik nebuvo

Toliau taip einant pradės lyginti TSRS statistinius rodiklius su JAV.

[balietis]

Tai čia taip ta Didžioji Depresija atrodė? Kaip dabar Latvija? Kas čia tiem ekonomistam pasidarė. Maldeikienė aiškina, kad Lietuva su krize kovojo stalininiais metodais, šitas apie Didžiąją Depresiją rašo.

[index]

Tai čia taip ta Didžioji Depresija atrodė? Kaip dabar Latvija? Kas čia tiem ekonomistam pasidarė. Maldeikienė aiškina, kad Lietuva su krize kovojo stalininiais metodais, šitas apie Didžiąją Depresiją rašo.

Tiesiog kairiosios pažiūros dabar labai paplitusios ir Baltijos šalių veiksmai visiškai tiesiogiai prieštarauja jų keinsistinėms, "socialinės ekonomikos" ir gerovės valstybės idėjoms. Labai paprasta.

Beje, visai nesenai buvo geras epizodas kai vienas olandų kairysis pasakė, kad reikia reikia sugriežtinti imigraciją, nes "atvykėliai nesupranta vietinės gerovės valstybės idėjos" ir (o siaube) sutinka dirbti už mažesnį darbo užmokestį nei vietiniai.

Aš čia neagituoju už XIX a. UK ekonominės santvarkos grąžinimą su vaikais fabrikuose, bet europietiškas socializmas jau tikrai nuėjo per daug toli.

[Lettered]

Tiesiog kairiosios pažiūros dabar labai paplitusios ir Baltijos šalių veiksmai visiškai tiesiogiai prieštarauja jų keinsistinėms, "socialinės ekonomikos" ir gerovės valstybės idėjoms. Labai paprasta.

Beje, visai nesenai buvo geras epizodas kai vienas olandų kairysis pasakė, kad reikia reikia sugriežtinti imigraciją, nes "atvykėliai nesupranta vietinės gerovės valstybės idėjos" ir (o siaube) sutinka dirbti už mažesnį darbo užmokestį nei vietiniai.

Aš čia neagituoju už XIX a. UK ekonominės santvarkos grąžinimą su vaikais fabrikuose, bet europietiškas socializmas jau tikrai nuėjo per daug toli.

Gal ir nuėjo, bet sutapimas ar nesutapimas, bet šiuo metu stipriausiose ekonomikose Skandinavijoje dominuoja tas vadinamas socializmas, todėl nieko keisto, jog toks modelis "madoje" tarp ekonomistų. Gal tikrai stipri vidurinioji klasė bendrą ekonomikos lygį ir šalies gerovę pakelia labiau nei didesnių pelnų vaikymasis?
Lyginama su Didžiąja depresija neatsitiktinai, po kažkiek metų šis periodas bus piešiamas juodai taip pat kaip ta Didžioji depresija dabar, nes kai kurie rodikliai labai panašūs.

[index]

Gal ir nuėjo, bet sutapimas ar nesutapimas, bet šiuo metu stipriausiose ekonomikose Skandinavijoje dominuoja tas vadinamas socializmas. Gal tikrai stipri vidurinioji klasė bendrą ekonomkos lygį ir šalies gerovę pakelia labiau nei didesnių pelnų vaikymasis?
Lyginama su Didžiąja depresija neatsitiktinai, po kažkiek metų šis periodas bus piešiamas juodai taip pat kaip ta Didžioji depresija dabar, nes kai kurie rodikliai labai panašūs.

O Skandinavijos šalys pastaruoju metu laikosi geriau dėl to, kad (kitaip nei kai kurios šalys save laikančios labai kapitalistinėmis, bet iš tikro esančiomis pakankamai socialistinėmis. Apie tai vėliau ) laikėsi tos nekenčiamosios neoliberalios politikos: taupyti, eksportuoti, išlaikyti mažą skolą.

Taip, ten stipri darbuotojų apsauga, vidurinė klasė, bet nedarbas esant normaliai augančiai ekonomikai didesnis nei JAV (vėl struktūrinės priežastys). Ir iš to niekas tragedijos nedaro. Tas pats ir Latvijoje, kur ciklinė padėtis yra bloga, bet tikrai ne tokia bloga kaip JAV per didžiąją depresiją, nors nedarbas panašiai didelis.

Ir didesni pelnai neprieštarauja turtingesniems darbuotojams ir gyventojams (jei daugiau uždirbama, o derybinės galios panašios, daugiau gauna visi). Blogai yra profsąjungų diktatūra (kai darbuotojai geriau leis bendrovei bankrutuoti nei jiems ką pabloginti), nuolatinis vis didesnių socialinių išmokų reikalavimas ir jų laikymas nuosavybe ir t.t. Blogai yra ir biurslo išsikerojimas. Pas mus, aišku, irgi yra vienas radikaliausių scenarijų (antrojo variacija), kuris irgi nėra geras.

Kai kur su didžiąja depresija, o kai kur (būtent šitose "stalininių metodų" šalyse) labiau su 1920 m. krize.

p.s. O Latvijoje ir Lietuvoje daug svarbesnės yra būtent ekonomikos struktūrinės problemos, o ne joks "neteisingas krizės įveikimas", todėl norint įveikti savo bėdas būtent į jas daugiausia ir reiktų gilintis.

[Lettered]

Ir didesni pelnai neprieštarauja turtingesniems darbuotojams ir gyventojams (jei daugiau uždirbama, o derybinės galios panašios, daugiau gauna visi). Blogai yra profsąjungų diktatūra (kai darbuotojai geriau leis bendrovei bankrutuoti nei jiems ką pabloginti), nuolatinis vis didesnių socialinių išmokų reikalavimas ir jų laikymas nuosavybe ir t.t. Blogai yra ir biurslo išsikerojimas. Pas mus, aišku, irgi yra vienas radikaliausių scenarijų (antrojo variacija), kuris irgi nėra geras.

Kartais prieštarauja, pvz. įmonių pelningumas didėja, eksportas didėja, bvp auga, tačiau dirbančiųjų pajamos ne. Priežastys labai aiškios, kol didelis nedarbas, tol niekas nenori dalintis, tai vyksta tik išimtiniais atvejais, kai įmonės priklauso valstybei, reikia labai speficinių darbuotojų, ar šiaip įmonės filosofija socialiai atsakinga ir netgi mokesčius visus moka

[index]

Kartais prieštarauja, pvz. įmonių pelningumas didėja, eksportas didėja, bvp auga, tačiau dirbančiųjų pajamos ne. Priežastys labai aiškios, kol didelis nedarbas, tol niekas nenori dalintis, tai vyksta tik išimtiniais atvejais, kai įmonės priklauso valstybei, reikia labai speficinių darbuotojų, ar šiaip įmonės filosofija socialiai atsakinga ir netgi mokesčius visus moka

Na tai aš ir sakau, kad pas mus yra kitas kraštutinumas ir darbuotojai turi per mažai derybinės galios (bet čia kalta ir valstybė su savo mokesčių sistema, ir kalbu ne apie progresinius mokesčius, apie kokius pas mus dažniausiai kalbama). Savaime didesni pelnai verslui, neprieštarauja didesniems atlyginimams. Atvirkščiai, jei nieko neuždirbsi, nebus ir ko darbuotojams mokėti.

Kalbos apie tai, kai net ir ekonomikai smunkant niekam negalima nieko mažinti ir nieko atleisti (šitai mėgsta ir mūsų kairieji, ir europietiški, ir Krugmanas) yra dar vienas kraštutinumas.

[Lettered]

Na tai aš ir sakau, kad pas mus yra kitas kraštutinumas ir darbuotojai turi per mažai derybinės galios (bet čia kalta ir valstybė su savo mokesčių sistema, ir kalbu ne apie progresinius mokesčius, apie kokius pas mus dažniausiai kalbama). Savaime didesni pelnai verslui, neprieštarauja didesniems atlyginimams. Atvirkščiai, jei nieko neuždirbsi, nebus ir ko darbuotojams mokėti.

Kalbos apie tai, kai net ir ekonomikai smunkant niekam negalima nieko mažinti ir nieko atleisti (šitai mėgsta ir mūsų kairieji, ir europietiški, ir Krugmanas) yra dar vienas kraštutinumas.

Kaip reiktų keisti mokesčių sistemą ir kokios tos struktūrinės problemos? Juk pats labiausiai ir prieštaraujate pelno mokesčio padidinimui arba visokių palūkanų arba dividendų apmokestinimui. Taip, kad nėra tokio modelio, kad abu ir vilkas, ir avis būtų sotūs

[index]

Kaip reiktų keisti mokesčių sistemą ir kokios tos struktūrinės problemos? Juk pats labiausiai ir prieštaraujate pelno mokesčio padidinimui arba visokių palūkanų arba dividendų apmokestinimui. Taip, kad nėra tokio modelio, kad abu ir vilkas, ir avis būtų sotūs

Problemos mokesčių sistemoje: per didelis darbuotojo apmokestinimas, tuo pačiu nesąžiningai mažai apsmokestinant gaunančių pajamas kitais būdais ir šešėliniais būdais. Išeitis: mažinti visų pirma Sodros mokestį, tuo pačiu sukuriant palūkanų ir kapitalo prieaugio apmokestinimą (Aš ne prieš juos, atvirkščiai, tai vienas dalykas dėl ko ir socdemus galėčiau pagirti. Aš prieš finansinių sandorių mokestį, kas jau yra kardinaliai kitas dalykas).

Pelno mokestis tuo tarpu yra faktiškai nereikalingas, nes uždirbus pelną jis dar nebūtinai yra išsigryninamas, o jo reinvestavimo atveju didėja šalies kapitalo dydis, darbo produktyvumas ir visiems būna geriau.

Dar šalia to reiktų ir NT mokesčio, bet jį sukurti teisingą būtų sunkiau, nes reiktų prigriebti tuos, kurie kitų mokesčių nelabai sumoka ir tuo pačiu nenuskriausti gaunančių labai mažas pajamas, bet turinčių vienokio ar kitokio NT.

Vienu žodžiu, reikia ne daryti mokesčius progresyvesnius, bet apmokestinti tuos, kurie dabar jų sumoka labai mažai, tuo pačiu sumažinan naštą kitiems. t.y. kaip tik padaryti sistemą lygesne.

Kitos struktūrinės problemos: per brangi energija, ne tam kam reikia panaudojama ES parama, per mažas kapitalo kiekis, biurslo atsiradimas ir įsigalėjimas, per maža darbuotojų derybinė galia, perdaug short-terminis valdžios mąstymas, per daug neproduktyvių ir per mažai produktyvių darbo vietų (čia įsikiša ir valdžia per paramos verslui skirtymą, mokesčių sistemą, kitokias biurslines įtakas) ir t.t. ir t.t. Bet vien jas išsprendus jau būtų labai gerai.

[Sula]

Kitos struktūrinės problemos: per brangi energija, ne tam kam reikia panaudojama ES parama, per mažas kapitalo kiekis, biurslo atsiradimas ir įsigalėjimas, per maža darbuotojų derybinė galia, perdaug short-terminis valdžios mąstymas, per daug neproduktyvių ir per mažai produktyvių darbo vietų (čia įsikiša ir valdžia per paramos verslui skirtymą, mokesčių sistemą, kitokias biurslines įtakas) ir t.t. ir t.t. Bet vien jas išsprendus jau būtų labai gerai.

Dar reiktų pridėti palyginti didelį šešėlinės ekonomikos lygį.
Gerai būtų, jeigu "Sodros" mokestį darbuotojas mokėtų pats. Ir pagaliau atskirti pensijų kaupimo sistemą ar fondą nuo socialinio draudimo ir pašalpų.

[index]

Dar reiktų pridėti palyginti didelį šešėlinės ekonomikos lygį.
Gerai būtų, jeigu "Sodros" mokestį darbuotojas mokėtų pats. Ir pagaliau atskirti pensijų kaupimo sistemą ar fondą nuo socialinio draudimo ir pašalpų.

Būtent. O mokesčių pertvarka (gerokai mažesnis darbuotojų apmokestinimas, kai kurių akcizų sumažinimas) būtų vienas iš būdų kovoti su šešėliu.

Dėl Sodros irgi visiškai pritariu. Nors aš sakyčiau, kad kaupiamąją dalį reiktų bandyti dar labiau didinti ir į ilgesnį laikotarpį mąstyti apie dar protingesnės sistemos sukūrimą.

Dėl to, kad pinigai pervedami į pensijų fondus iki šiol užsispyrusiai rodomi kaip Sodros pajamos ir išlaidos kai kuriems Seimo nariams tai vis dar yra "valstybės pinigai" ir jiems natūraliai piešiasi, kad norint padidinti dabartinių pensininkų pensijas (ir pabūti "geriems") paprasčiausias būdas yra sumažinti pervedimus į pensijų fondus arba kaupimą panaikinti visai (dirbantieji to greit tiesiogiai nepajaus, kai pajaus nemaža dalis dabartinių politikų jau bus šešios pėdos po žeme, o dirbantieji ne kaip pensininkai ir piketuoti laiko neturi ).

[Lettered]

Būtent. O mokesčių pertvarka (gerokai mažesnis darbuotojų apmokestinimas, kai kurių akcizų sumažinimas) būtų vienas iš būdų kovoti su šešėliu.

Dėl Sodros irgi visiškai pritariu. Nors aš sakyčiau, kad kaupiamąją dalį reiktų bandyti dar labiau didinti ir į ilgesnį laikotarpį mąstyti apie dar protingesnės sistemos sukūrimą.

Dėl to, kad pinigai pervedami į pensijų fondus iki šiol užsispyrusiai rodomi kaip Sodros pajamos ir išlaidos kai kuriems Seimo nariams tai vis dar yra "valstybės pinigai" ir jiems natūraliai piešiasi, kad norint padidinti dabartinių pensininkų pensijas (ir pabūti "geriems") paprasčiausias būdas yra sumažinti pervedimus į pensijų fondus arba kaupimą panaikinti visai (dirbantieji to greit tiesiogiai nepajaus, kai pajaus nemaža dalis dabartinių politikų jau bus šešios pėdos po žeme, o dirbantieji ne kaip pensininkai ir piketuoti laiko neturi ).

Gal reiktų tada viską supaprastinti ir nebeapgaudinėti su "darbdavio mokamomis" Sodros įmokomis; sveikatos, socialiniu "draudimu"?, pvz. atlyginimas 3000 Lt, pajamų mokestis 42%, t.y. 1250 Lt ir lieka darbuotojui 1750 Lt. Tada būtų viskas aišku, koks atlyginimas ant popieriaus, koks į rankas ir kokie darbo mokesčiai, kurie bet kokiu nėra joks draudimas, o eina į bendra katilą ir yra politikų dalijami kaip jie nori.