Pasaulio ekonomikos aktualijos

[Tomas]

Konservatyvaus JK laikraščio "The Daily Telegraph" verslo redaktorius Ambrose Evans-Pritchard kritikuoja Latvijos sprendimą įsivesti eurą:

Mad Latvia defies its own people to join the euro
http://blogs.telegraph.co.uk/finance...join-the-euro/

Trumpas reziumė - nuskurdusi, nedarbo kamuojama šalis gavo "medinį medalį" už paklusnumą.

Prieš kelias savaites teko nulėkt į Rygą. Latvijos provincija visada atrodė liūdniau nei Lietuvos, dabar skirtumas dar ryškesnis. Užtenka palyginti Lietuvos plentus su įrengtomis dailiomis žiedinėmis sankryžomis, ryškiomis saugos salelėmis ir pėsčiųjų perėjomis miesteliuose apšviestomis saulės ir vėjo energija maitinamais LED šviestuvais ir sovietmečiu dvelkiančią latvių Via-Balticą, kad suprastum kokia subine yra tapusi Latvija. Ir dar atsiranda filadelfijų, kurie daro iš tos subinės pavyzdį Lietuvai.

[John]

Kad Latvija yra truputį užpakalis, tai seniai žinoma. Kita vertus, Telegrafą cituoti ekonomikos (nekalbant jau ES) temomis, reikia turėti ypač keistą humoro jausmą.

[index]

Ir bent jau mano nuomone Latvijos ekonomika apskritai yra struktūriškai silpnesnė (matyt sunkiau persitvarkė po sovietmečio, sunkiosios pramonės gigantai, kaip Liepajas Metalurgs, dėl prasto valdymo apmirę). Ir čia galėjo būti ir priežastis kodėl krizės metu jiems galėjo sunkiau pavykti persiorientuoti nuo vidaus rinkos link eksporto ir jis dėl to galėjo augti lėčiau nei Lietuvoje.

[Lettered]

Kad Latvija yra truputį užpakalis, tai seniai žinoma. Kita vertus, Telegrafą cituoti ekonomikos (nekalbant jau ES) temomis, reikia turėti ypač keistą humoro jausmą.

Pagal ką užpakalis? BVP gyventojui beveik toks pats, tik pas juos pramonės mažiau, bet pati šalis atrodo neblogiau. Keliai prasteni, nes nelabai yra poreikio tokių magistralių per visą šalį kaip pas mus A1, visi keliai aplink Rygą ir jie neblogi.

http://www.youtube.com/watch?v=j6-QfeYmlQk
Ryga-Jurmala 6 juostų kelias ir apšviestas:
http://goo.gl/maps/Ya5Sw
Į oro uostą kelias:
http://goo.gl/maps/hqicG
http://goo.gl/maps/adL9m
Vienodos ir visai gražios VT stotelės visoje provincijoje:
http://goo.gl/maps/qeoHE

[digital]

Pagal kelius į Jūrmalą ir oro uostą sakyti, kad keliai Latvijoje neblogi...

[senasnamas]

Pralaimėta tiesioginė dvikova srityje, į kurią Lietuva irgi turi pretenzijų. Pigesnė darbo jėga ir greitas internetas nepadėjo, reikia šio to daugiau. Įdomu būtų žinoti, kiek priimant tokius sprendimus svarbus valiutos kausimas.

Tarptautinė logistikos paslaugų milžinė „Kuehne & Nagel“ savo informacinių technologijų (IT) centrui steigti pasirinko Estiją. Iš Baltijos šalių Estija pasirinkta dėl kvalifikuotų darbuotojų prieinamumo ir IT sektoriaus plėtros.

http://vz.lt/article/2013/7/15/kuehn...sirinko-estija

[D.P]

Pralaimėta tiesioginė dvikova srityje, į kurią Lietuva irgi turi pretenzijų. Pigesnė darbo jėga ir greitas internetas nepadėjo, reikia šio to daugiau. Įdomu būtų žinoti, kiek priimant tokius sprendimus svarbus valiutos kausimas.

http://vz.lt/article/2013/7/15/kuehn...sirinko-estija

Gaila, bet nieko keisto. Pastaruoju metu Lietuva buvo žymiai aktyvesnė už kitas Baltijos valstybes bandydama pritraukti TUI. Tą parodo skaičiai, pritrauktų bendrovių vardai, tam tikros iniciatyvos. Sunku būtų tikėtis, kad ir ateityje griebsime investicijas taip, kaip tą darėm nuo 2008-ųjų.
Estija, atvirai pasakius, yra visiškai nuo piaro priklausanti valstybė ir kartais į kai kuriuos pareiškimus (ypač kiek tai susiję su IT) reikėtų žiūrėti kritiškai beigi užduoti papildomų klausimų Nusrendė būti Šiaurės šalimi, visi politikai apie tai kalba, rašo, spauda kliedi - stai, ir visuomenė patikėjo. Nors iki Noridc'us jiem stiek pat, kiek ir mums.
Pasisekė su Skype - tapo e-stonia. Nors ir mes ne ką prastesni su Getjar'ais ar lazeriais.Ko jau ko, o piaro privalome išmokti ir jo nebijoti. Lietuviškas kuklumas nepadės.
Jei kalbam išimtinai apie aukštąsias technologijas, tai nereikia pamiršti LT lazerių ir biotechnologjų, iki kurių estams tolokai. Visas h-tech yra kur kas platesnis nei tik IT. Pastarojo lygis ten nėra aukštesnis nei LT, net, sakyčiau, kai kuriose srityse mes juos lenkiam ir lenksime. Skirtumas tik toks, kad:
1. Estai sukūrė galinga e-valdžios/e-vartų projektą ir jį realizavo. Tai, kartu su Skype, padėjo sukurti e-stonia mitą. Paprasta. Na, dar kibernetinių nusikaltimų centro įsteigimas. Čia, deja, lietuviai pavėlavo. Liūdniausia, dėl įvairių e- viešjų projektų, kaip antai susijusių su healthcare, transporto priemon.registravimu ir daugeliu kitų sričių. Nepaslaptis, ka tokios iniciatyvos padeda mažinti korupcijos lygi, sutrumpėja darbo atlikimo terminai, atsiranda skaidrumas, mažesnės išlaidos etc. Žodžiu, visks, ko reikia verslui ar paprastam gyventojui, gali būti pasiekiama internetu. Pigu ir paprasta. Labai lengva. Lietuvoje būta nemažai įdomių pasiūlymų, tačiau turime "stabdžių" valdžią, kuri ne tik, kad neksuba to daryti (žr. Gruzijos, Estijos pavyzdžius), bet spėju - nelabai ir supranta. Reikia kaip nors paprotinti mūsų valdžios vyrus, kad suskubtų.
Estai įtraukė jaunus verslininkus organizuodami renginius ir pasiūlymus kaip tobulinti e-projektus, taigi, privatus sektorius gali pasiūlyti įdomybiį ir sukurti itin turtingą ir didelę vertę turinčią start-up'ų bendruomenę.
Lietuviai stiprūs mobilaus parašo srityje, bet ar daug mūsiškių apie tai yra girdėję? Estai būtų pradėjusi tokią PR kompaniją....

2. Estai laikosi strategijų. Lietuvoje kiekviena koalicija iš esmės rengia naujas Lietuvos vystymosi/ateities strategijas. Apie tai yra šnekėjęs Bumelis (Biotech Sicor) ir viską kuo puikiausiai išdėstęs.

3. Estai neturėjo tiek daug politinių "kataklizmų" ar krizių kaip antai Vėsaitės istorija ir Investuok LT/Esportuojanti Lietuva krizė.


Manau pastaroji investicija atėjo dėka gerų TUI vadybininkų. Čia jau lietuviai turėtų eiti agresyviai. Mes pralaimėjome kovą estams dėl Suomijos investuotojų, tad minėtoji valstybė galėtų būti geras taikinys.

Bijau, kad dėl LT prasidėjusio galvų kapojimo mes neatsiliktume. Labai svarbu pritraukti ne tik TUI, bet sudaryti palankesnes sąlygos vietos verslui. neretai, jas sudaro privačios bendrovės, pvz, Omnitel ir jų app campai.

[digital]

Iš kur jūs ištraukėte, kad "pralaimėta tiesioginė dvikova"? Nes senasnamas taip parašė? Straipsnyje apie tai nerašo. Gal tiesiog ta firma turi filialą nuo 2006 metų Estijoj, ir dėl to pasirinko.

[D.P]

Iš kur jūs ištraukėte, kad "pralaimėta tiesioginė dvikova"? Nes senasnamas taip parašė? Straipsnyje apie tai nerašo. Gal tiesiog ta firma turi filialą nuo 2006 metų Estijoj, ir dėl to pasirinko.

Tiek estai, tiek lietuviai turi privalumų, kurie kai kuriais atžvilgiais yra panašūs. Šiaip didelio skirtumo tarp Estijos ir Lietuvos verslo aplinkos nėra. Ta estiofilija yra eilinė antis, skatinanti delfio komentatorių aktyvumą. Estai vienu metu apčiuopė pelningą stygą ir tai išnaudojo, mes pavėlavome, bet galima vytis. Kita vertus, tai nėra būtina ir ar privaloma.
Manau ši investicija atėjo dėka specialios agentūros vadybininkų, ir tiek. Aišku, lietuviai galėtų pasitempti tam tikrose srityse, kaip pirmiau minėti e-projektai, reklamavimasis, agresyvokas pozicionavimas, bandymas (dar) aktyviau pritraukti ivesticijų iš Suomijos, nes atsiliekam nuo estų. Konkrencija gi.

[blitz]

Konservatyvaus JK laikraščio "The Daily Telegraph" verslo redaktorius Ambrose Evans-Pritchard kritikuoja Latvijos sprendimą įsivesti eurą:

Mad Latvia defies its own people to join the euro
http://blogs.telegraph.co.uk/finance...join-the-euro/

Trumpas reziumė - nuskurdusi, nedarbo kamuojama šalis gavo "medinį medalį" už paklusnumą.

Prieš kelias savaites teko nulėkt į Rygą. Latvijos provincija visada atrodė liūdniau nei Lietuvos, dabar skirtumas dar ryškesnis. Užtenka palyginti Lietuvos plentus su įrengtomis dailiomis žiedinėmis sankryžomis, ryškiomis saugos salelėmis ir pėsčiųjų perėjomis miesteliuose apšviestomis saulės ir vėjo energija maitinamais LED šviestuvais ir sovietmečiu dvelkiančią latvių Via-Balticą, kad suprastum kokia subine yra tapusi Latvija. Ir dar atsiranda filadelfijų, kurie daro iš tos subinės pavyzdį Lietuvai.

O prie ko čia tas prisijungimas prie Euro? Latvija jo dar neturėjo ir yra subinėje visai ne dėl jo. Euras jiems bus tik į naudą dėl mažesnių palūkanų normų esamoms skoloms ir kt.

[zero]

Pralaimėta tiesioginė dvikova srityje, į kurią Lietuva irgi turi pretenzijų. Pigesnė darbo jėga ir greitas internetas nepadėjo, reikia šio to daugiau. Įdomu būtų žinoti, kiek priimant tokius sprendimus svarbus valiutos kausimas.

http://vz.lt/article/2013/7/15/kuehn...sirinko-estija

Pagrindinis kriterijus - "IT darbuotojų prieinamumas" LT visiškai nebėra laisvų IT'šnikų, visus susiurbė Barclays, WU, CreditCall, o konkuruoti atlyginimais matyt neapsimoka ekonomiškai. Galiu pasakyti, kad įdėjus skelbimą į 3 didžiausius CV portalus (atlyginimas nuo 3000 Lt/mėn.) galima sulaukti geriausiu atveju 2-3 CV per mėn. iš visų. 2000 į rankas prašo tie, kurie dirba Maxima sandėlyje ir laisvalaiku išmoko parašyti "Hello World" tipo programą. Programeris su 2-3 metų patirtimi gauna minimum 4 000 Lt į rankas. Su sysadminais (ir visu kitu IT personalu) situacija panaši.

[D.P]

IT trūkumą galima sutvarkyti nusitaikius į emigrantus (ką, berds, darė kai kurios bendrovės) arba į...baltarusus? ukrainiečius?
įdomu, kokia situacija su IT specialistais Estijoje.

[andyour]

Pagrindinis kriterijus - "IT darbuotojų prieinamumas" LT visiškai nebėra laisvų IT'šnikų, visus susiurbė Barclays, WU, CreditCall, o konkuruoti atlyginimais matyt neapsimoka ekonomiškai. Galiu pasakyti, kad įdėjus skelbimą į 3 didžiausius CV portalus (atlyginimas nuo 3000 Lt/mėn.) galima sulaukti geriausiu atveju 2-3 CV per mėn. iš visų. 2000 į rankas prašo tie, kurie dirba Maxima sandėlyje ir laisvalaiku išmoko parašyti "Hello World" tipo programą. Programeris su 2-3 metų patirtimi gauna minimum 4 000 Lt į rankas. Su sysadminais (ir visu kitu IT personalu) situacija panaši.

Profesionalumas pasireiškia turint 5-10 metų patirtį. Tokių yra tik vienetai. Apskritai, dauguma yra savamoksliai ir be patirties. Pusę dienos naršo google, o likusią dienos pusę bug'ovai programuoja, jau nekalbant apie struktūrinį programavimą. O kad profesionalai gauna į rankas tokias sumas, tai nenuostabu, kai smegenys visą dieną dirba visu pajėgumu, jau nekalbu, kiek prireikia laiko ir pastangų įgyti tuos gebėjimus, žinias. O jei neapsimoka konkuruoti atlyginimais su didesnėmis kompanijomis, vadinasi, produkto kūriama vertė yra labai menka arba tos įmonės neturi patirties. Apskritai, daugelis projektų yra tokios gana avantiūros, ypač web srityje. Manau, tiek kiek yra dabar IT specialistų, tiek ir jų užtenka.

[Silber418]

Ekonomika ir inovacijos šiais laikais žygiuoja drauge, tad šis pranešimas, manau, tinka šiai temai.

Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO, angl. OECD) duomenimis, inovatyviausi miestai šiomis dienomis yra šie:

Eindhovenas, Nyderlandai 22,58
San Diegas, JAV 8,95
San Franciskas, JAV 7,57
Malmė, Švedija 6,85
Grenoblis, Prancūzija 6,23
Štutgartas, Vokietija 6,18
Bostonas, JAV 5,80
Stokholmas, Švedija 5,72
Mineapolis, JAV 5,06
Miunchenas, Vokietija 4,97
Manheimas, Vokietija 4,95
Geteborgas, Švedija 4,40
Sietlas, JAV 4,25
Kopenhaga, Danija 3,75.

Pagrindinis vertinimo kriterijus: 10 000 gyventojų tenkantis patentų skaičius.

Daugiau informacijos: http://www.oecd.org/gov/regional-pol...baleconomy.htm.

[kzinas]

Profesionalumas pasireiškia turint 5-10 metų patirtį. Tokių yra tik vienetai. Apskritai, dauguma yra savamoksliai ir be patirties. Pusę dienos naršo google, o likusią dienos pusę bug'ovai programuoja, jau nekalbant apie struktūrinį programavimą. O kad profesionalai gauna į rankas tokias sumas, tai nenuostabu, kai smegenys visą dieną dirba visu pajėgumu, jau nekalbu, kiek prireikia laiko ir pastangų įgyti tuos gebėjimus, žinias. O jei neapsimoka konkuruoti atlyginimais su didesnėmis kompanijomis, vadinasi, produkto kūriama vertė yra labai menka arba tos įmonės neturi patirties. Apskritai, daugelis projektų yra tokios gana avantiūros, ypač web srityje. Manau, tiek kiek yra dabar IT specialistų, tiek ir jų užtenka.

a) dėl vienetų nesutikčiau, bet nesimėto patyrę specialistai
b) savamoksliai paprastai geriausi, LT universitetai gali duoti pagrindus, ir tai ne visom IT sritim, specialybėm (kai kurios LT įstaigos geriau vertins nebaigusi universiteto, nei šviežią magistrą. Patarasis reikš kad gerai moka mokytis, bet toli garžu nebūtinai dirbti), čia IT specialistams galioja, ne vadovaujančiom pozicijom.
c) IT specialistų trūksta, nors aš nežinau ar esu suinteresuotas pvz jų pertekliumi.
d) Ukrainoje, Baltarusijoje geri specai gauna arba daugiau arba nedaug mažiau.

[index]

Šiandien teko pačiupinėti tai negaliu nepasidalinti. Tik "promise to pay in Pounds Sterling on demand" ne "in gold".

[Silber418]

Švedijoje vartotojų pasitikėjimas padidėjo iki rekordinės reikšmės (lyginant su ankstesne didžiausia reikšme 2011 m.):

Swedish consumer confidence rises to record high
http://gulftoday.ae/portal/4918a260-...d4ac33d3c.aspx

STOCKHOLM: Consumer confidence in Sweden swelled to a two-year high in July in a further sign that the Nordic economy is well on track to recover after a sharp slowdown at the end of last year.

In July, the Swedish consumer confidence index rose to 100.3 points -the highest level since July 2011 -the National Institute of Economic Research said. This was above an expected 99.0 points seen in a Reuters poll of analysts. (...)
A preliminary set of economic growth data for the second quarter is due from the statistics office next week and follows on a much stronger than expected expansion in the first three months of the year. (...)

[Silber418]

Suskaičiavo, kokia tikimybė, kad Lietuva bankrutuos
http://vz.lt/Default.aspx?Publicatio...a8a51&pageno=0

Mažiausia tikimybė, kad artimiausių penkių metų laikotarpyje bankrutuos Norvegija (1.61%), Švedija (1.94%) ir Suomija (2.32%). Lietuvos rizika bankruotuoti vertinama 9,27%.

[Silber418]

Kai kurių Europos valstybių BVP pokytis nuo krizės pradžios 2008 m. iki šių metų:

šiose valstybėse krizės laikotarpiu pastebėtas BVP lygio prieaugis, %

Poland - 12.18
Sweden - 4.55
Slovakia - 3.18
Malta - 2.31
Germany - 1.28
Austria - 0.91
Belgium - 0.09

o šiose valstybėse nepasiektas prieškrizinis BVP lygis, %

France - -0.85
Luxembourg - -1.67
Lithuania - -3.10
Bulgaria - -3.37
UK - -3.91
Romania - -4.02
Czech Rep. - -4.08
Netherlands - -4.09
Estonia - -5.13
Denmark - -5.56
Cyprus - -5.63
Finland - -5.72
Hungary - -6.42
Spain - -6.95
Italy - -8.64
Portugal - -8.70
Ireland - -9.77
Latvia - -11.00
Slovenia - -11.29
Croatia - -11.47
Greece - N/A

Šaltinis

[Creatium]

Įdomu kokiu šaltiniu remtasi darant šią suvestinę? Negaliu peržiūrėti nuorodoje esančio posto (prašo prisiregistruoti).

Mat atsidarius mūsų Statistikos departamento metinio BVP lentelę, galima pamatyti, kad dar praėjusiais metais mes pasiekėme 2008 metų BVP ir jį viršijome:

http://db1.stat.gov.lt/statbank/sele...var13=&rvar14=