Pasaulio ekonomikos aktualijos

[Silber418]

Europos Sąjungos valstybių BVP kitimas 2013 m. I ketvirtį (atnaujinama):



Šaltinis: http://epp.eurostat.ec.europa.eu/cac...2013-AP-EN.PDF.

[Muzungus]

Baltų šalys atrodo pavyzdingai Beje sumaišei metus

[Tomas]

Baltų šalys atrodo pavyzdingai Beje sumaišei metus

Ypač Estija

[Muzungus]

Ypač Estija

Estija nėra Baltų tauta

[Silber418]

Baltų šalys atrodo pavyzdingai Beje sumaišei metus

Tiesa. Ačiū už pastebėjimą.

[John]

Kinijos premjerministras lankosi Vokietijoje. Žino, kur lankytis

Premier Li says China, Germany could be economic 'dream team'
http://www.reuters.com/article/2013/...94Q0JZ20130527

[Čikupakas]

Paviršutiniškas, bet visai įdomus vz.lt straipsnis.

Europoje įgūdžių trūkumas – it maras

2013.05.27, 17:47
PIJUS GIRDZIUŠAS
vz.lt

Europos pramonininkai skambina pavojaus varpais: jiems vis dažniau tenka susidurti su darbuotojais, neturinčiais reikalingų įgūdžių. Tai neigiamai atsiliepia bendrovių konkurencingumui ir palieka jas vienas mūšio lauke ieškant reikalingų darbuotojų, rašo „The Financial Times“.

Stambiosios Europos gamintojos teigia, kad dėl jaunimo nedarbo, demografinių ir švietimo spragų, dabar ir ateityje bus „nepaprastai sunku rasti įgudusių inžinierių". Tai europietiškas įmones gali priversti kurti vis daugiau padalinių Kinijoje ar Indijoje, šalyse, „kuriose yra geresnė inžinierių pasiūla".
Palyginimui, Kinija ir Indija kasmet parengia atitinkamai po 0,4 mln. ir 0,1 mln. inžinierių. Vokietijai jau dabar trūksta per 70.000 inžinierių.

„Iki 2025 m. mums gali prireikti jau 0,5 mln. inžinierių“, - sakė Olofas Perssonas, Švedijos automobilių gamintojos „Volvo Group“ vadovas.

Peteris Loscheras, koncerno „Siemens“ vadovas, tikino, kad „šiuo metu darbuotojų įgūdžių trūkumas Vokietijoje juntamas itin stipriai“.

„Tai yra bėda, nes turime užtikrinti mūsų švietimo sistemos galimybes paruošti žmones su tinkamais praktiniais įgūdžiais. Tačiau turbūt didžiausia problema ta, kad Europos pramonė turi susiremti su itin dideliu jaunimo nedarbu, kuris siekia apie 24%”, - aiškino p. Loscheras.

Kenčia ir maži

Dauguma didžiausių Europos pramonininkų išsako visą pluoštą problemų, su kuriomis šiandien susiduria, įskaitant didelę elektros energijos kainą palyginti su JAV bendrovių teikiamais pasiūlymais, finansavimo trūkumu. Tai ypač aktualu mažesnėms Ispanijos ir Italijos pramonės įmonėms.

„Dėl finansavimo problemų netenkame daugybės mažų bendrovių, kurios remia vidutinį ir smulkųjį verslą“, - sakė Flavio Radice, Italijoje įsikūrusios vertikalių tekinimo staklių gamintojos „Pietro Carnaghi“ vadovas.

Pramonės produkcija ES išlieka daugiau negu 10% žemesnė, negu buvo iki 2008 m. ištikusio sunkmečio. Europos gamintojai šiuo metu yra atleidę 3,4 mln. darbuotojų iš 35,4 mln., kuriuos buvo įdarbinę iki krizės.

Ragina nepasiduoti

Tačiau kai kurie gamintojai argumentuoja, kad Europos pramonė laikosi ne ką prasčiau nei senieji kontinento varžovai JAV ir Japonija, arba naujieji – Kinija ir Indija.

„Nustokime būti pesimistai. Taip, mes privalome susigrumti su šiuo kriziniu restruktūrizacijos momentu. Tačiau daugelis įmonių ir toliau plečiasi, auga. Tai reiškia, kad Europa ir toliau kovoja už aukštą kokybę ir nesustoja inovatyvumo kelyje“, - sakė Jean-Pascal Tricoire, Prancūzijoje įsikūrusios elektros skirstymo ir automatikos komponentų gamintojos „Schneider Electric“ vadovas.

Tuo metu anot p. Perssono, kiti klausimai, tokie kaip energijos išteklių prieinamumas arba palankus teisinis reguliavimas mažai reiškia be įgudusios darbuotojo rankos.

„Jeigu neturi geros, skaidrios, motyvuotos švietimo ir inovatyvumo sistemos, kitus reikiamus dalykus pasiekti yra gana sunku“, - teigė jis.

[Silber418]

Laimingiausios šalys – prie pat Lietuvos

Pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) sudarytą kasmetį Geresnio gyvenimo indeksą (The Better Life Index) Australija trečius metus iš eilės pripažinta laimingiausia šalimi tarp išsivysčiusių valstybių, informuoja BBC.
Į laimingiausių šalių penketuką taip pat pateko valstybės, esančios netoli Lietuvos – Švedija ir Norvegija. Tarp laimingiausių – ir Kanada bei Šveicarija.
Tyrime buvo vertinama daugiau nei 30 šalių pagal tokius kriterijus kaip pajamos, sveikata, saugumas ir gyvenimo sąlygos.

Daugiau informacijos: http://verslas.delfi.lt/verslas/laim...#ixzz2UbRi9Va1.

[Silber418]

Europos Sąjungos valstybių BVP kitimas 2013 m. I ketvirtį (atnaujinama):



Šaltinis: http://epp.eurostat.ec.europa.eu/cac...2013-AP-EN.PDF.

Švedija: 0.6% q/q, 1.7% y/y. Infliacijos lygis: -0.5%. Tai kol kas geriausias ekonominio augimo rodiklis tarp Vakarų Europos valstybių.
BVP: 891 198 mln. SEK.
BVP/1 gyventojui: 57,948.388 JAV dol. (2012 m., TVF).

Šaltinis: http://www.scb.se/Pages/Product____22908.aspx.

Taip pat neseniai buvo paskelbti statistiniai duomenys, kurie atspindi ženklų Švedijos namų ūkių disponuojamų pajamų padidėjimą 2005-2010 m. laikotarpyje. 2010 m. šioje šalyje buvo mažiausia materialiniame nepritekliuje gyvenančių gyventojų dalis ES.

Šaltinis: http://www.scb.se/Pages/Article____344587.aspx.

[Silber418]

Remaintis Pasaulio valstybių konkurencingumo tyrimo (IMD World Competitiveness Yearbook 2013) duomenimis, šiais metais konkurencingiausios pasaulio ekonomikos yra:

1. JAV (pernai – 2)
2. Šveicarija (3)
3. Honkongas (1)
4. Švedija (5)
5. Singapūras (4)
6. Norvegija (8)
7. Kanada (6)
8. JAE (16)
9. Vokietija (9)
10. Kataras (10)
...



Šaltinis: http://www.imd.org/news/World-Competitiveness-2013.cfm.

Konkurencingiausia ekonomika Pasaulyje: JAV
Konkurencingiausia ekonomika Europoje: Šveicarija
Konkurencingiausia ekonomika Europos Sąjungoje: Švedija.

Lietuva tapo konkurencingiausia Baltijos šalių ekonomika:

Konkurencingumo lenktynėse Lietuva aplenkė Estiją

Lietuva iš 36-os pozicijos pakilo į 31-ąją, taip aplenkdama Estiją (nukrito į 36-ąją) ir Latviją (vertinta pirmą kartą – 41-a). Lietuva grįžo į tą pačią poziciją, kurioje buvo 2009 m. (...)

Daugiau informacijos: http://verslas.delfi.lt/verslas/konk...#ixzz2Unn0oDkG.

[Silber418]

BVP/1 gyventojui Europos Sąjungos šalyse (pagal Economy Watch, 2013 m.):

Liuksmeburgas 112,135.31
Švedija 60,019.97
Danija 58,668.01
Austrija 49,844.20
Suomija 48,706.78
Airija 48,229.73
Nyderlandai 48,091.35
Belgija 45,687.07
Vokietija 44,010.37
Prancūzija 42,999.97
Jungtinė Karalystė 38,001.69
Italija 34,034.39
Ispanija 30,107.70
Slovėnija 22,656.88
Malta 22,193.06
Graikija 21,645.47
Portugalija 20,689.33
Čekija 19,243.05
Slovakija 18,088.89
Estija 18,026.80
Lietuva 15,358.50
Latvija 15,284.90
Lenkija 13,075.01
Rumunija 8,775.37
Bulgarija 7,581.50

Pilnas sąrašas: http://www.economywatch.com/economic...ces_US_Dollars.

[Aš]

ES ekonominė/finansinė būklė vienu grafiku. Duomenys 2012 m. iš Eurostat. Visos ES šalys atvaizduojamos pagal jų valstybės skolos ir biudžeto balanso statistiką, o kiekvienos jų burbulo dydis yra proporcingas tos šalies BVP apimčiai. Šalys suskirstytos į keturis regionus: pietų, šiaurės, rytų ir vakarų Europą.

[Silber418]

Lietuvą vis prie Rumunijos ir Bulgarijos traukia. (nieko blogo neturiu omenyje)

[liutass]

Lietuvą vis prie Rumunijos ir Bulgarijos traukia. (nieko blogo neturiu omenyje)

Super prasmingas pasisakymas!

[Tomas]

ES ekonominė/finansinė būklė vienu grafiku. Duomenys 2012 m. iš Eurostat. Visos ES šalys atvaizduojamos pagal jų valstybės skolos ir biudžeto balanso statistiką, o kiekvienos jų burbulo dydis yra proporcingas tos šalies BVP apimčiai. Šalys suskirstytos į keturis regionus: pietų, šiaurės, rytų ir vakarų Europą.

Kad grafikas turėtų didesnę prasmę siūlau skirstyti valstybes ne geografiniu požiūriu, o pagal ekonomikos augimą/smukimą.

[Silber418]

Biudžeto deficitas:



Gali bšti nauja "baltoji varna". Jomis turėtų būti Vokietija, Liuksemburgas ir Estija, o ne Švedija.

Ekonominio augimo prognozė 2014 m.:

[Silber418]

Pajamų skirtumai tarp didžiausias ir mažiausias pajamas gaunančių gyventojų pasaulio visuomenėse (GINI indeksas):



Nepaisant paskutiniais metais didėjančio skirtumo tarp didžiausias ir mažiausias pajamas gaunančių, Švedijoje vis dar mažiausias pajamų netolygumas. Kai didėja vidurkis, skirtumą pajunta visi.

[Silber418]

Sustiprėjusi Švedijos krona nekelia grėsmės šalies ekonomikai. Taip pranešama naujame Tarptautinio Valiutos Fondo (TVF) pranešime. Nepaisant to, kad nemažai eksportuojančių kompanijų buvo patyrusios nuostolių dėl valiutos vertės padidėjimo euro bei dolerio atžvilgiu bei bendra pramonės produkcjos apimtis sumažėjo, rodikliai vėl gerėja.
Kaip buvo anksčiau pranešama, šalies valdžia nesieks sumažinti kronos vertės, o eksporto rodiklius gerins investicijomis inovacijų srityje bei ryšiu su naujomis eksporto rinkomis stiprinimu.

IMF Says Krona Gain Poses No Real Threat to Sweden’s Economy

The krona’s strength poses no real threat to Sweden’s recovery and its appreciation just reflects the nation’s economic success, the International Monetary Fund said. (...)

Manufacturing Growth

A report today showed Swedish manufacturing returned to growth last month as orders increased. An index based on responses from about 200 purchasing managers rose to a seasonally adjusted 51.9 from 49.6 the prior month, Stockholm-based Swedbank AB (SWEDA), which compiles the data, said today. A reading above 50 indicates an expansion.
The krona strengthened 0.4 percent to 8.569 per euro as of 1:48 p.m. in Stockholm. (...)

Daugiau informacijos: http://www.bloomberg.com/news/2013-0...s-economy.html.

[Silber418]

Įdomu..

Viso pasaulio centriniai bankai supirkinėja Skandinavijos valiutą
http://verslas.delfi.lt/rinka/viso-p....d?id=61549390

[Gator]

Rekomendavo Latviją 2014 metais priimti į euro zoną

Plačiau: http://vz.lt/article/2013/6/5/europo...#ixzz2VLfdUmNG