Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Pasaulio ekonomikos aktualijos
Collapse
X
-
Lietuvoje problema ne tiek darbo vietų trūkumas, kiek kvalifikacijos trūkumas. Kitaip sakant, nedarbas yra struktūrinis.
Neseniai paskelbęs konkursą į jaunojo programuotojo vietą jis sulaukė vos 3-4 rimtesnių CV. Tuo tarpu patyrusio programuotojo paieškos buvo bevaisės. Į skelbimą, siūlantį lankstų darbo grafiką, darbą su naujausia technika biure esančiame sostinėje, Vokiečių gatvėje, ir iki 10 000 litų į rankas mėnesinį atlyginimą neatsiliepė nei vienas kandidatas.Jis pripažįsta, kad programuotojų poreikis rinkoje vis auga, tad net jeigu programuotojų Lietuvos universitetuose būtų ruošiama dvigubai daugiau, visiems jiems tikrai užtektų darbo.„Aš asmeniškai žinau net keletą tarptautinių kompanijų, kurios neatėjo į Lietuvą tik dėl to, kad čia nesurinko komandos. Jie būtų mokėję kokius 4 kartus didesnius nei vidutinio lietuvio atlyginimus, tačiau tiesiog nerado tinkamų specialistų, nuo kurių galėtų viską pradėti. Trūksta suinteresuotų asmenų“, - pripažino V. Kabošis.
http://mokslas.delfi.lt/technologijo....d?id=61253993Paskutinis taisė senasnamas; 2013.04.27, 13:50.
Comment
-
Parašė Silber418 Rodyti pranešimą
Keista, nes programuotojų Lietuvoje turėtų netrūkti. Ko gero, ne visiems, turintiems atitinkamą išsilavinimą, priimtina programuotojo darbo rutina ir gyvenimo būdas.Post in English - fight censorship!
Comment
-
Paneigiant Tomo skleidžiamus mitus apie tai, kaip didesnės valstybės išlaidos ir skola lemia mažesnes privataus sektoriaus skolas.
Valstybės išlaidos
Valstybės skola
Privačių asmenų skola
p.s. Taip, aš sekmadienį dirbu.Paskutinis taisė index; 2013.04.28, 12:09.Post in English - fight censorship!
Comment
-
Parašė Silber418 Rodyti pranešimą
Keista, nes programuotojų Lietuvoje turėtų netrūkti. Ko gero, ne visiems, turintiems atitinkamą išsilavinimą, priimtina programuotojo darbo rutina ir gyvenimo būdas.
Comment
-
VhiParašė senasnamas Rodyti pranešimąLietuvoje problema ne tiek darbo vietų trūkumas, kiek kvalifikacijos trūkumas. Kitaip sakant, nedarbas yra struktūrinis.
Pasirodo, niekam nereikia penkiaženklio atlyginimo . O kur siūlomas 1000 Lt, tai didžiulis konkursas. Ateityje nekvalifikuoto darbo vietų tik mažės, todėl norint dirbti reikės šį tą sugebėti. Kai ekonomika šuoliuoja ir kiekvieno lito niekas neskaičiuoja, tai padaugėja galimybių ir nekvalifikuotiems, bet kai visi ima skaičiuoti ir taupyti, patys silpniausi iš darbo rinkos išstumiami.
http://mokslas.delfi.lt/technologijo....d?id=61253993Paskutinis taisė andyour; 2013.04.29, 01:21.
Comment
-
Parašė senasnamas Rodyti pranešimąGali būti, kad tie 10 tūkst. daugiau rinkodaros triukas, o delfi labiausiai rūpėjo skambi antraštė. Tačiau, kaip ten bebūtų, IT sritis yra perspektyvi ir geri programuotojai tikrai neskursta. Be to, straipsnyje greičiausiai kalbama apie užsienio kapitalo įmonę.
Pilna visokių darbo pasiūlymų internete su galimybėmis užsidirbti iki 10k ar net dar daugiau net be jokių kvalifikacinių reikalavimų, padaryk milijoninius pardavimus ir užsidirbsiPaskutinis taisė Lettered; 2013.04.29, 10:02.
Comment
-
Parašė senasnamas Rodyti pranešimąLietuvoje problema ne tiek darbo vietų trūkumas, kiek kvalifikacijos trūkumas. Kitaip sakant, nedarbas yra struktūrinis.
Didžiuliai bedarbių konkursai į vietą indikuoja tam tikrą bėdą, bet Darbo birža sutartinai su verslu užima stručio poziciją, o valstybė neturi profesinio užimtumo politikos.Paskutinis taisė Sula; 2013.04.29, 10:14.
Comment
-
Parašė Silber418 Rodyti pranešimą
Keista, nes programuotojų Lietuvoje turėtų netrūkti. Ko gero, ne visiems, turintiems atitinkamą išsilavinimą, priimtina programuotojo darbo rutina ir gyvenimo būdas.
Comment
-
Parašė index Rodyti pranešimąPaneigiant Tomo skleidžiamus mitus apie tai, kaip didesnės valstybės išlaidos ir skola lemia mažesnes privataus sektoriaus skolas.
Bet iš Tamstos grafikų matosi, kad augant valstybės skolai, privatus sektorius gali sėkmingai mažinti, ar bent jau nedidinti savo įsiskolinimųIt's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on
Comment
-
Šiek tiek apie mokesčius:
Lietuviai sumoka mažiausiai mokesčių Europoje
delfi.lt
Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūra „Eurostat" skaičiuoja, kad Lietuvoje sumokama mažiausiai mokesčių, skaičiuojant nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Mažų mokesčių šalininkus tokia statistika turėtų džiuginti, jei ne vienas „bet” – kapitalas Lietuvoje apmokestinamas menkai, o dirbantieji turi vilkti didžiausią naštą.
Europoje auga, Lietuvoje mažėja
Bendras mokesčių ir BVP santykis, t. y. mokesčių ir socialinių įmokų dalis, priskaičiuojama kaip bendrasis vidaus produktas (BVP), ES 2011 metais sudarė 38,8 procento.
2010 metais jis siekė 38,3 proc., o 2009 m. - 38,4 procento. Bendras mokesčių ir BVP santykis euro zonoje 2011 metais padidėjo iki 39,5 procento. 2010 metais jis siekė 39,0 proc., o 2009 m. - 39,1 procento.
Mokesčių dalis 2011 metais labai skiriasi atskirose valstybėse narėse: kai kuriose jų mokesčiai siekė mažiau nei 30 proc. BVP - Lietuvoje (26,0 proc.), Bulgarijoje (27,2 proc.), Latvijoje (27,6 proc.), Rumunijoje (28,2 proc.), Slovakijoje (28,5 proc.) ir Airijoje ( 28,9 proc.). Kitose šalyse mokesčių ir BVP santykis perkopė 40 proc.: Danijoje (47,7 proc.), Švedijoje (44,3 proc.), Belgijoje (44,1 proc.), Prancūzijoje (43,9 proc.), Suomijoje (43,4 proc.), Italijoje (42,5 proc.) ir Austrijoje (42,0 proc.).
Turtas Lietuvoje apmokestinamas menkai
Duomenys parengti remiantis Europos sąskaitų sistema (ESS 95), o tai leidžia tiksliau palyginti mokesčių sistemas ir mokesčių politikas tarp ES valstybių narių. Paskaičiuota, kad didžiausias mokestinių pajamų ES šaltinis yra mokesčiai, išskaičiuojami iš asmens atlyginimo.
Jie sudaro beveik pusę visų mokesčių įplaukų, tuo tarpu mokesčiai, mokami už prekių ir paslaugų vartojimą, sudaro apytikriai trečdalį, o kapitalo mokesčiai maždaug penktadalį biudžeto pajamų.
Mažiausią mokesčių dalį iš atlyginimo išskaičiuojamas mokestis 2011 metais sudarė Maltoje (22,7 proc.), Bulgarijoje (24,6 proc.), Portugalijoje (25,5 proc.) ir Didžiojoje Britanijoje (26,0 proc.), o didžiausią Belgijoje (42,8 proc.), Italijoje (42,3 proc.) ir Austrijoje (40,8 proc.). Lietuvoje ši dalis siekia 32 proc.
Vartojimo mokestis mažiausią visų mokesčių dalį 2011 metais sudarė Ispanijoje (14,0 proc.), Graikijoje (16,3 proc.), Latvijoje (17,2 proc.) ir Italijoje (17,4 proc.), o didžiausią Danijoje (31,4 proc.), Švedijoje (27,3 proc.), Liuksemburge (27,2 proc.), Vengrijoje (26,8 proc.) ir Suomijoje (26,4 proc.). Lietuvoje vartojimo mokesčio dalis – 17,5 proc.
Kapitalo mokestis 2011 metais svyravo nuo 5,5 proc. Lietuvoje iki 44,4 proc. Prancūzijoje.
GPM Lietuvoje – vienas mažiausių
Vidutinis didžiausias gyventojų pajamų mokesčio santykis buvo Švedijoje (56,6 proc.), Danijoje (55,6 proc.), Belgijoje (53,7 proc.), Portugalijoje (53,0 proc.), Ispanijoje ir Nyderlanduose (po 52,0 proc.), o mažiausias Bulgarijoje (10,0 proc.), Lietuvoje (15,0 proc.), Vengrijoje ir Rumunijoje (po 16,0 proc.) bei Slovakijoje (19,0 proc.).
Pelno mokestis, skaičiuojamas jau 2013 metų duomenimis, aukščiausias buvo užfiksuotas Prancūzijoje (36,1 proc.), Maltoje (35,0 proc.) ir Belgijoje (34,0 proc.), o mažiausias Bulgarijoje ir Kipre (po 10,0 proc.) bei Airijoje (12,5 proc.).
Vidutinis standartinis pridėtinės vertės mokestis (PVM) 2013 metais ES siekia 21,3 proc., t. y. šiek tiek daugiau nei 2012 metais. 2013 metais, palyginti su 2012 m., šešios valstybės narės padidino PVM tarifą, o tik Latvijoje jis sumažėjo. 2013 metais PVM tarifas svyravo nuo mažiausio 15,0 proc. Liuksemburge ir 18,0 proc. Kipre bei Maltoje iki didžiausio 27,0 proc. Vengrijoje ir 25,0 proc. Danijoje bei Švedijoje.
Comment
-
Parašė index Rodyti pranešimąProblema, kad pas mus neadekvačiai didelis socialinio draudimo mokestis, dėl ko bendras darbo apmokestinimas siekia 55 proc. (Sodros mokestis, GPM, PSD). Jo dydyje yra didžiausia problema, o GPM tik kosmetiškai labai mažas.
Comment
-
Parašė Lettered Rodyti pranešimąPaprasčiau kalbant, problema yra miljonas pensininikų ir tik 250k juos išlaikančių (dirbančių privačiame sektoriuje)
O dėl 250K, tai čia matyt nugirdai kokį eilinį žiniasklaidos nusikalbėjimą. Anot statistikos departamento užimtųjų privačiame sektoriuje skaičius yra 909K žmonių t.y. beveik 2/3.Post in English - fight censorship!
Comment
-
Parašė index Rodyti pranešimąIr dar dėl to, kad pati sistema sukurta taip, kad neatsakingi politikai gali pridirbti nesąmonių kaip 2007-2008 m. (Pensijos keltos po 30 proc. per metus, o nesvarbu kokia krizė bebūtų jų mažinti negalima, dėl ko dabar konstitucinis teismas dar verčia jas kompensuoti), dėl ko sistema tampa tokia netvari ir brangi, kokia tik gali būti.
O dėl 250K, tai čia matyt nugirdai kokį eilinį žiniasklaidos nusikalbėjimą. Anot statistikos departamento užimtųjų privačiame sektoriuje skaičius yra 909K žmonių t.y. beveik 2/3.
http://verslas.delfi.lt/verslas/pade....d?id=54283223Paskutinis taisė Lettered; 2013.04.29, 23:38.
Comment
-
Parašė Lettered Rodyti pranešimąBiudžetas 2007-2008 labai stipriai augo, dėl ko ir buvo didintos pensijos, ir šiaip prieš rinkimus, kas jų nedidina? Bet čia ne pensijų dydyje esmė, juk jos nėra didelės ir pensininkai pinigais nesitaško. Tai čia statistika, kurioje priskaičiuoti visokie studentai padirbę vasarą ar turintys sutartis su ne vienu darbdaviu.
http://verslas.delfi.lt/verslas/pade....d?id=54283223
Užimtieji tikrai skaičiuojami jau be sudvigubinimų. Žinok, tą žinau labai gerai. O žiniaslaida, ir tokiais žmonėmis, kaip šiame straipsnyje labai pasitikėti nereiktų. Nusišneka ir netgi labai dažnai.
Kita vertus, nepilni 1,3 mln. visų užimtųjų (tiek valstybinio, tiek privataus sektoriaus) vis tiek yra labai mažai, kai vien pensininkų yra apie 600K, o kur dar gaunantys pašalpas, nedarbo, motinystės išmokas ir t.t.Paskutinis taisė index; 2013.04.29, 23:45.Post in English - fight censorship!
Comment
-
Parašė index Rodyti pranešimąEsmė, kad Sodros pajamos augo ne taip greitai ir jau 2008 m. buvo pravalgytas prieš tai sukauptas, kad ir kuklus 1 mlrd. litų Sodros rezervas. Problema ir yra ta, kad politikams galima pagal savo norus didinti pensijas kaip papuola, o ne jos indeksuojamos pagal objektyvius rodiklius. Tada pensijas prieš rinkimus gali padidinti kiek tik nori, suvaryti Sodrą į didžiulį deficitą, o kadangi pensijų mažinti negalima tai ir ištraukti iš to deficito jos nebegalima todėl tampi blogu blogu.
Užimtieji tikrai skaičiuojami jau be sudvigubinimų. Žinok, tą žinau labai gerai. O žiniaslaida, ir tokiais žmonėmis, kaip šiame straipsnyje labai pasitikėti nereiktų. Nusišneka ir netgi labai dažnai.
Kita vertus, nepilni 1,3 mln. visų užimtųjų (tiek valstybinio, tiek privataus sektoriaus) vis tiek yra labai mažai, kai vien pensininkų yra apie 600K, o kur dar gaunantys pašalpas, nedarbo, motinystės išmokas ir t.t.
Tai vat bet kokiu atveju problema yra ta, kad dirbančių (verslo) yra per mažai, o ne pensijos per didelės. Vidutinė pensija net nesiekia minimalaus atlyginimo, įdomu, ar yra daugiau tokių šalių ES?
Comment
-
Parašė Lettered Rodyti pranešimąDarbo departamento direktorius nusišneka (kuris tą pačią statistikos departamento statistiką ir interpretuoja), tad kas gali žinoti realią situaciją?
Parašė Lettered Rodyti pranešimąTai vat bet kokiu atveju problema yra ta, kad dirbančių (verslo) yra per mažai, o ne pensijos per didelės. Vidutinė pensija net nesiekia minimalaus atlyginimo, įdomu, ar yra daugiau tokių šalių ES?
Dėl pensijos dydžio, tai jo su minimaliu atlyginimu neišeina, nes jis irgi politiškai nustatomas. Be to pensija neapmokestinama, taip, kad ji už minimalų atlyginimą didesnė.
Mūsų pensijos dydis pagal vidutinį atlyginimą, kaip postsovietinei Europos daliai, nėra nei labai didelis nei labai mažas. Vakarų šalyse jos dažniausiai didesnės, bet ne dėl to, kad valstybė moka daugiau, o žmonės gauna jas iš privačių schemų (dažniausiai profesinės pensijos, mokamos iš schemos, sukurtos darbdavio). Pietuose, aišku, buvo ir tokių fokusų, kad valstybė mokėdavo 70 proc. vidutinio atlyginimo lygią vidutinę pensiją, bet kaip tas baigėsi puikiai matom.Post in English - fight censorship!
Comment
Comment