Pasaulio ekonomikos aktualijos

[Tomas]

Jei atsisakai šluotas rišti už konkurencingą kainą, tai tau už jas daugiau niekas nemoka. Ir jei nebūtų socialinių išmokų, tu jas anksčiau ar vėliau rištum už tiek, už kiek perka, nes valgyt norėtum.

O valstybei versti turinčius pinigų, infliacijos pagalba, susimokėti už šluotas, kurių joms nereikia (arba, kad būtų vaizdingiau iš duonos nulipdytas Aušrinės Marijos Povilioninės skulptūrėles) dėl to, kad tu nori darbo, o darbo už mažai nenori irgi nėra sąžininga.

O versti žmogų dirbti pvz. už 600lt/mėn., kai realios kainos reikalauja bent 2000Lt/mėn pajamų yra sąžininga? Ir tai tik todėl, kad nenukentėtų kelių rentininkų santaupos? Istorijoje yra pavyzdžių, kai tokia problema buvo išspręsta radikaliausiu būdu - nukirsdinant ar iškariant "kapitalistus"

[Silber418]

Turint omenyje skolas, Lietuva šiuo atžvilgiu atrodo neblogai, o labiausiai skolomis turėtų susrūpinti airiai, portugalai, graikai..

Lietuvos valstybės skola - viena mažiausių Europoje
vz.lt

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ pirminiais duomenimis, 2012 metais, lyginant su 2011-aisiais, tiek euro zonos, tiek Europos Sąjungos (ES) valstybės deficitas sumažėjo, tuo tarpu valstybės skola padidėjo abiejose zonose. Euro zonoje valstybės deficitas BVP atžvilgiu 2012 metais, lyginant su 2011-aisiais, sumažėjo nuo 4,2 iki 3,7 proc., o ES - nuo 4,4 iki 4,0 proc. Valstybės skola BVP atžvilgiu euro zonoje padidėjo nuo 87,3 proc. 2011 m. pabaigoje iki 90,6 proc. 2012 m. pabaigoje., o ES - nuo 82,5 iki 85,3 proc.

2012 metais mažiausias valstybės deficitas BVP atžvilgiu buvo užfiksuotas Estijoje (-0,3 proc.), Švedijoje (-0,5 proc.), Bulgarijoje ir Liuksemburge (po -0,8 proc.) ir Latvijoje (-1,2 proc.), tuo tarpu Vokietijoje buvo užregistruotas valstybės perteklius (0,2 proc.). Septyniolikos ES narių biudžeto deficitas buvo didesnis nei 3 proc. BVP: Ispanijos (-10,6 proc.), Graikijos (-10,0 proc.), Airijos (-7,6 proc.), Portugalijos (-6,4 proc.), Kipro ir Didžiosios Britanijos (po -6,3 proc.), Prancūzijos (-4,8 proc.), Čekijos (-4,4 proc.), Slovakijos (-4,3 proc.), Nyderlandų (-4,1 proc.), Danijos ir Slovėnijos (po -4,0 proc.), Belgijos ir Lenkijos (po -3,9 proc.), Maltos (-3,3 proc.), Lietuvos (-3,2 proc.) ir Italijos (-3,0 proc.). Trylikoje ES narių pastebimas šio rodiklio pagerėjimas 2012 metais, lyginant su 2011-aisiais, dvylikoje - pablogėjimas, dviejose - situacija nepasikeitė.

2012 m. pabaigoje mažiausia valstybės skola BVP atžvilgiu užfiksuota Estijoje (10,1 proc.), Bulgarijoje (18,5 proc.), Liuksemburge (20,8 proc.), Rumunijoje (37,8 proc.), Švedijoje (38,2 proc.), Latvijoje ir Lietuvoje (po 40,7 proc.). Keturiolikoje ES narių valstybių užfiksuota didesnė nei 60 proc. BVP valstybės skola: Graikijoje (156,9 proc.), Italijoje (127,0 proc.), Portugalijoje (123,6 proc.), Airijoje (117,6 proc.), Belgijoje (99,6 proc.), Prancūzijoje (90,2 proc.), Didžiojoje Britanijoje (90,0 proc.), Kipre (85,8 proc.), Ispanijoje (84,2 proc.), Vokietijoje (81,9 proc.), Vengrijoje (79,2 proc.), Austrijoje (73,4 proc.), Maltoje (72,1 proc.) ir Nyderlanduose (71,2 proc.). Šešiose ES narėse užfiksuotas šio rodiklio pagerėjimas 2012 metais, lyginant su 2011-aisiais, dvidešimt vienoje - pablogėjimas.

Oficialų "Eurostat" prenšimą galite rasti čia. (PDF dokumentas)

[senasnamas]

Kaip tvarkytis su bankais vertėtų pasimokyti iš Islandijos:
http://www.ekspertai.eu/islandijos-p...-ziniasklaida/

Netrukus sulaukta „laisvajam pasauliui“ labai būdingos „tarptautinės bendrijos“ reakcijos – imtasi beprecedenčio Islandijos spaudimo. Didžioji Britanija ir Olandija grasino rūsčiomis ekonominėmis sankcijomis ir net visiška Islandijos izoliacija, jei šalies bankai negrąžins skolų. Tarptautinis valiutos fondas perspėjo neteiksiąs šaliai jokios pagalbos. Britanijos vyriausybė gąsdino, kad užšaldys islandų santaupas ir sąskaitas. Tačiau islandai nepasidavė spaudimui, o prezidentas ištarė tokius žodžius: „Mums sakė, kad jei mes nepriimsime tarptautinės bendrijos sąlygų, tai tapsime Šiaurės Kuba. Bet jei sutiktume, taptume Šiaurės Haičiu“.

Užteko sudaryti galimybę daugumai rengti ir priimti Konstituciją bei konstitucinius įstatymus, ir vietoj privatizacijos, kaip panacėjos nuo visų ekonomikos bėdų, atsirado resursų nacionalizacija, vietoj valstybės paslapčių – viešumas, vietoj atstovaujamosios demokratijos – tiesioginės demokratijos elementai.
Ir neduok Dieve (viso pasaulio neoliberalių vyriausybių požiūriu), jei Islandijos pavyzdžiu pasektų kitos šalys. Juk šiandien tie patys sprendimai, kaip prieš porą metų Islandijai, yra siūlomi kitoms valstybėms. Graikijos žmonėms kalbama, kad vienintelė išeitis - valstybinio sektoriaus privatizacija. Tą patį sako italams, ispanams ir portugalams...

Palyginimui padėtis Ispanijoje:

Nedarbas krizės krečiamoje Ispanijoje pirmąjį 2013 m. ketvirtį pasiekė naują rekordinį lygį - 27,2 proc., informuoja BBC, remdamasi oficialiais šalies duomenimis.

http://verslas.delfi.lt/verslas/neda....d?id=61238231
Tai vadinama "kova su krize", kuri jau tęsiasi penktus metus. Priėmus tinkamus sprendimus rezultatai būtų matomi po metų ar net greičiau.

[Silber418]

Iš tikrųjų, Skandinavijoje buvo labai panaši krizė, kokią šiandien išgyvena daugelis Europos ekonomikų, prieš 30 metų ir jie išvengė rimtesnių pasekmių sudrausminę bankus. Štai nedidelis, subjektyvus, bet įdomus straipsnelis apie tai, ko galėtų pasimokyti Kipro gyventojai iš šiauriečių patirties:

People of Cyprus: Follow the Vikings!

[pauliaK]

Ispanija - 27,2% Jomajo...

[Tomas]

Vien dėl to pinigų leidyba turėtų būti valstybių rankose. Iš esmės tai būdinga tik vadinamoms "blogio ašims". Paprastai jų skolos nėra didelės. Žinoma, vien tai klestėjimo neužtikrins, tačiau protinga (tolygi) pinigų leidyba yra didelis žingsnis link to.

Negi dar nesupratote, kad šiuolaikiniu ekonomikos supratimu į gatvės šlavimo verslą turi investuoti mažų mažiausiai Ričardas Bransonas atveždamas tikrą kapitalą. O jei jis neinvestuoja į gatvės šlavimo verslą Lietuvoje - reiškia gatvių šluoti ir nereikia, nes tam nėra tikro kapitalistinio poreikio.

O valstybės negali leisti pinigų, nes ... nu negali ir tiek.

[index]

Negi dar nesupratote, kad šiuolaikiniu ekonomikos supratimu į gatvės šlavimo verslą turi investuoti mažų mažiausiai Ričardas Bransonas atveždamas tikrą kapitalą. O jei jis neinvestuoja į gatvės šlavimo verslą Lietuvoje - reiškia gatvių šluoti ir nereikia, nes tam nėra tikro kapitalistinio poreikio.

Visai ne. Tam tereikia, kad šalies gyventojai jaustų poreikį gatvių šlavimui ir sutiktų už jį susimokėti didesnių mokesčių ar mažesnių kitų mokesčių pavidalu. Jei pradėjus kalbėti apie tai "kas už tai sumokės" gyventojai pradeda raukytis "Ai, tai už tai dar ir mokėti reikia, tas reiškia mokesčius (finger thing means the taxes ), tai gal tada nešluokit", tai vadinasi šluoti gatves nėra pakankamo poreikio.

O valstybės negali leisti pinigų, nes ... nu negali ir tiek.

Ne tiesiog negali, o dėl to, kad paimti turtą iš žmonių per prievartą, jiems apie tai nepasakant ir neleidžiant išsisukti yra negražu.

[Lettered]

Visai ne. Tam tereikia, kad šalies gyventojai jaustų poreikį gatvių šlavimui ir sutiktų už jį susimokėti didesnių mokesčių ar mažesnių kitų mokesčių pavidalu. Jei pradėjus kalbėti apie tai "kas už tai sumokės" gyventojai pradeda raukytis "Ai, tai už tai dar ir mokėti reikia, tas reiškia mokesčius (finger thing means the taxes ), tai gal tada nešluokit", tai vadinasi šluoti gatves nėra pakankamo poreikio.



Ne tiesiog negali, o dėl to, kad paimti turtą iš žmonių per prievartą, jiems apie tai nepasakant ir neleidžiant išsisukti yra negražu.

Šiaip ar taip mokesčiai įvedami ir didinami gyventojų neatsiklausiant, kiek norėtų didesnių pvm arba sodros mokesčių? Čia nieko blogo, kad kažkieno turtas nukentėtų, svarbu, kad ekonomika judėtų į priekį, o ne kažkieno turtas sąskaitose.

[index]

Šiaip ar taip mokesčiai įvedami ir didinami gyventojų neatsiklausiant, kiek norėtų didesnių pvm arba sodros mokesčių? Čia nieko blogo, kad kažkieno turtas nukentėtų, svarbu, kad ekonomika judėtų į priekį, o ne kažkieno turtas sąskaitose.

Bet tada tą geriau daryti švariai, skaidriai ir suprantamai, o ne turtą nusavinti aiškinant kokie mes čia geri, jus visus tik turtingesnius darom.

Jei atrodo, kad ekonomiką galima paskatinti robinhudiškai atimant iš turtingųjų (t.y. turinčių pinigų, nesvarbu kiek jie turtingi) ir atiduoti vargšams (Arba toms verslo šakoms, kurioms reikia, nes gi jiems reikia darbo sukurt), geriau tiesiogiai apmokestinti grynuosius pinigus. Nenorintys mokėti, bent supras tai ir turės galimybę nemokėti, pakeitus savo elgseną.

[Lettered]

Bet tada tą geriau daryti švariai, skaidriai ir suprantamai, o ne turtą nusavinti aiškinant kokie mes čia geri, jus visus tik turtingesnius darom.

Jei atrodo, kad ekonomiką galima paskatinti robinhudiškai atimant iš turtingųjų (t.y. turinčių pinigų, nesvarbu kiek jie turtingi) ir atiduoti vargšams (Arba toms verslo šakoms, kurioms reikia, nes gi jiems reikia darbo sukurt), geriau tiesiogiai apmokestinti grynuosius pinigus. Nenorintys mokėti, bent supras tai ir turės galimybę nemokėti, pakeitus savo elgseną.

Turtingi juk irgi tuos pinigus ne nuo medžių nusiskynė, o tie patys dirbantys žmonės uždirbo, tad nieko blogo, kad tie pinigai bus vėl įdarbinti. Šiaip man nelabai rūpi, ar tai sąžininga, ar ne, gyvenu iš to, ką uždirbu, o ne kažkokių parduotų žemių, NT, akcijų ar metalų, todėl esu suinteresuotas kuo mažesniu nedarbu, aukštesnėmis pajamomis ir didesniu vartojimu. Apskritai tai gana atsilikęs požiūris, kad jei turiu daug pinigų, tai geriau visi aplinkui būtų kuo neturtingesni, kad galėtų už kuo pigiau man dirbti. Jeigu nebus pakankamai vartojančios rinkos, tai nebus apskritai iš ko uždirbti ir daryti verslą, ar šito nori?

[Tomas]

Ne tiesiog negali, o dėl to, kad paimti turtą iš žmonių per prievartą, jiems apie tai nepasakant ir neleidžiant išsisukti yra negražu.

Nori pasakyti, kad Lietuvoje infliacijos dabar nėra?

[index]

Nori pasakyti, kad Lietuvoje infliacijos dabar nėra?

Yra, mano nuomone daugiausia dėl to, kad jis pririštas prie euro, kuris nėra tvirtas. Tik nenorėčiau, kad ji taptų dar didesnė dėl to, kad valstybė visiems pažadėtų duoti "pinigų".

Turtingi juk irgi tuos pinigus ne nuo medžių nusiskynė, o tie patys dirbantys žmonės uždirbo, tad nieko blogo, kad tie pinigai bus vėl įdarbinti. Šiaip man nelabai rūpi, ar tai sąžininga, ar ne, gyvenu iš to, ką uždirbu, o ne kažkokių parduotų žemių, NT, akcijų ar metalų, todėl esu suinteresuotas kuo mažesniu nedarbu, aukštesnėmis pajamomis ir didesniu vartojimu. Apskritai tai gana atsilikęs požiūris, kad jei turiu daug pinigų, tai geriau visi aplinkui būtų kuo neturtingesni, kad galėtų už kuo pigiau man dirbti. Jeigu nebus pakankamai vartojančios rinkos, tai nebus apskritai iš ko uždirbti ir daryti verslą, ar šito nori?

Matai, esmė kad tokiu atveju tai, kas už savo darbą gaus pinigus ir kiek sprendžia valstybė. Tu, net valstybei padidinus išlaidas, gali iš jos negauti nei cento (nes valstybė nuspręs, kad tavęs skatinti nėra reikalo, tau ir taip gerai ), o kainos tai pakils ir taip bus paimta dalis tavo santaupų ir tavo realus atlyginimas sumažės..

[Tomas]

Na visų pirma reikia suprasti, kad kai kalbame apie "pinigų spausdinimą", tai nekalbame apie silpnaprotystės priepuolius - prispausdinkim milijardų ir visi būsime milijonieriais. Kalba eina apie tai, valstybės ekonomika turi funkcionuoti maksimaliu pajėgumu (t.y. naudingo darbo gali nedirbti tik tie kurie negali dirbti ir tie kurie tikrai nenori dirbti) ir su minimalia infliacija. Ir fiskalinė/monetarinė politika yra viena iš priemonių tam pasiekti.

[c2h5oh]

Na visų pirma reikia suprasti, kad kai kalbame apie "pinigų spausdinimą", tai nekalbame apie silpnaprotystės priepuolius - prispausdinkim milijardų ir visi būsime milijonieriais.

Kodėl silpnaprotystės? Štai, tarkime, JAV (arba Japonija, arba Britanija dar kuri kita šalis - ne tiek svarbu) paleido x naujų pinigų, rezultato nėra. Ar būtų pasiektas norimas rezultatas, jeigu naujų pinigų būtų paleista ne kiekis x, o
2x? 10x? 100x?

Kiek naujų pinigų paleido Zimbabvė, kol įsisuko hiperinfliacijos spiralė, deja nežinau. Bet spėju, kad pakankamai nedaug (Google randa spaudos pranešimus, kad 2006 metais prašė 1 milijardo JAV dolerių paskolos iš PAR).

"Pinigų mėtymo iš sraigtasparnio" mylėtojai pamiršta, kad toks veiksmas turi ir daugiau rimtų pasekmių. Jeigu duoda pinigų už dyką, tai nebelieka prasmės dirbti (bent jau už algą, kuri nedaug didesnė už tą sumą, kurią duoda už dyką). Taip pat svarbu tai, kad "nemokami pinigai" pasiskirsto netolygiai - laimi tie, kurie stovi arčiausiai "kranelio", o pralaimi tie, kurie toliausiai. "Nemokamų pinigų" kaštai irgi pasiskirsto netolygiai - pralošia tie, kas taupė, laimi tie, kas gyvena į skolą.

[Sula]

Kodėl silpnaprotystės? Štai, tarkime, JAV (arba Japonija, arba Britanija dar kuri kita šalis - ne tiek svarbu) paleido x naujų pinigų, rezultato nėra. Ar būtų pasiektas norimas rezultatas, jeigu naujų pinigų būtų paleista ne kiekis x, o
2x? 10x? 100x?

Kiek suprantu, Tomas agituoja už tai, kad "spausdinami" pinigai būtų valstybei verčiant dengiami materialinėmis vertybėmis ar paslaugomis.
Tokiu būdu įtraukiant į ekonomiką ne tik tuos idiotus, kurie moka mokesčius, bet ir visus pinigų turėtojus.

[senasnamas]

Šiuo metu Centriniai bankai kaip niekad intensyviai spausdina pinigus, tačiau galiausiai dėl to nukentės rinkos ir jų dalyviai, perspėja gerai žinomas investuotojas Jim Rogers. Jis tikina, jog lenktynės link beprotybės sukuria dirbtinius pelnus.
„Pirmą kart istorijoje beveik visi Centriniai bankai spausdina pinigus, ir tokiu būdu destabilizuoja valiutas. Niekad anksčiau to nemačiau, na o dabar visi, ar beveik visi, tai daro“ - teigė jis.
Jo nuomone, tai yra ne kas kita, kaip lenktynės link beprotybės. Minimas investuotojas tikina, kad nors dabar pelnai Japonijos ir Amerikos akcijų rinkose gali sukelti euforiją, tačiau jis perspėja, jog jie yra dirbtiniai ir galiausiai sukels skausmą.

http://www.traders.lt/page.php?id=16416
Tokiame fone visai logiškai atrodo bandymai sugadinti aukso įvaizdį, nes jo kaina atspindi valiutų nuvertėjimą. Buvo dirbtinai numuštas, galbūt tikintis, kad kils panika ir visi puls jo atsikratyti, bet auksas užtikrintai lipa aukštyn ir pusė kritimo jau "atlošta". Kinijoje, Indijoje fizinio aukso pirkimas tik išaugo.

[Tomas]

Kodėl silpnaprotystės? Štai, tarkime, JAV (arba Japonija, arba Britanija dar kuri kita šalis - ne tiek svarbu) paleido x naujų pinigų, rezultato nėra. Ar būtų pasiektas norimas rezultatas, jeigu naujų pinigų būtų paleista ne kiekis x, o
2x? 10x? 100x?

Turite omeny QE? Vykdant QE nauji finansiniai aktyvai nesukuriami. Apie tai rašiau visą rašinėlį, todėl nesikartosiu:
http://www.miestai.net/forumas/showp...postcount=1367

[c2h5oh]

Kiek suprantu, Tomas agituoja už tai, kad "spausdinami" pinigai būtų valstybei verčiant dengiami materialinėmis vertybėmis ar paslaugomis.
Tokiu būdu įtraukiant į ekonomiką ne tik tuos idiotus, kurie moka mokesčius, bet ir visus pinigų turėtojus.

Turima omeny kažkokie tai viešieji darbai? Tai nieko nekeičia, nes:
1) prievartinis darbas ekonomiškai neefektyvus, jį galima pritaikyti tik patiems primityviausiems, tūpiausiems darbams
2) jeigu keliamas tikslas - pinigų paleidimas į rinką (ir nebus prižiūrėtojų su bizūnais ar automatais), tai vadinasi, reikalavimai bus minimalūs - užteks ateiti nustatytu laiku negirtam ir dėl vaizdo pamojuoti grėbliu. Kas yra tolygu pinigams už dyką, su visa iš to sekančia aplinkinių realų darbą dirbančių žmonių demoralizacija.

[Tomas]

Turima omeny kažkokie tai viešieji darbai?

Kalba eina ne apie kažkokius viešuosius darbus, o tokio dydžio valstybės išlaidas, kad neliktų priverstinių bedarbių (t.y. žmonių norinčių dirbti apmokamą darbą, bet negalinčių, nes elementariai nėra tiek apmokamo darbo vietų).

[index]

Kalba eina ne apie kažkokius viešuosius darbus, o tokio dydžio valstybės išlaidas, kad neliktų priverstinių bedarbių (t.y. žmonių norinčių dirbti apmokamą darbą, bet negalinčių, nes elementariai nėra tiek apmokamo darbo vietų).

Tiksliau būtų pasakyti, nenorinčių dirbti už rinkos darbo užmokestį.