Pasaulio ekonomikos aktualijos

[index]

Kiek geriau Lietuva gyvena? Grubiai trečdaliu, ir į tai įeina ES parama, emigrantų pinigai, ES kaip didesnė eksporto rinka nei NVS. Ne dėl pinigų spausdinimo Gudija gyvena blogiau.

Tai paimkim Estiją, kuri irgi turėjo valiutų vadybą, ar netgi Daniją, kurios valiuta surišta su euru per 2,25 proc. svyravimo ribą. Baltarusijos pavyzdys puikiai parodo kaip pinigų spausdinimas nepadeda padidinti realių pajamų. Prispausdino pinigų ir visiems padidino atlyginimus. Pagal jūsų teoriją jie visi turėjo pradėti gyventi labai turtingai (vidutinis atlyginimas, pagal kainų lygį būtų buvęs beveik aukštesnis nei mūsų), bet kažkodėl po to jie tais pačiais metais turėjo hiperinfliaciją su visais smagumais ir kelių kartų devalvaciją.

[Sula]

QE yra nei teisinga, nei neteisinga politika - iš esmės niekinis monetarinis veiksmas ir tiek.

Kalba eina apie tai, kad valstybės turinčios savo valiutą turi neribotus finansinius resursus. Riboja ne finansai, o realūs resursai - pvz. darbingų žmonių parduodančių savo darbo jėgą už tą valiutą skaičius.
O pasakymas "nemokėsim pensijų, nestatytim tiltų ir netiesim kelių nes baigėsi pinigai" - tai politinis, ne ekonominis sprendimas.

Todėl TSRS labai dažnai buvo naudojamas terminas "resursai", kurie dažniausiai pasirodydavo itin riboti, įskaitant darbo jėgą. Iki Kosygino reformų netgi tarp įmonių beveik nebuvo pinginių atsiskaitymų kaip tokių.

[Tomas]

Eurozonoj kiek bedarbių? Virš 10% berods vidurkis. Graikijoj, Ispanijoj ar ne >30%. Taigi resursų daugiau nei pakankamai.
Toj pačioj Lietuvoj bedarbystė pastoviai ~10% nepaisant didelės emigracijos. Juokinga ir kvaila, kai pusė Lietuvos yra visiškas šiukšlynas, aplink slampinėja masė bedarbių - o paaiškinimas "nėra pinigų" ...

[index]

Eurozonoj kiek bedarbių? Virš 10% berods vidurkis. Graikijoj, Ispanijoj ar ne >30%. Taigi resursų daugiau nei pakankamai.
Toj pačioj Lietuvoj bedarbystė pastoviai ~10% nepaisant didelės emigracijos. Juokinga ir kvaila, kai pusė Lietuvos yra visiškas šiukšlynas, aplink slampinėja masė bedarbių - o paaiškinimas "nėra pinigų" ...

Pinigai t.y. popierėliai darbo vietų nesukuria ir pakankamai prekių nepagamina, kurias gyventojai nusipirks už savo atlyginimus, ir aplinkos nesutvarko. Tą daro kapitalas, o pinigai (t.y. popierėliai) nėra lygūs kapitalui.

Tai tik gyventojų įprotis sakyti, kad "pinigų nėra".

[Lettered]

Pinigai t.y. popierėliai darbo vietų nesukuria ir pakankamai prekių nepagamina, kurias gyventojai nusipirks už savo atlyginimus, ir aplinkos nesutvarko. Tą daro kapitalas, o pinigai (t.y. popierėliai) nėra lygūs kapitalui.

Todėl valstybė ir turėtų sukurti fiktyvų tą kapitalą, kad išnaudoti turimus resursus

[Tomas]

Pinigai t.y. popierėliai darbo vietų nesukuria ir pakankamai prekių nepagamina, kurias gyventojai nusipirks už savo atlyginimus, ir aplinkos nesutvarko. Tą daro kapitalas, o pinigai (t.y. popierėliai) nėra lygūs kapitalui.

Kažkaip sudėtingai galvoji. Žiūrėk į viską paprasčiau, runkeliškai. Esi bedarbis, gal net nelabai mokytas, bet neprasigėręs, rankas ir galvą turintis.
Gauni kuklią pašalpą. Tavo gyvenamoj gatvelėj šiukšlynas, nes niekas jos netvarko. Vieną dieną gauni pasiūlyma iš kostiumuoto žmogaus - pašluok šaligatvius, apgenėk medžių šakas, parankiok šiukšles 50m atstumu nuo savo gyvenamosios vietos. Gausi už tai pvz. 1509Lt į rankas/mėn. Apsiimtum, ar pradėtum filososfuoti, kad "nu nežinau, man čia kažkaip litų spausdinimu kvepia, nematau kapitalo kuris ginirotų ikanomiką ... ai nu gal tiek to ..." ?

[index]

Todėl valstybė ir turėtų sukurti fiktyvų tą kapitalą, kad išnaudoti turimus resursus

Kas iš to "fiktyvaus kapitalo", jei jis tik fiktyvus. Reikia realaus kapitalo, o gaminant fiktyvų tai realus kapitalas ne pagausinamas, o tik perskirstomas.

Kažkaip sudėtingai galvoji. Žiūrėk į viską paprasčiau, runkeliškai. Esi bedarbis, gal net nelabai mokytas, bet neprasigėręs, rankas ir galvą turintis.
Gauni kuklią pašalpą. Tavo gyvenamoj gatvelėj šiukšlynas, nes niekas jos netvarko. Vieną dieną gauni pasiūlyma iš kostiumuoto žmogaus - pašluok šaligatvius, apgenėk medžių šakas, parankiok šiukšles 50m atstumu nuo savo gyvenamosios vietos. Gausi už tai pvz. 1509Lt į rankas/mėn. Apsiimtum, ar pradėtum filososfuoti, kad "nu nežinau, man čia kažkaip litų spausdinimu kvepia, nematau kapitalo kuris ginirotų ikanomiką ... ai nu gal tiek to ..." ?

Tai aš ir sakau, kad pinigų spausdinimas valstybės biudžetui tėra runkulių apgaudinėjimas, kaip ir sakė dėdulė Keynes. Gal runkulis ir eis gatvės šluot už 1509 Lt, juos gaudamas vietoje 1000 Lt (nesvarbu, kad nusipirks tiek pat, arba nežymiai daugiau, bet ne pusantro karto ), bet taupantieji bus apvogti ir dar sukurta visokių kitokių blogų paskatų.

[Sula]

Todėl valstybė ir turėtų sukurti fiktyvų tą kapitalą, kad išnaudoti turimus resursus

Iš dalies - taip.
200 000 bedarbių dabar mokame pašalpas, kitaip - veltui daliname prekes ir paslaugas. Jeigu jie kurtų bent minimalų produktą - tvarkytų aplinką, gatves, dirbtų socialinį darbą ir pan., tai valstybė, stipriai nepažeisdama darbo rinkos balanso kurtų didžiulį pridėtinį materialų produktą ir palaikytų sveiką moralinę visuomenės būseną.

[Lettered]

Iš dalies - taip.
200 000 bedarbių dabar mokame pašalpas, kitaip - veltui daliname prekes ir paslaugas. Jeigu jie kurtų bent minimalų produktą - tvarkytų aplinką, gatves, dirbtų socialinį darbą ir pan., tai valstybė, stipriai nepažeisdama darbo rinkos balanso kurtų didžiulį pridėtinį materialų produktą ir palaikytų sveiką moralinę visuomenės būseną.

Beabejo, bedarbių šimtai tūkstančių, medžiagų/išteklių reikalingų gatvėms asfaltuoti perkrauti sandėliai ir pilni karjerai, bet "pinigų" gatvėms sulopyti amžinai trūksta. Index mano, kad kapitalas pats puls į tai investuoti, o jį "apvogti" negalima. Gerai, kad bent jau niekada netrūksta pinigų kompensacijoms už šildymą, bedarbių pašalpoms ir pan.

[Tomas]

Kas iš to "fiktyvaus kapitalo", jei jis tik fiktyvus. Reikia realaus kapitalo, o gaminant fiktyvų tai realus kapitalas ne pagausinamas, o tik perskirstomas.

O iš kur gauti to "realaus kapitalo"? Jei išvežęs į Ameriką Švyturio alaus parduodi jį už "spausdintus" dolerius ir tuos dolerius parvežęs į Lietuvą konvertuoji į litus - tai jau realus kapitalas, ar dar nelabai?

Tai aš ir sakau, kad pinigų spausdinimas valstybės biudžetui tėra runkulių apgaudinėjimas, kaip ir sakė dėdulė Keynes. Gal runkulis ir eis gatvės šluot už 1509 Lt, juos gaudamas vietoje 1000 Lt (nesvarbu, kad nusipirks tiek pat, arba nežymiai daugiau, bet ne pusantro karto ), bet taupantieji bus apvogti ir dar sukurta visokių kitokių blogų paskatų.

Manai, kad dirbti darbą ir gauti už jį atlyginimą yra bloga paskata? Tavo manymu geriau gauti pašalpas už nieka? Arba atvirkščiai - eiti į visokias debiliškas akcijas tipo "Darom" ir dirbti tai kas tau nepriklauso už dyką?

Apie infliaciją jau diskutavom n kartų, nebeverta kartotis

[index]

Tai taip, tokiu būdu valstybė gautų "pinigų", bet tai iš esmės tėra kapitalo paėmimas iš taupančiųjų ir išleidimas, o ne kažkoks stebuklingas gerovės visiems receptas. Tai yra paslėptas mokestis, kurį iš žmogaus paimi, o šis net paprieštarauti geruoju negali.

O iš kur gauti to "realaus kapitalo"? Jei išvežęs į Ameriką Švyturio alaus parduodi jį už "spausdintus" dolerius ir tuos dolerius parvežęs į Lietuvą konvertuoji į litus - tai jau realus kapitalas, ar dar nelabai?

Tada iš JAV (ar kitos šalies, kuriai reikia USD) nusipirkti realaus kapitalo: įrengimai, technologijos, bendrovių akcijos etc. ir naudojantis juo kurti produktą ir naudą Lietuvai.

Manai, kad dirbti darbą ir gauti už jį atlyginimą yra bloga paskata? Tavo manymu geriau gauti pašalpas už nieka? Arba atvirkščiai - eiti į visokias debiliškas akcijas tipo "Darom" ir dirbti tai kas tau nepriklauso už dyką?

Apie infliaciją jau diskutavom n kartų, nebeverta kartotis

Neigiamos paskatos atsiranda ne jiems, o tiems, kurie normaliomis sąlygomis taupė ir investavo ar skolinosi ir investavo. Tokiu atveju visi pradės skolintis ir leisti pinigus ar investuoti bet kur, kad tik investuoti, o kiti visiškai netaupys ir pradės išlaidauti kaip pamišę.

Gal ir skambės kaip pasikartojimas, bet tai (be visų kitų pasekmių) sukels ir infliaciją, be abejo.

[Sula]

Tai taip, tokiu būdu valstybė gautų "pinigų", bet tai iš esmės tėra kapitalo paėmimas iš taupančiųjų ir išleidimas, o ne kažkoks stebuklingas gerovės visiems receptas. Tai yra paslėptas mokestis, kurį iš žmogaus paimi, o šis net paprieštarauti geruoju negali.

Taupymas plačiąja prasme yra nonsensas - grįžimas į natūrinį ūkį ir sulaukėjimą. "Taupus" akmens amžiaus žmogus žuvį gaudo rankomis arba iš viso negaudo, "išlaidus" gaminasi meškerę, tinklą, "žaloja" gamtą.

Žmonijos resursai turi būti išmintingai išnaudojami, vardan jos pačios ir Žemės.

Atsiprašau už pafilosofavimą.

[index]

Taupymas plačiąja prasme yra nonsensas - grįžimas į natūrinį ūkį ir sulaukėjimą. "Taupus" akmens amžiaus žmogus žuvį gaudo rankomis arba iš viso negaudo, "išlaidus" gaminasi meškerę, tinklą, "žaloja" gamtą.

Žmonijos resursai turi būti išmintingai išnaudojami, vardan jos pačios ir Žemės.

Atsiprašau už pafilosofavimą.

Vieno taupymas yra lygu kito investavimui. Jei kažkas nori statyti gamyklą, jam reikia nusisamdyti darbuotojų, nusipirkti metalo, cemento etc., o jų jis neturi. O tu turi kažkiek užsidirbęs ir sutaupęs pinigų - t.y. darbo ar prekių, popierėlių pavidalu. Dėl to tu, pasinaudodamas visu finansų sistemos mechanizmu, savo sutaupytą žmonių darbą, cementą, metalą paskolini verslininkui, kad jis galėtų juos panaudoti statydamas savo gamyklą. O jis tau pažada jų grąžinti šiek tiek daugiau po to kai jis paleis savo gamyklą, uždirbs ir galės jų gauti už savo pagaminamas prekes.

Pinigai yra iš esmės tik tarpinė priemonė keičiant vienas prekes ir paslaugas į kitas. Čia kaip senais EMS laikais, kai skirtingų valstybių valiutos buvo skirtingai įvertinamos virtualių apskaitos vienetais - ECU.

[Tomas]

Tada iš JAV (ar kitos šalies, kuriai reikia USD) nusipirkti realaus kapitalo: įrengimai, technologijos, bendrovių akcijos etc. ir naudojantis juo kurti produktą ir naudą Lietuvai.

Tai jei už parduotą alų amerikoj nuperki šluotą ir ją importavęs į Lietuvą šluoji gatvę už dyką - tada viskas tvarkoje, kuri produktą ir naudą Lietuvai, o jei šluoji gatvę šluota kurią pats susirišai (ir dar neduok dieve gauni už tai algą) - tai jau keli grėsmę valstybės pamatams?

[Sula]

Vieno taupymas yra lygu kito investavimui...

Su tuo sutinku. Labiau turėjau omenyje "taupymą" mokslui, švietimui, kultūrai, technologijoms, galų gale. Kaip pavyzdys - merdinti žmonijos kosmoso programa.

[Tomas]

Vieno taupymas yra lygu kito investavimui. Jei kažkas nori statyti gamyklą, jam reikia nusisamdyti darbuotojų, nusipirkti metalo, cemento etc., o jų jis neturi. O tu turi kažkiek užsidirbęs ir sutaupęs pinigų - t.y. darbo ar prekių, popierėlių pavidalu. Dėl to tu, pasinaudodamas visu finansų sistemos mechanizmu, savo sutaupytą žmonių darbą, cementą, metalą paskolini verslininkui, kad jis galėtų juos panaudoti statydamas savo gamyklą. O jis tau pažada jų grąžinti šiek tiek daugiau po to kai jis paleis savo gamyklą, uždirbs ir galės jų gauti už savo pagaminamas prekes.

Pinigai yra iš esmės tik tarpinė priemonė keičiant vienas prekes ir paslaugas į kitas. Čia kaip senais EMS laikais, kai skirtingų valstybių valiutos buvo skirtingai įvertinamos virtualių apskaitos vienetais - ECU.

Čia ir yra vienas pagrindinių meinstryminės ir vainienių ekonomikos mokyklų fail'ų - manymas, kad pinigai tėra prekių ir paslaugų priemonė (ir iš to išplaukiančios neteisingos teorijos apie tai, kad bankai skolina indėlius ir t.t.).

[index]

Tai jei už parduotą alų amerikoj nuperki šluotą ir ją importavęs į Lietuvą šluoji gatvę už dyką - tada viskas tvarkoje, kuri produktą ir naudą Lietuvai, o jei šluoji gatvę šluota kurią pats susirišai (ir dar neduok dieve gauni už tai algą) - tai jau keli grėsmę valstybės pamatams?

Bet tai tau norint šluotą susirišti papildomai daugiau popierėlių nereikia.

[Tomas]

Bet tai tau norint šluotą susirišti papildomai daugiau popierėlių nereikia.

O jei reikia? Jei aš (ir visi kiti) atsisakau rišti šluotas už dyką? Tai jau šakės, turim sėdėti mėšle iki ausų?

[index]

O jei reikia? Jei aš (ir visi kiti) atsisakau rišti šluotas už dyką? Tai jau šakės, turim sėdėti mėšle iki ausų?

Jei atsisakai šluotas rišti už konkurencingą kainą, tai tau už jas daugiau niekas nemoka. Ir jei nebūtų socialinių išmokų, tu jas anksčiau ar vėliau rištum už tiek, už kiek perka, nes valgyt norėtum.

O valstybei versti turinčius pinigų, infliacijos pagalba, susimokėti už šluotas, kurių joms nereikia (arba, kad būtų vaizdingiau iš duonos minkštimo nulipdytas Aušrinės Marijos Povilioninės skulptūrėles) dėl to, kad tu nori darbo, o darbo už mažai nenori irgi nėra sąžininga.

[senasnamas]

Taigi mano klausimas išlieka neatsakytas - kodėl "rimtos" šalys netaiko tokios puikios priemonės, ir kodėl jos taikymas kitose šalyse visada baigiasi ekonomine katastrofa?

Todėl, kad rimtos šalys yra po finansininkų padu. Bet kokia naujų pinigų leidyba reiškia skolos didėjimą, nes šalys pinigų leidybą yra atidavusios į privačias rankas. Kai kas galvoja, kad valstybės daugiausia skolingos viena kitai. Iš tikrųjų jos daugiausia skolingos privatiems bankams. Tarkim, Lietuva irgi skolinga ne Vokietijai, Lenkijai ar Latvijai, o privatiems skolintojams. Visi žino, kad skolinti fiziniams asmenims yra neblogas verslas, tačiau skolinti valstybėms yra dar didesnis verslas. Pvz., Graikijos pavyzdys. Per neatsakingus, paperkamus ar šiaip nekvalifikuotus politikus šalis pasodinama ant skolų, o po to dar "gelbėjama" papildomomis paskolomis. Tai yra už eurus, kuriuos atspausdinti kainuoja panašiai kaip laikraštį (dažai, popierius), reikės atidirbti. Tas, kas skolino, pinigų nebuvo uždirbęs, jis juos sukūrė, kaip sakoma, "out of thin air". O skolininkas, kad tuos pinigus galėtų grąžinti, turės kurti produktą ir jį parduoti. Tai nelabai kuo skiriasi nuo baudžiavos. Vien dėl to pinigų leidyba turėtų būti valstybių rankose. Iš esmės tai būdinga tik vadinamoms "blogio ašims". Paprastai jų skolos nėra didelės. Žinoma, vien tai klestėjimo neužtikrins, tačiau protinga (tolygi) pinigų leidyba yra didelis žingsnis link to. Jei visame pasaulyje to būtų paisoma, nebūtų jokių burbulų ir krizių. Burbulą sukelia per didelė pinigų pasiūla, krizę - staigus pasiūlos sumažinimas. Puikus to pavyzdys kad ir Lietuva.