Viskas yra iš tiesų taip paprasta (o kartu labai prieštarauja vadinamajam "common sense"), kad daugybei žmonių tiesiog užsiblokuoja sąmonė ir jie pradeda ieškoti sąmokslo teorijų.
Iš kur JAV valdžia gauna pinigų sąskaitoms apmokėti? Imkime supaprastintą, bet labai "amerikosišką" pavyzdį. Tarkim JAV vyriausybė perka tankų iš korporacijos X už $100mln. FED'as gauna iš valdžios nurodymą apmokėti sąskaitą-faktūrą Korporacija X turi atsiskaitomąją sąskaitą banke Y (kuris savo ruožtu turi rezervo sąskaitą FEDe). FEDas gavęs nurodymą apmokėti sąskaitą tiesiog "iš lempos" įpiešia tuos $100mln. bankui Y į rezervo sąskaitą, o bankas atitinkamai įpiešia tuos pačius $100mln. į korporacijos X sąskaitą. Viskas - atsiskaitymas įvyko. T.y. niekas iš nieko nesiskolino, nedalyvavo jokie mokesčių mokėtojų pinigai, nenaudojamas joks "estiškas rezervas".
Toliau korporacija X atsiskaito su subrangovais, moka algas ir t.t. ir pan. ir tie $100mln. išsibarsto po krūvą skirtingų bankų ir skirtingų sąskaitų. Lygiagrečiai vyksta mokesčių surinkimas ir didesnė dalis tų milijonų "grįžta į biudžetą", bet kažkoks procentas lieka nesurinktas. Tas likutis ir yra "deficitinės išlaidos". Kas yra svarbu - valdžios deficitinės išlaidos didina finansinių aktyvų kiekį ekonomikoje. Šiuo atveju - pinigų bankų rezervuose kiekį, t.y. didina tarpbankinės rinkos likvidumą, kas savo ruožtu spaudžia tarpbankinės rinkos palūkanas žemyn link 0, t.y. mažina kredito kainą privačiame sektoriuje.
Tuo tarpu CB (šiuo atveju FEDas) dažniausiai nustato palūkanų normą >0% ir jam reikalingas kažkoks finansinis instrumentas tai normai palaikyti norimame lygyje. Šiais laikais populiaru (tą daro ir ECB ir jo politiką sekantis LB ) mokėti palūkanas už pinigus laikomus rezervo sąskaitose. Pvz. jei CB moka už pinigus rezervo sąskaitoje 2% palūkanų, tie 2% virsta apatine palūkanų normos riba tarpbankinėje rinkoje, nes bankams nebeapsimoka skolinti vieni kitiems už mažiau. Šį instrumentą ne taip senai pradėjo naudoti ir FEDas.
Kitas instrumentas apatinei tarpbankinės sistemos palūkanų normai palaikyti ir yra valstybės skolos vertybinių popierių išleidimas ir pardavimas. T.y. bankams pasiūloma įsigyti valstybės obligacijų su tam tikra garantuota grąža, kuri ir tampa apatine palūkanų normos riba. Tai tokia yra techninės JAV "skolos" pusė.
Yra ir politinė - JAV galioja įstatymas, kad valstybės deficitinės išlaidos turi būti "padengtos" valstybės skolos vertybiniais popieriais. Ar tas įstatymas yra atgyvena - iš esmės taip. Bet tai niekaip nekeičia esmės, kad JAV valstybės skolos vertybinių popierių platinimas (lunatikų žodžiais "skolinimasis") tėra monetarinė operacija skirta valstybės monetarinei politikai įgyvendinti.
Iš kur JAV valdžia gauna pinigų sąskaitoms apmokėti? Imkime supaprastintą, bet labai "amerikosišką" pavyzdį. Tarkim JAV vyriausybė perka tankų iš korporacijos X už $100mln. FED'as gauna iš valdžios nurodymą apmokėti sąskaitą-faktūrą Korporacija X turi atsiskaitomąją sąskaitą banke Y (kuris savo ruožtu turi rezervo sąskaitą FEDe). FEDas gavęs nurodymą apmokėti sąskaitą tiesiog "iš lempos" įpiešia tuos $100mln. bankui Y į rezervo sąskaitą, o bankas atitinkamai įpiešia tuos pačius $100mln. į korporacijos X sąskaitą. Viskas - atsiskaitymas įvyko. T.y. niekas iš nieko nesiskolino, nedalyvavo jokie mokesčių mokėtojų pinigai, nenaudojamas joks "estiškas rezervas".
Toliau korporacija X atsiskaito su subrangovais, moka algas ir t.t. ir pan. ir tie $100mln. išsibarsto po krūvą skirtingų bankų ir skirtingų sąskaitų. Lygiagrečiai vyksta mokesčių surinkimas ir didesnė dalis tų milijonų "grįžta į biudžetą", bet kažkoks procentas lieka nesurinktas. Tas likutis ir yra "deficitinės išlaidos". Kas yra svarbu - valdžios deficitinės išlaidos didina finansinių aktyvų kiekį ekonomikoje. Šiuo atveju - pinigų bankų rezervuose kiekį, t.y. didina tarpbankinės rinkos likvidumą, kas savo ruožtu spaudžia tarpbankinės rinkos palūkanas žemyn link 0, t.y. mažina kredito kainą privačiame sektoriuje.
Tuo tarpu CB (šiuo atveju FEDas) dažniausiai nustato palūkanų normą >0% ir jam reikalingas kažkoks finansinis instrumentas tai normai palaikyti norimame lygyje. Šiais laikais populiaru (tą daro ir ECB ir jo politiką sekantis LB ) mokėti palūkanas už pinigus laikomus rezervo sąskaitose. Pvz. jei CB moka už pinigus rezervo sąskaitoje 2% palūkanų, tie 2% virsta apatine palūkanų normos riba tarpbankinėje rinkoje, nes bankams nebeapsimoka skolinti vieni kitiems už mažiau. Šį instrumentą ne taip senai pradėjo naudoti ir FEDas.
Kitas instrumentas apatinei tarpbankinės sistemos palūkanų normai palaikyti ir yra valstybės skolos vertybinių popierių išleidimas ir pardavimas. T.y. bankams pasiūloma įsigyti valstybės obligacijų su tam tikra garantuota grąža, kuri ir tampa apatine palūkanų normos riba. Tai tokia yra techninės JAV "skolos" pusė.
Yra ir politinė - JAV galioja įstatymas, kad valstybės deficitinės išlaidos turi būti "padengtos" valstybės skolos vertybiniais popieriais. Ar tas įstatymas yra atgyvena - iš esmės taip. Bet tai niekaip nekeičia esmės, kad JAV valstybės skolos vertybinių popierių platinimas (lunatikų žodžiais "skolinimasis") tėra monetarinė operacija skirta valstybės monetarinei politikai įgyvendinti.
Comment