Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Pasaulio ekonomikos aktualijos

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė Tomas Rodyti pranešimą
    Kad nereikia nė versti. Pilna tų dirbančių už dolerius (ir ne tik)
    Na kaip neverčia. Dolerio paskelbimas vienintele teisėta mokėjimo priemone ir draudimas atsiskaityti kitomis priemonėmis, o taip pat vertimas mokėti "capital gains" mokęstį už tų kitų priemonių pabrangimą dolerio atžvilgiu ir yra grynas ir grubus vertimas dirbti už dolerius.

    Parašė Tomas Rodyti pranešimą
    Tai mes iš esmės apie tą patį. O jei kažkuriuo momentu bankas pristinga rezervų/grynųjų jis gali pasiskolinti iš kito banko, ar blogiausiu atveju iš centrinio banko. CB viena iš funkcijų - bankų sistemos likvidumo palaikymas.

    Kipro nelaimė nutiko dėl politikų kaltės. Na kažkiek ir dėl jų bankininkų, kurie neįvertino, kad eurozonos šalys gali bankrutuoti.
    Iš esmės, tiek bankų likvidumo palaikymas, tiek pigios paskolos jiems (kas yra tas pats), tiek indėlių draudimas yra priemonės sumažinančios bankams momentinę riziką. Ir aš kaip bent jau vieną iš bankų bankrotų (tiek Kipre, tiek kitur) priežasčių matau būtent per daug didelį rizikos toleravimą (žinant, kad jei kas - vis tiek išgelbės), kurį sukėlė būtent politikai.

    Aišku, tai, kad ECB visas eurozonos šalių obligacijas paskelbė nerizikingomis irgi yra visiškas absurdas.
    Post in English - fight censorship!

    Comment


      Parašė index Rodyti pranešimą
      Ir aš kaip bent jau vieną iš bankų bankrotų (tiek Kipre, tiek kitur) priežasčių matau būtent per daug didelį rizikos toleravimą (žinant, kad jei kas - vis tiek išgelbės), kurį sukėlė būtent politikai.
      Kipro bankai nebankrutavo ir neplanavo bankrutuoti, tiesiog valdžiai reikėjo iš kažkur paimti pinigų, norint gauti paskolą, todėl "apmokestino" indėlius
      Flickr

      Comment


        Parašė Lettered Rodyti pranešimą
        Kipro bankai nebankrutavo ir neplanavo bankrutuoti, tiesiog valdžiai reikėjo iš kažkur paimti pinigų, norint gauti paskolą, todėl "apmokestino" indėlius
        Ne. Tave suklaidino žiniasklaida, kuri net ir pasikeitus planui, toliau dalies indėlių nekompensavimą vadinusi "mokesčių".

        Kipro bankai, prisipirko Graikijos obligacijų, kurios nuvertėjo, o dalis jų buvo nurašyta ir bankai tapo nemokūs. Po to (kaip ir pas mus su Snoro ir Ūkio bankais) pilnai buvo kompensuoti tik indėliai iki 100 tūkst. eurų, o likę kompensuoti tik dalinai (skirtingai nei pas mus, nes Kiprui buvo suteikta paskola daliai didžiųjų indėlių kompensuoti). Tiesa, indėlininkai norėjo, kad Kipras jiems kompensuotų visu indėlius, nepriklausomai nuo jų dydžio.
        Post in English - fight censorship!

        Comment


          Parašė index Rodyti pranešimą
          Na kaip neverčia. Dolerio paskelbimas vienintele teisėta mokėjimo priemone ir draudimas atsiskaityti kitomis priemonėmis, o taip pat vertimas mokėti "capital gains" mokęstį už tų kitų priemonių pabrangimą dolerio atžvilgiu ir yra grynas ir grubus vertimas dirbti už dolerius.
          Na taip. Aš gal labiau turėjau omeny kad ir milijardą kiniečių kuriems nestovi šerifas už nugaros įrėmęs revolverį, ale tie aria už dolerius juodai

          Aišku, tai, kad ECB visas eurozonos šalių obligacijas paskelbė nerizikingomis irgi yra visiškas absurdas.
          Lūkesčiai visai normalūs. Jei JAV obligacijos nerizikingos, Japonijos obligacijos nerizikingos, UK obligacijos nerizikingos, tai būtų keista, kad valiuta pretenduojančia į "pasaulinę rezervinę" - eurais nominuotos obligacijos yra rizikingos. Bet pasirodė, kad taip.

          Parašė index Rodyti pranešimą
          Kipro bankai, prisipirko Graikijos obligacijų, kurios nuvertėjo, o dalis jų buvo nurašyta ir bankai tapo nemokūs.
          Obligacijos nominaliai nuvertėti negali. Kipro bankų problemas sukėlė būtent jų nurašymas.
          It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

          Comment


            Parašė Tomas Rodyti pranešimą
            Na taip. Aš gal labiau turėjau omeny kad ir milijardą kiniečių kuriems nestovi šerifas už nugaros įrėmęs revolverį, ale tie aria už dolerius juodai
            O pastariesiems šioks toks garantas (nors ir ne visiškas) yra tas, kad jų dolerius privalės priimti amerikiečiai. Ir aišku visokia lengvoji propaganda, kad "doleris yra doleris", "geriausios šalies geriausia valiuta" ir pan.

            Parašė Tomas Rodyti pranešimą
            Lūkesčiai visai normalūs. Jei JAV obligacijos nerizikingos, Japonijos obligacijos nerizikingos, UK obligacijos nerizikingos, tai būtų keista, kad valiuta pretenduojančia į "pasaulinę rezervinę" - eurais nominuotos obligacijos yra rizikingos. Bet pasirodė, kad taip.
            Jos irgi turi rizika, kuri lygi tų valiutų nuvertėjimo rizikai. O eurozonoje tokio absoliutaus garanto išmokėti tiek pat valiuta nėra, nes čia CB kitaip dirba. Jei atmetus tą variantą, kai valdovas sau pinigų pasigamina tiek kiek reikia, aiškiai matyti, kad Graikijos kredito rizika yra didesnė nei Vokietijos.

            Parašė Tomas Rodyti pranešimą
            Obligacijos nominaliai nuvertėti negali. Kipro bankų problemas sukėlė būtent jų nurašymas.
            Nebent jos būtų apskaitomos rinkos verte arba bankas būtų ne nemokus balanse, bet neatitiktų kokio kapitalo pakankamumo rodiklio (ten turtas pasveriamas pagal riziką, todėl priklauso ir nuo rizikos vertinimo). Bet šiaip, pritarčiau. Pagrindinė priežastis buvo obligacijų nurašymas.
            Post in English - fight censorship!

            Comment


              Parašė index Rodyti pranešimą
              Jos irgi turi rizika, kuri lygi tų valiutų nuvertėjimo rizikai. O eurozonoje tokio absoliutaus garanto išmokėti tiek pat valiuta nėra, nes čia CB kitaip dirba.
              Būtent šito skirtumo neįvertino ir vis dar neįvertina daugybė politikų, ekonomistų, finansininkų ir kitokių delfio komentatorių

              Nebent jos būtų apskaitomos rinkos verte arba bankas būtų ne nemokus balanse, bet neatitiktų kokio kapitalo pakankamumo rodiklio (ten turtas pasveriamas pagal riziką, todėl priklauso ir nuo rizikos vertinimo).
              Na atmetus egzotikas - jei ant obligacijos parašyta, kad jos vertė 100Lt ($, € ...), tai termino pabaigoje ir turi atgauti 100Lt ($, € ...). O ar pats ją pirkai už 200lt, ar už 50lt - niekam neįdomu
              It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

              Comment


                Parašė Tomas Rodyti pranešimą
                Būtent šito skirtumo neįvertino ir vis dar neįvertina daugybė politikų, ekonomistų, finansininkų ir kitokių delfio komentatorių
                Būtent. Ir jei tai būtų buvę įvertinta iš karto tokių Graikijos problemų net nebūtų buvę, nes niekas jiems tiesiog tiek pravalgymui būtų neskolinęs. Ir čia būtent, ne euro problema, o žmonių nesupratimo kaip jis veikia.

                Šiandien kaip tik skaitau komentarą apie smunkančias Prancūzijos palūkanas: "Prancūzijoj viskas blogai, ekonomika neauga, valdžia nepopuliari (labai "svarbus" rodiklis vertinant šalies ekonomiką - aut. past.), šiaip ji šalia pietų Europos, todėl ten greičiausiai bus taip pat blogai, bet investuotojai tikisi, kad tokią didelę šalį ECB tikrai gelbės ir prispausdins eurų". Yeah. sure.

                Parašė Tomas Rodyti pranešimą
                Na atmetus egzotikas - jei ant obligacijos parašyta, kad jos vertė 100Lt ($, € ...), tai termino pabaigoje ir turi atgauti 100Lt ($, € ...). O ar pats ją pirkai už 200lt, ar už 50lt - niekam neįdomu
                Bet toks variantas tinka tik tokiu atveju kai obligacija yra laikoma iki išpirkimo (kiek pamenu, tai pagal apskaitos standartus nominalu ir tegalima apskaityti tas obligacijas, kurios griežtai laikomos iki išpirkimo), kitu atveju turėtų būti apskaitoma rinkos verte (t.y. už kiek gali jas parduoti dabar). O Graikijos obligacijų palūkanos padidėjo, o obligacijų rinkos kaina krito drastiškai. Bet, aišku, jų nurašymas buvo svarbiausias veiksnys.

                p.s. Vėlgi, įdomus grafikėlis pamąstymui.

                Paskutinis taisė index; 2013.04.08, 14:07.
                Post in English - fight censorship!

                Comment


                  Nors visiems turėtų būti aišku, kad netgi baisusis visą pasaulį siekiantis kontroliuoti FED'as galėtų būti paleistas į visas 4-ias pasaulio puses paprastu JAV Kongreso sprendimu.
                  Ne kartą ir mėginta paleisti - ne vienas JAV prezidentas dėl to anksčiau laiko baigė dienas. Paskutinį šimtmetį, rodos, bandė tik Kenedis. Šiemet Fedui kaip tik sueina 100-as metų. Daugiausia toje srityje pasiekė prezidentas Andrew Jackson:
                  The Bank, Mr. Van Buren, is trying to kill me, but I shall kill it.
                  Ir jam tai pavyko. Sulaukė pasikėsinimo, bet laimingai baigėsi. Plačiau apie kovas dėl centrinio banko 19 a.: http://en.wikipedia.org/wiki/Bank_War
                  Bet tai jokiu būdu nereiškia, kad rinkoje negalėtų atsirasti ir veikti valstybinis komercinis bankas, ar kad komercinių bankų funkcijų negalėtų vykdyti pats CB - tiesiog dabar tokia įsigalėjusi praktika.
                  Teoriškai galėtų, bet praktiškai to nebus - nelygios jėgos.
                  Dalinio rezervo sistema turi elementarų aritmetinį pagrindą.
                  Sąmokslo teorijų kūrėjai pamiršta, kad indėlis banke yra banko įsipareigojimas.
                  T.y. išduodamas paskolą ir sukurdamas (ar padidindamas) indėlį klientui bankas padidina ir savo įsipareigojimus su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Todėl tokiais teiginiais kaip "bankai uždirba iš nieko" tegu švaistosi visokie rolando paulausko tipo lunatikai savo pasaulėžiūrą ramstantys rusų "ekspertų" analizėmis ir prognozėmis.
                  Dalinių rezervų sistemos esmė, kad turėdamas 100 Lt galiu paskolinti visą 1000 Lt. Tai yra paprasčiausiai pinigų leidyba. Niekas komercinių bankų neverčia prisiimti tokių įsipareigojimų. Jie per didelius įsipareigojimus turbūt ir prisiima vien dėl to, jog žino, kad valdžia prireikus padės. Kai pas tave ateina kaimynas pasiskolinti 10 Lt, tai tu jam ir duodi realius 10 Lt. O gal papildomus 90 Lt pripaišai? Tarkim, kad pripaišai. Ką prarastum, jei kaimynas tau tų 90 Lt negrąžintų?

                  Pvz., JAV vyriausybė sumąsto atnaujinti kelių infrastruktūrą. Tam pirmiausia reikia lėšų. Iš kur jų gauti, jei biudžete nenumatyta? Pirmas variantas - skolintis iš Fedo. Paaiškinkit, kodėl vyriausybė, t. y. valstybė, šiuo atveju turi skolintis?
                  Henris Fordas:
                  It is well enough that the people of the nation do not understand our banking and monetary system, for if they did, I believe there would be a revolution before tomorrow morning
                  Paskutinis taisė senasnamas; 2013.04.08, 16:47.

                  Comment


                    Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
                    Dalinių rezervų sistemos esmė, kad turėdamas 100 Lt galiu paskolinti visą 1000 Lt.
                    Komercinis bankas neprivalo turėti 100Lt, kad paskolintų 1000Lt.
                    Rezervų kiekis CB sąskaitose neturi nieko bendra su skolinimu.

                    Tai yra paprasčiausiai pinigų leidyba.
                    Tikrai taip. Komerciniai bankai didina (arba mažina) "broad money", o CB pagal poreikį reguliuoja "narrow money".

                    Niekas komercinių bankų neverčia prisiimti tokių įsipareigojimų.
                    Indėlis banke yra banko įsipareigojimas klientui. Komercinis bankas išduodamas paskolą didina savo aktyvus (atsiranda nauja paskolos sutartis), bet kartu didina ir savo įsipareigojimus (naujas indėlis kliento sąskaitoje).

                    Kai pas tave ateina kaimynas pasiskolinti 10 Lt, tai tu jam ir duodi realius 10 Lt. O gal papildomus 90 Lt pripaišai? Tarkim, kad pripaišai. Ką prarastum, jei kaimynas tau tų 90 Lt negrąžintų?
                    Klientas tuos paskolintus pinigus gali pervesti į kitą banką (pvz. atsiskaitydamas už prekes). Paskolos sutartis dėl to į kitą banką nepersikelia, todėl paskolą išdavęs bankas turi atsiskaityti su indėlį priimančiu (savo įsipareigojimus didinančiu) banku) kitu būdu, t.y. pavedimu tarp rezervo sąskaitų CB.
                    Jei paskolą paėmęs klientas bankrutuoja - bankas patiria realius nuostolius.

                    Pvz., JAV vyriausybė sumąsto atnaujinti kelių infrastruktūrą. Tam pirmiausia reikia lėšų. Iš kur jų gauti, jei biudžete nenumatyta? Pirmas variantas - skolintis iš Fedo. Paaiškinkit, kodėl vyriausybė, t. y. valstybė, šiuo atveju turi skolintis?
                    Tai kad realiai ir nesiskolina. Visa ta tariama "skola" yra tik apskaitos abrakadabra.
                    Paskutinis taisė Tomas; 2013.04.08, 17:27.
                    It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                    Comment


                      Komercinis bankas neprivalo turėti 100Lt, kad paskolintų 1000Lt.
                      Rezervų kiekis CB sąskaitose neturi nieko bendra su skolinimu.
                      Smulkiai bankų virtuvės nežinau - esmė ta, kad gali turėti gerokai mažiau nei apsiima paskolinti. O po to natūralu, kad tie oriniai pinigai sukuria ištisą tarpusavio įsipareigojimų grandinę. Ir kai ekonomikos burbulas pradeda bliūkšti, ta orinių pinigų piramidė taip pat ima trauktis, o bankų vadovams sutrinka miegas ir pakyla kraujospūdis. Tačiau tai nereiškia, kad tai vienintelis įmanomas modelis. Tokį modelį primetė tie, kurie savu laiku buvo apsukresni.
                      Tai kad realiai ir nesiskolina. Visa ta tariama "skola" yra tik apskaitos abrakadabra.
                      Apskaitos subtilybės nėra svarbiausia. Svarbiausia, kad JAV valdžios pagrindinis kreditorius šiuo metu yra ne Kinija ar Japonija, bet jos pačios centrinis bankas. Skolų lubas kelti reikia, už skolas palūkanas mokėti reikia, mokesčius didinti reikia, o už tas abrakadabras visi turi atidirbti.
                      Laikantis oficialios bet klaidingos prielaidos, kad centrinis bankas yra valstybinis, trūksta logikos - panašiai kaip tavo dešinė kišenė skolintųsi iš kairės kišenės. O laikantis prielaidos, kad centrinis bankas privatus, viskas stojasi į vietas - JAV (ir ne tik ji) kaip valstybė yra prasiskolinusi privatiems kreditoriams. Tai jau tapę taip įprasta, kad net nesuvokiamas elementarus dalykas, jog pinigus gali išleisti ir pati valstybė. Pinigus, už kuriuos niekam nebūtų skolinga.
                      Tomas rodo, kaip dirba bankai :
                      http://tv.delfi.lt/video/Rr8zGJsQ/
                      Paskutinis taisė senasnamas; 2013.04.08, 23:26.

                      Comment


                        Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
                        Smulkiai bankų virtuvės nežinau - esmė ta, kad gali turėti gerokai mažiau nei apsiima paskolinti. O po to natūralu, kad tie oriniai pinigai sukuria ištisą tarpusavio įsipareigojimų grandinę. Ir kai ekonomikos burbulas pradeda bliūkšti, ta orinių pinigų piramidė taip pat ima trauktis, o bankų vadovams sutrinka miegas ir pakyla kraujospūdis. Tačiau tai nereiškia, kad tai vienintelis įmanomas modelis. Tokį modelį primetė tie, kurie savu laiku buvo apsukresni.
                        Modelis yra pakankamai normalus ir normaliai veikiantis, kol nėra išnaudojamas iškreiptu būdu, dažniausiai dėl politinių, o ne ekonominių priežasčių. Pvz. politikai ima žaisti biudžeto balansavimo, rezervo kaupimo ir pan. beprasmius žaidimus. Aišku finansų sektoriaus dereguliavimas stabilumo taip pat neprideda.

                        Palyginimui. Bretton Woods sistema veikė ~25 metus, per tą laiką JAV ekonomika patyrė rodos 5-ias recesijas (per 5-ą buvo atsisakyta "aukso standarto"). T.y. viena recesija per 5 metus. Per vėlesnius ~40 metų buvo berods 7 recesijos, taigi ekonomikos nuosmukio periodai tapo retesni, o dalies jų taip pat buvo galima išvengti ar labai sušvelninti vykdant protingą politiką (deja būtent proto ir pritrūko).

                        Apskaitos subtilybės nėra svarbiausia. Svarbiausia, kad JAV valdžios pagrindinis kreditorius šiuo metu yra ne Kinija ar Japonija,
                        Žinoma, juk JAV "skolinasi" tik doleriais. Nei Kinija, nei Japonija nekuria doleriais nominuotų aktyvų, taigi JAV kreditoriais būti negali iš principo.

                        bet jos pačios centrinis bankas. Skolų lubas kelti reikia, už skolas palūkanas mokėti reikia, mokesčius didinti reikia, o už tas abrakadabras visi turi atidirbti.
                        Tai tik politiniai sprendimai priklausantys nuo daunų skaičiaus valdžioj.
                        Na ir aišku - ant valstybės "skolos" laikosi visa gyvybės draudimų, pensijų ir konservatyvių investicinių fondų industrija kurią likvidavus daugybė žmonių liktų be darbo.

                        Laikantis oficialios bet klaidingos prielaidos, kad centrinis bankas yra valstybinis, trūksta logikos - panašiai kaip tavo dešinė kišenė skolintųsi iš kairės kišenės. O laikantis prielaidos, kad centrinis bankas privatus, viskas stojasi į vietas - JAV (ir ne tik ji) kaip valstybė yra prasiskolinusi privatiems kreditoriams. Tai jau tapę taip įprasta, kad net nesuvokiamas elementarus dalykas, jog pinigus gali išleisti ir pati valstybė. Pinigus, už kuriuos niekam nebūtų skolinga.
                        Pasaulyje yra krūva šalių, kurios tikrai turi ne privačius CB ir vis tiek "skolinasi", nes yra įsigalėjusi tokia dauniška praktika. Bet norint jos atsisakyti visų pirma reikia atsisakyti ir įsigalėjusių dogmų.
                        It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                        Comment


                          Aukso standartui irgi nepritariu - 1929 m. depresija vien todėl ir buvo tokia gili, kad buvo pinigų deficitas. Dabar ta klaida nedaroma, pinigai liejami, bet problema ta, kad nauji pinigai atsiranda kaip skola (našta valstybėms) bei iš esmės keliauja burbuliniams bankų įsipareigojimams kamšyti.
                          Žinoma, juk JAV "skolinasi" tik doleriais. Nei Kinija, nei Japonija nekuria doleriais nominuotų aktyvų, taigi JAV kreditoriais būti negali iš principo.
                          Ne esmė, ilgą laiką tarp JAV kreditorių pirmavo Kinija. Fedas ir Kinija juk nėra tas pats, nors skola išreikšta ir doleriais.
                          Pasaulyje yra krūva šalių, kurios tikrai turi ne privačius CB ir vis tiek "skolinasi", nes yra įsigalėjusi tokia dauniška praktika. Bet norint jos atsisakyti visų pirma reikia atsisakyti ir įsigalėjusių dogmų.
                          Tokių šalių daug mažiau nei gali atrodyti. Iš neatsilikusių ir sėkmingai besivystančių šiuo požiūriu visai protingai tvarkosi Čilė: sava valiuta, vos keleto procentų skola, kurios stengiamasi iki galo atsikratyti. Nėra užsidariusi, normaliai bendradarbiauja su užsieniu, nelaikoma blogio ašimi , tik socialinė nelygybė didoka. O šiaip, neskaitant visokių smulkių ar egzotiškų šalių, mažai yra tokių, kurių skola būtų maža: be Čilės dar galima išskirti Peru, Australiją, Kiniją, Iraną, Rusiją, JAE, Estiją. Vyrauja blogio ašys . Estija šiame sąraše (ir apskritai Europoje) yra išskirtinė, nes mažą skolą turi neturėdama savo valiutos. Dar iš Europos šalių mažą skolą turi Liuksemburgas, bet jeigu prie jo bus prisikabinta dėl bankų sektoriaus ir apskritai verslo modelio, tai ta "klaida" bus greitai ištaisyta.
                          Paskutinis taisė senasnamas; 2013.04.09, 11:51.

                          Comment


                            Ponas pernelyg sureikšminate tas "skolas".
                            It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                            Comment


                              Skolų rezultatas - didesni mokesčiai, daugiau darbo ne sau, bet skolintojui, mažiau galimybių nuvykti į Kanarus. Pastarosios krizės pagrindas yra būtent skolos. Ir jos niekur nedingo.

                              Comment


                                Liaudis mėgsta suplakti į krūvą JAV "skolas", Japonijos "skolas", eurozonos skolas, Lietuvos skolas, Estijos skolas lyg kalba eitų apie tą patį. Žodis tas pats - turinys visiškai kitas.
                                It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                                Comment


                                  Kad tai iš esmės tas pats. Skiriasi tik dydžiai ir atidavimo variantai. Kuo, pvz., skiriasi Graikijos skola nuo JAV skolos? Jei neprieštarauji, kad Fed yra privatus bankas, tai tas savos valiutos turėjimo pranašumas išnyksta. Tiek graikas, tiek amerikietis žymią savo darbo laiko dalį turi skirti tam, kad atidirbtų skolintojui.

                                  Comment


                                    Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
                                    Kad tai iš esmės tas pats. Skiriasi tik dydžiai ir atidavimo variantai. Kuo, pvz., skiriasi Graikijos skola nuo JAV skolos? Jei neprieštarauji, kad Fed yra privatus bankas, tai tas savos valiutos turėjimo pranašumas išnyksta. Tiek graikas, tiek amerikietis žymią savo darbo laiko dalį turi skirti tam, kad atidirbtų skolintojui.
                                    "Skola" FED'ui yra ne skola, o elementarus pinigų spausdinimas, užprogramuojant dar vėlesnį pinigų spausdinimą (Nes reikės "pasiskolinti" norint "grąžinti", dėl to, kad JAV vis dar vaidina, kad atseit skolinasi ). Aišku, FED'ui niekas nedraudžia nustatyti nulines ar net -100 proc. palūkanas.

                                    Aš jokiu būdu nesakau, kad tai yra gerai, bet per eilnio amerikiečio kišenę tai kerta ne dėl to, kad "skolą" reikia "grąžinti", o dėl pinigų nuvertėjimo.
                                    Post in English - fight censorship!

                                    Comment


                                      Parašė index Rodyti pranešimą
                                      Aš jokiu būdu nesakau, kad tai yra gerai, bet per eilnio amerikiečio kišenę tai kerta ne dėl to, kad "skolą" reikia "grąžinti", o dėl pinigų nuvertėjimo.
                                      Kalbi taip, lyg tie amerikiečiai sėdėtų ant maišų pinigų ir tik juos leistų, esmė tame, kad ką FED "atspausdina", tas patenka į tų paprastų amerikiečių kišenes
                                      Labai bloga situacija, kuomet pinigai yra kažkur užšaldomi dėl defliacijos ir niekas nenori investuoti ar tiesiog leisti vartojimui sutaupytų pinigų. gerai, tik tai daliai, kurie sėdi ant tų didelių maišų $.
                                      Flickr

                                      Comment


                                        Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
                                        Kad tai iš esmės tas pats. Skiriasi tik dydžiai ir atidavimo variantai. Kuo, pvz., skiriasi Graikijos skola nuo JAV skolos?
                                        Tuo, kad JAV "spausdina" dolerius kiek nori ir kiek nori (kaip ir pvz. japonai jenas), o graikai eurų "nespausdina".

                                        Jei neprieštarauji, kad Fed yra privatus bankas, tai tas savos valiutos turėjimo pranašumas išnyksta.
                                        FED'as yra pusiau valstybinė, pusiau privati organizacija. Bet jei jau baisiai gilintis į technines detales, tai JAV dolerius spausdina ne FED'as, o Iždo departamentas, kuris yra vyriausybės dalis Žodžiu ne toks baisus tas FED'as kaip jį piešia.
                                        It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                                        Comment


                                          "Skola" FED'ui yra ne skola, o elementarus pinigų spausdinimas, užprogramuojant dar vėlesnį pinigų spausdinimą
                                          Bet juk visi sutaria, kad tas spausdinimas kažkada turės baigtis. Palūkanos irgi anksčiau ar vėliau kils. Jau dabar užsienio skolintojai pageidauja didesnių palūkanų. Tą senų obligacijų išpirkimą išleidžiant naujų obligacijų galima žaisti ribotą laiką. Panašiai kaip vieną greitą kreditą dengiant kitu greitu kreditu.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X