Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Pasaulio ekonomikos aktualijos

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė Tomas Rodyti pranešimą
    Vienintelis dalykas kurį rodo JAV "skolos" dydis - tai kiek dolerių yra sutaupę įvairūs asmenys ir institucijos visame pasaulyje. Vienintelis iš to kylantis pavojus - galimai išaugsianti infliacija, jei visi $ taupytojai panorėtų tuos dolerius naudingai išleisti ir JAV ekonomika nepajėgtų patenkinti padidėjusios prekių ir paslaugų paklausos.
    O ką turtingi žmonės pirktų svetimoje šalyje už tos šalies nuvertėjančią valiutą? Makaronus ir konservus? Pirktų perteklinį NT už 10 kartų išaugusias kainas dėl didelės paklausos. Arba prabangos prekes, kur antkainiai gali siekti iki begalybės. O valstybės pirktų karinę įrangą, už tokią kainą kiek JAV pasiūlys.
    Paskutinis taisė andyour; 2012.12.17, 21:52.

    Comment


      "ING Group" Japonijos ekonomikos analizė ir rekomendacijos:
      http://www.inginvestment.com/idc/gro...sub=Whitepaper

      Contrary to the conventional wisdom — for example, the International Monetary Fund, credit rating agencies and so forth — Japanese government
      bond yields have stayed low even as the country’s fiscal deficits remained elevated and the government’s net debt ratio rose. The reasons are simple: 1) Japan’s debt is issued in its own currency, 2) the Bank of Japan can control government bond yields though its balance sheet and communication tools, and 3) the demand for government debt remains strong, as the country’s domestic private financial institutions hold the bulk of it. The fear that bond market vigilantes or increased levels of government debt would cause Japanese government bonds to sell off suddenly and yields to spike sharply have proven
      to be spurious. In countries with sovereign currencies such as Japan, changes in long-term interest rates are fairly tightly correlated with changes in short-term interest rates;
      The rating agencies seem unwilling to acknowledge that the credit risk profile of a government that issues debt in its own currency — such as Japan and the U.S. federal government — is very different from the credit risk profile of a government that issues debt in a currency that it does not control — such as the peripheral countries of the euro zone and U.S. state and local governments. Importantly, a central bank issuing bonds in its own currency can keep yields low for as long as it deems appropriate.
      The Bank of Japan can and does control — and, indeed, may even target —Japanese government bond yields as appropriate through its overnight policy rates and other balance sheet tools, including large-scale asset purchases. Moreover, given its ability to issue its own currency, the government of Japan retains the ability to always service its yen-denominated debts barring some extremely low-probability but high-impact catastrophe.
      it can be stated that for any sovereign government that issues debts in its own currency, such as Japan, its debt is merely a promise to deliver more of its own liabilities in the future. That is to say, a Japanese
      government bond is simply a promise to pay yen — which are merely additional government liabilities that happen to be non-interest bearing — at various future dates. It could perhaps be argued that a higher ratio of public debt to nominal GDP might under certain circumstances lead to inflation and a depreciation of the Japanese yen, but there are no operational barriers to prevent the government of Japan from servicing its debt. As such, Japanese
      authorities are theoretically free from obsessing about fiscal consolidation, and the country’s fiscal policy should focus on promoting public well-being and economic prosperity
      As the domestic private sector deleveraged and spurned debt to repair their balance sheets after the bursting of asset bubbles, the government had to run deficits in order to prevent the economy from failing into a tailspin.
      If in the coming years Japan’s current account surplus diminishes,
      its government deficits must get larger to retain the domestic private sector’s surplus at its current ratio.
      Japan’s experience since the turn of the century validates the contemporary understanding of monetary policy and central banking, which holds that the expansion of central bank’s balance sheet does not necessarily lead to higher inflation. Increases in reserves are merely outcomes of the
      expansion of the central bank’s balance sheet; they do not directly affect bank lending or credit growth, and inflationary pressures may not arise unless credit growth fuels economic activity. This is particularly true when an economy is characterized by excess slack and spare capacity, as Japan’s is.
      Going forward, the Japanese authorities should prioritize policies that strengthen aggregate demand, while recognizing that efforts to strengthen aggregate supply are secondary in importance. Indeed, increased aggregate supply of inputs and productivity without an ancillary increase in aggregate demand could lower real wages and real income. Meanwhile, Japan should also consider shunning various conventional reform policies and the fiscal
      consolidation advocated by the Organization for Economic Cooperation and Development and the International Monetary Fund
      .
      Paskutinis taisė Tomas; 2012.12.19, 16:28.
      It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

      Comment


        JAV monetoms ieškoma pigesnių metalų lydinių

        http://verslas.delfi.lt/verslas/jav-....d?id=60285429
        Kažkas sakė, kad pinigų spausdinimas nesukelia infliacijos, o doleris niekada nenuvertės. Iki šiol geležinės monetos dažniausiai atsirasdavo tik hiperinfliacijos laikotarpiais.
        Post in English - fight censorship!

        Comment


          Šiek tiek informacijos apie atlyginimus:


          2010 m. visoje Europos Sąjungoje (ES) 17 proc. darbuotojų gaudavo nedidelius atlyginimus. Kaip nurodo ES statistikos agentūra „Eurostat”, šiame kontekste išsiskiria Latvija, Lietuva ir Rumunija.Šiose trijose šalyse daugiau nei ketvirtadalis visų darbuotojų gauna mažus atlyginimus.

          Latvijoje ši dalis buvo 27,8 proc. nuo visų darbuotojų, Lietuvoje – 27,2 proc., Rumunijoje – 25,6 proc. Lenkijoje ir Estijoje mažai uždirbančiais galima laikyti atitinkamai 24,2 ir 23,8 proc. darbuotojų.

          Mažai uždirbančiu darbuotoju yra laikomas tas, kuris uždirba iki dviejų trečdalių vidutinio šalies atlyginimo.

          Mažiausia mažai uždirbančių darbuotojų dalis buvo Švedijoje (2,5 proc.), Suomijoje (5,9 proc.), Prancūzijoje (6,1 proc.), Belgijoje (6,4 proc.) ir Danijoje (7,7 proc.).

          Kaip pastebi „Eurostat”, vertinant visos ES duomenis, mažą algą gaunančių moterų dalis sudaro 21 proc., kai vyrų – 13,3 proc. Taip pat atlyginimai susiję su išsilavinimu – aukštąjį išsilavinimą turinčių ir mažai uždirbančių darbuotojų yra beveik 5 kartus mažiau nei menkai išsilavinusių ir uždirbančių mažai.

          Comment


            Parašė index Rodyti pranešimą
            Kažkas sakė, kad pinigų spausdinimas nesukelia infliacijos, o doleris niekada nenuvertės. Iki šiol geležinės monetos dažniausiai atsirasdavo tik hiperinfliacijos laikotarpiais.
            Bent jau Lietuvoje prie talonų nebuvo monetų, ar aš nesupratau tavo minties
            O gamyba yra visada optimizuojama, nesvarbu kokios prekės.

            Comment


              Parašė andyour Rodyti pranešimą
              Bent jau Lietuvoje prie talonų nebuvo monetų, ar aš nesupratau tavo minties
              O gamyba yra visada optimizuojama, nesvarbu kokios prekės.
              Monetų nebuvimas yra dar blogiau nei geležiukai. Ir būtent pasibaigus hiperinfliacijai monetos vėl atsirado. Ir variokai, o ne geležėlės.

              Monetos, kaip pinigai, net ir išnykus aukso standartui iš esmės yra visada padengtos bent jau tuo metalu, iš kurio jos pagamintos (skirtingai nei popieriniai pinigai). Prastinant metalą, iš kurio pagamintos monetos, jos iš esmės nuvertinamos metalų atžvilgiu (ne metalai brangsta, kaip parašyta straipsnyje). Tie patys doleriai kažkada buvo auksiniai, sidabriniai. Dabar pagaminti iš nikelio lydinio, o mąsto pakeisti geležiniais.

              Juk žinai tokią sąvoką "mediniai pinigai" ir ką tai reiškia?
              Post in English - fight censorship!

              Comment


                Parašė index Rodyti pranešimą

                Monetos, kaip pinigai, net ir išnykus aukso standartui iš esmės yra visada padengtos bent jau tuo metalu
                Nori pasakyti, kad litai padengti tiek kiek sveria moneta, nesinori tikėti O kuo pedengti sąskaitoje esantys bitai?

                Comment


                  Parašė andyour Rodyti pranešimą
                  Nori pasakyti, kad litai padengti tiek kiek sveria moneta, nesinori tikėti O kuo pedengti sąskaitoje esantys bitai?
                  Padengti minimum tiek, kiek vertas metalas. Net jei būtų iššvaistyti visi mūsų aukso ir užsienio valiutos rezervai, o litas nuvertėtų kaip Zimbabvės doleris, vienas centas vis dėlto būtų aliuminio gabalėlis ir jis būtų šiek tiek vertas. Tuo tarpu popieriniais pinigais galėtum tik sienas tapetuot.

                  Supratai ką turiu omeny?

                  p.s. 1923-iųjų Vokietijoje viena auksinė penkių markių moneta buvo vertingesnė nei pundas milijoninio nominalo popierinių markių banknotų.

                  p.s.s. http://en.wikipedia.org/wiki/Debasement
                  Paskutinis taisė index; 2012.12.22, 22:30.
                  Post in English - fight censorship!

                  Comment


                    /\ o kas namie kaupia monetas?

                    Comment


                      Parašė andyour Rodyti pranešimą
                      /\ o kas namie kaupia monetas?
                      Gerais laikais, kol pinigai yra padengti - ne. Jei valiuta pradeda nuvertėti, gerus pinigus rinkoje pakeičia prastesni, o gerieji nugula į kojines.

                      Iš dalies tai jau įvyko ir po aukso standarto panaikinimo. Prieš šimtą metų (Lietuvoje dar tarpukariu. Pats turiu apyvartoje naudotą 10 litų sidabrinę monetą ) buvo visiškai normalu atsiskaitinėti auksinėmis ir sidabrinėmis monetomis. Dabar jų kaip grąžos niekada negausi, o auksinės ir sidabrinės pardavinėjamos už gerokai didesnę kainą nei nominalas.
                      Post in English - fight censorship!

                      Comment


                        /\ Nelaikau namie nei popierinių nei monetų.

                        Comment


                          Parašė andyour Rodyti pranešimą
                          /\ Nelaikau namie nei popierinių nei monetų.
                          Dėl to, kad litas yra pilnai padengtas dėl valiutų valdybos modelio (kitaip nei doleris). Jei litai būtų masiškai spausdinami ir grėstų ar jau vyktų didelė infliacija, greičiausiai tiek tu, tiek visi kiti laikytumėm namie monetas (geriausia, kuo brangesnio metalo) ar tvirtas kitų šalių valiutas.

                          Tikriausiai ir pats dar prisimeni ankstyvą nepriklausomybę kai talonų laikais (ir dar kurį laiką, dėl infliacijos baimės, atsiradus litui) žmonės laikydavo namie prisikrovę auksų, auksinių carinių monetų, laikydavo santaupas doleriais ir markėmis ir t.t.

                          p.s. Šiaip jau, jei monetos vertė kaip metalo yra didesnė už nominalą, apsimoka jas supirkinėti už popierinius ir pardavinėti kaip metalą. Arbitražas.
                          Paskutinis taisė index; 2012.12.22, 22:59.
                          Post in English - fight censorship!

                          Comment


                            /\ o JAV didelė infliacija? Metalas padengtas tol, kol jis kažkam reikalingas. Gal geriau maisto atsargas kaupti, blogiausiu atveju pats suvalgytum.

                            Comment


                              Parašė andyour Rodyti pranešimą
                              /\ o JAV didelė infliacija? Metalas padengtas tol, kol jis kažkam reikalingas. Gal geriau maisto atsargas kaupti, blogiausiu atveju pats suvalgytum.
                              Matomai, pakankamai nemaža jei jau tenka ieškoti pigesnių medžiagų monetoms, o toks žingsnis signalizuoja tolimesnį jos didėjimą. Būtent dėl to šitas pigesnių monetų kalimo faktas ir yra svarbus, o ne tik jis pats savaime.

                              Maistas tam netinka dėl to, kad jis genda, o metalai ne. O, kaip matom, jie irgi pakankamai naudingi, reikalingi ir vertingi. Kitaip tokį ilgą laiką neturėtų tokios didelės vertės, o ypač tie, kurie tiesiogiai naudojami pramonėje.
                              Post in English - fight censorship!

                              Comment


                                esmė, kad žmonės nieko ir nekaupia. Elektroniniai pinigai padengti įsipareigojimais.

                                Comment


                                  Parašė andyour Rodyti pranešimą
                                  esmė, kad žmonės nieko ir nekaupia. Elektroniniai pinigai padengti įsipareigojimais.
                                  Ar tikrai? Ir kiek verti tie įsipareigojimai? Jei žmonės nieko nekauptų (kartais racionaliai, kartais ne) būtų tiek pakilusios aukso kainos, akropoliuose pridygtų aukso pardavėjų kioskelių, atsirastų aukso automatai, o visko kainos (tame tarpe ir metalų, kurių kaina pakyla iki tiek, kad Centrinis bankas turi ieškoti pigesnių medžiagų monetoms kalti) kyla šiaip sau, o ne todėl, kad žmonės skuba savo pinigus į juos iškeisti?
                                  Post in English - fight censorship!

                                  Comment


                                    Jeigu visi kaups metalą, tada jo daugiau bus iškasama, naujų telkinių atrandama, o gal net ir dalį pramonėje naudojamų metalų pakeis naujomis medžiagomis, tada jo vertė kris gal net iki nulinės vertės. Dirbtiniai deimantai jau yra, gal auksą kokia bakterija pigiai gamins

                                    Comment


                                      Parašė andyour Rodyti pranešimą
                                      Jeigu visi kaups metalą, tada jo daugiau bus iškasama, naujų telkinių atrandama, o gal net ir dalį pramonėje naudojamų metalų pakeis naujomis medžiagomis, tada jo vertė kris gal net iki nulinės vertės. Dirbtiniai deimantai jau yra, gal auksą kokia bakterija pigiai gamins
                                      Bet iki šiol taip nebūdavo, dėl ko metalai visuomet būdavo vertingi ir brangūs, dėl ko jie ir buvo naudojami kaip pinigai. Ir kol metalų nebus galima gauti lengvai ir pigių padėtis nesikeis, kad ir kiek mums įrodinės, kad popieriniai ar elektroniniai nepadengti pinigai yra gėris.

                                      Dabar gi matome, kad pinigų atsiranda greičiau ir jų gauti lengviau nei metalų, todėl metalai vis brangsta ir brangsta (taip, pasitaiko kainų kritimų po burbulų, kaip su bet kokiu turtu, bet bendra tendencija išlieka), o pinigai pinga ir pinga.

                                      Lengvai ir pigiai pagaminami pinigai gerai valstybei, kuri gali jų lengvai pasigaminti ir leisti negalvodama ir blogai pinigų laikytojams, kurių santaupas valstybė lengvai ir pigiai paima, o naujas pinigas gautas iš valstybės yra pigesnis nei gautas anksčiau.

                                      p.s. Tai greičiausiai yra dalis Obamos plano kai išvengti taupymo ir yra senas kaip pasaulis. Dar Romos imperatoriai norėdami gauti lengvų pinigų finansuoti kokiems karams vietoje sidabrinių ir auksinių prikepdavo daug pigių variokų ir geležėlių. Dabar nors monetos sudaro ir nedidelę dalį pinigų, išlaidavimas valstybei vis šiek tiek atpigtų, nors būtų nenuostabu jei jie anksčiau ar vėliau išvis nustos kalti monetas ir lieps visiems atsiskaityti kortele.
                                      Post in English - fight censorship!

                                      Comment


                                        Parašė index Rodyti pranešimą
                                        Dabar nors monetos sudaro ir nedidelę dalį pinigų, išlaidavimas valstybei vis šiek tiek atpigtų, nors būtų nenuostabu jei jie anksčiau ar vėliau išvis nustos kalti monetas ir lieps visiems atsiskaityti kortele.
                                        JAV tai turėtų būti populiaru. O ir visada šalia rasi bankomatą. Taip gal net lengviau kontroliuoti šešėlinę ekonomiką, pereinant tik prie elektroninių pinigų. Apskritai susitaupytų ekonomikoje nemažai darbo sąnaudų.

                                        Comment


                                          Parašė andyour Rodyti pranešimą
                                          JAV tai turėtų būti populiaru. O ir visada šalia rasi bankomatą. Taip gal net lengviau kontroliuoti šešėlinę ekonomiką, pereinant tik prie elektroninių pinigų. Apskritai susitaupytų ekonomikoje nemažai darbo sąnaudų.
                                          O žmonės ne tik negalėtų paslėpti savo sandorių, bet ir visiškai prarastų savo santaupų, laimokų pinigais kontrolę. Valstybė gautų visišką teisę išleisdama pinigus iš tavęs jų paimti tiek, kiek norėtų, nes gautų 100 proc. senjoražą. Jei vyriausybė pasitaikytų finansiškai neatsakinga (kaip yra JAV) tai valstybė nepatirdama jokių sąnaudų jų prisigamintų kiek reikia t.y. daugiau nei dabar ir infliacija dar labiau įsisiautėtų.

                                          Paskelbus tokias žinias žmonės (aš taipogi) monetas supirktų iškart, prasidėtų atsiskaitymas jomis (ir kitais neoficialiais pinigais) ir jų vertė iškart taptų gerokai aukštesnė už senąjį nominalą.

                                          Gyvenant JAV gal jau ir dabar apsimoka pirkti nikeliukus nominalia verte ir laikyti kur nors jų maišą numetus.
                                          Post in English - fight censorship!

                                          Comment

                                          Working...
                                          X