Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Pasaulio ekonomikos aktualijos

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Nežinau. Gal dėl to, kad vokietis dirba ir už 400€/mėn., o amerikietis pasiūlius tokią algą greičiausiai nušautų siūlytoją.
    It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

    Comment


      Šis tas nauja apkerpėjusiame ekonomikos moksle.
      M.Anielskis: Ekonominė sistema reikalauja, kad būtume svetimos skolos vergai
      Marko Anielskio veikalas „Laimės ekonomika“ („The Economics of Happiness“, 2007) tapo ryškiu mokslo įvykiu, smarkiai paveikusiu ekonominės darnos diskursą. 2011 m. už Kinijos vyriausybės konsultavimą, kaip kurti žaliąjį BVP (bendrąjį vidaus produktą), Anielskis pelnė Johno Cobbo įsteigtą Bendrojo gėrio premiją. Šią patirtį apibendrinanti knyga įvertinta aukso medaliu Los Andželo „Nautilus“ knygų konkurse („sąmoningo verslo“ kategorijoje) ir bronzos medaliu Niujorko aksiomatinių knygų konkurse (ekonomikos kategorijoje).
      Nustebau suvokęs, kad dauguma žmonių, tarp jų ir ekonomistai, neturi supratimo, kas yra pinigai, kaip jie kuriami ir kas juos kuria.
      Dauguma (98 proc.) šiuolaikinių pinigų yra sukuriami kaip privataus banko paskola, kuri niekaip nesusijusi su tikruoju bendruomenių ar tautų sukauptu turtu. Tai reiškia, kad pinigai YRA skola, o didinti tą skolą skatina palūkanų galia. Augantis totalios neapmokėtos paskolos kalnas galiausiai taps toks didelis, kad ekonomikos sistema katastrofiškai žlugs, nes neužteks pinigų padengti net paskolos palūkanoms. Supratau ir priežastį, kodėl ekonomistai ir politikai toliau reikalauja vis spartesnio ekonomikos augimo, teigdami, esą šis kelias veda į darną ir didina gerovę, – jie viliasi, neva didesnis BVP (augantis vartojimas, daugiau kokybiškos produkcijos ir verslo paslaugų) padės suvaldyti kylantį ir vis labiau slegiantį skolos kalną.
      Naivus tikėjimas amžinu ekonomikos augimu, kolektyvinis pinigų prigimties ir jų kūrimo neišmanymas yra globali aklavietė, į kurią slenka mūsų gerasis Titanikas, nepaisydamas rizikos, kad susidurs su ledkalniu.
      Ekonominė sistema, paremta skolintais pinigais, ir augimo kultas reikalauja, kad liktume neišmanėliai ir toliau būtume svetimos skolos vergai. Kai suprasime pragaištingos sistemos esmę ir liausimės ją rėmę, savo energiją nukreipdami visai kitur, piramidė sugrius pati. Sąmoningumas kyla, kai atsiranda daugiau supratimo.
      Dabartinės finansų institucijos ir aukštųjų mokyklų ekonomikos katedros aklai tarnauja neoklasikinės ekonomikos dogmoms, todėl nekreipia dėmesio į fundamentalią kritiką, raginančią keisti mąstymo kryptį.
      Kinai nekvaili, kad samdo konsultantais tokius mokslininkus. Anielskis praverstų ir Vakarų vyriausybėms, tik tokie eretikai turbūt nelabai pageidaujami. Vakarų vadovams nelabai ir yra kada plačiau mąstyti - reikia balansuoti biudžetus ir skaičiuoti skolas.
      Paskutinis taisė senasnamas; 2012.11.14, 14:56.

      Comment


        Dar "Dvylikoj kėdžių" buvo pasakyta - "pinigai ryte - kėdės vakare, pinigai vakare - kėdės ryte".
        Ponas Anielskis nieko naujo neišrado.

        Dar jis pats sau prieštarauja. Iš pradžių teigia, kad
        pinigams nebūdinga originali vertė arba jie jos neturi todėl, kad yra kuriami iš oro, kitaip tariant, dekretu, kai viena ar kita vyriausybė išleidžia naują valiutą
        o paskui aiškina, kad
        totalios neapmokėtos paskolos kalnas galiausiai taps toks didelis, kad ekonomikos sistema katastrofiškai žlugs, nes neužteks pinigų padengti net paskolos palūkanoms
        Kaip gali neužtekti pinigų palūkanoms, jei pinigų kiekis yra iš principo neribotas?
        Paskutinis taisė Tomas; 2012.11.14, 16:31.
        It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

        Comment


          Kaip gali neužtekti pinigų palūkanoms, jei pinigų kiekis yra iš principo neribotas?
          Pinigų kiekis neribotas tik spausdintojams, o skolininkams labai ribotas. Kas nespausdina, paprastai tampa skolingas tam, kuris spausdina.
          Principas paprastas: kažkas spausdina, o kažkas skolinasi. O kad grąžintum skolą, reikia dirbti . Geresnį verslo planą būtų sunku ir sugalvoti.
          Paskutinis taisė senasnamas; 2012.11.14, 17:03.

          Comment


            Parašė Tomas Rodyti pranešimą
            Nežinau. Gal dėl to, kad vokietis dirba ir už 400€/mėn., o amerikietis pasiūlius tokią algą greičiausiai nušautų siūlytoją.
            O už €10/mėn nedirba? Gal jau į Lietuvą plūsta pigi vokiečių darbo jėga?

            Comment


              Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
              Pinigų kiekis neribotas tik spausdintojams, o skolininkams labai ribotas. Kas nespausdina, paprastai tampa skolingas tam, kuris spausdina.
              Principas paprastas: kažkas spausdina, o kažkas skolinasi. O kad grąžintum skolą, reikia dirbti . Geresnį verslo planą būtų sunku ir sugalvoti.
              Tai taip ir yra - protingi spausdina, durniai skolinasi.

              Parašė John Rodyti pranešimą
              O už €10/mėn nedirba? Gal jau į Lietuvą plūsta pigi vokiečių darbo jėga?
              Lietuvoj 400€ į rankas tai jau gana solidus atlyginimas
              It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

              Comment


                Parašė Tomas Rodyti pranešimą


                Lietuvoj 400€ į rankas tai jau gana solidus atlyginimas
                Kur čia taip? N.Akmenėje? Puiki vieta vokiečių imigrantams apsistoti.

                Comment


                  Trolini tu čia kaip reikalas, Tomai

                  Comment


                    Parašė Tomas Rodyti pranešimą
                    Lietuvoj 400€ į rankas tai jau gana solidus atlyginimas
                    400 eurų = 1400 litų Nepasakyčiau, kad solidus; greičiau - mokamas darbuotojui, dirbančiam žemesnį nei vidutinės kvalifikacijos darbą.
                    Paskutinis taisė Aleksio; 2012.11.14, 22:17.

                    Comment


                      Parašė Aleksio Rodyti pranešimą
                      400 eurų = 1400 litų Nepasakyčiai, kad solidus; greičiau - mokamas darbuotojui, dirbančiam žemesne nei vidutinės kvalifikacijos darbą.
                      Ne, toks ~ atlyginimas mokamas mokytojams, kurie, anot Tomo, yra valstybės išlaikytiniai. Vadinasi, anot Tomo, tai net ne atlyginimas, o socialinė pašalpa. Ar esu minėjęs, kad Lietuvoje dar daug socializmo?
                      Beje, ar žinote kokie atlyginimai (ta prasme socialinės pašalpos už „menkavertę“ veiklą) mokami Prancūzijos valstybės išlaikytiniams (aka mokytojams)? Kažin, kodėl Paryžius dar tokius dotuoja? Vat panaikintų visą švietimo sistemą, neliktų net Sorbonos, bet užtat ekonomika pralenktų ir Vokietiją, ir Skandinaviją.
                      I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                      Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                      Comment


                        Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
                        Pinigų kiekis neribotas tik spausdintojams, o skolininkams labai ribotas. Kas nespausdina, paprastai tampa skolingas tam, kuris spausdina.
                        Principas paprastas: kažkas spausdina, o kažkas skolinasi. O kad grąžintum skolą, reikia dirbti . Geresnį verslo planą būtų sunku ir sugalvoti.

                        Jei kažkas atspausdina pinigus ir paskolina mums, o mes juos iškart ištaškome, tuomet pinigai nuvertėja, o vėliau susipirkę beverčius popierėlius grąžiname atgal. Kur čia tas gerumas?
                        Paskutinis taisė andyour; 2012.11.15, 01:50.

                        Comment


                          Parašė John Rodyti pranešimą
                          Kur čia taip? N.Akmenėje? Puiki vieta vokiečių imigrantams apsistoti.
                          Jei Lietuvoje 1400lt/mėn į rankas yra mažas atlyginimas, tai kam tokia isterija dėl minimalios algos padidinimo iki 1000lt/mėn?

                          Parašė Wycka Rodyti pranešimą
                          Beje, ar žinote kokie atlyginimai (ta prasme socialinės pašalpos už „menkavertę“ veiklą) mokami Prancūzijos valstybės išlaikytiniams (aka mokytojams)? Kažin, kodėl Paryžius dar tokius dotuoja? Vat panaikintų visą švietimo sistemą, neliktų net Sorbonos, bet užtat ekonomika pralenktų ir Vokietiją, ir Skandinaviją.
                          Užtai prancūzai priversti didinti mokesčius savo gabiausiems ir gražiausiems milijonieriams iki 100%, kad galėtų išlaikyti tą armiją brangiai apmokamų pedagogų. Dėl to iš Prancūzijos baigia pabėgti visas verslas (daugiausia į Lietuvą) ir netgi Depardieu
                          It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                          Comment


                            Parašė Tomas Rodyti pranešimą
                            Jei Lietuvoje 1400lt/mėn į rankas yra mažas atlyginimas, tai kam tokia isterija dėl minimalios algos padidinimo iki 1000lt/mėn?



                            Užtai prancūzai priversti didinti mokesčius savo gabiausiems ir gražiausiems milijonieriams iki 100%, kad galėtų išlaikyti tą armiją brangiai apmokamų pedagogų. Dėl to iš Prancūzijos baigia pabėgti visas verslas (daugiausia į Lietuvą) ir netgi Depardieu
                            Todėl, kad degradai nenusipelno ir dabartinių 850Lt.

                            Comment


                              Parašė Tomas Rodyti pranešimą
                              Užtai prancūzai priversti didinti mokesčius savo gabiausiems ir gražiausiems milijonieriams iki 100%, kad galėtų išlaikyti tą armiją brangiai apmokamų pedagogų. Dėl to iš Prancūzijos baigia pabėgti visas verslas (daugiausia į Lietuvą) ir netgi Depardieu
                              Prancūziją paėmiau kaip geriausią pavyzdį, kuris iliustruoja pernelyg didelį valstybinio sektoriaus sureikšminimą, de facto tai yra socializmas. Maža to, didelės tautos sąlyginai mažai dėmesio skiria užsienio kalbų mokymui. Štai anglosaksai eina šiek tiek kitokiu keliu — universitetai tampa savotiškomis viešosiosmis įstaigomis, kurios stengiasi pačios išgyventi ne tiek iš mokesčio už studijas, kiek iš bendradarbiavimo su verslu ir patentų pardavinėjimo. Kažkodėl neteko girdėti, kad UK ar JAV švietimo lygis nusileistų FR, nors mokesčiai ir valstybinis švietimo finansavimas FR didesni, bet švietimo darbuotojų algos „į rankas“ gana panašios. Kodėl? Ar neatrodo, kad nevaržant asmeninės iniciatyvos, visose srityse galima pasiekti daugiau?
                              I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                              Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                              Comment


                                Pilnai pritariu - visus valdžia nepatenkintus pedagogus reikia varyt į gatvę.
                                It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                                Comment


                                  Parašė Wycka Rodyti pranešimą
                                  Prancūziją paėmiau kaip geriausią pavyzdį, kuris iliustruoja pernelyg didelį valstybinio sektoriaus sureikšminimą, de facto tai yra socializmas. Maža to, didelės tautos sąlyginai mažai dėmesio skiria užsienio kalbų mokymui. Štai anglosaksai eina šiek tiek kitokiu keliu — universitetai tampa savotiškomis viešosiosmis įstaigomis, kurios stengiasi pačios išgyventi ne tiek iš mokesčio už studijas, kiek iš bendradarbiavimo su verslu ir patentų pardavinėjimo. Kažkodėl neteko girdėti, kad UK ar JAV švietimo lygis nusileistų FR, nors mokesčiai ir valstybinis švietimo finansavimas FR didesni, bet švietimo darbuotojų algos „į rankas“ gana panašios. Kodėl? Ar neatrodo, kad nevaržant asmeninės iniciatyvos, visose srityse galima pasiekti daugiau?
                                  Parašė Tomas Rodyti pranešimą
                                  Pilnai pritariu - visus valdžia nepatenkintus pedagogus reikia varyt į gatvę.
                                  Raskite bent 3 loginius ryšius tarp šių dviejų pranešimų...
                                  I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                                  Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                                  Comment


                                    Niekas kitas taip neskatina asmeninės iniciatyvos kaip išmetimas iš darbo ir socialinių garantijų atėmimas. Galėtų pedagogai eiti vogti, arba (kaip siūlė parlamentaras konservatorius K.Masiulis) rinkti butelių.
                                    It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                                    Comment


                                      Parašė Tomas Rodyti pranešimą
                                      Niekas kitas taip neskatina asmeninės iniciatyvos kaip išmetimas iš darbo ir socialinių garantijų atėmimas. Galėtų pedagogai eiti vogti, arba (kaip siūlė parlamentaras konservatorius K.Masiulis) rinkti butelių.
                                      Pedagogika — ne techninis/automatinis darbas. Tobulo mokytojo darbas neatsiejamas nuo idėjų generavimo, pagarbos klientui (mokiniui) ir bent krislelio humoro jausmo. Mokytojas privalo būti kupinas optimizmo ir motyvacijos, antraip kentės ne tiek jis, kiek mokiniai. Aišku, iš dalies alternatyva yra — atsisakyti švietimo apskritai, palikti tik tėvų/senelių diegiamą mokymą arba nuotolinis/internetinis/savarankiškas mokymasis. Kažkodėl alternatyvas renkasi tik mažiau nei 1% mokinių tėvų, ir tai tik didelės bėdos prispausti.
                                      Man akivaizdu, kad kūrybinį darbą įsivaizduoji taip:
                                      I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                                      Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                                      Comment


                                        Paskelbtas naujas valstybių reitingas pagal Gerovės Indekso reikšmes (Legatum Prosperity Index), kuriame reitinguotos 142 pasaulio valstybės remiantis ekonominės ir socialinės gerovės rodikliais:

                                        1. Norvegija
                                        2. Danija
                                        3. Švedija
                                        4. Australija
                                        5. Naujoji Zelandija
                                        6. Kanada
                                        7. Suomija
                                        8. Nyderlandai
                                        9. Šveicarija
                                        10. Airija
                                        ...
                                        43. Lietuva
                                        ...
                                        47. Latvija.

                                        Tendencijos:
                                        • pirmosiose pozicijose išlieka Skandinavijos valstybės bei Australija ir Naujoji Zelandija

                                        • Nyderlandų, Airijos ir Vokietijos pozicijos pagerėjo – dabar jos užima atitinkamai aštuntą, dešimtą ir keturioliktą vietas

                                        • dviejų trečdalių valstybių padėtis nuo 2009 m. pagal ekonomikos kriterijų smuktelėjo, dėl to krito ir šalių reitingas.


                                        Valstybių Gerovės Indeksas (Legatum Prosperity Index) yra alternatyva ekonomikoje dažniausiai naudojamam valstybių palyginimui pagal BVP rodiklį. Indekso reikšmę bei šalies poziciją reitingo lentelėje lemia ne tik ekonominiai faktoriai, bet ir tokie svarbūs gyvenimo kokybės rodikliai kaip valstybės valdymas, švietimas, sveikatos apsauga, saugumas, asmeninė laisvė ir socialinis kapitalas.

                                        Daugiau informacijos: Legatum Prosperity Index 2012, Lietuviai gerais įvertinimais netiki?
                                        Paskutinis taisė Silber418; 2012.11.20, 03:08.

                                        Comment


                                          JAV tapo pagrindine Kinijos eksporto rinka

                                          Kinijos valdžios atstovai antradienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos aplenkė Europos Sąjungą (ES) ir tapo didžiausia šalies eksporto rinka, praneša AFP.
                                          Maniau, kad JAV visada buvo pagrindinė Kinijos eksporto rinka.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X