Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Pasaulio ekonomikos aktualijos

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė miestas
    GDP per capita $22,916, €17,286 (2010)[1] (30th, nominal; 30th, PPP)
    http://en.wikipedia.org/wiki/Economy_of_Slovenia

    GDP per capita $27,100 PPP (2011, IMF)
    http://en.wikipedia.org/wiki/Economy...Czech_Republic

    Papildžiau pranešimą duomenimis iš tos pačios, oficialios, TVF ataskaitos.

    Comment


      Kam įdomi Kinija ir, ypač, ekonominė bei biznio pusė, sukurpiau šiokį tokį vienos knygos reviu knygų temoje: http://www.miestai.net/forumas/showt...055#post682055

      Skirta tiems, kas paprastai pasikliauja "ekspertų" ir BBC/CNN stiliaus informacija.

      Comment


        Parašė Silber418 Rodyti pranešimą
        Europos ir asociatyvių valstybių BVP/1 gyventojui, 2012 m. (pagal TVF duomenis), EU šalys:
        Įdomu, pagal kokį gyventojų skaičių skaičiuota. Gali būti, kad teks pridėti 10 proc. O jei įskaičiavus šešėlį
        “The cavalry ain’t coming. You’ve got to do this yourself.” – Chris Gardner

        Comment


          Parašė zero Rodyti pranešimą
          Įdomu, pagal kokį gyventojų skaičių skaičiuota. Gali būti, kad teks pridėti 10 proc. O jei įskaičiavus šešėlį
          Manau, kad daugiau informacijos pateikta TVF dokumento aprašyme (žr. nuordą ankstesniame pranešime). Beje, pateikti duomenys yra iki 2012 m. pradžios. Situacija jau kinta kurį laiką.

          Comment


            Naujos kalnakasybos eros pradžia Švedijoje:



            Per pastaruosius kelis metus į kalnakasybos pramonės sektorių buvo investuota daugiau negu 6 mlrd. JAV dolerių. Šiuo metu ruošiamasi naujo telkinio eksploatavimui kitų metų pradžioje, taip pat vyksta naujų geležies ir kitų metalų telkinių žvalgybos bei parengimo eksplotavimo darbai. Taip pat atnaujinama veikla kai kuriuose seneniau įkurtuose karjeruose.
            Be naujų karjerų statybų vyksta ir infrastruktūros projektų įgyvendinimas, o, svarbiausiu projektu yra Kirunos miesto perkėlimas toliau nuo plečiamo jau virš šimtmečio eksploatuojamo Kirunavaara telkinio. Jau dabar pastebima, jog tūkstančiai darbuotojų kasdien atskrenda į šiaurės regioną, o nedideliuose užpoliarės miesteliuose jau nebėra laisvų plotų nuomai, todėl artimiausiais metais vyks naujų gyvenamųjų pastatų statybos.
            Kaip jau buvo minėta, geležies rūda ir kiti metalai bei jų rudos bus plukdomi iš Norvegijos Narviko uosto. Orientacinės eksporto rinkos - Kinija, Japonija ir kitos užjurio valstybes.
            Iš visų turimų Europos geležies išteklių, Švedijoje yra 60% ir atrandama vis naujų telkinių. Kaip teigė Švedijos ministras pirmininikas, F.Reinfeldt, geležis ir kiti metalai yra Švedijos "nafta".

            Daugiau informacijos: Investment keeps mines booming in Northern Sweden,
            Norway Port Set to Boom on Iron Ore to China: Freight.



            Kallak - dar vienas didelis (min. 600 mln. tonų geležies) geležies rūdos telkinys Šiaurės Švedijoje (prie Kvikkjokk), kurio pilnas eksploatavimas turėtų būti pradėtas šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje. Telkinio tyrimus atliekanti britų kompanija 'Beowulf Mining' jau atkliko 9 gręžimus iš 16 numatytųjų. Kiekviename iš mėginių atrasta virš 50% geležies.

            Šaltinis

            Naujų gamtos resursų telkinių eksplotavimo karštinė turi teigiamos įtakos ir šalies automobilių industrijai. Pavyzdžiui, 'Scania' džiaugiasi dideliu sunkiosios technikos užsakymu.

            Šaltinis

            Daugiau informacijos apie naujos kalnakasybos eros pradžią šiaurės Skandinavijoje galite rasti Lietuvos geologijos tarnybos pranešime Šiaurės Skandinavija-nauja kalnakasybos era.
            Paskutinis taisė Silber418; 2012.10.12, 00:41.

            Comment


              Sekasi Skandinavijos šalims, Norvegijoje nafta, Švedijoje - geležis ir kiti metalai.... Suomijoje aukštosios technologijos, "Nokia" etc.
              ______________
              The Division Bell

              Comment


                Kadangi kol kas netikslinga ir sunku iš vienos temos atskirti einamąsias naujienas ir diskusijas, patikslintas temos pavadinimas

                Vietoj : "Pasaulio ekonomikos naujienos"
                Pakeista į Pasaulio ekonomikos aktualijos

                Jei bus kategoriškų prieštaravimų, galima atstatyti

                Comment


                  Amžina tema - socialinė nelygybė.
                  Nobelio ekonomikos premijos laureatas Josephas Stiglitzas: „Amerikietiška svajonė tapo mitu“
                  2011 metais šeši „Walmart“ imperijos įpėdiniai disponavo 70 mlrd. dolerių turtu. Tiek pat turto turėjo 30 proc. skurdžiausiai gyvenančių amerikiečių.
                  JAV vienas procentas [turtingųjų] moka vidutinius mokesčius nuo 30 proc. deklaruojamų pajamų. Didelė dalis turtuolių, gaunančių pajamas iš kapitalo prieaugio, moka dar mažiau. Mes žinome, kad jie nedeklaruoja visų savo pajamų.
                  2008 metais prezidentas George‘as W. Bushas tvirtino, kad mes neturime pakankamai lėšų vargšų Amerikos vaikų sveikatos draudimui, kainuojančiam keletą milijardų dolerių per metus. Tačiau staiga mes jau galime suteikti 150 mlrd. dolerių paskolą draudimo bendrovei AIG.
                  Man didžiausią nerimą kelia tai, kad žmonės yra atitrūkę nuo politikos. Praėjusiais metais jaunų rinkėjų aktyvumas siekė 20 procentų. Tai tie žmonės, kurių ateitis atsidūrė didžiausiame pavojuje. 80 procentų žmonių nemano, kad verta balsuoti, nes sistema yra taip sureguliuota, kad šalį vis tiek valdys bankai.
                  Čia įdomiai teigia:
                  Ne, Europos krizės nesukėlė didelės ilgalaikės skolos ir deficitas. Ją sukėlė vyriausybių sąnaudų sumažinimas. Dėl recesijos atsirado deficitas, o ne atvirkščiai. Prieš krizę Ispanijoje ir Airijoje buvo biudžeto perteklius. Jų negalima kaltinti fiskaliniu išlaidumu. Griežtesnė fiskalinė drausmė lems dar didesnį nuostolį. Jokia ekonomika nebuvo atgaivinta tik griežtomis taupymo priemonėmis.

                  Comment


                    Parašė enigma Rodyti pranešimą
                    Sekasi Skandinavijos šalims, Norvegijoje nafta, Švedijoje - geležis ir kiti metalai.... Suomijoje aukštosios technologijos, "Nokia" etc.
                    Labai labai supaprastinta. Iš tiesų, visos Skandinavijos sesės kartu su Suomija daugiau mažiau pasižymi tiek išteklių gavybos bei eksporto, tiek technologijų srityse.

                    Comment


                      Šiek tiek informacijos apie naująjį Švedijos modelį bei permainas pastarąjį dešimtemtį ir dabartį.

                      Sweden: The new model. A bit more unequal, a lot more efficient

                      Nepaisant ekonominės krizės, kiek padidėjusios nelygybės bei didėjančio gyventojų skaičiaus, Švedijos ekonomika pastaruoju metu yra gana stabili bei vis dar pasižymi mažiausiu pajamų skirtumu visuomenėje (GINI), o valstybės skola mažėja. Remiantis naujausiais Tarptautinio Valiutos Fondo (TVF) paskelbtais duomenimis ir prognozėmis ateičiai, šioje Skandinavijos šalyje BVP dalis, tenkanti vienam gyventojui, gana smarkiai padidės (~ 11 tūkst. JAV dolerių) per artimiausius penkis metus.
                      Paskutinis taisė Silber418; 2012.10.14, 02:42.

                      Comment



                        Pasaulio ekonomikai lėtėjant, vadovai, verslininkai ir investuotojai ieško naujų miestų, kuriuose kuriasi nauji originalūs verslai ir dirba kūrybingi žmonės, kurie gali suteikti įmonėms konkurencinį pranašumą. Kitaip tariant, ieškoma naujojo Silicio slėnio, rašo „CNNMoney“.
                        „Fortune“ įvertino pasaulio miestus, kurie turi panašų kūrybingumo ir kapitalizmo derinį, kaip ir San Francisko įlankos regionas.
                        Į vertinimus buvo įtrauktas Pasaulinis inovacijos indeksas, kuris vertina šalis remiantis daugeliu veiksnių, įskaitant švietimo institucijas bei skaitmeninę infrastruktūrą. Iš esmės indeksas žiūri į rezultatus, šalims, kurių įmonių ir institucijų produktai paplito po pasaulį, skiriami papildomi taškai.
                        Tada iš lyderiaujančių šalių buvo atrinkti miestai, kurie pirmauja pagal inovacijas bei kuriuose yra įsikūrusios talentingos, riziką mėgstančios įmonės.
                        Sąraše dominuoja Šiaurės Europos šalys. Jei šie miestai ir toliau rodys tokius rezultatus, greitai reiks klausti ne, kur yra naujasis Silicio slėnis, o kur yra naujoji Kopenhaga.
                        Ciurichas, Šveicarija

                        Kai „Google“ ieškojo, kur įkurti savo Europos inžinerijos būstinę, ji pasuko Ciuricho link. Jos pavyzdžiu pasekė ir „Yahoo“. JAV technologijų milžinės mėgsta gerą Ciuricho interneto ryšį, tačiau dar labiau joms patinka vietinis talentas. Šveicarija pirmauja pagal sukuriamų patentų kiekį palyginus su jos BVP. Šveicarijos vyriausybė turi daugybę programų skirtų investuoti į smulkų verslą ir šios pastangos atsiperka. Ciuriche yra įsikūrę šimtai „startup‘ų“, įskaitant „Doodle“ ir „Wuala“.



                        Stokholmas, Švedija

                        Stokholmas jau tapo „Spotify“ ir „SoundCloud“ gimtine, o dar beveik 700 aukštųjų technologijų įmonių įsikūrė jo Kista rajone (Švedijos „Bevieliame slėnyje“). Tad pasaulis gali tikėtis ir daugiau technologinių išradimų. Vyriausybės išlaidų tyrimams ir plėtrai (3,6 proc. BVP) ir šalies pasaulinio lygio švietimo sistemos rezultatas – didelis kiekis mokslinių publikacijų ir tyrimų. Čia biurus turi „Intel“, „Symantec“ ir „Oracle“. Tačiau nereikia galvoti, kad Stokholmas yra vien tik rimtas miestas. Čia studiją atidarė ir „Angry Birds“ kūrėjai „Rovio“.



                        Singapūras

                        Singapūras taikosi į naujo technologijų centro vietą, o šalis/valstybė pradėjo iniciatyvą, kuria stengiasi privilioti didelį kiekį darbdavių ir naujų verslų. Į programą įeina mokesčių lengvatos tyrimams ir plėtrai, priėjimas prie Singapūro naujausios telekomunikacijų infrastruktūros ir mokslinis talentas, kuris čia baigia puikiai vertinamus inžinerijos mokslus. Paskatinimas panašu, kad veikia: pastaraisiais metais čia savo veiklą pradėjo farmacijos milžinai „GlaxoSmithKline“, „Novartis“, „Abbott“ ir „Roche“.



                        Dublinas, Airija

                        Dublinas yra pigesnis nei Londonas. Jis gali pasigirti žemais korporacijų mokesčiais ir čia visi kalba angliškai. Dublino „Silicio dokų“ rajonas gali pasigirti tuo, kad čia įsikūrusios „Google“, „Facebook“, „LinkedIn“ ir „Zynga“ būstinės. Pernai „Twitter“ paskelbė, kad čia atvers savo trečią (po Londono ir Tokijo) tarptautinį biurą. Kasmetinis „Dublin Web Summit“ yra viena iš greičiausiai augančių technologijų konferencijų Europoje.



                        Kopenhaga, Danija

                        Pernai grupė technologijų vadovų Kopenhagoje įkūrė „Founders House“ – tai darbo vieta, skirta apgyvendinti atrinktus technologijų verslus. Ji yra įsikūrusi netoli nuo „Nokia“ vietinio miestelio ir joje įsikūrė tokios technologijų firmos kaip „Ge.tt“ ir „AppHarbor“. Įmonės taip pat sulaukia pagalbos iš talentingų šalies programuotojų firmų („C++“, „Ruby on Rails“ buvo sukurti danų) bei verslui draugiškos aplinkos.



                        Oulu, Suomija

                        Tolimas Oulu miestelis yra nuo Helsinkio nutolęs apie 300 mylių į šiaurę. Čia gyvena 140 tūkst. žmonių, o iš jų 18 tūkst. dirba daugiau nei 800 technologijų įmonių, kurios čia veikia. Tai yra „Nokia“, Wipro“ ir „Pulse“ padaliniai. Vietiniai valdžios atstovai glaudžiai dirba su Oulu universitetu ir verslu, kad paskatintų inovacijas.



                        Eindhovenas, Nyderlandai

                        Inteligentiškos visuomenės forumas, ne pelno siekiantis smegenų centras, Eindhoveno technologijų rajoną (vadinamą Smegenų uostu (angl. Brainport)) įvardijo protingiausiu 2011 m. pasaulio regionu. Vieno kvadratinio kilometro plote yra įsikūrę per šimtą įmonių ir institucijų, kuriose darbuojasi apie 8 tūkst. tyrėjų, vystytojų ir verslininkų, kurie sukuria beveik 50 proc. visų olandų patentų.

                        Comment



                          Panamos valdžia norėtų įsivesti eurą kaip teisėtą valiutą kartu su JAV dolerių. Tai pirmadienį per susitikimą su Vokietijos kanclere Angela Merkel pareiškė šios Centrinės Amerikos šalies prezidentas Ricardo Martinelli.
                          "Šiuo metu Panamoje laisvai cirkuliuoja JAV doleris, ir aš pasakiau kanclerei, jog mes ieškome būdų, kurie leistų eurui tapti dar viena teisėta Panamos valiuta”, — sakė R. Martinelli, kurį cituoja "Reuters”.
                          Jis neatskleidė pokalbio su A. Merkel detalių, bet pareiškė visiškai pasitikįs Vokietijos ir euro zonos ekonomika.
                          Panamos ekonomika yra viena iš dinamiškiausiai besivystančių Lotynų Amerikoje. Pernai šalies BVP padidėjo 10,6 procento.
                          I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                          Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                          Comment


                            Parašė tivoli Rodyti pranešimą
                            Praėjo tie laikai, kai verslas priklausė vieninteliam savininkui. Tam yra akcininkai, kurie galvoja apie savo pajamų apmokestinimą; tam tyra CEO, kurie galvoja apie ilgalaikę strategiją ir reinvestavimo mažesnes taksacijos galimybes, tam yra koorporaciniai skyriai, kurie žiūri, kur pigiausia investuoti į R&D ir t.t.
                            Parašė Tomas Rodyti pranešimą
                            Visų pirma, tai nereikia manyti, kad žmonės uždirbantys >1mln. € turės mokėti tuo 75% nuo visų savo pajamų ir jiems liks tik 25%. Progresiniai mokesčiai veikia ne taip.

                            Trumpai kalbant - mokesčių reforma palies tik nedidelę dalį Prancūzijos gyventojų ir tikrai niekas nepuls perkėlinėti verslų į Europos patvorį kuriame darbo jėga apmokestinta ko gero daugiau nei toje pačioje Prancūzijoje vien dėl tokios smulkmenos.
                            Ar aš tau, sese, nesakiau...?


                            Prancūzijos darbdavių federacijos "Medef" prezidentė pirmadienį paragino vyriausybę skubiai įgyvendinti darbo rinkos reformas ir perspėjo, kad "nuo perspėjimo apie audrą perėjome prie perspėjimo apie uraganą". Interviu dienraščiui "Le Figaro" "Medef" prezidentė Laurence Parisot sakė, kad Prancūzija greitai taps "Europos ligone", o taip atsitiks dėl didelių atlyginimų mokesčių, nelanksčių darbo įstatymų ir nepagarbos verslininkams.
                            "Kai reikia rinktis, į kurią valstybę investuoti, dideli užsienio investuotojai dabar automatiškai atmeta Prancūziją. Todėl mūsų šalis kiekvieną mėnesį tampa vis mažiau patraukli, o mūsų kaimynės stengiasi būti patrauklesnės", - sakė L. Parisot.
                            Prancūzijos pramonė išgyvena gilią krizę. Smukus eksportui per pastarąjį dešimtmetį prarasta 700 tūkst. darbo vietų, todėl dalis didžiausių šalies darbdavių buvo priversti uždaryti gamyklas, o nedarbo lygis viršijo 10 proc.
                            Darbdaviai ragina imtis skubių reformų, kad būtų sumažintos jų išlaidos atlyginimams ir taptų paprasčiau atleisti darbuotojus.
                            Prezidentas Francois Hollande'as žadėjo palengvinti darbdavių padėtį, tačiau konkrečių planų kol kas nepaskelbė.
                            L. Parisot teigia, kad darbo jėgos sąnaudų sumažinimas 30 mlrd. eurų yra „minimumas, kurio reikia, kad sumažėtų atotrūkis su Vokietija“.
                            I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                            Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                            Comment


                              /\
                              Prancūzija greitai taps "Europos ligone", o taip atsitiks dėl didelių atlyginimų mokesčių, nelanksčių darbo įstatymų ir nepagarbos verslininkams. Dalis didžiausių šalies darbdavių buvo priversti uždaryti gamyklas
                              Uždarė ar perkėlė į šalis, kuriose, žemesnio pragyvenimo lygio dėka, mažesni atlyginimai? Kinijoje stambios įmonės net neturi kontrolinio akcijų paketo, bet nepagerbtiems europos valstybių verslininkams tai nerūpi, nors čia jau būtų net nepagarba, o išniekinimas
                              Kažin ar Prancuzijoje jau tokie dideli mokesčiai, net ir jei už juos iš valstybės gauni paslaugas.
                              Prancuzijoje bedarbystė nemaža, nes darbo jėga nenori dirbti už mažesnius atlyginimus, nes negali susitaikyti su tuo, bei tai gali sau leisti, tikriausiai dėka pašalpų.

                              Comment


                                Parašė Wycka Rodyti pranešimą

                                Panamos valdžia norėtų įsivesti eurą kaip teisėtą valiutą kartu su JAV dolerių. Tai pirmadienį per susitikimą su Vokietijos kanclere Angela Merkel pareiškė šios Centrinės Amerikos šalies prezidentas Ricardo Martinelli.
                                "Šiuo metu Panamoje laisvai cirkuliuoja JAV doleris, ir aš pasakiau kanclerei, jog mes ieškome būdų, kurie leistų eurui tapti dar viena teisėta Panamos valiuta”, — sakė R. Martinelli, kurį cituoja "Reuters”.
                                Jis neatskleidė pokalbio su A. Merkel detalių, bet pareiškė visiškai pasitikįs Vokietijos ir euro zonos ekonomika.
                                Panamos ekonomika yra viena iš dinamiškiausiai besivystančių Lotynų Amerikoje. Pernai šalies BVP padidėjo 10,6 procento.
                                Narkobaronai norėtų diversifikuoti savo dolerius.

                                Comment


                                  Parašė andyour Rodyti pranešimą
                                  /\

                                  Uždarė ar perkėlė į šalis, kuriose, žemesnio pragyvenimo lygio dėka, mažesni atlyginimai? Kinijoje stambios įmonės net neturi kontrolinio akcijų paketo, bet nepagerbtiems europos valstybių verslininkams tai nerūpi, nors čia jau būtų net nepagarba, o išniekinimas
                                  Kažin ar Prancuzijoje jau tokie dideli mokesčiai, net ir jei už juos iš valstybės gauni paslaugas.
                                  Prancuzijoje bedarbystė nemaža, nes darbo jėga nenori dirbti už mažesnius atlyginimus, nes negali susitaikyti su tuo, bei tai gali sau leisti, tikriausiai dėka pašalpų.
                                  Sunku diskutuoti, kai neaišku, kas konkrečiai slepiasi po sąvoka 'nepagarba'.
                                  Dideli mokesčiai Prancūzijai yra peilis ekonomikai, nes ši šalis garsėja liberaliausia visoje ES imigracine politika, ir jau seniai nebe paslaptis, kad dauguma imigrantų toli gražu ne dirbti atvažiuoja. Jie praktiškai ir negali dirbti, nes yra neraštingi, nemoka valstybinės kalbos, neturi darbinių įgūdžių, o moterys nuolat nėščios. Va taip ir užauga visa karta, kuri moka gyventi tik iš pašalpų, o jos nemažos, ir visa tai yra padengiama dideliais mokesčiais. Kas tuos mokesčius sumoka? Žinoma, verslas, kuris didžiaja dalimi vis dar tebėra pačių prancūzų rankose. Todėl tokia prancūzų verslo reakcija buvo prognozuojama dar pastarųjų prezidentinių rinkimų metu.
                                  I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                                  Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                                  Comment


                                    Kai kurių šalių karinės išlaidos:
                                    http://www.technologijos.lt/n/techno...aidos-?l=2&p=1
                                    Ne paslaptis, kad galingiausia valstybė krašto gynybai skiria daugiausiai lėšų visame pasaulyje. 2011 metais JAV karinės išlaidos siekė 711 mlrd. JAV dolerių. Ši suma sudaro 20 proc. viso JAV federalinio biudžeto.
                                    2010 metais JAV krašto apsaugos biudžetas sudarė 42,8 proc. viso pasaulio karinių išlaidų. Antroje vietoje liko Kinija, kurios indėlis pasauliniame karinių išlaidų katile tesudarė 7,3 proc.
                                    Čia ta šalis, kurios prezidentas yra gavęs Nobelio taikos premiją . Jungtines Valstijas turbūt nuolat puldinėja Meksika ir Kanada .
                                    Bene daugiausiai iš kariuomenės užsakymų pelnosi trys bendrovės. 2010 metais Lockheed Martin iš federalinės valdžios gavo 71 mlrd. JAV dolerių vertės karinių užsakymų. Ne ką mažesnė suma atiteko ir Boeing – beveik 69 mlrd. JAV dolerių. Northrop Grumman tenkinosi 38 mlrd. JAV dolerių.
                                    Iš Wikipedijos:
                                    Lockheed Martin 2010 lobbying expenditure by the third quarter was $9.9 million (2009 total: $13.7 million).
                                    Boeing's 2010 lobbying expenditure by the third quarter was $13.2 million (2009 total: $16.9 million). In the 2008 presidential election, Barack Obama "was by far the biggest recipient of campaign contributions from Boeing employees and executives, hauling in $197,000 – five times as much as John McCain, and more than the top eight Republicans combined.
                                    According to PAC summary data compiled by Source Watch, Northrop Grumman gave US$1,011,260 to federal candidates in 2005-2006 election cycle, compared to $10,612,837 given by all defense contractors in the same cycle.[54] This donation amount was only behind that of General Dynamics and Lockheed Martin in the defense industry. The majority of the contributions, 63%, went to Republicans.
                                    According to CorpWatch, "at least seven former officials, consultants, or shareholders of Northrop Grumman" have held posts "in the Bush administration.
                                    Besivystančių valstybių paramai JAV skiria vos 0,19 proc. savo BVP. Tuo tarpu kitos išsivysčiusios valstybės stengiasi prisidėti aukodamos reikšmingesnę savo pajamų dalį. Šioje srityje rekordininkės yra Skandinavijos šalys.
                                    Švedija užsienio paramai skiria 0,99 proc. nuo BVP. Norvegija – 0,88 proc., o Danija – 0,82. Beveik tokia pačia dalimi prie pasaulio gerovės prisideda ir Nyderlandai.
                                    Paskutinis taisė senasnamas; 2012.10.22, 18:18.

                                    Comment


                                      Kaip sekasi pasaulio valstybėms save pristatyti ekomonikoje pasitelkiant įvairius prekinius ženklus?

                                      Country brand index 2012-2013

                                      The Country Brand Index, or CBI, is a preeminent global study of country brands. We annually measure and rank global perceptions around the world’s nations—from their cultures, to their industries, to their economic
                                      vitality and public policy initiatives. The resulting index is a mix of trend reportage, expert findings, data-rich analysis and future-positive prediction.
                                      1: Šveicarija
                                      2: Kanada
                                      3: Japonija
                                      4: Švedija
                                      5: Naujoji Zelandija
                                      6: Australija
                                      7: Vokietija
                                      8: JAV
                                      9: Suomija
                                      10: Norvegija

                                      Daugiau informacijos: http://www.futurebrand.com/wp-conten...BI_2012-13.pdf.

                                      Comment



                                        Paskelbtas naujausias Gerovės indeksas, ir JAV pirmą kartą iškrito iš pirmojo dešimtuko, informuoja guardian.co.uk. Gerovės indekso pirmoje vietoje – Norvegija. Šis indeksas sudarytas atsižvelgiant į valstybių ekonomiką, valdymą, sveikatos apsaugą, asmeninę laisvę ir saugumą ir patikimumą.

                                        Pirmą kartą JAV nepateko į pirmą indekso dešimtuką, nes suprastėjo penki iš šešių vertinimo kriterijų.
                                        Gerovės indeksą šeštus metus iš eilės sudaro „Legatum“ institutas. 142 pasaulio valstybės vertinamos pagal aštuonias kategorijas: ekonomiką, švietimą, verslininkystę ir galimybes, valdymą, sveikatos apsaugą, asmeninę laisvę, saugumą ir patikimumą bei socialinį kapitalą.
                                        Top-5

                                        1. Norvegija,
                                        2. Danija,
                                        3. Švedija,
                                        4. Australija,
                                        5. Naujoji Zelandija.

                                        Šaltinis

                                        Comment


                                          The 2012 Legatum Prosperity Index

                                          43. LTU: Ekonomika: 82, asmens laisvės: 93. Dafuq?
                                          Kazakhstan > Latvia: D.f.?

                                          Comment

                                          Working...
                                          X