Pasaulio ekonomikos aktualijos

[senasnamas]

Bet nedarbo rodiklis prieš prezidento rinkimus JAV tikrai įtartinai sparčiai taisosi, analitikai nustebę . Neatspėjo ne tik pokyčio dydžio, bet ir krypties. Paprastai tos procentinės nedarbo rodiklio dalys yra mažai paslankios ir po tris dešimtąsias nevaikšto. Tuo labiau, kad sukurtų darbo vietų skaičius nėra kažkoks išskirtinai didelis.

Šiandien buvo pranešta, jog rugsėjį, palyginus su ankstesniu mėnesiu, bedarbystės rodiklis Amerikoje netikėtai pastebimai sumažėjo, t.y. jis smuko nuo 8.1 iki 7.8 procentų, kai analitikai prognozavo, jog jis ūgtels iki 8.2 procentų. Tai yra pirmas kartas per paskutinius 43 mėnesius, kuomet bedarbystė Amerikoje yra mažesnė nei aštuoni procentai. Tuo tarpu šalies ne žemės ūkio sektoriuose per praėjusį mėnesį buvo sukurta 114 tūkstančių naujų darbo vietų, kai analitikai prognozavo, jog jų bus sukurta vidutiniškai 113 tūkstančių.

http://www.traders.lt/page.php?id=15040

[Tomas]

O tu bent žiūrėjai per kiek laiko susidarė graikų skola ir kiek jos teko vienam gyventojui per visą skolinimosi laikotarpį? Kokia projektų samatos dalis teko algoms ir kiek jos galėjo dėl to padidėti? Už tuos pinigus buvo perkami įrengimai ir technika iš ES, bei girdėjau vokiečiai graikams pardavė nemažai ginklų

Reikia suprasti dar vieną dalyką. Kai valstybė leidžia savo piniginį vienetą (Graikijos atveju - drachmą), ta vadinamoji "skola" yra visai ne skola buitiniu supratimu. Tai tik priemonė pinigų kainai (palūkanų normai) reguliuoti ir jos dydis - apskritai trečiaieilis dalykas.

Bet kai eurozonos šalys įsivedė eurus, jų savo valiuta nominuotos "skolos" tapo nominuotos eurais, t.y. tikromis skolomis su realiais jų aptarnavimo kaštais. Užteko pirmo ekonomikos smuktelėjimo ir kortų namelis subyrėjo.

[Tomas]

Eurozonos "lokomotyvą" Vokietiją tempia senai bankrutavus Amerika ir aišku Kinija:

Lyginamuoju laikotarpiu eksportas padidėjo 5,8 proc. Augimą lėmė padidėjęs eksportas į pagrindines pasaulio ekonomikas - Jungtines Valstijas ir Kiniją.

http://verslas.delfi.lt/business/vok....d?id=59707975

[senasnamas]

JAV užimtumo rodikliai susilaukia ir rimtesnės kritikos:

Buvęs didžiausio pasaulyje koncerno General Electric vadovas Jack Welch po penktadienį paskelbtų Amerikos rugsėjo mėnesio darbo rinkos rodiklių pareiškė, jog jie yra nepatikimi, ir gali būti suklastoti.

„Neįtikėtini darbo rinkos duomenys, šie vaikinai iš Čikagos padarys viską. Jie nemoka diskutuoti, tad ėmė manipuliuoti skaičiais ir juos kaitalioti“ - komentuodamas pirmojo kandidatų į Amerikos prezidentus debatų etapo rezultatus, teigė Jack Welch.

http://www.traders.lt/page.php?id=15052

[senasnamas]

Didžiausias aukso atsargas turinčių šalių dešimtukas

157,5 tonų – tiek aukso per antrąjį šių metų ketvirtį nupirko centriniai bankai. Aukso pastaruoju metu nuperkama vis daugiau. Tai lemia ir aukso kainų augimą, rašo „Business insider“.

Lietuvos dešimtuke nėra , rodos turi 6 tonas.

[Silber418]

Norvegijos uostamiestis Narvikas bei Švedija ruošiasi naujam geležies rūdos gavybos bei eksporto į užjurio rinkas, o ypač Kiniją, bumui. Jau kitų metų pradžioje Švedijoje bus pradėtas eksploatuoti naujas telkinys Kaunisvaara, esantis už šiaurės poliarinio rato, prie sienos su Suomija. Kadangi iki šiol geležies rūdą patogiausia buvo gabenti per artimiausią Norvegijos uostą Narviką, šis bendradarbiavimas bus pratęstas.
Šias laikais, vykstant statybų bumui, geležies paklausa tampa vis didesnė ir tikėtinas šios žaliavos vertės padidėjimas.

Daugiau informacijos: Norwegian port eyes Swedish iron ore boom.

Kaunisvaara yra didelis geležies telkinys, atrastas tiriant jau eksploatuojamų karjerų prie Kirunos ir Malmberget plėtros perspektyvas.
Be šio telkionio, prieš kelis metus buvo rasti keli nauji geležies rūdos (vieni didžiausių Europoje) ir aukso telkiniai, kurių eksplotavimas kol kas nebus pradedamas. Tačiau artimiausiais metais bus pradėtas retųjų žemės metalų telkinio, esančio vidurio Švedijoje, eksplotavimas.

[andyour]

Įdomu, kas bus, kai kinai pradės vartoti tiek kiek amerikiečiai...

[Silber418]

Įdomu, kas bus, kai kinai pradės vartoti tiek kiek amerikiečiai...

Kaip minimum, ekologinė katastrofa.

[John]

Įdomu, kas bus, kai kinai pradės vartoti tiek kiek amerikiečiai...

Reiktų žiūrėti iš kitos pusės. Visų pirma amerikiečiai turės pradėti vartoti mažiau. Tuomert ir kinams nebereiks vartoti tiek pat, kiek dabar suvartoja amerikiečiai. O tiek, kiek amerikiečiai suvartoja dabar, kinai tikriausiai nesuvartos niekada.

[Lettered]

Reiktų žiūrėti iš kitos pusės. Visų pirma amerikiečiai turės pradėti vartoti mažiau. Tuomert ir kinams nebereiks vartoti tiek pat, kiek dabar suvartoja amerikiečiai. O tiek, kiek amerikiečiai suvartoja dabar, kinai tikriausiai nesuvartos niekada.

Amerikiečiai mažiau tikrai nevartos, juolab gyventojų skaičius auga. O Kinija jau dabar nemažai daug ko suvartoja.

http://thumbnails.visually.netdna-cd...90aa3e53a3.png

[John]

Amerikiečiai mažiau tikrai nevartos, juolab gyventojų skaičius auga. O Kinija jau dabar nemažai daug ko suvartoja.

http://thumbnails.visually.netdna-cd...90aa3e53a3.png

Aš turiu omeny per capita rodiklius, o ne absoliučius. Absoliučiais terminais, tai aišku, kad Kinija suvartos visko daugiau, nes tai bent 4 kartus didesnė šalis.

[andyour]

Reiktų žiūrėti iš kitos pusės. Visų pirma amerikiečiai turės pradėti vartoti mažiau. Tuomert ir kinams nebereiks vartoti tiek pat, kiek dabar suvartoja amerikiečiai. O tiek, kiek amerikiečiai suvartoja dabar, kinai tikriausiai nesuvartos niekada.

Jeigu kinai neis tuo keliu kaip amerika - kiekvienam amerikiečiui po namą, kas reiškia ir po automobilį ryjanti naftos produktus bei daug baldų, tuomet gal...

[John]

Jeigu kinai neis tuo keliu kaip amerika - kiekvienam amerikiečiui po namą, kas reiškia ir po automobilį ryjanti naftos produktus bei daug baldų, tuomet gal...

Kinai darys taip, kaip darė Honkongas arba Singapūras t.y. kraštai, kur riboti ištekliai ir žemės plotas.

[Silber418]

Norvegijos uostamiestis Narvikas bei Švedija ruošiasi naujam geležies rūdos gavybos bei eksporto į užjurio rinkas, o ypač Kiniją, bumui. Jau kitų metų pradžioje Švedijoje bus pradėtas eksploatuoti naujas telkinys Kaunisvaara, esantis už šiaurės poliarinio rato, prie sienos su Suomija. Kadangi iki šiol geležies rūdą patogiausia buvo gabenti per artimiausią Norvegijos uostą Narviką, šis bendradarbiavimas bus pratęstas.
Šias laikais, vykstant statybų bumui, geležies paklausa tampa vis didesnė ir tikėtinas šios žaliavos vertės padidėjimas.

Daugiau informacijos: Norwegian port eyes Swedish iron ore boom.

Kaunisvaara yra didelis geležies telkinys, atrastas tiriant jau eksploatuojamų karjerų prie Kirunos ir Malmberget plėtros perspektyvas.
Be šio telkionio, prieš kelis metus buvo rasti keli nauji geležies rūdos (vieni didžiausių Europoje) ir aukso telkiniai, kurių eksplotavimas kol kas nebus pradedamas. Tačiau artimiausiais metais bus pradėtas retųjų žemės metalų telkinio, esančio vidurio Švedijoje, eksplotavimas.

Jau galima pamatyti, kaip atrodo naujo karjero infrastruktūra štai čia.

[Silber418]

Pasaulio valstybių BVP/1 gyventojui, 2012 m. (pagal TVF duomenis), EU šalys:

1 Luxembourg 105,719.971
2 Qatar 100,377.535
3 Norway 99,315.846
4 Switzerland 77,840.145
5 Australia 67,982.737
6 United Arab Emirates 65,377.087
7 Denmark 55,447.624
8 Sweden 54,879.366
9 Canada 50,826.048
10 Singapore 49,936.312
11 United States 49,802.148
12 Japan 46,895.740
13 Austria 46,330.060
14 Kuwait 46,142.285
15 Netherlands 45,942.356
16 Finland 45,544.530
17 Ireland 44,781.189
18 Belgium 43,175.351
19 Germany 41,167.548
20 Iceland 41,150.788
21 France 40,689.928
22 Brunei 38,801.271
23 United Kingdom 38,591.460
24 New Zealand 37,400.773
25 Italy 32,521.962
26 Israel 32,060.472
27 Spain 28,976.210
28 Cyprus 25,629.065
29 Oman 25,151.537
30 Bahrain 23,027.119

Pasaulio valstybių BVP/1 gyventojui, 2017 m. (prognozė, pagal TVF duomenis):

1 Luxembourg 112,856.890
2 Norway 108,124.294
3 Qatar 106,320.280
4 Switzerland 79,127.624
5 Australia 74,056.003
6 United Arab Emirates 67,348.584
7 Sweden 65,752.797
8 United States 59,916.496
9 Denmark 57,971.606
10 Canada 57,302.907
11 Singapore 56,197.699
12 Ireland 54,208.407
13 Finland 52,718.378
14 Japan 52,504.322
15 Austria 51,988.526
16 Netherlands 50,370.782
17 Iceland 49,098.438
18 United Kingdom 47,517.772
19 Germany 46,015.300
20 Belgium 45,312.806
21 France 44,629.005
22 Kuwait 44,467.959
23 New Zealand 41,508.140
24 Israel 37,615.234
25 Brunei 37,516.639
26 Italy 34,263.577
27 South Korea 31,824.622
28 Spain 30,419.667
29 The Bahamas 27,968.664
30 Cyprus 26,326.299

[Silber418]

O Lietuva???

Tai saraše tik 30 valstybių. Be to, apie Lietuvos ekonomiką kitoje temoje diskutojame.

[Silber418]

Tai vistiek palygint, pasimatuoti gi reik. Beje, nematau ir Estijos, Slovėnijos ar Čekijos..
Keista.

Top-30 ir jų nėra.

[Silber418]

Europos ir asociatyvių valstybių BVP/1 gyventojui, 2012 m. (pagal TVF duomenis), EU šalys:

Luxembourg 105.719,971
Norway 99.315,846
Switzerland 77.840,145
Denmark 55.447,624
Sweden 54.879,366
Austria 46.330,06
Netherlands 45.942,356
Finland 45.544,53
Ireland 44.781,189
Belgium 43.175,351
Germany 41.167,548
Iceland 41.150,788
France 40.689,928
United Kingdom 38.591,460
Italy 32.521,962
Spain 28.976,21
Cyprus 25.629,065
Greece 22.757,224
Slovenia 22.460,943
Portugal 19.768,202
Malta 19.740,25
Czech Republic 18.336,907
Slovak Republic 16.726,42
Estonia 15.986,547
Russia 13.764,776
Latvia 13.316,176
Croatia 13.060,758
Hungary 12.933,586
Lithuania 12.873,026
Poland 12.302,374
Kazakhstan 12.021,215
Turkey 10.456,886
Romania 8.029,01
Azerbaijan 7.726,646
Bulgaria 6.973,596
Montenegro 6.965,531
Belarus 6.202,014
FYR Macedonia 4.935,155
Serbia 4.916,764
Bosnia and Herzegovina 4.261,61
Ukraine 3.971,201
Albania 3.821,092
Georgia 3.513,637
Armenia 3.134,992
Moldova 2.135,916

Europos ir asociatyvių valstybių BVP/1 gyventojui, 2013 m. (prognozė, pagal TVF duomenis), EU šalys:

Luxembourg 104.196,343
Norway 102.248,685
Switzerland 76.598,194
Sweden 55.968,616
Denmark 55.150,299
Austria 46.409,592
Finland 46.238,23
Netherlands 45.635,003
Ireland 45.393,656
Belgium 42.729,851
Germany 41.331,842
Iceland 41.097,708
France 40.272,187
United Kingdom 39.883,766
Italy 31.952,394
Spain 28.197,617
Cyprus 24.767,072
Slovenia 22.168,123
Greece 21.038,234
Malta 19.943,878
Portugal 19.365,883
Czech Republic 18.336,907
Slovak Republic 17.098,804
Estonia 16.425,064
Russia 14.911,199
Latvia 13.808,362
Hungary 13.517,205
Lithuania 13.457,022
Croatia 13.288,203
Kazakhstan 13.176,275
Poland 12.965,856
Turkey 11.066,646
Azerbaijan 8.433,881
Romania 8.075,773
Montenegro 7.326,248
Bulgaria 7.022,574
Belarus 6.310,086
FYR Macedonia 5.147,497
Serbia 5.107,828
Ukraine 4.327,383
Bosnia and Herzegovina 4.293,156
Albania 3.836,502
Georgia 3.823,851
Armenia 3.232,174
Moldova 2.312,64

[Silber418]

GDP per capita $22,916, €17,286 (2010)[1] (30th, nominal; 30th, PPP)
http://en.wikipedia.org/wiki/Economy_of_Slovenia

GDP per capita $27,100 PPP (2011, IMF)
http://en.wikipedia.org/wiki/Economy...Czech_Republic

TVF, kaip visada, sumažinti skaičiai.

[Silber418]

Britai palygino ekonominę situaciją D.Britanijoje ir Švedijoje:

Britain and Sweden: a tale of contrasting EU economies

Both have large public sectors and their own currency, but while the UK's quarterly output fell by 0.7%, Sweden's grew by 1.4%.
Sweden’s economy is 4.5% bigger than it was before the start of the global recession while Britain’s is 4.5% smaller.

Beje, praėjus maždaug metams nuo pirmų užuominų, lieka vis mažiau abejonių, kad būtent Švedijos krona tampa naujuoju franku: Krona New Franc as Riksbank Accepts Top Currency Position.