Parašė Tomas
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Pasaulio ekonomikos aktualijos
Collapse
X
-
Parašė index Rodyti pranešimąO iš kur pas banką pinigai? Jų gamybos monopoliją turi tik vienintelis bankas apie kurio politiką ir kalbam.
Through fractional-reserve banking, the modern banking system expands the money supply of a country beyond the amount initially created by the central bank. There are two types of money in a fractional-reserve banking system, currency originally issued by the central bank, and bank deposits at commercial banks:
central bank money (all money created by the central bank regardless of its form, e.g. banknotes, coins, electronic money)
commercial bank money (money created in the banking system through borrowing and lending) - sometimes referred to as checkbook money
When a commercial bank loan is extended, new commercial bank money is created. As a loan is paid back, more commercial bank money disappears from existence. Since loans are continually being issued in a normally functioning economy, the amount of broad money in the economy remains relatively stable. Because of this money creation process by the commercial banks, the money supply of a country is usually a multiple larger than the money issued by the central bank; that multiple is determined by the reserve ratio or other financial ratios (primarily the capital adequacy ratio that limits the overall credit creation of a bank) set by the relevant banking regulators in the jurisdiction.It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on
Comment
-
Parašė Tomas Rodyti pranešimąŽinau, kad Wikipedija nevisada rimtas šaltinis, bet pacituosiu:
Though not a mainstream economic beliefPost in English - fight censorship!
Comment
-
Parašė index Rodyti pranešimąBet ryškiai nepaskaitei toliau. Juk bankas pasiskolinęs pinigų ir dalį jų padėjęs į rezervą, o kitą paskolinęs turės tik tą rezervą. Taip, išduota paskola yra jo turtas (ne pinigai), bet kadangi jis turi lygiai tokius pačius įsipareigojimus tai galų gale banko savininkų turtas lieka 0.
Jei teisingai supratau, papildė komercinių bankų rezervus, nes žmonės, užklupus krizei, nepuolė atsiiminėti pinigų iš bankų.
Comment
-
Parašė andyour Rodyti pranešimąJAV sunkmečiu išdavė bankams paskolų už 1,2 trln. dolerių
Jei teisingai supratau, papildė komercinių bankų rezervus, nes žmonės, užklupus krizei, nepuolė atsiiminėti pinigų iš bankų.Post in English - fight censorship!
Comment
-
Parašė andyour Rodyti pranešimą/\ Mano nuomonė, nuostolius bankai padengė iš rezervų, o juos CB papildė, tuo atveju jeigu gyventojai norėtų atsiimti visus pinigus iš bankų. Tik tokiu atveju į rinką patektų tie atspausdinti pinigai, tik tada padaugėtų pinigų rinkoje.Post in English - fight censorship!
Comment
-
Man neteko matyti, kaip teigia forumo dalyvis senasnamas, kad bankai investuotų laikomus indėlius į naftos ar grūdų ateities sandorius. Tuo labiau, kad jis nesugebėjo to pagrįsti.
Comment
-
Parašė senasnamas Rodyti pranešimąNesitikėk, kad bankai skelbtų: šiandien investuojame į naftą, o rytoj investuosime į auksą .
Comment
-
Parašė Tomas Rodyti pranešimą
Visų pirma jie turi kažkur "išsibarstyt", kad reiktų juos "surinkt".
Taip pat reikėtų trumpo paaiškinimo, kodėl CB pirkdamas iš senonamo jo turimų obligacijų už 100000 piniginių vienetų sukelia hiperinfliacijos pavojų, tuo tarpu komercinis bankas išduodamas senamnamui 100000 piniginių vienetų vartojimo paskolą hiperinfliacijos pavojaus nesukelia.
Comment
-
Galbūt tai ne visai ekonomikos naujiena, tačiau įdomu, kaip daugiau ar mažiau tautų darbštumas koreliuoja su gerove:
Vokietijos statistikos biuro atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad 27 Europos Sąjungos (ES) valstybių gyventojai darbui per savo gyvenimą vidutiniškai skiria 34,5 metų, švedai dirba daugiausiai (40,1 metų), o vengrai - mažiausiai (29,3 metų).
Tyrimo išvadose pažymima, kad 2000-2010 metais ES gyventojai darbe praleisdavo vis daugiau laiko. Tai daugiausia lėmė ilgesnė gyvenimo trukmė ir ilgesnis pensinis amžius.
Tarp didžiausių bičių darbininkių yra ir danai (39,5 metų) bei norvegai (39,4 metų).
Su 30,2 metų vidurkiu Maltos gyventojai vos šiek tiek lenkia Vengriją, o Rumunija ir Slovakija taip pat atsidūrė sąrašo pabaigoje.
Lietuva su 33,2 metų vidurkiu nesiekia 34,5 metų ES vidurkio.
Vokietijos statistikos biuras taip pat panaudojo Jungtinių Tautų (JT) turimus duomenis ir nustatė, kad švedai dirba 49,6 proc. tikėtinos jų gyvenimo trukmės, danai - 50,4 proc., norvegai - 49,1 proc.
Lietuviai dirba 45,5 proc. tikėtinos savo gyvenimo trukmės.
Mažiausiai per savo gyvenimą dirba italai - 36,8 proc. tikėtinos savo gyvenimo trukmės, arba 29,6 metų.
Comment
-
Kažkas neįtikėtino Anglosaksiškos žiniasklaidos padangėje. Pasirodo, Kinija "jau tuoj tuoj" nežlugs.
A Chinese hard landing is about as likely as a comet destroying Earth
http://www.telegraph.co.uk/finance/e...ing-Earth.html
One should be much less worried about China and emerging markets than the crash zone of the EU, US and UK.Paskutinis taisė John; 2012.02.20, 02:58.
Comment
-
Mane tai žavi John'o idėjinis "nuoseklumas". Kai kiniečiai visais įmanomais post ir neo keynesianiais metodais skatina savo ekonomiką - jis ploja atsistojęs (na kaip ir priklauso kompartijos plenume). Kai iš esmės tą patį daro (tik lėtai ir nevykusiai) JAV, UK ir t.t. ir pan. - tai rėkia "bankrotas, žlugimas, hiperinfliacija!!!"
Gerai, kad kiniečiai cenzūruoja internetą ir ten bet koks durnius per youtube savo ekonomikos tiesų aiškinti negali. O demokratinėse visuomenėse deja gali - ir vis atsiranda rimtai klausančių
P.S. mane Kinijoj irgi išcenzūruotųPaskutinis taisė Tomas; 2012.02.20, 11:32.It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on
Comment
-
Parašė ViR2 Rodyti pranešimąSioj vietoj ypatingai svarbus dalykai yra kiekis ir laikas. QE vyksta daug greiciau, daug masiskiau nei betkokio banko skolinimo bangos
Pasiilgau fejerverkųIt's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on
Comment
-
Parašė index Rodyti pranešimąBet ryškiai nepaskaitei toliau. Juk bankas pasiskolinęs pinigų ir dalį jų padėjęs į rezervą, o kitą paskolinęs turės tik tą rezervą. Taip, išduota paskola yra jo turtas (ne pinigai), bet kadangi jis turi lygiai tokius pačius įsipareigojimus tai galų gale banko savininkų turtas lieka 0.
Vieninteliai "sukuriami" pinigai šiuo atveju gali būti palūkanos, bet jos finansuojamos centriniam bankui nuolat didinant pinigų masę, dėl ko turime nuolatinę infliaciją.
O šiaip CB kuria "money base", komerciniai bankai per kredito operacijas kuria "money supply" . Ir tas "supply" yra žymiai didesnis nei "money base". Ginčas tik tame, kas ką įtakoja. Dauguma klasikinių makroekonominių teorijų teigia, kad "money base" didinimas/mažinimas atitinkamai didina/mažina "money supply". MMT teigia, kad priešingai - "money base" kinta pagal "money supply" svyravimus ir CB pinigų kiekio rinkoje tiesiogiai nereguliuoja, tik nustato jų kainą.
Žodžiu, teorija įdomi, bet kaip rašo ta pati wiki :It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on
Comment
-
Parašė Tomas Rodyti pranešimąMatyt čia reikia susitarti dėl terminų. T.y. ar kalbame apie infliaciją "austrišku" supratimu, kad bet koks pinigų kiekio didėjimas yra infliacija, ar normalių žmonių supratimu, kad infliacija yra bendro kainų lygio augimas.
O šiaip CB kuria "money base", komerciniai bankai per kredito operacijas kuria "money supply" . Ir tas "supply" yra žymiai didesnis nei "money base". Ginčas tik tame, kas ką įtakoja. Dauguma klasikinių makroekonominių teorijų teigia, kad "money base" didinimas/mažinimas atitinkamai didina/mažina "money supply". MMT teigia, kad priešingai - "money base" kinta pagal "money supply" svyravimus ir CB pinigų kiekio rinkoje tiesiogiai nereguliuoja, tik nustato jų kainą.
Parašė Tomas Rodyti pranešimąFractional reserve banking yra ne teorija, o labai sena praktika.Post in English - fight censorship!
Comment
Comment