Pasaulio ekonomikos aktualijos

[John]

Tomai, nežinau, apie kokias dogmas kalbi. Aš tiesiog kalbu apie fundamentalus, kurie sako, kad didinamas pinigų kiekis vienaip ar kitaip iššauks tų pinigų nuvertėjimą vidutiniame ar ilgalaikiame laikotarpyje. Tai, kad šiandien kokio nors banko rezervuose ar didelėse sąsaitose sėdi tie QE trilijonai, nereiškia, kad taip bus amžinai.

Apie Zimbabvę kalbėti gal ir nereiktų, bet tokia politika sąlygoja ilgalaikio konkurencingumo mažėjimą ir valstybės ekonomikos fundamentalų irimą, kas, galų gale, virsta į valstybės nuosmukį, ką tikriausiai ir matysime JAV per artimiausius 20 metų. Valstybė negali savo ekonomikos tvarkyti vien tokiais metodais, kaip ir negalima visų ligų gydyti paracetamoliu ar antidepresantais.

[andyour]

/\ jei teisingai supratau, Tomas minėjo, kad "atspausdinti" pinigai į ekonomiką patenka, kai juos CB paskolina komerciniams bankams, kurie teikia kreditus, o šiam momentui kreditų kaip ir neima niekas.

[John]

Kreiditų ima tiek, kiek bankas jų nori duoti. Norinčių imti kreditus visada yra.

[Meier]

Tomai, nežinau, apie kokias dogmas kalbi. Aš tiesiog kalbu apie fundamentalus, kurie sako, kad didinamas pinigų kiekis vienaip ar kitaip iššauks tų pinigų nuvertėjimą vidutiniame ar ilgalaikiame laikotarpyje. Tai, kad šiandien kokio nors banko rezervuose ar didelėse sąsaitose sėdi tie QE trilijonai, nereiškia, kad taip bus amžinai.

Apie Zimbabvę kalbėti gal ir nereiktų, bet tokia politika sąlygoja ilgalaikio konkurencingumo mažėjimą ir valstybės ekonomikos fundamentalų irimą, kas, galų gale, virsta į valstybės nuosmukį, ką tikriausiai ir matysime JAV per artimiausius 20 metų. Valstybė negali savo ekonomikos tvarkyti vien tokiais metodais, kaip ir negalima visų ligų gydyti paracetamoliu ar antidepresantais.

Abu sakote šiek tiek netiesą :-) Jonai, būtent, pinigų didinimas gali nereikšti kainų didėjimo tol, kol tai sąlygoja BVP didėjimą, arba kol mažėja pinigų velositis (2008ųjų ruduo).

Tuo tarpu Tomai, pinigų kiekis rinkoje yra iš esmės niekinis rodiklis. Yra M, kas yra CB balansas iš esmės, ir yra V, kas yra komercinių bankų leverage'as, prekybininkų pastangos, žmonių įpročiai, paremti lūkesčiais ir t.t. ir pan.

Aišku, jei CB pradės spausdinti pinigus ir finansuoti vyriausybę po 10-20% per metus, tai tikrai lems kainų didėjimą, bet ir tai neiškart, trumpu laikotarpiu pinigų spausdinimas kelia BVP.

[Tomas]

Tomai, nežinau, apie kokias dogmas kalbi. Aš tiesiog kalbu apie fundamentalus, kurie sako, kad didinamas pinigų kiekis vienaip ar kitaip iššauks tų pinigų nuvertėjimą vidutiniame ar ilgalaikiame laikotarpyje.

Būtų įdomu sužinoti apie kokio ilgio laikotarpį kalbame. 50 metų? 100?
Prieš 150 metų 3 svarų atlyginimas per savaitę UK buvo labai geras, bet ką tai turi bendro su XXI amžiumi?

Apskritai, jei sugebėsi įrodyti, kad įmanoma pasiekti technikos progreso, infrastruktūros plėtros ir bendro gyvenimo kokybės kilimo lygiagrečiai augant gyventojų skaičiui nedidinant pinigų masės, manau (Š)Nobelio premija tau garantuota

Tai, kad šiandien kokio nors banko rezervuose ar didelėse sąsaitose sėdi tie QE trilijonai, nereiškia, kad taip bus amžinai.

Šiaip tai tai kas sėdi rezervuose - rezervuose ir sėdės iš esmės amžinai. Tam jie ir rezervai Tiems kas tanke pakartosiu dar kartą - komerciniai bankai nedalina pinigų iš rezervų paskolų pavidalu. Būtent dėl to QE yra iš esmės niekinė operacija ir FEDo bankininkai tai puikiai žino. T.y. jie žino, kad QE niekam nepakenks, o jei netyčia ekonomika pajudės pirmyn (dėl visai kitų priežasčių), jie Kongrese galės pamalti šūdo - va matot kokie mes gudrūs ir kaip sureguliavom krizę

Apie Zimbabvę kalbėti gal ir nereiktų, bet tokia politika sąlygoja ilgalaikio konkurencingumo mažėjimą ir valstybės ekonomikos fundamentalų irimą, kas, galų gale, virsta į valstybės nuosmukį, ką tikriausiai ir matysime JAV per artimiausius 20 metų. Valstybė negali savo ekonomikos tvarkyti vien tokiais metodais, kaip ir negalima visų ligų gydyti paracetamoliu ar antidepresantais.

Bla bla bla ir bla bla bla O be Petro Schifo lozungų dar kas nors bus?
Pvz. galėtum trumpai papasakoti kaip kiniečiai finansuoja savo megaprojektus?

Kreiditų ima tiek, kiek bankas jų nori duoti. Norinčių imti kreditus visada yra.

Bankai duoda tiek kreditų, kiek yra norinčių juos imti. Ir tikrai - norinčių juos imti yra visada, tik svyruoja norinčių skaičius ir imamos sumos.

[Lettered]

/\ jei teisingai supratau, Tomas minėjo, kad "atspausdinti" pinigai į ekonomiką patenka, kai juos CB paskolina komerciniams bankams, kurie teikia kreditus, o šiam momentui kreditų kaip ir neima niekas.

Jei nebūtų pinigai spausdinami, tuomet ekonomikos augimas būtų 0%. Tad reikia arba spausdintis, kas tą gali. Arba brangesnis variantas skolintis, kaip mes pvz. darom, nes neturim kitos išeitis. Bet faktas tas, kad sustojus pinigų srautams į ekonomiką, sustotų jos augimas ar net nusmuktų, kaip tai atsitiko 2008-2009 metais.

[Tomas]

Apskritai "pinigų spausdinimo" sąvoka yra beprasmė, skirta tik manipuliavimui rinkėjų nuotaikomis.

[John]

Tomui prasmę turi tik tai, ką sako Krugmanas WSJ
Neveltui gavo nobelį. Ne bet kas gali "irodyti", kad QE neįtakoja infliacijos, o ekonomika gali vystytis ne augant konkurencingumui ir realiam produktyvumui, bet tiesiog pastumdant skaičiukus FEDo kompuose.

[Tomas]

Tiesa sakant Krugmaną skaitau retai Yra ir įdomesnių rašytojų.

[andyour]

Tomui prasmę turi tik tai, ką sako Krugmanas WSJ
Neveltui gavo nobelį. Ne bet kas gali "irodyti", kad QE neįtakoja infliacijos, o ekonomika gali vystytis ne augant konkurencingumui ir realiam produktyvumui, bet tiesiog pastumdant skaičiukus FEDo kompuose.

Taip, tai yra eilinė finansinė operacija, mažai įtakojanti ekonomiką, ką ir matome. Bent jau man peršasi tokia išvada. O vakarų ekonomika vystosi tada kai vystosi technologijos, arba kai tokia Kinija tiekia pigias prekes, didindama jų kiekius ar vertę.

[senasnamas]

Tiesa sakant Krugmaną skaitau retai Yra ir įdomesnių rašytojų.

Tai pasakyk kuo remiesi, bus aiškiau apie ką kalbam .
Straipsnis apie QE ir akcijų indeksų koreliaciją (yra grafikai), skolų monetizavimą:
http://www.marketoracle.co.uk/Article27710.html

Thus “quantitative easing” was born, a desperate last-ditch strategy historically used by third-world banana republics just before their currencies fail and hyper-inflate. It was a sad moment for the world’s biggest central bank managing the world’s reserve currency.

When the Fed is creating new money out of thin air, it is only natural that some of it would find its way into the stock markets. And provocatively, whenever the Fed slowed the growth of its balance sheet or backed off on Treasury purchases, the stock markets promptly pulled back or corrected.

Dėl ko, pvz., staiga ėmė kilti maisto kainos, gerokai prisidėjusios prie Arabų pavasario? Dėl žaliavų brangimo. O žaliavos brango, nes į jas buvo investuota daug šviežių pinigų. Logiška, kad didelius pinigus laikyti seifuose nuostolinga, jie turi būti naudojami. Žmonėms skolinti nesaugu (priskolinta porai dešimtmečių į priekį), tai pinigai keliauja kitur.
Pinigų politikos įtaka matyti ir pasižiūrėjus į istorinį S&P 500 indekso grafiką: http://en.wikipedia.org/wiki/File:SP500FF.svg
Paskutiniais praeito amžiaus dešimtmečiais pinigų politika vis laisvėjo, pinigai buvo atrišti nuo aukso ir laisvai liejosi į ekonomiką. Daugiau nėra kuo paaiškinti stataus kilimo, nes realus produktyvumas tiek neaugo.
Ir dabar juk kalbama, kaip tuos perteklinius pinigus surinkti, kai ekonomika pradės atsigauti, kad būtų išvengta hiperinfliacijos.
O apie kreditų davimą/nedavimą nėra ko daug ginčytis. Prieš 5 metus nuėjus į banką bet kokiu reikalu, vis tiek pasiūlydavo skolintis būstui, o dabar norint pasiskolinti reikalavimai tokie, kad nelabai lieka noro skolintis. Bankų pasakymas "skoliname" nieko nereiškia. Statybų bendrovės (tos, kurios dar išliko) irgi sako "statome". Tik šiandieninės statybos, palyginti su prieškrizinėmis, yra lašas jūroje.

[andyour]

Dėl ko, pvz., staiga ėmė kilti maisto kainos, gerokai prisidėjusios prie Arabų pavasario? Dėl žaliavų brangimo. O žaliavos brango, nes į jas buvo investuota daug šviežių pinigų.

"Šviežių pinigų" rekordiniai kiekiai bankų sąskaitose.

[Tomas]

Tai pasakyk kuo remiesi, bus aiškiau apie ką kalbam .
Straipsnis apie QE ir akcijų indeksų koreliaciją (yra grafikai), skolų monetizavimą:
http://www.marketoracle.co.uk/Article27710.html

Šiame straipsnyje iš esmės matau tik isterišką spekuliantėlio žviegimą - "pure inflation, pure inflation!!!". O kur faktai?

Dėl ko, pvz., staiga ėmė kilti maisto kainos, gerokai prisidėjusios prie Arabų pavasario?

Kai Lietuvoj grikių kaina išaugo 3 kartus, buvo aiškinama, kad kiniečiai pradėjo labai daug grikių valgyti. Taigi jei kiniečiai mažiau ėstų, gal ir arabų revoliucijų nebūtų buvę.

Dėl žaliavų brangimo. O žaliavos brango, nes į jas buvo investuota daug šviežių pinigų. Logiška, kad didelius pinigus laikyti seifuose nuostolinga, jie turi būti naudojami. Žmonėms skolinti nesaugu (priskolinta porai dešimtmečių į priekį), tai pinigai keliauja kitur.

Visų pirma reikia suprasti kas yra QE operacija. Jos metu CB (JAV FEDas, Japonijos BoJus, Anglijos BoE, eurozonos ECB ) supirkinėjo iš privataus sektoriaus jo jau turimus likvidžius vertybinius popierius - visų pirma valstybių obligacijas. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad viena turto forma - likvidūs vertybiniai popieriai buvo pakeista kita forma - pinigais bankų sąskaitose. Kitaip sakant pats turto kiekis nepadidėjo, pasikeitė tik forma. Kas turėjo turto prieš QE - iš esmės tą patį turi ir po QE. Kas nieko neturėjo prieš QE - nieko neturi ir po QE. Jei kažkas norėjo pirkti auksą ir naftą prie QE - labai nesunkiai galėjo parduoti turimus vertybinius popierius, o gautas lėšas investuoti į žaliavas. Kas nenorėjo - nematau, kodėl turėjo užsimanyti tą daryti po QE.

Taigi klausimas - kur tie "švieži pinigai"?

Pinigų politikos įtaka matyti ir pasižiūrėjus į istorinį S&P 500 indekso grafiką: http://en.wikipedia.org/wiki/File:SP500FF.svg
Paskutiniais praeito amžiaus dešimtmečiais pinigų politika vis laisvėjo, pinigai buvo atrišti nuo aukso ir laisvai liejosi į ekonomiką. Daugiau nėra kuo paaiškinti stataus kilimo, nes realus produktyvumas tiek neaugo.

Ne šiaip daug ekonomistų mano, kad laikas vėl uždėti apynasrį finansų sektoriui ir pastatyti jį į savo vietą - t.y. atlikti būtiną ir juodą tarpininkavimo darbą, bet nevaizduoti, kad jis pats iš savęs kuria kažkokią pridėtinę vertę.

Ir dabar juk kalbama, kaip tuos perteklinius pinigus surinkti, kai ekonomika pradės atsigauti, kad būtų išvengta hiperinfliacijos.

Visų pirma jie turi kažkur "išsibarstyt", kad reiktų juos "surinkt".
Taip pat reikėtų trumpo paaiškinimo, kodėl CB pirkdamas iš senonamo jo turimų obligacijų už 100000 piniginių vienetų sukelia hiperinfliacijos pavojų, tuo tarpu komercinis bankas išduodamas senamnamui 100000 piniginių vienetų vartojimo paskolą hiperinfliacijos pavojaus nesukelia.

O apie kreditų davimą/nedavimą nėra ko daug ginčytis. Prieš 5 metus nuėjus į banką bet kokiu reikalu, vis tiek pasiūlydavo skolintis būstui, o dabar norint pasiskolinti reikalavimai tokie, kad nelabai lieka noro skolintis. Bankų pasakymas "skoliname" nieko nereiškia. Statybų bendrovės (tos, kurios dar išliko) irgi sako "statome". Tik šiandieninės statybos, palyginti su prieškrizinėmis, yra lašas jūroje.

Čia vėlgi problema politinė - pernelyg mažas finansų sektoriaus reguliavimas. Lietuvoj buvo apskritai palaida bala, t.y. bankai galėjo dalinti vos ne 100% turto vertės paskolas užsienio valiuta (eurais) su valstybės garantija (būsto paskolų draudimu).

[senasnamas]

Šiame straipsnyje iš esmės matau tik isterišką spekuliantėlio žviegimą - "pure inflation, pure inflation!!!". O kur faktai?

Grafikai. Didesnės infliacijos grėsmė tik laiko klausimas. ECB (ir ne tik jis) jau buvo net pradėjęs didinti bazines palūkanas.
Kaip manai, kodėl dabar kelintas mėnuo visi indeksai kyla? Problemos išspręstos, ekonomika atsigauna?

Kai Lietuvoj grikių kaina išaugo 3 kartus, buvo aiškinama, kad kiniečiai pradėjo labai daug grikių valgyti.

Kai 2008 m. nafta šoko iki 150 USD irgi buvo rėkiama, kad kinai nuo motorolerių persėda į automobilius. Po to nafta nukrito ir šiuo metu tesiekia apie 120 dol., nors Kinijos ekonomika visus tuos metus solidžiai augo. Ar jau visi kinai turi automobilius, rinka užpildyta?

supirkinėjo iš privataus sektoriaus jo jau turimus likvidžius vertybinius popierius

Ne likvidžius, o būtent šiukšlinius, kuriuos tebuvo galima nurašyti kaip beviltiškus. Likvidžius bankai gali ir patys parduoti, valstybei nėra reikalo kištis. Taigi už šiukšlinius popierius, kurių niekas nebūtų pirkęs, buvo gauta šviežių pinigų.
Infliaciją lemia ir krūva kitų veiksnių, pvz., vartotojų nusiteikimas išlaidauti ir užtikrintumas dėl ateities.

[Tomas]

Grafikai. Didesnės infliacijos grėsmė tik laiko klausimas. ECB (ir ne tik jis) jau buvo net pradėjęs didinti bazines palūkanas.
Kaip manai, kodėl dabar kelintas mėnuo visi indeksai kyla? Problemos išspręstos, ekonomika atsigauna?

Kam rūpi rinkos indeksai? Reikia žiūrėti į makroekonominius rodiklius.

Kai 2008 m. nafta šoko iki 150 USD irgi buvo rėkiama, kad kinai nuo motorolerių persėda į automobilius. Po to nafta nukrito ir šiuo metu tesiekia apie 120 dol., nors Kinijos ekonomika visus tuos metus solidžiai augo. Ar jau visi kinai turi automobilius, rinka užpildyta?

Pagal tamstos teoriją - visi prisipirko brangios naftos už šviežius pinigus ir sėdi išsišiepę, nes pinigai baigėsi. Ar ne?

Ne likvidžius, o būtent šiukšlinius, kuriuos tebuvo galima nurašyti kaip beviltiškus. Likvidžius bankai gali ir patys parduoti, valstybei nėra reikalo kištis. Taigi už šiukšlinius popierius, kurių niekas nebūtų pirkęs, buvo gauta šviežių pinigų.

Nuo kada JAV, Japonijos ar tos pačios UK obligacijos yra šiukšliniai vertybiniai popieriai?

Infliaciją lemia ir krūva kitų veiksnių, pvz., vartotojų nusiteikimas išlaidauti ir užtikrintumas dėl ateities.

Taip pat bedarbystės lygis ir t.t. ir pan.

Bet vis tik būtų įdomu sužinoti, kodėl CB išleisti "švieži pinigai" kelia hiperinfliacijos pavojų, o komercinio banko išleisti "švieži pinigai" nekelia tokio pavojaus.

[senasnamas]

Pagal tamstos teoriją - visi prisipirko brangios naftos už šviežius pinigus ir sėdi išsišiepę, nes pinigai baigėsi.

Ne. Pabrangus naftai ir ją pardavus ir pinigų pasidarė dar daugiau.

Nuo kada JAV, Japonijos ar tos pačios UK obligacijos yra šiukšliniai vertybiniai popieriai?

Tingiu ieškoti nuorodų, tačiau tie pinigai tikrai nebuvo skirti obligacijoms su AAA reitingu.

Bet vis tik būtų įdomu sužinoti, kodėl CB išleisti "švieži pinigai" kelia hiperinfliacijos pavojų, o komercinio banko išleisti "švieži pinigai" nekelia tokio pavojaus.

Kelia visi pinigai, tik nevienodai. Perskaitei kažkokią naują teoriją (tik nesakai kokią ) ir bandai visaip ją ginti. Nauji pinigai yra nauji, tai vadinama "debt monetization" ir anksčiau ar vėliau sukelia infliaciją. Kol pinigų judėjimo "velocity" sumažėjęs, tai infliacija nedidelė, kai pagreitės, pradės augti. Juk savaime suprantama, kad padidėjus banknotų kiekiui banknotų vertė krenta.

[Silber418]

Irena Ramoškaitė,
Verslo žinios,
2012.02.07, 18:48

Lietuva pagal inovacijas ES - sąrašo gale

Lietuva pagal inovacijų diegimą gerokai atsilieka nuo kitų Europos Sąjungos šalių. Europos Komisijos sudarytame 27 valstybių sąraše Lietuva užima trečią vietą nuo galo.
Mūsų šalis pagal inovacijas lenkia tik Bulgariją ir Latviją. Lyderėmis pripažintos Švedija, Danija, Vokietija, Suomija.

Plačiau: http://vz.lt/Default.aspx?Publicatio...#ixzz1mUDDfVXq

Švedija, Danija ir Vokietija lieka inovatyviausiomis ES valstybėmis.

[Silber418]

Švedija ir Singapūras vėl pripažintos labiausiai su informacinėmis technologijos susitiemos ekonomikomis.
Remiantis naujausio Pasaulio Ekonomikos Forumo (World Economic Forum) pranešimo ('Global Information Technology') duomenimis, Švedijos, Singapūro bei Suomijos ekonomikos labiausiai susietos su IT sektoriumi ir technologijomis. Pranešime teisingai pastebėta, jog labiausiai IT sektorius išplėtotas ir tebeplečiamas Šiaurės Europos ir sparčiai besivystančiose Azijos ekonomikose.



Viso peržvelgtos 138 pasaulio ekonomikos. Lietuvos pozicija šiame sąraše 42 (4.20). Palyginimui, Estija - 26 vietoje (4.76) , Latvija - 52 (3.93). Pilną valstybių sąrašą, išrikiuotą pagal NRI kriterijų, rasite čia.

Šaltinis: http://www.weforum.org/issues/global...transformation.

[Silber418]

Ekonomikos plėtra Europos valstybėse ketvirtąjį 2011 metų ketvirtį:



Šaltinis: http://epp.eurostat.ec.europa.eu/cac...2012-AP-EN.PDF

[Tomas]

Ne. Pabrangus naftai ir ją pardavus ir pinigų pasidarė dar daugiau.

Senasnamas turėjo $100000. John'as turėjo $150000. O Combatas turėjo 1000 barelių naftos. Senasnamas nupirko iš Combato naftą po 100$/bbl ir pardavė ją John'ui po 150$/bbl. Taigi senasnamas dabar turi $150000, John'as naftą, o Combatas - $100000. Nafta pabrango, bet pinigų ekonomikoje kaip buvo $250000, taip ir liko. Kur dingo tie "daugiau pinigų"?

John'as patenkintas savo investicija, bet naftos gi nevalgysi. Nusprendė pusę naftos parduoti Tomizmui po $200/bbl. Nafta gi brangsta, nereali investicija. Bėda ta, kad Tomizmas neturi pinigų, todėl nueina į banką ir pasiskolina $100000. Tada nuperka iš John'o 500bbl naftos. Taigi senasnamas turi $150000, John'as turi $100000 ir 500bbl naftos, Combatas turi $100000, o Tomizmas turi 500bbl naftos ir $100000 skolos bankui. Nafta toliau brangsta, o pinigų realiai tie patys $250000 (nes Tomizmas "sėdi minuse" ir jo perkamoji galia "neigiama"). Kur dingo tie "daugiau pinigų"?

Ir t.t. ir pan.

Tingiu ieškoti nuorodų, tačiau tie pinigai tikrai nebuvo skirti obligacijoms su AAA reitingu.

Tai gal FEDas pirko Zimbabvės obligacijas?

Kelia visi pinigai, tik nevienodai.

Paprasta situacija. Restorane gauni 100lt sąskaitą. Gali tai padaryti garantuotai CB išleistais pinigais - litų banknotais, arba "banko pinigais" - kredito kortele. Kiek litų turėsi sumokėti restoranui vienu ir kitu atveju?

Perskaitei kažkokią naują teoriją (tik nesakai kokią ) ir bandai visaip ją ginti.

Rodos kažkada jau minėjau. Teorija visai nenauja. Šiuolaikinė jos reinkarnacija vadinasi modern monetary theory (MMT). Bet stengiuosi vien ja neapsiriboti.

Nauji pinigai yra nauji, tai vadinama "debt monetization" ir anksčiau ar vėliau sukelia infliaciją. Kol pinigų judėjimo "velocity" sumažėjęs, tai infliacija nedidelė, kai pagreitės, pradės augti. Juk savaime suprantama, kad padidėjus banknotų kiekiui banknotų vertė krenta.

Va tuo MMT pozicija ir skiriasi, kad pas juos tokių "savaime suprantamų" dalykų beveik nėra.