Pasaulio ekonomikos aktualijos

[bebop]

Taigi Baltijos ekonomikos galiūnė Estija pasirodo gaus didelę paramą iš ES aliejumi ir kruopomis.
Pasirodo ši taupymo čempionė tiek nusitaupė, kad reikia žmones nuo bado gelbėti, kaip kokiam Somalyje. O tai tau XXIa. Europa ... Negi nejuokinga?

Jooo, spėju mano humoro centras buvo užsiblokavęs

[Tomas]

Europos CB sumažino palūkanas mokamas už bankų rezervus iki 0%:
http://www.ecb.int/press/pr/date/201...120705.lt.html

[Silber418]

Geros naujienos iš Švedijos. McKinsey prognozuoja, kad Stokholmo mieste vienam gyventojui tenkanti BVP dalis iki 2025 didės labiausiai tarp Vakarų Europos miestų. BVP dalis vienam gyventojui turėtų stabiliai didėti po 120.000 SEK (~ 48.000 LT) kasmet.

Šaltinis

[index]

Įdomus straipsniukas. http://www.businessinsider.com/dependence-day-2012-7

Ypač domintų Tomo ir kitų keinsistų nuomonė.
Požiūris radikalokas, bet teisybės yra.

[Tomas]

Briedas kurio skaitymui net neverta gaišti laiko.

Trumpesnis ir įdomesnis straipsniukas iš to paties šaltinio:
http://www.businessinsider.com/the-w...-crisis-2012-7

[index]

Briedas kurio skaitymui net neverta gaišti laiko.

Trumpesnis ir įdomesnis straipsniukas iš to paties šaltinio:
http://www.businessinsider.com/the-w...-crisis-2012-7

Tiesą sakant vienas kitam neprieštarauja. Šiuo metu finansų institucijos nemato kitos pelningos ir saugios investicijos kaip valstybė, nors pasirodė, kad taip nėra, todėl neskolina verslui (O paskolų trūkumas yra vienas didžiausių verslo stabdžių). Valstybė gaudama daug pinigų galėtų paskatinti verslą, bet to padaryti nesugeba. Dėl to, kad ir kiek bespausdintum pinigų jie iki realios ekonomikos ir verslo investicijų nenueina ir ekonomikos neskatina.

Kas kada nors padės išspręsti šitą krizę tai pasitikėjimo verslu sugrąžinimas ir pinigų paleidimas į realias verslo investicijas.

[Tomas]

Tiesą sakant vienas kitam neprieštarauja. Šiuo metu finansų institucijos nemato kitos pelningos ir saugios investicijos kaip valstybė, nors pasirodė, kad taip nėra,

Nesaugios investicijos yra tik į dalies eurozonos valstybių obligacijas (apie zimbabves nekalbu).

todėl neskolina verslui (O paskolų trūkumas yra vienas didžiausių verslo stabdžių).

Kas sakė, kad neskolina? Gal verslas nesiskolina nematydamas plėtros perspektyvų?

Valstybė gaudama daug pinigų galėtų paskatinti verslą, bet to padaryti nesugeba. Dėl to, kad ir kiek bespausdintum pinigų jie iki realios ekonomikos ir verslo investicijų nenueina ir ekonomikos neskatina.

Tikrai taip, nes monetarinės politikos (palūkanų normų mažinimo, QE ir pan.) rezultatas yra iš esmės nelabai neprognozuojamas ir kaip rodo praktika mažai efektyvus, o fiskalinis stimulas šiais laikais laikomas tabu.

Kas kada nors padės išspręsti šitą krizę tai pasitikėjimo verslu sugrąžinimas ir pinigų paleidimas į realias verslo investicijas.

Tam reikia, kad pinigų turėtų "galutinis vartotojas".

[andyour]

Dėl to, kad ir kiek bespausdintum pinigų jie iki realios ekonomikos ir verslo investicijų nenueina ir ekonomikos neskatina.

Valstybė gali investuoti į infrastruktūrą, duoti užsakymų vietinėms statybų kompanijoms, žinoma, jei yra toks poreikis. Nes manau, kad tokioje Ispanijoje ar Italijoje visai nebloga infrastruktūra. Gal ir nenaujausi traukiniai važinėja, bet kam pirkti naujus, jei dar esami puikiai važiuoja. Į kelius investuoti irgi labai rizikinga, nes naftos kainos tik augs, lengvujų automobilių tik mažės. Nebent elektromobiliai pasiteisintų, kartu ir alternatyvioji energetika. Bent jau Obama žadėjo investuoti į žalią energiją.

[index]

Valstybė gali investuoti į infrastruktūrą, duoti užsakymų vietinėms statybų kompanijoms, žinoma, jei yra toks poreikis. Nes manau, kad tokioje Ispanijoje ar Italijoje visai nebloga infrastruktūra. Gal ir nenaujausi traukiniai važinėja, bet kam pirkti naujus, jei dar esami puikiai važiuoja. Į kelius investuoti irgi labai rizikinga, nes naftos kainos tik augs, lengvujų automobilių tik mažės. Nebent elektromobiliai pasiteisintų, kartu ir alternatyvioji energetika. Bent jau Obama žadėjo investuoti į žalią energiją.

Gali, bet Pietų Europoje matyt neberanda kur, o statyti infrastruktūrą kuri nebus naudojama (O Ispanijoje prieš krizę beveik kiekviename didesniame mieste pristatyta oro uostų, kai kurie išvis nenaudojami, į kai kuriuos per dieną būna po porą skrydžių ) neapsimoka. Pas mus plėstis dar yra kur.

Valstybė ekonomiką paskatinti ir gali per didelius projektus, kuriems reikia daug darbo jėgos. Ir kuo didesni tie projektai tuo geriau. Valstybėms norint paskatinti ekonomikos augimą reiktų kažko panašaus kaip septinto dešimtmečio "kosminės varžybos".

[Tomas]

Amerikiečių žurnalistai moka rašyti gana trumpai ir aiškiai:

The economy right now suffers because the private sector is attempting to save more than it spends, mostly by paying down its enormous debt burden. Because everyone’s income comes from someone else’s spending, reduced overall spending results in income reduction. In our economy, that means higher unemployment.

If the economy is going to grow while households and businesses pay down their debts instead of spending, someone else must take the opposite side of the trade by growing spending more than its income.

With the rest of the world heading toward recession, the only plausible source of this added income is the government. In other words, the government must cut taxes relative to spending (or grow spending relative to taxes) to replace the lost income in the private sector.

http://www.cnbc.com/id/48211008

[index]

Kadangi pinigai niekur nedingsta, tik sukasi ratu ir tie sutaupyti pinigai nuėję kreditoriams yra išleidžiami vartojimui ar vėl perskolinami. Grąžinant skolas pinigai iš rinkos nedingsta tik pereina į kitas rankas.

[Tomas]

Tai galioja tik tada, kai Jonas skolinasi iš Petro, o paskui grąžina skolą. Tokiu atveju pinigai tikrai niekur nedingsta, o sukasi ratu.

Tuo tarpu kai Jonas skolinasi iš banko - matematika visai kita, nes išduodant kreditą pinigai sukuriami, jį grąžinant - sunaikinami.

[index]

Tai galioja tik tada, kai Jonas skolinasi iš Petro, o paskui grąžina skolą. Tokiu atveju pinigai tikrai niekur nedingsta, o sukasi ratu.

Tuo tarpu kai Jonas skolinasi iš banko - matematika visai kita, nes išduodant kreditą pinigai sukuriami, jį grąžinant - sunaikinami.

Tas galioja tik skolinantis iš centrinio banko. Banko kapitalas ir indėlininkų pinigai tai tas pats kas pinigai, kuriuos skoliniesi iš Petro.

[Tomas]

Komerciniai bankai neskolina indėlininkų pinigų. Žinau, kad klasikinės ekonomikos teorijos iš esmės neigia finansinio sektoriaus egzistavimą ir būtent dėl to jos patiria epinį fail'ą kiekvieną kartą, kai bando paaiškinti kokias nors ekonomines realijas

[index]

Komerciniai bankai neskolina indėlininkų pinigų. Žinau, kad klasikinės ekonomikos teorijos iš esmės neigia finansinio sektoriaus egzistavimą ir būtent dėl to jos patiria epinį fail'ą kiekvieną kartą, kai bando paaiškinti kokias nors ekonomines realijas

Taigi, kad skolina. Aišku, ne visus, nes turi pasilikti rezervą, bet skolina.

[Tomas]

Jei nebūtų įstatymais numatytų prievolių, komerciniai bankai apskritai nepriiminėtų nė vieno indėlio - jiems jų nereikia. Iš esmės komerciniai bankai yra ne kas kita, kaip privatūs (dažniausiai, bet nebūtinai) centrinio banko "padaliniai" veikiantys įstatymų numatytuose rėmuose ir tiesiogiai dirbantys su klientais.

[index]

Jei nebūtų įstatymais numatytų prievolių, komerciniai bankai apskritai nepriiminėtų nė vieno indėlio - jiems jų nereikia. Iš esmės komerciniai bankai yra ne kas kita, kaip privatūs (dažniausiai, bet nebūtinai) centrinio banko "padaliniai" veikiantys įstatymų numatytuose rėmuose ir tiesiogiai dirbantys su klientais.

Iš esmės taip. Tada jie skolintųsi tik iš centrinio banko ir pinigus perskolintų. Dabar gi finansavimas išdalintas: skolinimasis iš centrinio banko, indėlininkų, kitų bankų, kapitalas. Dėl to sunaikinami tik pinigai grįžtantis į centrinį banką, o dabartinėmis sąlygomis vėl iš jo pasiskolinti komerciniai bankai gali dar pigiau. Dėl to pinigų trūkumo bankai kaip ir nejaustų jei ne jų nevykusios anksčiau padarytos investicijos dėl kurių jie sunkiai atitinka reikalavimus ir net turėdamos pinigų bijo juos skolinti.

[Tomas]

Dar sykį kartoju - komercinis bankas išduodamas paskolą nieko neperskolina.

[index]

Dar sykį kartoju - komercinis bankas išduodamas paskolą nieko neperskolina.

1. O tai kokius pinigus jis skolina?

2. Kur dingsta indėlininkų indėliai ir banko kapitalas jei jie nėra perskolinami?

[andyour]

Jei nebūtų įstatymais numatytų prievolių, komerciniai bankai apskritai nepriiminėtų nė vieno indėlio - jiems jų nereikia. Iš esmės komerciniai bankai yra ne kas kita, kaip privatūs (dažniausiai, bet nebūtinai) centrinio banko "padaliniai" veikiantys įstatymų numatytuose rėmuose ir tiesiogiai dirbantys su klientais.

Komerciniai bankai išduodami paskolą, prieš tai pasiskolina ją iš centrinio banko, ar taip? CB tiesiog įrašo į banko sąskaita skačius, o jei reikia atspausdina grynų? O indėlių palūkanas kas apmoka, pats komercinis bankas iš savo pelno, sugeneruoto iš paskolų?