Pasaulio ekonomikos aktualijos

[sankauskas]

Vartojimas vartojimui nelygu, estai važinėja naujais auto, rumunai grabais.

Estams lengiau įpirkti naują automobilį. Beveik visą kitą lengviau įpirkti rumunams.


Kaip dažnai tu perki naują automobilį?

[Gator]

Actual Individual Consumptionconsists of goods and services actually consumed by individuals - tai suprantu AIC yra viso išleisti vartojimui pinigai?

Tokiu atveju kuo čia dėtas automobilis? Ta prasme jei estai net ir daug brangesnius automobilius perka, tai atmetus automobilį, Rumunai netgi dar labiau triuškintų pagal AIC.

Ir kodėl rumunams lenbviau įpirkti viską nei estams? Juk estų pajamos yra daugiau didesnės už rumunų, poalyginus su kiek kainos estijoj didesnės nei pas rumunus. Tai gaunasi, kad estams lengviau viską įprkti.

Bet ir tai AIC juk ne įperkamumo duomuo, o kiek absoliučiais skaičiais suvartota buvo. Gaunasi, kad rumunai su mažesnėmis pajamomis suvartojo daugiau nei estai...

[deep'as]

O lietuviai su varganomis pajamomis vartoja beveik tiek pat kiek airiai. Ypatingai lietuviai suvartoja daug svietimo paslaugu nes jos yra pigios ir gausiai prieinamos kiekvienam baznytkaimy. Vartotojiska visuomene

[John]

Actual Individual Consumptionconsists of goods and services actually consumed by individuals - tai suprantu AIC yra viso išleisti vartojimui pinigai?

Tokiu atveju kuo čia dėtas automobilis? Ta prasme jei estai net ir daug brangesnius automobilius perka, tai atmetus automobilį, Rumunai netgi dar labiau triuškintų pagal AIC.

Ir kodėl rumunams lenbviau įpirkti viską nei estams? Juk estų pajamos yra daugiau didesnės už rumunų, poalyginus su kiek kainos estijoj didesnės nei pas rumunus. Tai gaunasi, kad estams lengviau viską įprkti.

Bet ir tai AIC juk ne įperkamumo duomuo, o kiek absoliučiais skaičiais suvartota buvo. Gaunasi, kad rumunai su mažesnėmis pajamomis suvartojo daugiau nei estai...

Čia matyt prisideda visokie niuansai, kaip kad sveikatos apsaugos sistema, rūpyba, visokios kompensacijos už šildymus ir panašūs reikalai. Bet šiaip būtų labai įdomu pamatyti, kur tiksliai Lietuva prisideda daugiausiai taškų.

[MedinisStrazdas]

Rumunija geriau varo uz Estija? Idomu idomu

Actual Individual Consumption įskaičiuoja ir individualų valstybės varotjimą, pvz kompensacijas už šildymą ar vaistus. Todėl pvz lietuvoje yra toks atotrūkis kur yra namų ūkių varitojimas ir actual individual consumption. Pas mus daugiau kompensacijų. Nesu tikrais kaip Rumunijoje.

Spėju, kad didele dalimi lemia tai, kad sunku suvaldyti riziką dalinant paskolas kitoje šalyje, Skolos administravimas taip pat brangsta, ne viską gali padaryti remote.

Dar reikia pridėti kitos šalies įstatiminę bazę, kuri ypač mūsų atveju dažnai keičiasi ir prie jos reikai taikytis.

O lietuviai su varganomis pajamomis vartoja beveik tiek pat kiek airiai. Ypatingai lietuviai suvartoja daug svietimo paslaugu nes jos yra pigios ir gausiai prieinamos kiekvienam baznytkaimy. Vartotojiska visuomene

Airių pajamos irgi gana varganos, nebent dirbi tam tikrose multinationaluose. Airių BVP yra tax haven burbulo pagrindu, realiai nėra jie ten pasieke ES vidurkio ir panašiai kaip Lietuva laikosi.

[deep'as]

Airių pajamos irgi gana varganos, nebent dirbi tam tikrose multinationaluose. Airių BVP yra tax haven burbulo pagrindu, realiai nėra jie ten pasieke ES vidurkio ir panašiai kaip Lietuva laikosi.

Airiu pajamos nesiekia ES vidurkio, kazkas neregeto!

[Milwaukee]

Airiu pajamos nesiekia ES vidurkio, kazkas neregeto!

Antra pagal branguma EU Airija ta. Dar vienas naujas
https://ec.europa.eu/eurostat/en/web...Rm0OEUj5v1NV48

[Lettered]

Estams lengiau įpirkti naują automobilį. Beveik visą kitą lengviau įpirkti rumunams.


Kaip dažnai tu perki naują automobilį?

Kas 5-7 metus, o rumunai perka kas tiek pat laiko 20 metų senumo auto, kas gaunasi vartoja daugiau, ar tiek pat?

[Tomas]

Kas 5-7 metus, o rumunai perka kas tiek pat laiko 20 metų senumo auto, kas gaunasi vartoja daugiau, ar tiek pat?

Pabandyk kada per street view pažiūrėti kaip šiais laikais atrodo Rumunija, ir kokiu transportu važinėja.

[Lettered]

Pabandyk kada per street view pažiūrėti kaip šiais laikais atrodo Rumunija, ir kokiu transportu važinėja.

Nereikia ir street view, užtenka oficialią statistiką atsidaryti ir matai, kokioje šiknoje rumunai sėdi.

https://www.acea.be/statistics/artic...-registrations

[sankauskas]

JK įstojo į garbingą 100% debt club

The ONS also said the latest borrowing figures showed UK government debt as a percentage of gross domestic product (GDP) has exceeded 100 per cent for the first time since 1963.

Debt levels at the end of May were 100.9 per cent of GDP, standing at £1.95 trillion – up by a fifth, or £173.2bn, on the same period in 2019.

http://www.independent.co.uk/news/bu...l%3famp?espv=1

[Tomas]

Kam tai rūpi?

[sankauskas]

Ko gero žmonėms, kuriems reikės gražinti.

[Eikantas X]

Ko gero žmonėms, kuriems reikės gražinti.

Sure, mate, sure.
(vertimas: be abejo, bičiuli, be abejo).

Global Debt and Parallel Universe
Jean Baudrillard
http://ctheory.net/ctheory_wp/global...llel-universe/

[sankauskas]

Sure, mate, sure.
(vertimas: be abejo, bičiuli, be abejo).

Global Debt and Parallel Universe
Jean Baudrillard
http://ctheory.net/ctheory_wp/global...llel-universe/

Biškiuka juokinga, kad straipsnis pasirodė 1996-aisiais. Nuo tada JAV skola (65,2%) stabiliai ir ženkliai mažėjo gerus 5 metus iki 54,8% 2001-aisiais. Ir tik per globalią 2009-ųjų krizę pasiekė 1996-ųjų lygį.

[Lettered]

Ko gero žmonėms, kuriems reikės gražinti.

Grąžinti kam? Centriniam bankui atspausdintus pinigus?

[themanual]

Grąžinti kam? Centriniam bankui atspausdintus pinigus?

Tai santykinai toks skolų grąžinimas labiausiai ir kainuoja pilkajai masei, o ne vienam procentui, todėl turėtų šiek tiek rūpėti. Aišku skola didėja dėl ekonomikos gelbėjimo pandemijos metu ir jeigu tai padės išsaugoti maksimaliai daug ekonomikos, tuomet tai yra pateisinama. Bet jei skola sparčiai didės toliau ir pasibaigus brexitui, tuomet kritus pasitikėjimui ekonomika pradės kentėti kapitalas, kuris tiesiog pradės trauktis iš UK.

Savo skola gali nesirūpinti tik amerikiečiai, nes USD yra pasaulio rezervinė valiuta ir visi tiesiog per daug jos prikaupę. USA skola didėja ir mažėja pagrinde nuo tvarkaraščio ir nuo to koks deficitas biudžete suplanuojamas. Nieks taip kaip pas mus Lietuvoje nesvarsto, kad gal skola per didelė ir reiktų veržtis diržus, taip pat ir visokie dėdės iš Briuselio nenurodinėja.

[Lettered]

Tai santykinai toks skolų grąžinimas labiausiai ir kainuoja pilkajai masei, o ne vienam procentui, todėl turėtų šiek tiek rūpėti. Aišku skola didėja dėl ekonomikos gelbėjimo pandemijos metu ir jeigu tai padės išsaugoti maksimaliai daug ekonomikos, tuomet tai yra pateisinama. Bet jei skola sparčiai didės toliau ir pasibaigus brexitui, tuomet kritus pasitikėjimui ekonomika pradės kentėti kapitalas, kuris tiesiog pradės trauktis iš UK.

Savo skola gali nesirūpinti tik amerikiečiai, nes USD yra pasaulio rezervinė valiuta ir visi tiesiog per daug jos prikaupę. USA skola didėja ir mažėja pagrinde nuo tvarkaraščio ir nuo to koks deficitas biudžete suplanuojamas. Nieks taip kaip pas mus Lietuvoje nesvarsto, kad gal skola per didelė ir reiktų veržtis diržus, taip pat ir visokie dėdės iš Briuselio nenurodinėja.

Centrinių bankų atspausdintų pinigų niekam nereikia grąžinti, grąžinti reikia, jei valstybė skolinasi užsienio rinkose ir dar kita valiuta. Jei vieni kitiems tik skolintų turimus pinigus, o ne spausdintų, tada ir bendra pasaulio skola nedidėtų, o būtų tokia pat.

[themanual]

Centrinių bankų atspausdintų pinigų niekam nereikia grąžinti, grąžinti reikia, jei valstybė skolinasi užsienio rinkose ir dar kita valiuta. Jei vieni kitiems tik skolintų turimus pinigus, o ne spausdintų, tada ir bendra pasaulio skola nedidėtų, o būtų tokia pat.

Na aš mieliau padėčiau grąžinti valstybei skolą už savus pinigus, nei kad mano pinigai atitinkama verte prarastų perkamąją galią, nes ją praras ne tik mano dabar turimi pinigai, bet ir uždarbis kurį gausiu kitą mėnesį

[Lettered]

Na aš mieliau padėčiau grąžinti valstybei skolą už savus pinigus, nei kad mano pinigai atitinkama verte prarastų perkamąją galią, nes ją praras ne tik mano dabar turimi pinigai, bet ir uždarbis kurį gausiu kitą mėnesį

Na pinigai pastarajį dešimtmetį tiek ES, tiek JAV liejasi laisvai, šiais metais iš vis bus pinigų lietus, bet infliacija juokinga, valstybėms niekaip nepavyksta pasiekti norimų 2%.
Ekonomika nesisuka apie kojinėse laikančius pinigus, jie kaip tik ekonomikos stabdis, nes išima pinigus iš rinkos. Be tos skolos ir jūsų alga nebūtų tokia didelė, nepamirškit to prieš ruošdamasis tas skolas padėti grąžinti.