Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Pasaulio ekonomikos aktualijos

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė andyour Rodyti pranešimą
    Skatininamieji pinigai skirti konkrečiai bankams. Valstybė išlošia tik simboliškai pigiau jų pasiskolindama.
    Nežinau ar artimos nuliui-neigiamos palūkanos yra "simboliškai pigiau". Vis dėlto, pinigai realią ekonomiką pasiekia sunkiai, nes:
    1) Bankai užreguliuoti negyvai ir jiems sunku paskolinti nors kiek rizikingiau;
    2) Ekonomikai augant vangiai privatus verslas natūraliai turi mažiau poreikio skolintis ir investuoti;
    3) Vyriausybės net prie neigiamų palūkanų "taupo", nes tiesiog durni.
    Post in English - fight censorship!

    Comment


      /\ Įdomu, kokią maksimalią sumą galėtų Lietuvai paskolinti? Ar nebūtų galima refinansuoti apskritai visas skolas ir daugiau nebemokėti palūkanų. Taip pat pasiskolinti ir į priekį, atsižvelgiant, kad vis tiek valstybė dar skolinsis.

      Comment


        Maksimalią sumą apibrėžia Lietuvos Respublikos Fiskalinės drausmės įstatymas, tas pats, kur kadencijos pradžioje Butkevičius sakė, kad labai blogas, bet Kaalycija taip ir neatšaukė.

        Comment


          Šitoje temoje, rodos, buvo galbama apie darbuotojų imigraciją. Kultūriškai artima šalis – Nepalas .

          Lietuvos tragedija verčia verslininkus gręžtis į egzotines šalis
          Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/verslas/verslas/....d?id=72176762

          Nepaliečiai daugiausia dirba mūrininkais ir virėjais. Jų reikalingumo paslaptis, matyt, ne kažkokia ypatinga kvalifikacija, o mažesni reikalavimai atlyginimui.

          Nepalo valdžia yra nustačiusi, kad nuo šių metų vasario arbatos plantacijose dirbanties asmenims minimalus mėnesinis užmokestis yra apie 53 eurus (6375 Nepalo rupijos) arba minimalus dienos užmokestis apie 1,9 euro (228 Nepalo rupijos). Nuo šių metų liepos 16 d. minimalus uždarbis plantacijose ir arbatos perdirbimo įmonėse pakeliamas iki 59 eurų (7 075 Nepalo rupijos).
          Po 59 eurų atlyginimo 380 eurų jiems turbūt atrodo kosmosas.
          Paskutinis taisė senasnamas; 2016.09.08, 09:49.

          Comment


            Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
            Šitoje temoje, rodos, buvo galbama apie darbuotojų imigraciją. Kultūriškai artima šalis – Nepalas .

            Lietuvos tragedija verčia verslininkus gręžtis į egzotines šalis
            Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/verslas/verslas/....d?id=72176762

            Nepaliečiai daugiausia dirba mūrininkais ir virėjais. Jų reikalingumo paslaptis, matyt, ne kažkokia ypatinga kvalifikacija, o mažesni reikalavimai atlyginimui.
            Daugiau iš jokių kitų šalių statybininkai nenori važiuoti, nepaliečiai kol kas dar nežino, kas jų laukia. Pvz. ukrainiečiai statybininkai kaiminystėje dirbo mėn. pusvelčiui, po to kelis mėn. iš vis nieko jiems nemokėjo, kol patys neapsikentę išėjo. Ir taip sukasi ratas, kol atsiranda dirbančių už ačiū. Aišku paprasčiau būtų samdyti lietuvius, bet jie, deja, jau nebedirba nemokamai.
            Po 59 eurų atlyginimo 380 eurų jiems turbūt atrodo kosmosas.
            Kai pamatys išlaidas, greitai supras, kad tėvynėje galbūt ne taip ir blogai buvo.
            Flickr

            Comment


              Parašė andyour Rodyti pranešimą
              /\ Įdomu, kokią maksimalią sumą galėtų Lietuvai paskolinti? Ar nebūtų galima refinansuoti apskritai visas skolas ir daugiau nebemokėti palūkanų. Taip pat pasiskolinti ir į priekį, atsižvelgiant, kad vis tiek valstybė dar skolinsis.
              Tie kurie yra paskolinę Lietuvai už 8-9% tikrai nesutiks gauti anksčiau. Visas pasaulis neturi kur pinigų dėti
              Nepirk iš Decathlon, Ritter Sport, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų, ypač Kalnapilis myžalų,
              Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo

              Comment


                Jau iš Bangladešo vežė vargšes siuvėjas. Tai tos atsižegnojo net nepradėjusios dirbti.

                Comment


                  Parašė Arunasx Rodyti pranešimą
                  Tie kurie yra paskolinę Lietuvai už 8-9% tikrai nesutiks gauti anksčiau. Visas pasaulis neturi kur pinigų dėti
                  Man rodos, kad niekas neskolina ilgiau kaip 10 metų. Skolos bus paimtos skirtingu laiku ir nuolat pratęsinėjamos, toliau "sėkmingai" mokant 8-9%.
                  Skolas anksčiau grąžinti turėtų būti galima, bet su palūkanomis. Tuomet dar grąžintume ir palūkanas. Tada valstybės skola išaugtų tuos 8-9%(pridedant minusines palūkanas), bei nebereiktų mokėti kasmetinių palūkanų. Sutaupome ir tuo pačiu atsiranda valstybėje pinigų. Gal net nebereikėtų papildomai skolintis, nes sumokame palūkanų apie 0.5 milijardo eurų kasmet. http://www.2g.lt/
                  Paskutinis taisė andyour; 2016.09.08, 10:33.

                  Comment


                    Parašė andyour Rodyti pranešimą
                    Man rodos, kad niekas neskolina ilgiau kaip 10 metų. Skolos bus paimtos skirtingu laiku ir nuolat pratęsinėjamos, toliau "sėkmingai" mokant 8-9%.
                    Skolas anksčiau grąžinti turėtų būti galima, bet su palūkanomis. Tuomet dar grąžintume ir palūkanas. Tada valstybės skola išaugtų tuos 8-9%(pridedant minusines palūkanas), bei nebereiktų mokėti kasmetinių palūkanų. Sutaupome ir tuo pačiu atsiranda valstybėje pinigų. Gal net nebereikėtų papildomai skolintis, nes sumokame palūkanų apie 0.5 milijardo eurų kasmet. http://www.2g.lt/
                    Ar pats sugalvojai kad senų skolų dengimui ima/ims naujas paskolas su tais pačiais 8-9% ? Netikiu tikrai.
                    Nepirk iš Decathlon, Ritter Sport, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų, ypač Kalnapilis myžalų,
                    Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo

                    Comment


                      /\ Kol sueis terminai, bus jau pabrangę pinigai. Arba ne.
                      Jeigu valstybė vis tiek kas met kažkiek skolinasi, tai tada geriau skolintis į priekį be palūkanų. Kol tos palūkanos nepradėjo augti.
                      Paskutinis taisė andyour; 2016.09.08, 10:57.

                      Comment


                        Parašė Lettered Rodyti pranešimą
                        Daugiau iš jokių kitų šalių statybininkai nenori važiuoti, nepaliečiai kol kas dar nežino, kas jų laukia. Pvz. ukrainiečiai statybininkai kaiminystėje dirbo mėn. pusvelčiui
                        "Į Lietuvą jokie imigrantai nevažiuoja, tik va kaimyniniam name keli ukrainičiai dirba"

                        Comment


                          Parašė Eidvis Rodyti pranešimą
                          "Į Lietuvą jokie imigrantai nevažiuoja, tik va kaimyniniam name keli ukrainičiai dirba"
                          Bet tai parodo, kad ne įstatymas ar teisės aktai jiems neleidžia čia važiuoti, nes kitaip ir tų kelių čia nebūtų. Nevažiuoja, nes nėra čia ko važiuoti. Pramonė ir ūkis auga minimaliai. Lietuviškais atlyginimais irgi nelabai ką priviliosi, o dar faktas, kad 400 km atstumu nuo Lietuvos ( išskyrus į rytus) visur gali uždirbt daugiau nei čia.

                          Comment


                            /\
                            tai nelabai ką parodo, kad kažką pamatyt geriausia žiūrėt į statistiką, 2013 m. į Lietuvą atvažiavo 413 ukrainiečių, pernai bene trigubai daugiau - 1149. Įstatymai yra kol kas pakankamai griežti - ukrainietis negali šiaip atvykti ir įsidarbinti, jis čia turi turėti darbą, praeiti pora mėnesių trunkančias biuriokratines procedūras, o darbas jam gali būti siūlomas tik tuo atveju, kai į tą vietą neatsiranda darbuotojas iš Lietuvos (per darbo biržą ir pan.). Tai yra labai sudėtinga sistema, jeigu ukrainietis į Lietuvą galėtų imigruoti taip pat laisvai, kaip lietuvis į Švediją, tai ir atitinkami srautai būtų. Tačiau to žinoma nereikia. Nereikia per laisvų įstatymų, kad važiuotų belenkas. Tačiau esmė, kad mums reikia galvoti kaip pritraukti kvalifikuotus specialistus. Jie nesimėto ir norint juos pritraukti - reikia kažkiek padirbėti, o ne sakyti 'matot, kaip niekas nevažiuoja'. Jeigu jau nesugebama ties tuo absoliučiai nieko padaryti, kai galima būtų padaryti tikrai daug, tai bent jau įstatymus reikėtų pakoreguoti, kad bent jau tokiems žmonėms netrukdyti atvykti patiems.

                            Comment


                              Kvalifikuoti žmonės tikisi, kad už darbą jiems bus mokama. Čia didžiausia problema.
                              It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                              Comment


                                Parašė Eidvis Rodyti pranešimą
                                /\
                                tai nelabai ką parodo, kad kažką pamatyt geriausia žiūrėt į statistiką, 2013 m. į Lietuvą atvažiavo 413 ukrainiečių, pernai bene trigubai daugiau - 1149.
                                2015 metais Lenkijoje dirbo 720 000 užsieniečių, 98% iš jų ukrainiečiai, kurie uždirbo virš 8 mlrd. zlotų.
                                W zeszłym roku Polacy pracujący za granicą przekazali do kraju równowartość ponad 16 mld zł - wynika z danych Narodowego Banku Polskiego. Ale i my daliśmy zarobić imigrantom z Ukrainy, i to ponad 8 mld zł
                                http://wyborcza.biz/biznes/1,147666,...Redirects=true

                                Comment


                                  Parašė Eidvis Rodyti pranešimą
                                  /\
                                  tai nelabai ką parodo, kad kažką pamatyt geriausia žiūrėt į statistiką, 2013 m. į Lietuvą atvažiavo 413 ukrainiečių, pernai bene trigubai daugiau - 1149. Įstatymai yra kol kas pakankamai griežti - ukrainietis negali šiaip atvykti ir įsidarbinti, jis čia turi turėti darbą, praeiti pora mėnesių trunkančias biuriokratines procedūras, o darbas jam gali būti siūlomas tik tuo atveju, kai į tą vietą neatsiranda darbuotojas iš Lietuvos (per darbo biržą ir pan.). Tai yra labai sudėtinga sistema, jeigu ukrainietis į Lietuvą galėtų imigruoti taip pat laisvai, kaip lietuvis į Švediją, tai ir atitinkami srautai būtų. Tačiau to žinoma nereikia. Nereikia per laisvų įstatymų, kad važiuotų belenkas. Tačiau esmė, kad mums reikia galvoti kaip pritraukti kvalifikuotus specialistus. Jie nesimėto ir norint juos pritraukti - reikia kažkiek padirbėti, o ne sakyti 'matot, kaip niekas nevažiuoja'. Jeigu jau nesugebama ties tuo absoliučiai nieko padaryti, kai galima būtų padaryti tikrai daug, tai bent jau įstatymus reikėtų pakoreguoti, kad bent jau tokiems žmonėms netrukdyti atvykti patiems.
                                  Vietiniai kvalifikuoti darbuotojai be darbo sėdi, arba dirba darbą neatitinkantį jų kvalifikacijos ir galiausiai neapsikentę tokios padėties emigruoja. Tai kur čia matoma vietą užsieniečiui kvalifikuotam darbuotojui?

                                  Comment


                                    Parašė Zilvis3 Rodyti pranešimą
                                    Vietiniai kvalifikuoti darbuotojai be darbo sėdi, arba dirba darbą neatitinkantį jų kvalifikacijos ir galiausiai neapsikentę tokios padėties emigruoja. Tai kur čia matoma vietą užsieniečiui kvalifikuotam darbuotojui?
                                    Pvz.: IT žmonių trūkumas yra 500-1000 per metus. Ar daug matei sėdinčių be darbo?
                                    Ir jei nebūtų trūkumo, gal būt būtų dar didesnis poreikis, nes užsienio įmonės intensyviau plėstusi.
                                    Nepirk iš Decathlon, Ritter Sport, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų, ypač Kalnapilis myžalų,
                                    Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo

                                    Comment


                                      Parašė Arunasx Rodyti pranešimą
                                      Pvz.: IT žmonių trūkumas yra 500-1000 per metus. Ar daug matei sėdinčių be darbo?
                                      Ir jei nebūtų trūkumo, gal būt būtų dar didesnis poreikis, nes užsienio įmonės intensyviau plėstusi.
                                      Kas būtų, jeigu būtų... Trūkumas ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, UK, Norvegijoje ir visur kitur.
                                      Bet jei žiūrėsim į bendrą skaičių darbuotojų, tai trūkumo dar nėra, kitaip nebūtų tokios didelės emigracijos.
                                      Flickr

                                      Comment


                                        Parašė Zilvis3 Rodyti pranešimą
                                        Vietiniai kvalifikuoti darbuotojai be darbo sėdi, arba dirba darbą neatitinkantį jų kvalifikacijos ir galiausiai neapsikentę tokios padėties emigruoja. Tai kur čia matoma vietą užsieniečiui kvalifikuotam darbuotojui?
                                        Gal mes gyvenam skirtingose Lietuvose, tačiau toje Lietuvoje kur aš gyvenu kvalifikuoti specialistai be darbo nesėdi. Tiesą sakant net ir nekvalifikuoti nesėdi, darbą turi visi kas nori. Antra vertus aš puikiai suprantu, kad kol kas nėra didelės imigracijos bangos. Kol kas nėra netgi didelio darbuotojų trūkumo, tačiau labai tikiuosi, kad mūsų valdžia kažkada pradės vadovautis ne tai, kas yra šiandien, o žiūrėti kas bus rytoj. Įstatymai ir reformos būtent ir turėtų būti kuriami atsižvelgiant į tendencijas ir poreikius, kurie bus po kelių metų, o ne jau traukiniui nuvažiavus bandyti jį vytis. Ir apskritai aš kalbu apie ilgalaikę imigracinę politiką, kuri turėtų veikti dešimtmečiai, o ne 'šiemet'.
                                        Paskutinis taisė Eidvis; 2016.09.09, 08:33.

                                        Comment


                                          Parašė Eidvis Rodyti pranešimą
                                          Gal mes gyvenam skirtingose Lietuvose, tačiau toje Lietuvoje kur aš gyvenu kvalifikuoti specialistai be darbo nesėdi. Tiesą sakant net ir nekvalifikuoti nesėdi, darbą turi visi kas nori. Antra vertus aš puikiai suprantu, kad kol kas nėra didelės imigracijos bangos. Kol kas nėra netgi didelio darbuotojų trūkumo, tačiau labai tikiuosi, kad mūsų valdžia kažkada pradės vadovautis ne tai, kas yra šiandien, o žiūrėti kas bus rytoj. Įstatymai ir reformos būtent ir turėtų būti kuriami atsižvelgiant į tendencijas ir poreikius, kurie bus po kelių metų, o ne jau traukiniui nuvažiavus bandyti jį vytis.
                                          Įstatymais nei emigraciją sustabdysi, nei imigraciją padidinsi, gyvename bendroje ES darbo rinkoje, tad vienintelis variantas pritraukti darbuotojus yra padidinti konkurencingumą.
                                          Flickr

                                          Comment

                                          Working...
                                          X