Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Pasaulio ekonomikos aktualijos

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė Tomas Rodyti pranešimą
    Realybėje bankai pirma išduoda paskolas, o paskui sprendžia kapitalizacijos klausimą. Jei reikia - su to paties CB pagalba (tiesa ta CB pagalba paprastai bankui būna brangiausias būdas).

    Šiaip nėra ko plėstis - esu čia dėjęs nuorodų į BISo, FEDo ir pan. dokumentus. Taip veikia finansų sistema. Kitas dalykas, kad ekonomikos vadoveliuose rašomos nesamonės. Paskui tokie kaip Soros'as ir naudojasi aplinkinių bukumu
    CB gali padėti, o gali ir nepadėti.

    Beje, tai kiek suprantu jis tavo nuomone daro būtent tai už ką visą laiką ir agituoji. Kitaip tariant, kame tada problemos?

    Comment


      Parašė a_p Rodyti pranešimą
      CB gali padėti, o gali ir nepadėti.
      Jei komercinio banko veiksmuose "nėra nusikaltimo sudėties" - padės, nes CB viena funkcijų - užtikrinti sklandžią sistemos veiklą.

      Beje, tai kiek suprantu jis tavo nuomone daro būtent tai už ką visą laiką ir agituoji. Kitaip tariant, kame tada problemos?
      Problema požiūryje Į komercinių bankų kreditą visi žiūri kaip į savaime suprantamą dalyką, tuo tarpu analogišką valstybės išlaidų finansavimą ("iš oro") - kaip į kažkokią katastrofą, todėl vyriausybės vykdančios aktyvią fiskalinę politiką daro visokias abrakadabras, slepiasi po "skolinimosi" sąvoka ir t.t. ir pan.

      Eurosistema apskritai yra unikalus nesusipratimas. T.y. ECB be jokių parkių finansuoja komercinius bankus, bet griežtai atsisako finansuoti vyriausybes. T.y. valstybės degraduotos į UAB'o lygį, apie ką jau ne kartą ir rašiau. Dėl to dabar visi ir kenčia
      It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

      Comment


        O dabar palyginkit Italijos ir Ispanijos bedarbystę. O kad visi pasaulinio lygio 'ekonomystai' trimitavo, jog Italija pirmoji turi kristi po Graikijos... O kad trimituota, toliau Italija, Belgija ir Airija...
        O žiūrim ką turim, kaip ir spėjau (jokiu būdu neprognozavau, jog taip ir nutiks; nesu Vanga) dėl Italijos stiprių eksporto fundamentų (nors ir prasiskolinusi daugiau nei Pirėnai), ta skola yra niekis, kai ekonomika yra efektyvi. Taip italai turėjo problemų su bondais, bet ar tai tampa kertine problema, kai Italijos ekonomika yra subalansuota daugiau mažiau lyginant su Ispanija? Ir pasireiškė, jog Roubini spėjimai tėra Nostradamuso vizijos apie ateitį...
        Kopenhaga/Roskildė / Stokholmas I II III IV
        Dordrechtas/Haarlemas
        Nesebaras/Plovdivas
        Kiolnas

        Comment


          Baltijos šalių precedentas (idealusis taupymo tipas) po nedidelės pertraukos vėl figūruoja JAV vidaus politikos ideologiniuose debatuose:

          CNN'S ZAKARIA AND THE AUSTERITY MYTH

          As Dan Mitchell of the Cato Institute has pointed out, those few European nations that have actually slashed the size of their government significantly--the Baltic states of Lithuania, Latvia, and Estonia--have experienced economic recovery. Those who have practiced “faux austerity” have failed. And the rapid increase in government spending over the previous five years in those countries has much to do with how the economic crisis started in the first place.
          http://www.breitbart.com/Big-Journal...Austerity-Myth
          blaivumas išlaisvina

          Comment


            Baltijos šalių būdas ne visiems tinka - ir ne tik dėl socialinių priežasčių. Jos mažos ir nereikia kosminių rinkų, kad neblogai laikytųsi iš eksporto. Pavyzdžiui, Lietuvos pagrindinės eksporto partnerės per krizę neblogai laikėsi, todėl Lietuva turėjo kur parduoti savo prekes ir generuoti augimą. Jei masiškai taupyti pradės stambios šalys, tą pajus visi. Kol pats taupai, o kaimynai išlaidauja, gali jiems kažką pardavinėti, o kai visi taupo, iš kur paimti pirkėjų?

            Comment


              andyour: Jeigu tau užkliuvo cocos buteliukas už porą litų, tai ką besakyti apie baką degalų, vakarą alaus bare, pietus kavinėje, poilsį egzotiškoje šalyje ir t.t.
              Pilno bako degalų nori 7 mlrd. žmonių. Kas būtų, jei visi ne tik norėtų, bet ir galėtų?
              andyour:Tau patinka mažiau dirbti ir namie daugiau sedėti prie kokio televizoriaus ar internete?
              Aš rašau apie pasaulį, o tu apie mane
              Tomas:Australija, nepaisant kai kurių pastarųjų dešimtmečių liberaliųjų nukrypimų, yra viena sėkmingiausiai funkcionuojančių civilizuoto pasaulio šalių.
              Kiek girdėjau, jie turi problemų su nekilnojamojo turto burbulu. Aišku, su Ispanija nėra ko lyginti, bet paskolų yra rimtai pridalinę.
              Tomas:Bankai apskritai neskolina "turimų" pinigų. Kai tu kreipiesi į banką paskolos ir bankas nusprendžia ją tau duoti, jis elementariai atidaro tau "indėlio" sąskaitą ir į ją įrašo (iš oro) paskolos sumą. Tavo indėlio sąskaita bankas įsitraukia į savo balansą prie pasyvų, o paskolą - prie aktyvų. Viskas - gali eit ir naudotis savo tik ką atsiradusiais, dar kvepiančiais litais (eurais, doleriais ir t.t.).
              Trumpai kalbant - komerciniai bankai turi "licenziją gaminti pinigus". Ir kol tai nesuvokiama - nėra prasmės toliau diskutuoti apie pinigų kiekio reguliavimą, pinigų spausdinimą, infliaciją ir t.t. ir pan.
              Taigi yra tas vadinamas multiplikatorius. Tiksliai nežinau, bet spėju, kad bankas galėtų paskolinti 100 litų, tai turi turėti 10 litų realių pinigų, tai yra indėlių. Tą multiplikatorių kaitaliojant ir veikiamos skolinimo apimtys.
              Įdomiausia tai, kad bankai iš paskolų uždirbtų net neimdami palūkanų. Apie tai, rodos, vadovėliai nerašo. Juk skolina ne realius pinigus, o virtualius (elektroninis įrašas). O paskolos grąžinamos realiais pinigais, kurių norint gauti reikia dirbti. Va čia tai verslas . Ir dar reikia paskolą grąžinti su palūkanomis, atseit dėl infliacijos. O kas tą infliaciją sukelia? Tarkim, yra rinkoje 100 litų ir dešimčiai žmonių išskolinama po 10 Lt. Sutariama, kad skolininkai turės grąžinti po 11 Lt. Iš kur paimti po tą papildomą litą, jei išspausdinta tik 100 litų . Reikia prispausdinti naujų. Ką reiškia pinigų spausdinimas mes žinom. O realybėje juk aiškinama atvirkščiai - palūkanos mokamos, kad kompensuotų infliaciją. Manau, kad šariato normos, kurios draudžia skolinti už palūkanas, visai neblogas dalykas. Turbūt viso pasaulio šalyse referendumo tuo klausimu baigtis būtų aiški.

              Comment


                Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
                Ir dar reikia paskolą grąžinti su palūkanomis, atseit dėl infliacijos. O kas tą infliaciją sukelia? Tarkim, yra rinkoje 100 litų ir dešimčiai žmonių išskolinama po 10 Lt. Sutariama, kad skolininkai turės grąžinti po 11 Lt. Iš kur paimti po tą papildomą litą, jei išspausdinta tik 100 litų . Reikia prispausdinti naujų. Ką reiškia pinigų spausdinimas mes žinom. O realybėje juk aiškinama atvirkščiai - palūkanos mokamos, kad kompensuotų infliaciją. Manau, kad šariato normos, kurios draudžia skolinti už palūkanas, visai neblogas dalykas. Turbūt viso pasaulio šalyse referendumo tuo klausimu baigtis būtų aiški.
                Na, jau senai sugalvota kaip tą šariato normą apeiti. Su visų mulų palaiminimu. Čia panašiai kaip su musulmonų antipodais žydais: irgi prisigalvoję kruvą griežčiausių taisyklių ir dar didesnę krūvą "legalių" apėjimo būdų. Čia kažkoks bendražmogiškas polinkis į saviapgaulę.

                Vienaip ar kitaip, prie esamos ekonominės santvarkos tam tikra infliacija yra pageidaujama. Blogai kai ji maža, taip pat blogai kai didelė. Centrinio banko darbas yra ją palaikyti optimaliame lygyje.

                Comment


                  Parašė a_p Rodyti pranešimą
                  Kiek rašo "internetas" ten toli gražu nėra taip gerai kaip pasakojama.
                  Bet jie nemiršta, gyvi Vadinasi registruojasi gauti pašalpai.

                  Comment


                    Parašė tivoli Rodyti pranešimą
                    O dabar palyginkit Italijos ir Ispanijos bedarbystę. O kad visi pasaulinio lygio 'ekonomystai' trimitavo, jog Italija pirmoji turi kristi po Graikijos... O kad trimituota, toliau Italija, Belgija ir Airija...
                    O žiūrim ką turim, kaip ir spėjau (jokiu būdu neprognozavau, jog taip ir nutiks; nesu Vanga) dėl Italijos stiprių eksporto fundamentų (nors ir prasiskolinusi daugiau nei Pirėnai), ta skola yra niekis, kai ekonomika yra efektyvi. Taip italai turėjo problemų su bondais, bet ar tai tampa kertine problema, kai Italijos ekonomika yra subalansuota daugiau mažiau lyginant su Ispanija? Ir pasireiškė, jog Roubini spėjimai tėra Nostradamuso vizijos apie ateitį...
                    Roubinis jau tiek prisišnekėjęs, kad sunku į jo kalbas rimtai bežiūrėti.
                    Post in English - fight censorship!

                    Comment


                      Parašė andyour Rodyti pranešimą
                      Bet jie nemiršta, gyvi Vadinasi registruojasi gauti pašalpai.
                      Tai žinoma, ką jiems daryt jei darbų nėra?

                      Comment


                        Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
                        Taigi yra tas vadinamas multiplikatorius. Tiksliai nežinau, bet spėju, kad bankas galėtų paskolinti 100 litų, tai turi turėti 10 litų realių pinigų, tai yra indėlių. Tą multiplikatorių kaitaliojant ir veikiamos skolinimo apimtys.
                        Tas multiplikatorius egzistuoja tik ekonomikos vadovėliuose. Realiame gyvenime komerciniai bankai teikia tiek kreditu, kiek reikia tuo metu ekonomikai prie esamų sąlygų, o CB pagal poreikį papildo "base money". Augant ekonomikai automatiškai didėja "money supply", ekonomikai smunkant - mažėja. Visa tai aprašoma pasaulio šalių CB ir BIS'o dokumentuose.

                        Įdomiausia tai, kad bankai iš paskolų uždirbtų net neimdami palūkanų. Apie tai, rodos, vadovėliai nerašo. Juk skolina ne realius pinigus, o virtualius (elektroninis įrašas). O paskolos grąžinamos realiais pinigais, kurių norint gauti reikia dirbti. Va čia tai verslas . Ir dar reikia paskolą grąžinti su palūkanomis, atseit dėl infliacijos. O kas tą infliaciją sukelia? Tarkim, yra rinkoje 100 litų ir dešimčiai žmonių išskolinama po 10 Lt. Sutariama, kad skolininkai turės grąžinti po 11 Lt. Iš kur paimti po tą papildomą litą, jei išspausdinta tik 100 litų .
                        Čia vėlgi tik sąmokslo teorija apie tai, kaip visas pasaulis vergauja kumpanosiams bankininkams. Realybė yra gerokai sudėtingesnė. Šita teorija gal ir būtų teisinga, jei egzistuotų tik vienas paskolas dalinantis bankas. Bet jų yra žymiai daugiau. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad pinigai (kurių dauguma yra vienoks ar kitoks bankų kreditas) cirkuliuoja iš sąskaitos į sąskaitą, iš banko į banką. Ko nesupranta sąmokslo teorijų mėgėjai? To, kad indėlis bankui yra įsipareigojimas, kitaip sakant našta. Todėl joks bankas neperims indėlio iš kito banko (t.y. kito banko įsipareigojimų privačiam asmeniui ar įmonei) be atitinkamos "kompensacijos" aktyvais. Kai bankas A indėlį perveda į banką B, kartu jis privalo pervesti ir atitinkamą sumą iš savo rezervų bankui B. T.y. kiekviena banko išduota paskola turi realią vertę. Ir jei skolininkas bankrutuoja - bankas patiria realius nuostolius.

                        Reikia prispausdinti naujų. Ką reiškia pinigų spausdinimas mes žinom.
                        Čia tik jums atrodo, kad jūs žinot

                        Manau, kad šariato normos, kurios draudžia skolinti už palūkanas, visai neblogas dalykas. Turbūt viso pasaulio šalyse referendumo tuo klausimu baigtis būtų aiški.
                        Pasižiūrėkit į kalendorių. Dabar XXIa. jei ką.
                        Paskutinis taisė Tomas; 2012.05.05, 19:17.
                        It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                        Comment


                          Parašė Tomas Rodyti pranešimą
                          Čia tik jums atrodo, kad jūs žinot
                          Na, kai kurie tai matė savo nuosavomis akimis. Jei ka, tai šalimais yra kaimynu kur tai galima pamatyti ir šiandien.

                          O šiaip tai kaip tau atrodo, kur tie "prispausdinti" ir padalinti pinigai galiausiai atsiduria?

                          Comment


                            Be abejo ekonomikoje. Toks ir yra tikslas.

                            Beje vagnorkių laikais aš pats jau buvau "ne vakar gimęs". Tik lyginti vagnorkių Lietuvą su dabartine - nelabai protinga.
                            Paskutinis taisė Tomas; 2012.05.06, 20:29.
                            It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                            Comment


                              Parašė Tomas Rodyti pranešimą
                              Be abejo ekonomikoje. Toks ir yra tikslas.
                              Ar tikrai? Aš tai sakyčiau, kad jie labai greitai arba iškeliaus į užsienį arba nusės keletos "kapitalistų" kišenėse.

                              Beje vagnorkių laikais aš pats jau buvau "ne vakar gimęs". Tik lyginti vagnorkių Lietuvą su dabartine - nelabai protinga.
                              Taip, ana valstybė dar turėjo būdų kaip minėtus pinigus nutransportuoti tiesiai žmonėms ir tuo pačiu tiesiai į ekonomiką. Šiais laikais tai patapo gerokai sudėtingiau, nes valdiškų įmonių tiek daug nebėra.

                              O šeip tai jau N kartų minėta Zimbabwė darė būtent tai ką tu sakei. Valstybė spausdino pinigus ir liejo juos į ekonomiką. T.y. grynai tavo modelis. Pasekmės kaip ant delno.

                              Comment


                                Parašė a_p Rodyti pranešimą
                                O šeip tai jau N kartų minėta Zimbabwė darė būtent tai ką tu sakei. Valstybė spausdino pinigus ir liejo juos į ekonomiką. T.y. grynai tavo modelis. Pasekmės kaip ant delno.
                                Kada Zimbabwė turėjo ekonomiką?

                                Comment


                                  Parašė andyour Rodyti pranešimą
                                  Kada Zimbabwė turėjo ekonomiką?
                                  Neverta taip tyčiotis, jie jau senai nebegyvena medžiuose ir jų ekonomika pati savaime nėra kažkuo blogesnė už mūsiškę.

                                  Lietuviams šiuo požiūriu būtų netgi blogiau, nes mes už juos ar kaimyninę Baltarusiją dar gerokai atviresni.

                                  Comment


                                    Nesityčioju Panašiai buvo ir su Lietuvos ekonomika prie vagnorkių. Tiesiog, kaip supratau, Tomas nori pasakyti, kad pinigų "spausdinimas" padeda tik esant išvystytai ekonomikai. Nors daug kas teigia, kad mes vis dar per daug importuojame, tad lyg ir nelabai suveiktų šis metodas.

                                    Comment


                                      Parašė andyour Rodyti pranešimą
                                      Nesityčioju Panašiai buvo ir su Lietuvos ekonomika prie vagnorkių. Tiesiog, kaip supratau, Tomas nori pasakyti, kad pinigų "spausdinimas" padeda tik esant išvystytai ekonomikai. Nors daug kas teigia, kad mes vis dar per daug importuojame, tad lyg ir nelabai suveiktų šis metodas.
                                      Tiesiog nėra esminio skirtumo kiek ta ekonomika išvystyta. Priežastys ir pasekmės abiem atvejais identiškos.

                                      Aukštas ekonomikos išsivystymo lygis netgi greičiausiai suveiks kaip katalizatorius, t.y. dėl didesnio pinigų mobilumo infliacijos procesas tik pagreitės.

                                      Comment


                                        Susitraukusį privatų sektorių galima pakeisti valstybės užsakymais. Pvz. JAV investuos į atsinaujinančią energetiką.
                                        Ar yra kokios taisyklės, kiek valstybiniai užsakymai turi sudaryti šalies ekonomikos?

                                        Comment


                                          Parašė andyour Rodyti pranešimą
                                          Susitraukusį privatų sektorių galima pakeisti valstybės užsakymais. Pvz. JAV investuos į atsinaujinančią energetiką.
                                          Ar yra kokios taisyklės, kiek valstybiniai užsakymai turi sudaryti šalies ekonomikos?
                                          Jei tai būtų *pakeitimas* - okei. Bet problema tame, kad tai skirtingi dalykai: jei privatus sektorius investuoja, tai valstybė tiesiog išlaidauja, t.y. nesitiki, kad minėtos "investicijos" kada nors sugrįž.

                                          Pats savaime išlaidavimas nėra blogai, valstybė gi surenka mokesčius ir gali pastaruosius kam nors išleisti.
                                          Pvz kokiam nors kilniam tikslui, tarkim tam kad "užkurti" atsinaujinančios energetikos industriją, nes laisva rinka to negali padaryt.

                                          Esmė tame, iš kokių pinigų valstybė išlaidauja. Jei taip į ekonomiką paleidžiami iš jos anksčiau išimti pinigai (+ nedidelis infliacijos procentas) tai viskas tvarkoje.
                                          Bet jei tokiu būdu į apyvartą paleidžiama reikšminga "naujų" pinigų porcija, tada grįžtam prie baltarusijos ar zimbabwes scenarijaus.

                                          Štai tau ir atsakymas apie valstybinių užsakymų dalį šalies ekonomikoje.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X