Pasaulio ekonomikos aktualijos

[senasnamas]

Iš esmės tiek Lidl tiek Aldi užima visai nedidelę rinkos dalį palyginus su Tesco ar Asda.

Ne vien Tesco vidinės problemos čia kaltos - reikia žiūrėti tendenciją: Lidl su Aldi rinkos dalis auga, o tradicinių milžinų (Tesco, Asda, Sainsbury's, Morrisons) mažėja. Lidl su Aldi Anglijoje kol kas bendrai užima apie 10 proc. rinkos. Kaip ir nedaug, bet kol kas pirkėjus sėkmingai pervilioja.
Britai juk turėjo savo mažų kainų tinklą Kwik Save, bet tas nesulaukė krizės (gal būtų sekęsi geriau), buvo priverstas uždarinėti parduotuves, kol nelabai kas iš jo liko. Mažos kainos dar ne viskas, reikia ir strategijos. Panašu, kad Lidl ir Aldi ją turi. Bus įdomu pažiūrėti, kaip Lidl seksis JAV rinkoje .

[Eidvis]

Antradienį pirmą sykį oficialiai komunistinėje Kinijoje valstybinė bendrovė paskelbė apie savo bankrotą.

Panašu, kad ši bankroto istorija rodo vis labiau kintantį Kinijos komunistų partijos požiūrį į valstybines įmones ir norą įvykdyti finansines reformas, kurios sustiprintų laisvąją rinką.

„Logiška leisti neefektyvioms valstybinėms įmonėms bankrutuoti, nes kitu atveju kapitalas niekada nebus efektyviai paskirstytas tarp valstybinių ir privačių bendrovių. O tai prieštarautų vyriausybės reformų planui“, – pridūrė Y.Wangas.

15min

Komunistinė Kinija puikiai suvokia, kad jos sėkmės istorija yra ne socializme ar komunizme, o liberalioje ir laisvoje rinkoje. To galėtų pasimokyti ir Lietuva, pradedant nuo darbo santykių liberalizavimo ir baigiant suvokimu, kad įmonės negali būti dotuojamos ir dirbtinai palaikomas jų gyvybingumas, netgi jei tai yra avialinijos.

[John]

Komunistinė Kinija puikiai suvokia, kad jos sėkmės istorija yra ne socializme ar komunizme, o liberalioje ir laisvoje rinkoje. To galėtų pasimokyti ir Lietuva, pradedant nuo darbo santykių liberalizavimo ir baigiant suvokimu, kad įmonės negali būti dotuojamos ir dirbtinai palaikomas jų gyvybingumas, netgi jei tai yra avialinijos.

Sutikim, kad avialinijos yra gana specifinė industrija, kurios turbūt nereiktų lyginti su gamyba. Taip jau yra, kad avialinijos dotuojamos yra beveik visur.

[Eidvis]

/\

Tikrai sutinku. Ir tai, kad avialinijos kartais būna subsidijuojamos valstybių, iškraipo rinką ir iškraipo konkurenciją. Negali taip būti, kad vienos avialinijos dirba vienokiomis sąlygomis, o kitos palankesnėmis. Jeigu koks televizorių gamintojas nusprendžia dempinguoti savo prekes kitoje šalyje, greičiausiai toje šalyje sulauks baudų. Su avialinijomis kol kas yra palaida bala, nors Europos komisija ir bando drausti avialinijų dotacijas, tačiau kol kas tie draudimai yra sėkmingai apeinami. Tik žinoma tos dotacijos dažniausiai yra skiriamos avialinijoms gelbėti, o ne nuolat subsidijuoti, ką daugiau mažiau siūlė Zuokas. Idėja, kad žmonių keliavimą reikia subsidijuoti, nėra pateisinama, nes jeigu subsidijuojam skraidymą lėktuvais, tai kodėl nesubsidijavus duonos, kompiuterio, interneto ar vaistų. Galiausiai jeigu norima sudaryti palankesnias sąlygas avialinijoms, tai galima būtų daryti mažinant mokesčius visoms, o ne kažkuriai vienai avialinijai. Žinoma valstybėms yra paskatų subsidijuoti avialinijas, nes tai gali pritraukti daugiau turistų, kitaip sakant pritrauktų pinigų. Tačiau ta šalis, iš kurios turistas atvyksta, praranda analogišką sumą. Dėl to jeigu visos šalys subsidijuotų avialinijas, tai galiausiai naudos negautų nė viena šalis, nes kiek turistų papildomai pritrauktų, tai panašiai ir prarastų, tik dar papildomai reikėtų sumokėti subsidijas. Dėl to tokia sistema yra žalinga, iškraupanti konkurenciją, tačiau jos sprendimas ne Lietuvoje, o ES institucijose.

[senasnamas]

Tačiau ta šalis, iš kurios turistas atvyksta, praranda analogišką sumą.

Nelogiška. Jei pilietis X negalėtų nuvykti į šalį Y ir išleisti joje +++ eurų, tai nereiškia, kad jis tuos pinigus būtinai išleistų savo šalyje. Galų gale subsidijuojamas skrydis ne tik išveža iš šalies žmones, bet grįždamas atgal ATVEŽA turistų. Aviacija yra specifinė sritis, panašiai kaip kokia branduolinė energetika, kur be valstybės globos sudėtinga suktis. Čia reikia žiūrėti panašiai kaip į miestų viešąjį transportą - daug kur nuostolingas, bet vis tiek remiamas ir išlaikomas, nes tiesiog reikalingas. Užtikrinti gerą susisiekimą ar infrastruktūrą vien privačiam verslui ne visada pelninga, todėl tuo rūpinasi valstybė, nes nauda grįžta kitais kanalais. Verslui rūpi tik jo paties biudžeto eilutės.

[Eidvis]

Jei piliestis X vyktų turistautį į šalį Y tik dėl to, kad tas skrydis būtų subsidijuojamas, vadinas, kad jeigu jis nebūtų subsidijuojamas, jis į tą turistinę kelionę nevyktų ir pinigus veikiausiai išleistų savoje šalyje. Jeigu dvi šalys subsidijuoja skrydžius tarp jų ir turistai pasidalina maždaug po lygiai, tai abi uždirba panašiai, kiek ir praranda, išskyrus dar prisipliusuoja subsidijos. Tačiau sutinku, kad tas pasiskirstymas nėra tolygus ir iš subsidijuojamų skrydžių daug daugiau naudos gautų turistinės šalys. Jeigu mes subsidijuojame skrydį į kokią Prahą, tai subsidijuojame ne tik pinigų pritraukimą, bet ir jų išvežimą. Sutinku ir su tuo, kad avialinijų verslas yra labai rizikingas ir nuostolingas, bet taip pirmiausia yra dėl to, kad yra dirbtinai iškraipoma rinka, nes verslininkai savo pelno maržas labai nesunkiai suskaičiuoja ir investuoja ten, kur yra didesnė graža. Kas dėl viešojo transporto - tai jo dotavimas ar itin mažos kainos yra daugiau socialinė funkcija, kažin ar avialinijas reikėtų dotuoti iš socialinių paskatų.

[pauliaK]

/\
Kad tamstai aviacija yra tik turizmas ir skraidantys lėktuvais yra tik turistai jau iš principo parodo, kad šios industrijos išmanymas ir jos svarbos suvokimas yra labai menkas. Tokiu atveju į aršias diskusijas šia tema galbūt nereikėtų veltis.

[Eidvis]

Niekur nesakiau, kad aviacija yra tik turizmas. Tačiau turizmu dažniausiai yra aiškinama būtinybė dotuoti aviaciją, kas mano nuomone nėra teisinga, nes turistai keliauja į abi puses. Tiesa, dar kartais sakoma, kad reikia dotuoti avialinijas, nes neva dėl to sulauktumėm daugiau investuotojų. Tai jeigu turizmas man dar atrodo kaip rimtesnis argumentas, tai investuotojai jau yra visai į lankas. O šiaip būtų daug įdomiau išgirsti ne kas man yra aviacija, o dėl ko tą aviaciją reikėtų dotuoti, esu pasirengęs pakeisti nuomonę, jeigu tik būtų pateikiami įtikinami argumentai. Įtikinami argumentai yra tie, kurie parodytų jog dotavimas yra ekonomiškai naudingas. Mano supratimu aviacija yra toks pats verslas, kaip ir visi kiti, jeigu mes dotuotumėm internetą ir IT technologijas - galėtumėm sparčiau kurti IT valstybę, jeigu dotuotumėm vaistus ar sanatorijas - galėtumėm prailginti žmonių gyvenimo trukmę, jeigu dotuotumėm mokymąsį visą gyvenimą - kurtumėm progresyvesnę visuomenę. Tačiau dotuojamos yra kažkodėl tik avialinijos (neskaičiuojant socialinių dotacijų)

[Silber418]

Super. Malonu matyti, kai žmonės ateina į protą

Dabar kalbant rimtai, genetika šalių ir visuomenių vystymesi man yra labai įdomi sritis. Bet tai beveik visiškas tabu, nes turi daug potencialo iššaukti "rasistinius" argumentus, kas, by default, yra nekorektiška (net jeigu gali būti pagrįsta moksliniais argumentais). Bet šiaip pasaulyje matosi gana aiškios tendencijos: protingiausios, kūrybiškiausios ir inovatyviausios grupės yra Indigenous Šiaurės Europiečiai (skandinavai, vokiečiai, britai, tie patys lenkai su baltais and such) ir Rytų azijiečiai (kiniečiai, korėjiečiai, japonai, gal iš dalies vietnamiečiai). Taip visada buvo, tai matome dabar ir vargu ar tai pasikeis ateityje. (...)

Vualia. Naujausias EK reitingas (šalys pirmosiose keturiose pozicijose nekinta jau ilgą laiką):





Innovation Union Scoreboard 2015 - Europos Komisija

[rimgis]

garbinga 4 vieta gale

[Egiuxz]

Pakilo per vieną jau vėl

[OptimusPrime]

Lietuvoj pirmas ketvirtis prasčiausias Baltijos šalyse. Eliminavus sezono ir darbo dienų įtaka augimas Estijoj 1.8 procentai:

http://rus.delfi.ee/daily/business/v...12?id=71449817

[Eidvis]

Aš tai jau beveik susitaikęs, kad Lietuva kuriam laikui praras spartų ekonomikos augimo tempą, bent jau nebebūsim lyderiais. Galima ieškoti sliekų Rusijos pusėje, galima Europoje, tačiau esmė yra Lietuvoje, kur turime stagnacinę vyriausybę, važiuojančia ant paklotų bėgių. Augimo pagreitis mažėja. Dar prieš pora metų vyriausybei net nepriimant jokių sprendimų, nieko nereformuojant, o tik pakeliant minimalų atlyginimą galima buvo pasiekti sparčiausią augimą Europoje, nes ekonomika augo iš inercijos. Tačiau ta pati inercija dabar pradeda veikti į kitą pusę, augimo stabdymą. Dėl to net jeigu ateity ir bus priimami reikiami sprendimai ir reformos, spartų ekonomikos augimą gali būti ne taip lengva ir atsatyti. Ekonomikos augimą reikia subrandinti, nes dažnai šiandieną priimami vyriausybės ar seimo sprendimai pilną efektą pasiekia tik po keletos metų (pvz. Kubiliaus prieš penkmetį užkurtas investicijų medžiojimas didžiausius rezultatus duoda būtent šiuo metu). Na, bet nė viena šalis nėra apsaugo nuo runkėlių išrinktos valdžios, tikriausiai tokia jau ta mūsų lemtis.

[Zilvis3]

Aš tai jau beveik susitaikęs, kad Lietuva kuriam laikui praras spartų ekonomikos augimo tempą, bent jau nebebūsim lyderiais. Galima ieškoti sliekų Rusijos pusėje, galima Europoje, tačiau esmė yra Lietuvoje, kur turime stagnacinę vyriausybę, važiuojančia ant paklotų bėgių. Augimo pagreitis mažėja. Dar prieš pora metų vyriausybei net nepriimant jokių sprendimų, nieko nereformuojant, o tik pakeliant minimalų atlyginimą galima buvo pasiekti sparčiausią augimą Europoje, nes ekonomika augo iš inercijos. Tačiau ta pati inercija dabar pradeda veikti į kitą pusę, augimo stabdymą. Dėl to net jeigu ateity ir bus priimami reikiami sprendimai ir reformos, spartų ekonomikos augimą gali būti ne taip lengva ir atsatyti. Ekonomikos augimą reikia subrandinti, nes dažnai šiandieną priimami vyriausybės ar seimo sprendimai pilną efektą pasiekia tik po keletos metų (pvz. Kubiliaus prieš penkmetį užkurtas investicijų medžiojimas didžiausius rezultatus duoda būtent šiuo metu). Na, bet nė viena šalis nėra apsaugo nuo runkėlių išrinktos valdžios, tikriausiai tokia jau ta mūsų lemtis.

Apeliuoti į runkelių išrinktą valdžią taip bandant pasakyt, kad "teisinga" valdžia liko neišrinkta tai yra juokinga žinant, kad pas mus praktiškai visada vadžia yra sudaroma koalicijos pagrindu, koalicijoje susimaišo visos politinės kryptys ir negalima kaltint nei liberalų, nei konservų. Visų jų programos prieš rinkimus skamba labai gražiai, o po rinkimų visi susimetę į krūvą laukia kitų rinkimų.

[Tomas]

O kaip atsitiko, kad Kubiliaus draugelių valdomos Estijos ekonomika pradėjo buksuoti žymiai ansksčiau? Kas galėtų paneigti, kad Lietuvos būtų laukusi tokia pati estiška stagnacija, jei konservatoriai nebūtų buvę laiku išmesti per bortą?

[index]

Aš manau, kad viskas daug paprasčiau. Elementariai sustojo eksportas į Rusiją ir gerokai sumažėjo į visą NVS, o persiorientuoti į kitas rinkas dar nespėjo, o kai spėjo - ten pelno maržos gerokai mažesnės. Kitas dalykas, kad vyriausybės fiskalinė politika irgi slopina ekonomikos augimą. O monetarinė politika pas mus kreditavimo (ir investicijų) ženkliau irgi dar nepaskatino.

[Xedos]

Lietuvoj pirmas ketvirtis prasčiausias Baltijos šalyse. Eliminavus sezono ir darbo dienų įtaka augimas Estijoj 1.8 procentai:

http://rus.delfi.ee/daily/business/v...12?id=71449817

Verslo žiniose šiek tiek, švelniai tariant, klaidinanti antraštė.

Estijos BVP augo lėčiausiai iš Baltijos šalių

Pirmąjį šių metų ketvirtį Estijos BVP augo 1,8%, atėmus sezono ir darbo dienų įtaką, skelbia Estijos statistikos departamentas.

VŽ rašė, kad pirmąjį ketvirtį realusis Lietuvos BVP augimas, eliminavus sezono ir darbo dienų įtaką, per metus siekė 1,5%, o Latvijos – 2,1%.

Plačiau: http://vz.lt/article/2015/5/12/estij...#ixzz3ZwUyX4mT

[Eidvis]

Visų jų programos prieš rinkimus skamba labai gražiai, o po rinkimų visi susimetę į krūvą laukia kitų rinkimų.

Žinau, kad visi seimo nariai kiaulės tačiau kaip ten bebūtų, visi yra skirtingi. Suprantama, kad sudaromos daugumos iš skirtingų partijų, tačiau kuo mažiau toje daugumoje bus brudo - tuo kokybiškesnė bus koalicija ir valdymas.

Aš manau, kad viskas daug paprasčiau. Elementariai sustojo eksportas į Rusiją ir gerokai sumažėjo į visą NVS, o persiorientuoti į kitas rinkas dar nespėjo

Tai turbūt yra pagrindinė priežastis, dėl ko šiuo metu lėtėja ekonomika. Antra vertus Latvijos ir Estijos ekonomikos taip pat nemenkai susijusios su Rusijos rinka. Sakykim Lietuvos BVP šiemet augs 2%, bet jeigu prieš tai tris metus būtų valdžiusi kokybiška vyriausybė, kuri realiai būtų vykdžiusi reikalingas reformas, tai netgi patiriant Rusijos rinkos užsidarymo išbandymus BVP augimas galėjo būti pakeltas iki kokių 2.5%-3% ir to pilnai užtektų, kad Lietuva toliau išsilaikytų tarp Europos augimo lyderių, nekalbant jau apie tai, kad būtumėm aplenkę Latviją ir Estiją. Rusijos krizė yra išbandymas, tačiau pagrindas yra vyriausybė, kuri turi įrankius Lietuvos BVP augimą įtakoti labiau, nei jį neigiamai įtakoja Rusijos krizė. Žinoma tie įrankiai turėjo būti panaudoti ne šiandieną, o naudojami per visa šią kadenciją.

[John]

O kaip atsitiko, kad Kubiliaus draugelių valdomos Estijos ekonomika pradėjo buksuoti žymiai ansksčiau? Kas galėtų paneigti, kad Lietuvos būtų laukusi tokia pati estiška stagnacija, jei konservatoriai nebūtų buvę laiku išmesti per bortą?

Na o Britanijos ekonomika augo labai neblogai būtent ptrie pro-austerity Torių vyariausybės. Aišku, Tomas to nenorėjo paminėti.

[John]

Verslo žiniose šiek tiek, švelniai tariant, klaidinanti antraštė.



Plačiau: http://vz.lt/article/2015/5/12/estij...#ixzz3ZwUyX4mT

Estijos Y/Y augimas 1.2%. Lietuvos 1.5%, o Latvijos 2.1%. Taigi, Estija iš tiesų augo lėčiausiai, lyginant su 2014 Q1. Lyginimas su prieš tai buvusiu ketvirčiu yra truputį nedėkingas dalykas. Ypač, kai lyginame skirtingų šalių augimą.