Pasaulio ekonomikos aktualijos

[ViR2]

Tomai, neatsiek monetarizmo nuo psichologijos. Pastaraisiais metais monetarizmo praktikas, kaip QE, MS manipuliacijomis ir buy back yra aiskinami itaka vartotoju/rinkos dalyviu psichologijai. Bazinis aiskinimas yra jog rinkos dalyviai turedami rankoj daugiau popieriaus, su juo elgiasi laisviau, tai yra leidzia nesamonem ir maziau skaiciuoja. Turedami maziau pinigu - leidzia apgalvotai. Ekonomikos variklis yra "nekokybiski" ir "lengvi" pinigai, bet ne apgalvotos islaidos/pardavimai

[Tomas]

Tas tai taip, apie tai, kad pvz. QE poveikis yra visų pirma psichologinis jau esu rašęs

[Sula]

Nafta krenta toliau. Brent jau 88.11USD/brl.

[Lettered]

Nafta krenta toliau. Brent jau 88.11USD/brl.

Tik gaila, kad degalinėse tas neatsispindi.

[index]

Panašu, kad Draghi pagaliau kaktomis susidūrė su Shaeuble.
http://www.bloomberg.com/news/2014-1...or-europe.html

[Tomas]

Kas nors turėtų nušauti Šoiblę ...

[r08n]

Nafta krenta toliau. Brent jau 88.11USD/brl.

Na kagi, vatnikai, susirenkat gilzes Lugandone ir pnx.

[Arunasx]

/\ Tuo labiau kad visos Rusijos CB intervencijos nuėjo katinui po uodega ir USD/RUB kursas varo aukštyn. Nafta žemyn, USD/RUB kursas aukštyn kerta per kiaušus biudžetui ir daro vis linksmesnę infliaciją.

Ketvirtadalyje valiutos keityklų nėra USD visai:
http://tvrain.ru/articles/chto_resha...rublem-376459/

Ir dar geresnės žinios dėl naftos reportažo pradžioje - 30 sek.:
http://www.delfi.lt/video/aktualijos....d?id=66086628

Nors posakis ... sumažino iki 2008 metų lygio labai neaiškus jei pažiūrėti į grafiką ir pasirinkti 10 metų:
http://www.infomine.com/ChartsAndDat...bl&dr=max&cd=1

[Tomas]

Brent >$90. Rusija nebežlunga.

[Arunasx]

Ar matei kur nors čia parašyta, kad žlunga? Bet pinigų tikrai turės mažiau, kai >50% biudžeto sudaryta iš naftos ir dujų eksporto, o nafta sudaro gal 4 kart didesnes įplaukas nei dujos.
Beje užsidarė Brent $90,21 tai kad labai jau nedaug virš 90. Ir bendros tendencijos bent jau kol kas tai ryškiai mažėjimo. Tas pakilimas toks simbolinis.
Yra toks biržose nudvėsusios katės dėsnis. Jei tokią katę numesi nuo daugiaaukščio namo stogo, tai atsitrenkusi į asfaltą truputį atšoks, bet tai nereiškia kad ji gyva.

[Sula]

Brent >$90. Rusija nebežlunga.

Kaip žlugs, jei sakė, kad prisispausdins trilijonus - no problem. Nejuokinkim jų iskanderų.

[Eidvis]

Kažkur girdėjau, kad prognozuojama vidutinė Brent naftos kaina kitais metais yra 85 USD. Rusijos biudžetas berods sudarytas remiantis 95-100 USD kaina. Tik tos prognozės, žinoma, ne visada tiesą rodo, nes visą kainos kreivę pakreipti kita linkme gali vienas OPEC sprendimas mažinti išgavimo apsukas.

Tačiau tikėtina, kad spaudimas kainų mažėjimui išliks dėl lėtėjančio Kinijos ekonomikos augimo. Lietuvos ekonomika vienais metais gali kristi 15%, sekančiais augti 6%, tačiau Kinijos ekonomika yra kaip garvežys, kurį sunku išjudinti, tačiau ir sunku sustabdyti, tenais nėra jokių didelių svyravimų. Tačiau dėl to labai aiškiai matosi tendencijos, kad jinai po truputi lėtėja ir vargu ar šita tendencija pasikeis.

Kinijos ekonomika veikiausiai lėtėja dėl išnaudotų galimybių, visgi Kinija tėra pasaulio fabrikas, puikiai sugebantis gaminti, tačiau nesugebantis kurti. Skirtingai nei kokia Pietų Korėja su Samsung, Kinija, būdama didžiausia pasaulio ekonomika, nesugebėjo užauginti nė vieno pasaulinio prekinio ženklo. Dėl to jų perspektyvos yra iPhonus gaminti, o ne kurti. O iPhonai bus gaminami ten, kur juos pagaminti bus pigiausia. Kinija jau po kelių metų pagal BVP/gyventojui turėtų aplenkti Braziliją, 7-tą didžiausią ekonomiką pasaulyje. Kitos pietų amerikos šalys, kaip kad Argentina, dėl savo ekonominių problemų veikiausiai taip pat atsidursk už Kinijos nugaros, Peru jau atsidūre. Taigi Kinijos BVP gyventojui aplenkus Pietų Amerikos šalių - pastarosios gali tapti patrauklesnės gamybai dėl mažesnių kaštų. Juolab, kad šalia USA ir transportavimas pigesnis/greitesnis. Tačiau veikiausiai kitas pasaulio fabrikas taps Afrika.

Kaip ten bebūtų, Kinijos ekonomika letėja ir šitos tendencijos tikrai nepasikeis, tik klausimas ar tai turės didelės įtakos naftos kainoms artimiausiais metais.

[Tomas]

Ketvirtadalyje valiutos keityklų nėra USD visai:

Sakiau, kad visiems neužteks.

[Arunasx]

Sakiau, kad visiems neužteks.

Tuo geriau. Didesnis ažiotažas kils. Tuo linksmiau.

[nomad]

Kinijos ekonomika veikiausiai lėtėja dėl išnaudotų galimybių, visgi Kinija tėra pasaulio fabrikas, puikiai sugebantis gaminti, tačiau nesugebantis kurti. Skirtingai nei kokia Pietų Korėja su Samsung, Kinija, būdama didžiausia pasaulio ekonomika, nesugebėjo užauginti nė vieno pasaulinio prekinio ženklo. Dėl to jų perspektyvos yra iPhonus gaminti, o ne kurti.

Nesi visiškai teisus. 'Kūryba' ekonomikoje, skirtingai nei mene, yra labai paprastas gebėjimas užsiauginti jei nori - jinai perkama ir parduodama. Japonija 1945-1965 buvo tas pats kas Kinija dabar - pigios gamybos centras ir pasaulinis fabrikas. Bet septintajame dešimtmetyje japonai paėmė ir pradėjo visus tuos jų gamintus vakarietiškus brandus supirkinėti su visa intelektine nuosavybe. Taip atsirado dauguma 'japoniškų brandų'. Ekonomikoje juodas darbas, prakaitas ir disciplina yra žymiai svarbiau, nei 'kurybiškumas'.

[andyour]

Kinija jau po kelių metų pagal BVP/gyventojui turėtų aplenkti Braziliją, 7-tą didžiausią ekonomiką pasaulyje. Kitos pietų amerikos šalys, kaip kad Argentina, dėl savo ekonominių problemų veikiausiai taip pat atsidursk už Kinijos nugaros, Peru jau atsidūre. Taigi Kinijos BVP gyventojui aplenkus Pietų Amerikos šalių - pastarosios gali tapti patrauklesnės gamybai dėl mažesnių kaštų. Juolab, kad šalia USA ir transportavimas pigesnis/greitesnis. Tačiau veikiausiai kitas pasaulio fabrikas taps Afrika.

Kaip ten bebūtų, Kinijos ekonomika letėja ir šitos tendencijos tikrai nepasikeis, tik klausimas ar tai turės didelės įtakos naftos kainoms artimiausiais metais.

kinų darbo kultūra visai nelygintina su Argentinos ar Brazilų.

Buvo straipsnis, kad Iranas numušinės naftos kainas, pigiai tieks į aziją berods.

[Arunasx]

/\ žinios dėl naftos reportažo pradžioje - 30 sek.:
http://www.delfi.lt/video/aktualijos....d?id=66086628

[Eidvis]

Nesi visiškai teisus. 'Kūryba' ekonomikoje, skirtingai nei mene, yra labai paprastas gebėjimas užsiauginti jei nori - jinai perkama ir parduodama. Japonija 1945-1965 buvo tas pats kas Kinija dabar - pigios gamybos centras ir pasaulinis fabrikas. Bet septintajame dešimtmetyje japonai paėmė ir pradėjo visus tuos jų gamintus vakarietiškus brandus supirkinėti su visa intelektine nuosavybe. Taip atsirado dauguma 'japoniškų brandų'. Ekonomikoje juodas darbas, prakaitas ir disciplina yra žymiai svarbiau, nei 'kurybiškumas'.

Aš kažkaip manau, kad Kinija, lyginant su tuo kokio dydžio tai ekonomika, jau seniai turėjo turėti savo žymius prekinius ženklus. Šalia esanti dvidešimt kart mažesnė Korėja 'užsiaugino' Samsungą, LG, Hyundai ir pan. Tebunie kinai ir būtų nusipirkę kokią intelektinę nuosavybę, brandus ar pan. - bet dar kol nelabai žinau kad kažką turėtų, o jų jau turėtų būti galybės.

kinų darbo kultūra visai nelygintina su Argentinos ar Brazilų.

nežinau dėl kinų ir brazilų/argentiniečių darbo kultūros, tačiau žinau, kad kartais fabrikuose daug tos kultūros nereikia. Tereikia pigios darbo jėgos. Nesiginčijų dėl darbo kultūrų, tiesiog manau, kad Kinijos, kaip pigios darbo jėgos šalies dienos jau pradeda baiginėtis, nes Pietų Amerika bus ne tokia ir brangesnė, o beto Afrika įgauna 'darbo kultūros', tai galės stot už konvejerių. Galbūt Kinija ištiesų sužibės kitoje, ne pigios darbo jėgos srityje. Tačiau tai, kad jinai iki šiol nesugeba sukurti jokių žinomų firmų ir tai, kad jos ekonomikos augimas palaipsniui mažėja, sufleruoja, kad be pigios darbo jėgos kinams Pasaulyje bus nepalyginamai sudėtingiau konkuruoti.

[Arunasx]

Reikėtų paminėti bent jau telekomunikacijų įrangos gamintoją HUAWEI, kurios produkciją diegia ir Omnitel, ir Bitė. Aš šneku ne apie mobilius telefono aparatus, bet apie operatorinę įrangą. Tai kad atsiranda tų prekinių ženklų.

[andyour]

Aš kažkaip manau, kad Kinija, lyginant su tuo kokio dydžio tai ekonomika, jau seniai turėjo turėti savo žymius prekinius ženklus. Šalia esanti dvidešimt kart mažesnė Korėja 'užsiaugino' Samsungą, LG, Hyundai ir pan.

Tais laikais įranga buvo gana paprasta, lyginant su dabartinėm, lengviau buvo pradėti.