Parašė Tomas
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Pasaulio ekonomikos aktualijos
Collapse
X
-
I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
Parama Siaurojo geležinkelio klubui
-
Kažkur skaičiau kad vėliau ar anksčiau Graikijos BVP teks nukristi 40%. Gyveno, ne pagal išlaidas, teks patrumpinti išlaidas iki realių.
b) ekonomika silnai (palyginus su kitomis ES šalimis) susieta su ES, užsienio eksporto
BVP $312.042(0,416trl.$) billion eksportas $22.45 18% BVP eina į eksportą
Vokietija
BVP $3.577 trillion (4,766 trln.$) eksportas €1.288 trillion 27% BVP eina į eksportą
Ne taip jau blogai. Skola $459 billion aka 160% BVP.
c) Jei Graijiaj lieka eurozonoje kažkokia forma, būna suvaržyta biudžetinių ribojimų bei Euro, ekonomika arba palengva smukna ar smunka. debt. to GDP auga, komunistinė liaudis kepa ant laužų savo valdžia. Jei ne lieka eurozonje, įsiveda drachmą, nieks neskolina, nebent humanitarinę pagalbą suteikia. Skola denominuota lieka eurais, drachma infliuoja palengva arba nelabai palengva, už tai savo prekių konkurencigumas išauga bei santykis BVP/exportas, BVP/importas smunka.
Amžinai Graikijos nieks nešelps, jau dabar svarsto eurobiurokratai ar nepadaryi iš Graikijos pvz kitoms šalims, ty išmesti ir eurozonos ar priversti pačia išeiti. Bankus kurie turi eurozonos šalių obligacijų perfinansavo per ECB ir su bėda galima driokstelėti.
Iš kitos pusės kas yra ES ir eurozona ? ES yra geopolitinis narvelis pririšti Vokietiją, pagrinde kurtas prancūzų su JAV ir kitų V. Europos šalių paliakymu. Eurozona yra išplėsta markė. Ty ES yra integruota, pririšta Vokietija prie likusios Europos per jai naudingus ekonominius ryšius.
I ir II pasalinis buvo Vokiečių noras perdaryti Europa pagal savę, dabar iš dalies jie tą turi, problema, kad viskas OK buvo iki 2008. Po to išlindo, kad kredituoti Pietų ir Rytų Europos amžinai nesigauna, vat dabar ir svarsto vokietukai kaip suktis. Ty ryšių naudingumas ženkliai silpsta.
ES branduolys Vokietija-Prancūzija, jei jis iširtų tada būtų įv. cirkų. pvz stratfor.com mano, kad alternatyvus Vokietijos partneris Rusija ir kad nesigaus tripleto FE-FR-RU, nes tada vokiečiai taps per stiprūs. Prancūzų alternatyva "Viduržemio jūros šalių sąjunga" (VJŠS) smth. Tai va jei FR rimtai užsiims VJŠS, reiškia ES pipiec.
Comment
-
Iš dalies, aktualu ir Lietuvai:
Švedijos bankų didžiajam ketvertui priklausančių bankų bankroto galimybę rinkos dalyviai vertina kaip mažiausiai tikėtiną Europoje
Švedijos bankų didžiajam ketvertui priklausančių bankų bankroto galimybę rinkos dalyviai vertina kaip mažiausiai tikėtiną Europoje.
Kredito rizikos apsikeitimo (angl. credit default swaps - CDS) sandorių kainos sufleruoja, kad Švedijos "Svenska Handelsbanken", turintis filialą ir Lietuvoje, yra saugiausias bankas Europoje – apdrausti jo riziką nuo nemokumo kainuoja mažiausiai, rašo „Bloomberg“ naujienų agentūra.
Šiuo metu Švedijos bankų „Nordea“, „Handelsbanken“, „Swedbank“ ir SEB draudimo nuo nemokumo kaina yra mažesnė nei Europos vodurkis. Tai reiškia, kad investuotojai šiuos bankus laiko sąlygiškai saugesinais, palyginti su kitomis Europos finansų institucijomis.
"Handelsbanken" skolos vertybinių popierių CDS ketvirtadienį sudarė 120 bazinių punktų, t.y. apdrausti banko 10 mln. EUR skolą 5 m. kainuotų 120.000 EUR. Atitinkamas "Nordea" rodiklis sudaro 140 punktų.
Švedijoje yra įsikūrę 4-i iš 6-ių didžiausių Šiaurės šalių bankų. Jų valdomas turtas yra 4 kartus didesnis nei šalies ekonomika. Švedijos bankai dominuoja ir Lietuvos rinkoje.
Šalies premjeras Andersas Borgas yra paraginęs bankus kilstelėti kapitalo stiprumo rodiklius aukščiau Bazelio komiteto standartų, kurių laikomasi Europos mastu.Paskutinis taisė Silber418; 2012.03.27, 00:02.
Comment
-
Štai va taip:
Pernai Estijoje užfiksuotas 1 proc. biudžeto perteklius, o valstybės skola siekė tik 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) - mažiausią lygį tarp visų 27 Europos Sąjungos (ES) valstybių narių, remdamasi oficialiais duomenimis informuoja AFP.
Comment
-
Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
Comment
-
Nors ir Niujorkas būtų, esmės tai nepakeistų. Priežasčių reikia ieškoti viduje. Protingai tvarkantis, ekonomikos klestėjimui užtektų ir Minsko. Arba tiksliau, Minskas nelabai ir svarbus būtų. Helsinkis juk Estijos biudžeto nebalansuoja, estai tai daro patys. Estijos premjeru įdarbinus ką nors panašaus į Kirkilą, nepadėtų net trys kaimyniniai Helsinkiai.Paskutinis taisė senasnamas; 2012.03.27, 13:46.
Comment
-
Parašė senasnamas Rodyti pranešimąNors ir Niujorkas būtų, esmės tai nepakeistų. Priežasčių reikia ieškoti viduje. Protingai tvarkantis, ekonomikos klestėjimui užtektų ir Minsko. Arba tiksliau, Minskas nelabai ir svarbus būtų. Helsinkis juk Estijos biudžeto nebalansuoja, estai tai daro patys. Estijos premjeru įdarbinus ką nors panašaus į Kirkilą, nepadėtų net trys kaimyniniai Helsinkiai.
O kai žiema kažkodėl atėjo, jie dabar pasitraukė į šalį ir leidžia srėbt pasekmes kitiems. Vėl ateis vasara ir vėl valždžioje pamatysim tuos pačius populistus. Žodžiu ta pati graikija.
Comment
-
Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
http://www.stat.ee/main-indicators
Estijos 2011 metų BVP yra 12 030,8 mln. €. T.y. 1% biudžeto perteklius atitinka 120,31mln. €. Estijos užsienio prekybos deficitas 2011 metais yra 49,5mln. €.
Iš makroekonomikos pradžiamokslio - privataus sektoriaus pajamos = valstybinio sektoriaus išlaidos (-120,31mln €) + pajamos iš užsienio prekybos
(-49,5mln. €). Matematika paprasta - per 2011 metus Estijos privatus sektorius prarado (arba įsiskolino) beveik 170mln. €, t.y. po 129€ vienam gyventojui įskaitant kūdikius ir senelius. Silpnapročiams tai pateikiama kaip sektinas pavyzdys.
Klausimas - kiek metų estai pajėgs tempti vis augančią skolų naštą?It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on
Comment
-
Parašė Tomas Rodyti pranešimąO dabar nusiimam rožinius akinius ir išverčiam statistiką į žmonių kalbą:
http://www.stat.ee/main-indicators
Estijos 2011 metų BVP yra 12 030,8 mln. €. T.y. 1% biudžeto perteklius atitinka 120,31mln. €. Estijos užsienio prekybos deficitas 2011 metais yra 49,5mln. €.
Iš makroekonomikos pradžiamokslio - privataus sektoriaus pajamos = valstybinio sektoriaus išlaidos (-120,31mln €) + pajamos iš užsienio prekybos
(-49,5mln. €). Matematika paprasta - per 2011 metus Estijos privatus sektorius prarado (arba įsiskolino) beveik 170mln. €, t.y. po 129€ vienam gyventojui įskaitant kūdikius ir senelius. Silpnapročiams tai pateikiama kaip sektinas pavyzdys.
Klausimas - kiek metų estai pajėgs tempti vis augančią skolų naštą?
Comment
-
Parašė Tomas Rodyti pranešimąNa taip - neigiamos privataus sektoriaus pajamos yra išlaidos
O valstybinio sektoriaus išlaidos - tai pajamos privačiam sektoriui.
Comment
-
Parašė taspac Rodyti pranešimąTai tada gaunas 120 (valstybinio islaidos = privataus pajamos) - 49 (privataus islaidos) = 70 mln privataus pliusas. Ar vel kazko nesuprantu?
Vadinasi, taupanti valstybė = žlunganti valstybė
Comment
-
Parašė a_p Rodyti pranešimąEuropai geriau ėjosi todėl, kad turėjo ką veikti. Ir ne dėl karo, o todėl, kad vystėsi pramonė ir generavo daug gerai apmokamų kvalifikuotų darbo vietų.
Kažkada jau rašiau apie pramonės evoliuciją ir bendras priežastis kodėl žmonija dabartinėje santvarkoje darosi pati sau nebereikalinga.
Anaiptol. Kodėl manai, kad graikai nepriremti prie sienos apskritai imsis ką nors keisti? Tai juk taip patogu, fakelakiai patys plaukia į stalčių, valdžia gaudama savo otkatus patenkinta, verslas "sutaupęs" mokesčius irgi patenkintas?
Čia beje nesenai per radiją buvo gana įdomus pokalbis tame tarpe ir apie vokiečių VMI tarnautojus, kurie norėjo padėt graikams su veiklos organizavimu. Tarp jų netgi nemažai graikų imigrantų, kurie puikiai moka ir kalbą ir papročius.
Ir ką? Ogi gavo iš graikų suprasti, kad jie nepageidaujami. Kas visai nestebina, juk niekas nenori, kad "svetimi" kaišiotų nosis į dokumentus ir uždavinėtų nepatogius klausimus.
Graikai turėjo N+1 progą susitvarkyt savo valstybę. Ir visas jas praleido, nes juk ir taip viskas puikiai einasi, kam dar kažką keisti?
Tai tas pats gręsia ir graikams. Ir vieni ir kiti išleidžia daugiau nei uždirba ir logiška, kad kažkada prieina liepto galą.
Valstybė iš esmės maždaug tai ir yra. Didelė akcinė bendrovė, kur kiekvienas pilietis turi po 1 akciją.It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on
Comment
-
Matematika paprasta - per 2011 metus Estijos privatus sektorius prarado (arba įsiskolino) beveik 170mln. €, t.y. po 129€ vienam gyventojui įskaitant kūdikius ir senelius.Paskutinis taisė senasnamas; 2012.03.28, 10:27.
Comment
-
Parašė senasnamas Rodyti pranešimąKol kas nelabai suprantu šitą teoriją .
Jei, pvz., Lietuva gamtinius išteklius importuoja iš užsienio, o Estija dalį pasigamina vietoje ir sutaupytus pinigus pasideda į rezervą, tai privatus sektorius kažką praranda?
O kai valstybė deficitą kamšo paskolomis svetima valiuta ir moka moka palūkanas, tai privatus sektorius tampa turtingesnis?It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on
Comment
-
Parašė Tomas Rodyti pranešimąEstija dabar turi įsivedusi svetimą valiutą, kurią turi arba užsidirbti eksportuodama (kas jai nelabai sekasi, nes užsienio prekybos balansas neigiamas), arba skolintis. Skolintis gali arba vyriausybė, arba privatus sektorius. Estija pasirinko gražiau statistikoje atrodantį ir eurobiurokratams labiau patinkantį kelią, kai skolinasi privatus sektorius. Bet kuriuo atveju tunelio gale Airijos, Graikijos ir kitų eurozonos patvorio valstybių likimas - bankrotas.I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
Parama Siaurojo geležinkelio klubui
Comment
-
Parašė Wycka Rodyti pranešimąGraikijos pavyzdys įrodė, kad valstybė gali skolintis kiek tik nori kol jai kažkas skolinasi — bankrutuoti neįmanoma, nes kracho atveju didžioji dalis skolų vis tiek bus nurašyta.
Žodžiu greitai turėsim anekdotą - "durnas kaip estas"It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on
Comment
-
Parašė Tomas Rodyti pranešimąDėl to iš principo geriau, kai prasiskolina valstybė, o ne privatus sektorius.
Žodžiu greitai turėsim anekdotą - "durnas kaip estas"Post in English - fight censorship!
Comment
-
Parašė index Rodyti pranešimąPakankamai stambios privataus sektoriaus įmonės, kaip parodė pastaroji krizė, irgi bankrutuoti negali (sąlyginai, priklausomai nuo politikos, bet ir valstybių atžvilgiu tas pats ). Taip, kad vargšai tik smulkieji, kurie niekam nedaro didelės įtakos ir todėl niekam nerūpi.
Comment
Comment