Parašė andyour
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Pasaulio ekonomikos aktualijos
Collapse
X
-
Remiantis naujausiais Eurostat duomenimis (paskelbti 2012 m. duomenys), Švedijoje taikomas didžiausias darbo jėgos apmokestinimo tarifas ES (58.6%).
Dėl to, kad šiuolaikinis jaunimas gauna daugiau meilės, kurios ankstesnė karta neturėjo tiek.
Comment
-
Papildomus mokesčius sumoka patys darbuotojai, jeigu nori. Pavyzdžiui, A-kassa. Kiekvienas dirbantis, nepriklausomai nuo darbo srities ir pobūdžio, gali mokėti papildomą mokestį, kuris yra papildomos išmokos netekus darbo garantija. Mėnesinis mokestis nedidelis, bet atgal žmogus gauna daugiau, nepriklausomai nuo jau sumokėtos sumos. O šiaip, tendencija tokia, jog darbo jėgos apmokestinimo tarifas Švedijoje mažinamas.
Comment
-
Parašė Silber418 Rodyti pranešimąPapildomus mokesčius sumoka patys darbuotojai, jeigu nori. Pavyzdžiui, A-kassa. Kiekvienas dirbantis, nepriklausomai nuo darbo srities ir pobūdžio, gali mokėti papildomą mokestį, kuris yra papildomos išmokos netekus darbo garantija. Mėnesinis mokestis nedidelis, bet atgal žmogus gauna daugiau, nepriklausomai nuo jau sumokėtos sumos. O šiaip, tendencija tokia, jog darbo jėgos apmokestinimo tarifas Švedijoje mažinamas.
Comment
-
Parašė Egiuxz Rodyti pranešimąO kiek gaunama į rankas, jei ant popieriaus, tarkime, yra mažiausias tos srities atlyginimas (panašiai į lietuvišką minimumą)? Išvis, kaip ten skaičiuojami darbo jėgos mokesčiai?
Darbo užmokestis priklauso nuo srities, darbo pobūdžio (laikinas, pastovus, laisvo grafiko ir pan.), darbuotojo patirties sirtyje. Minimalusis užmokestis yra profsajungų susitarimas, kurios yra stiprios. Švedija dažnai kritikuojama EBPO dėl per didelio minimumo, nes darbdaviai linkę didinti reikalavimus naujiems darbuotojams.
O mokesčiai progresiniai. Jeigu pajamos laikomos nedidelėmis, darbuotojas moka 30-33% nuo atlygio. Viršijus tam tikrą sumą pajamų, mokami keli procentai papildomo mokesčio. Papildomi mokesčiai priklauso nuo komunos.
Taip pat gali būti, jog perskaičiavus mokesčius, permokėta dalis būna gražinama. Taip buvo ir man.Paskutinis taisė Silber418; 2014.06.16, 19:39.
Comment
-
Parašė senasnamas Rodyti pranešimąEilinis genialus andyour teiginys. Gal galima šaltinį apie Kinijos jaunimo gaunamą meilę?
Pvz. Japonijos jaunimas pamišęs dėl vakarų POP kultūros, nepaisant to, kad Japonija pralaimėjo karą prieš JAV.
Nematau reikalo Kinijai bijoti Japonijos ar jausti kompleksą.
Comment
-
Dar apie Europos šalių mokesčius:
Lietuva aplenkė Jungtinę Karalystę, Liuksemburgą, Daniją ir Lenkiją
http://www.ekspertai.eu/lietuva-aple...ja-ir-lenkija/
Laisvės nuo mokečių diena Lietuvoje šiemet birželio 18 d. Įdomu tai, kad "lenkiam" net Daniją (birželio 7d.) Švedija - birželio 23 d. Dar pavysim . Iš silpnesnių šalių daugokai apmokestinta Rumunija - liepos 1 d.
Comment
-
Parašė Tomas Rodyti pranešimąIr ką? Hedge fund'as pasiųs kariuomenę skolų išmušinėt? Pagiedos ir nutils.
Bet šiaip aišku - Argentina yra pavyzdys kuo gali baigtis valiutų valdybos modelio taikymas ir svetimų valiutų skolinimasis.
Tomas = Adam Smith.There is nothing more dreadful than imagination without taste (J. W. Goethe).
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimąNa čia reiktų labiau patikslinti. Tarpusavio kompleksai galioja visoms pusėms, kalbant apie Kiniją, Japoniją ir Korėją (abi). Japonijos-Kinijos atveju, tai taipogi abipusis procesas, nors ir dėl skirtingų priežasčių iš skirtingų laikotarpių. Kinija, be abejo, jaučia kompleksų dėl post 19a. Japonijos iškilimo, nekalbant jau apie japonų elgesį konfliktų metu.
Beje, tikrai keista, kad kažkiek žinodamas Kiniją, stipriai nepataikei su 'inferiority complex' svertų apibūdinimu Japoinijos atžvilgiu (jei nebuvo aišku, mano su tuo kompleksu susijusios žinutės buvo sarkazmas, skirtas šiek tiek kitokiai interpretacijai, bet anyway ...)
Kinija, kaip ir Korėja, jaučia itin stiprų nepilnavertiškumo kompleksą Japonijos atžvilgiu, žymiai daugiau negu atvirkščiai.There is nothing more dreadful than imagination without taste (J. W. Goethe).
Comment
-
Parašė index Rodyti pranešimąAš, visgi, manau, kad būtent tos normalios vidurinės klasės ten buvo mažokai (vien urbanizacija, kiek tikrinausi, buvo daugiau nei porą kartų mažesnė nei likusioje Europoje). Be to Rusijoje niekada nebuvo respublikonizmo ir laisvųjų miestų tradicijų, dėl ko nelabai buvo laisvųjų miestiečių sluoksnio, kuris kitose valstybėse iš esmės išlaikė kultūrą ir tradicijas nusilpus arsitokratijai (ir net po komunistinių-teroristinių režimų, kaip buvo Prancūzijoje). O Rusijoje nuvertus aristokratiją valdžią paėmė žemasis darbininkų ir tik nesenai laisvę gavusių valstiečių sluoksnis.
Mes, kiek pastebiu, irgi turime panašią problemą, kuri dažnai pasireiškia valstybės veikime. Nemaža dalis mūsų miestiečių sluoksnio tapo lenkais, o kita didelė dalis buvo išžudyta per II pasaulinį karą. Gerai, kad turėjome tarpukarį, kada Kaune buvo užauginta šiek tiek miesto inteligentijos, kuri daugiausia ir išlaikė valstybę.
Taigi. Manau, kad Kinijos ir Japonijos santykis gana panašus į UK-JAV santykį, kai mažasis brolis tapo stipresniu už didijį. Tik UK pripažino JAV pranašumą ir dominavimo ambicijų nebeturi, o Kinija su Japonija vis dar varžosi, bandydama ją aplenkti (kas gal ir pavyks).
Dėl Japonijos/Kinijos ir JAV/Anglijos analogija įdomi, bet neturinti istorinio analogo šiais laikais - Anglija juk jokio antro kvėpavimo neįgavo ir jokiai konkurencijai su JAV nesirengia ... Kitaip tariant, tokios situacijos, kur atsilikęs 'vyresnis brolis' stengiasi pasivyti žymiai toliau pažengusį 'jaunesnį brolį', reiktų paieškoti istorijoje ... Ir pažiūrėti kuo tai baigėsi
Gal tikslesnė analogija būtų Prancūzija (Kinijos vaidmeny) ir Anglija (Japonijos vaidmeny), nuo 1066 metų, kai Anglijos karaliai jautėsi nepilnaverčiais vasalais politiškai ir atskirtais kaip tauta kultūriškai nuo 'žemės-motinos', kuri buvo Prancūzijoje (Normandijoje, Bretanėje ir Akvitanijoje). Net po 100 karo ta konkurencija išliko, nors Prancūzija išliko kultūriškai, politiškai ir ekonomiškai vadovaujančioje padėtyje beveik 8 šimtmečius, kol po Napoleono karų pagaliau Anglija su savo užjūrinės ekspancijos strategija pradėjo laimėti ir tapo svarbesne valstybe pasaulyje. O po antro pasaulinio karo Prancūzija 'įgavo antrą kvėpavimą', pasivijo ir pralenkė Angliją ... Bet nežiūrint į visus 'skirtumus', vis dėlto Anglija ir Prancūzija visada buvo kultūriškai (ir kartu socialiai, ekonomiškai) žymiai artimesnės šalys, nei Kinija ir Japonija kada nors buvo. Tiek Anglija, tiek Prancūzija, kartu dalinosi visais Europos civilizacijos pasiekimais ir trendais (renesansas, švietėjai, revoliucijos etc.) ir turėjo žymiai daugiau interakcijos, nei Kinija/Japonija kada nors turėjo ... Visi barristeriai Londone iki pat 18a pabaigos pleadino case'us prancūziškai, beje ...
Apskritai, ką iš tikrųjų Kinija ir Japonija labai jau turi bendro? Budizmą? Juk ir intensyvumas, ir formos ne tokios ten. Raštą? Turkija ir Danija irgi turi tą patį raštą, nu ir kas? Kultūriškai - tai kitos planetos ... Netgi kinų maistas (ne tik virtuvė, bet pats valgymo etiketas) stipriai, netgi sakyčiau žiauriai, skiriasi nuo Japonijos. Manau, pagrindinis panašumas yra tik siauros akys ...Paskutinis taisė nomad; 2014.06.17, 14:13.There is nothing more dreadful than imagination without taste (J. W. Goethe).
Comment
-
Parašė senasnamas Rodyti pranešimąDar apie Europos šalių mokesčius:
Lietuva aplenkė Jungtinę Karalystę, Liuksemburgą, Daniją ir Lenkiją
http://www.ekspertai.eu/lietuva-aple...ja-ir-lenkija/
Laisvės nuo mokečių diena Lietuvoje šiemet birželio 18 d. Įdomu tai, kad "lenkiam" net Daniją (birželio 7d.) Švedija - birželio 23 d. Dar pavysim . Iš silpnesnių šalių daugokai apmokestinta Rumunija - liepos 1 d.There is nothing more dreadful than imagination without taste (J. W. Goethe).
Comment
-
Parašė andyour Rodyti pranešimąšiuolaikinis jaunimas gauna daugiau meilės, kurios ankstesnė karta neturėjo tiek.
Bet šita netoli pagal genialumąThere is nothing more dreadful than imagination without taste (J. W. Goethe).
Comment
-
Parašė nomad Rodyti pranešimą
Kalbi kaip moderuotas lberalas jau - 'abipusis procesas', 'galioja visoms pusėms'. Kur mano pasiilgtas Johno mojo dingo?
O gal dar tiesiog nedalyvavai forume? Ši tema, kaip suprantu, tau yra gana nauja.
O kadangi Johno 'mojo' yra tavo įsivaizduojamo Johno paveikslo dalis, tai ir jo dingimas, kaip ir sukūrimas, yra paties vaizduotės vaisius. Taip būna, kai nesi įsigilinęs į temą (tavo paties žodžiais tariant, esi 'pusiau informuotas') ir tuo pačiu nesigilini, ką rašo kiti diskuijos dalyviai, galvodamas, kad užtenka general knowledge. Neužtenka. Taip kad marš prie knygų.
Kinija, kaip ir Korėja, jaučia itin stiprų nepilnavertiškumo kompleksą Japonijos atžvilgiu, žymiai daugiau negu atvirkščiai.Paskutinis taisė John; 2014.06.17, 14:46.
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimąesi pusiau informuotasThere is nothing more dreadful than imagination without taste (J. W. Goethe).
Comment
-
Parašė nomad Rodyti pranešimą
O gal esu didesnis empyrikas, nei kartais galvoji? Tiesiog sprendžiu, kad žmogus, kuris šalia savo darbo dar rašo gan nemažai A4 puslapio ilgio analizių interneto forume intensyviai gindamas savo argumentus (ir tą patį argumentą ne vieną kartą, against all odds), prieš žmones, kurių jis net nepažįsa ir kurių tikrų intencijų net mažiausiai neįsivaizduoja (sarkazmas, provokacija, bendras interesas, ar šiaip malonus durnumas?) privalo turėti nemažai mojo
Manau visiems būtų įdomiau, jei užuot pradėję aiškintis tarpusavyje, pasistengtume koncentruotis į temos substance ir argumentus.
Galėtume pradėti kad ir nuo šaltinių, kuriais remiamės. Ar net asmeninių patirčių, kurios tai patvirtina arba paneigia.Paskutinis taisė John; 2014.06.17, 15:02.
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimąNa čia reiktų labiau patikslinti. Tarpusavio kompleksai galioja visoms pusėms, kalbant apie Kiniją, Japoniją ir Korėją (abi). Japonijos-Kinijos atveju, tai taipogi abipusis procesas, nors ir dėl skirtingų priežasčių iš skirtingų laikotarpių. Kinija, be abejo, jaučia kompleksų dėl post 19a. Japonijos iškilimo, nekalbant jau apie japonų elgesį konfliktų metu.
Tik nereikėtų daryti klaidos ir nuvertinti Japoniją. Istoriškai, Japonija įvykdydavo atrodytu neįmanomas užduotis, kai tik turėdavo tikslą. Pvz. Reikia modernizuoti šalį? Nepilni 30 metų ir šalis pati pradeda kolonizuoti teritorijas. Reikia atstatyti šalį po karo? Be problemų! Kinijai reikėtų būti atsargiai. Beje ką turi omenyje, sakydamas, kad Japonijos kultūra yra pilna nereikalingų ritualų ir papročių?
Parašė index Rodyti pranešimąTaigi. Manau, kad Kinijos ir Japonijos santykis gana panašus į UK-JAV santykį, kai mažasis brolis tapo stipresniu už didijį. Tik UK pripažino JAV pranašumą ir dominavimo ambicijų nebeturi, o Kinija su Japonija vis dar varžosi, bandydama ją aplenkti (kas gal ir pavyks).
Parašė andyour Rodyti pranešimąČia turėjau omeny vakarų jaunimą, bei pagrindžiau, kad Kinija irgi juda ta kryptimi.
Pvz. Japonijos jaunimas pamišęs dėl vakarų POP kultūros, nepaisant to, kad Japonija pralaimėjo karą prieš JAV.
Nematau reikalo Kinijai bijoti Japonijos ar jausti kompleksą.考纳斯, 立陶宛
Comment
-
Parašė surskis18 Rodyti pranešimąNemanau, kad teisinga lyginti. Kiekviena situacija yra pakankamai unikali ir turi savų niuansų. Tas pats galioja ir UK-Prancūzijos palyginimui.
Parašė nomad Rodyti pranešimąDėl Japonijos/Kinijos ir JAV/Anglijos analogija įdomi, bet neturinti istorinio analogo šiais laikais - Anglija juk jokio antro kvėpavimo neįgavo ir jokiai konkurencijai su JAV nesirengia ... Kitaip tariant, tokios situacijos, kur atsilikęs 'vyresnis brolis' stengiasi pasivyti žymiai toliau pažengusį 'jaunesnį brolį', reiktų paieškoti istorijoje ... Ir pažiūrėti kuo tai baigėsiPost in English - fight censorship!
Comment
Comment