Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Pasaulio ekonomikos aktualijos

Collapse
X
Collapse
 
  • Puslapis iš 292
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts
Previous 1 47 97 137 142 143 144 145 146 147 148 149 150 151 152 157 197 247 292 template Kitas
    #2921
    Japonija jau >20 metų yra pavyzdys kaip nereikia daryti.
    It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

    Comment

      #2922
      Parašė Tomas Rodyti pranešimą
      Japonijos pvz. parodė, kad monetarinis ekonomikos skatinimas yra iš esmės neefektyvus (virvės stūmimas) ir net neverta juo užsiiminėti. O tas "skolos" procentas kaip ir ne kartą rašiau yra bereikšmis skaičius.
      Jis tikrai nėra bereikšmis, ypač jei savo struktūroje pagrinde tai yra 'išorinė', o ne 'vidinė' (kaip Japonijos atveju) skola.
      There is nothing more dreadful than imagination without taste (J. W. Goethe).

      Comment

        #2923
        Parašė Tomas Rodyti pranešimą
        O koks tiesa sakant skirtumas?
        Jei kažkas kažkam skolingas valstybės viduj (kaip kad Japonijos atveju, kur pagrinde Vyriausybės obligacijas ir iždo popierius daugiausiai turi nusipirkę Japonijos piliečiai, o denominuota viskas jenomis), valstybė juk bendrai išeina niekam 'neskolinga', ar ne?
        Paskutinis taisė nomad; 2014.06.07, 16:45.
        There is nothing more dreadful than imagination without taste (J. W. Goethe).

        Comment

          #2924
          Parašė a_p Rodyti pranešimą
          Europiečiai po kurio laiko neretai grįžta atgal. Bet apskritai bendro šalies ūkio kontekste tai nelabai ką reiškia. Dauguma šitų vedančių Hi-Tech firmų nors teoriškai ir yra JAV kompanijos, bet praktiškai prie šalies ūkio prisideda tik neišvengiamomis tenykščio personalo algomis kas palyginti su jų pelnais yra visiškas mizeris.

          Tarkim Apple kaip pavyzdys. Kompanija turi užsidirbus pusantro šimto miliardų USD "laisvų" pinigų. Bet tai visiškai nereiškia, kad nuo šitų pinigų jie JAV sumokėjo pelno mokesčius. Dauguma tos sumos yra už JAV ribų ir JAV kaip valstybė iš to nieko neturi. Prieinama netgi prie to, kad Apple skolinasi iš šalies užuot "importavusi" užsienyje laikomus savo pačių pinigus.

          Praktiškai visa Apple produktų gamyba ir daugumos komponentų R&D taip pat vyksta užsienyje. Žodžiu nors antraštėse atrodo ir gražiai, bet praktiškai nežinia kiek tai prisideda prie šalies gerbūvio.
          Būtent. Globalizacijos sąlygomis kalbėti apie multinationalus tokiom 19-o amžiaus patriotinėm kategorijom yra beprasmiška. Ar Apple iš tikrųjų yra tokia jau 'amerikoniška' kompanija, turint omeny, kur pagrinde yra jos darbuotojai (įskaitant outsource'intus Flextonics ir kitiems panašiems), pagrindiniai tiekėjai (Samsung ...), ir netgi akcininkai (įskaitant daugiausia mutual fundus, bet taip pat ir Kinijos vyriausybę, arabus ar norvegus).
          There is nothing more dreadful than imagination without taste (J. W. Goethe).

          Comment

            #2925
            Parašė nomad Rodyti pranešimą
            Jei kažkas kažkam skolingas valstybės viduj (kaip kad Japonijos atveju, kur pagrinde Vyriausybės obligacijas ir iždo popierius daugiausiai turi nusipirkę Japonijos piliečiai, o denominuota viskas jenomis), valstybė juk bendrai išeina niekam 'neskolinga', ar ne?
            Absoliučiai jokio skirtumo kas yra įsigiję valstybės vertybinius popierius, vietiniai ar užsieniečiai. Svarbu yra valiuta kuria nominuoti tie popieriai - sava (pvz. JAV "skolinasi" tik savo dolerius, Japonija tik savo jenas, JK - tik savo svarus), ar svetima (pvz. visa eurozona, arba kai LT skolinasi eurus ar dolerius).
            It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

            Comment

              #2926
              Kaip ir rašiau kitoje temoje - svarbu ar savo valiutą "skoliniesi", ar svetimą. Japonai "skolinasi" tik jenas, todėl skola gali siekti, kad ir 1000% GDP, niekam tai neįdomu.
              It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

              Comment

                #2927
                Parašė Tomas Rodyti pranešimą
                Kaip ir rašiau kitoje temoje - svarbu ar savo valiutą "skoliniesi", ar svetimą. Japonai "skolinasi" tik jenas, todėl skola gali siekti, kad ir 1000% GDP, niekam tai neįdomu.
                Tai taip, bet jei viešo sektoriaus skolos proporcija didės (net ir jenomis denominuotos), tai paveiks valstybės credit ratingus. Taigi ribos vistik yra ir valstybės viduje skolinti/skolintis.
                There is nothing more dreadful than imagination without taste (J. W. Goethe).

                Comment

                  #2928
                  O ką tie credit ratingai?
                  It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                  Comment

                    #2929
                    Parašė Tomas Rodyti pranešimą
                    Absoliučiai jokio skirtumo kas yra įsigiję valstybės vertybinius popierius, vietiniai ar užsieniečiai. Svarbu yra valiuta kuria nominuoti tie popieriai - sava (pvz. JAV "skolinasi" tik savo dolerius, Japonija tik savo jenas, JK - tik savo svarus), ar svetima (pvz. visa eurozona, arba kai LT skolinasi eurus ar dolerius).
                    Tai nėra WB/IMF nuomonė ... Obligacijų ir iždo popierių denominacijos valiuta aišku svarbu, nes kitaip valstybė praranda kontrolę. Tačiau yra ryšys ir tarp to kas skolina (o ne tik skolinasi) ir kokia valiuta tai daroma. Valstybės credit ratingą taip pat labiau veikia išorinė skola, o ne vidinė. Yra ir daugiau faktorių, pagal kuriuos 'external debt' laikoma 'blogesne' skola, dėl ko ir 'external debt sustainability' indikatoriai vystomi.
                    Paskutinis taisė nomad; 2014.06.07, 17:40.
                    There is nothing more dreadful than imagination without taste (J. W. Goethe).

                    Comment

                      #2930
                      Nieko. Tiesiog nieko credit ratingai nereiškia
                      There is nothing more dreadful than imagination without taste (J. W. Goethe).

                      Comment

                        #2931
                        Šiaip tai yra užmušto arklio mušimas. Reitingų agentūros mažino ir JAV reitingus, ir JK reitingus, ale jų "skolinimosi" kaina vis krito ir krito. Priežastis labai paprasta - jų "skolinimosi" kainą nustato ne rinka ir tuo labiau ne reitingų agentūros, o tų šalių CB, t.y. kokios reikia - tokią ir padaro
                        It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                        Comment

                          #2932
                          Tai jo, visi žino, kad "external debt" yra labai baisu, tik niekas nepasako kodėl ...
                          It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                          Comment

                            #2933
                            Belieka tik pacituoti John'o kažkada seniau parašytą mintį

                            Parašė John Rodyti pranešimą
                            Tomas su savo įžvalgomis ir supratimu yra maždaug kaip koks ekonomikos Pol Potas.

                            Comment

                              #2934
                              Parašė John Rodyti pranešimą
                              Belieka tik pacituoti John'o kažkada seniau parašytą mintį
                              Nu jo įžvalgos dėl skolos, credit ratingų, monetarinės politikos, arba kai kurių socio-ekonominių reiškinių ("korupcija yra infrastruktūros forma") iš tikrųjų yra radikalios, to say the least.
                              There is nothing more dreadful than imagination without taste (J. W. Goethe).

                              Comment

                                #2935
                                Tęsiant temą apie external vs internal debt. Paimam pavyzdį. JAV finansų sistema (nes niekas kitas to padaryti negali) sugeneruoja $100, jie prasisuka ekonomikoje ir nusėda pas pilietį X kuris nutaria už juos įsigyti JAV vertybinių popierių. Ima ir įsigyja. Tai visgi koks skirtumas ar tas X yra JAV pilietis, Kinijos pilietis ar Lietuvos pilietis?
                                It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                                Comment

                                  #2936
                                  Nežiūrint į zero augimą, Estijoje atlyginimai kyla dvigubai didesniu lygiu, negu Lietuvoj. Man visa tai kvepia stagflation ...
                                  There is nothing more dreadful than imagination without taste (J. W. Goethe).

                                  Comment

                                    #2937
                                    Parašė Tomas Rodyti pranešimą
                                    Tęsiant temą apie external vs internal debt. Paimam pavyzdį. JAV finansų sistema (nes niekas kitas to padaryti negali) sugeneruoja $100, jie prasisuka ekonomikoje ir nusėda pas pilietį X kuris nutaria už juos įsigyti JAV vertybinių popierių. Ima ir įsigyja. Tai visgi koks skirtumas ar tas X yra JAV pilietis, Kinijos pilietis ar Lietuvos pilietis?
                                    Ar iš viso mes galime kalbėti apie JAV 'išorinę skolą' taip pat kaip apie kitų šalių, turint omeny, kad iš esmės visa pasaulio 'išorinė skola' denominuota USD. Ar yra kitaip denominuotos, ir jei taip - kokia proporcija su USD dalim?
                                    There is nothing more dreadful than imagination without taste (J. W. Goethe).

                                    Comment

                                      #2938
                                      Taip, Swedbank nustatys, kokie atlyginimai turėtų būti. Kai iki krizės dalino paskolas ir dirbtinai išpūtė augimą, tai toks augimas buvo tvarus, o kai darbuotojų atlyginimai paauga keliais procentais, tai jau netvaru. Kalba apie kažkokį mistinį našumą, prie kurio atseit pririšti atlyginimai. Maždaug padidėjo našumas ir darbdavys skuba darbuotojui sumokėti lygiai tiek, kiek našiau jis dirba . Per krizę reikalavimai darbuotojams juk išaugo, o atlyginimai stovėjo vietoje. Tai dabartinis kilstelėjimas yra tik vėluojantis situacijos ištaisymas. Normalios įmonės pajėgtų atlyginimus padidinti net ir 30 proc. neprarasdamos konkurencingumo, tiesiog pinigai pasiskirstytų kitaip: akcininkams atitektų mažiau. Tačiau, kai yra darbuotojų, kurie dirba už mažai, tai ir moka mažai. Atlyginimų dydį daugiausia lemia padėtis darbo rinkoje, o ne reali darbuotojo sukuriama vertė. Mitas, kad, pvz., skandinavai dirba keturis kartus našiau už Baltijos šalių darbuotojus, todėl ir atlyginimai keturi kartus didesni. Kai kuriose srityse tas našumas praktiškai nesiskiria, ypač tarptautinėse įmonėse.
                                      Paskutinis taisė senasnamas; 2014.06.08, 11:08.

                                      Comment

                                        #2939
                                        Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
                                        Taip, Swedbank nustatys, kokie atlyginimai turėtų būti. Kai iki krizės dalino paskolas ir dirbtinai išpūtė augimą, tai toks augimas buvo tvarus, o kai darbuotojų atlyginimai paauga keliais procentais, tai jau netvaru. Kalba apie kažkokį mistinį našumą, prie kurio atseit pririšti atlyginimai. Maždaug padidėjo našumas ir darbdavys skuba darbuotojui sumokėti lygiai tiek, kiek našiau jis dirba . Per krizę reikalavimai darbuotojams juk išaugo, o atlyginimai stovėjo vietoje. Tai dabartinis kilstelėjimas yra tik vėluojantis situacijos ištaisymas. Normalios įmonės pajėgtų atlyginimus padidinti net ir 30 proc. neprarasdamos konkurencingumo, tiesiog pinigai pasiskirstytų kitaip: akcininkams atitektų mažiau. Tačiau, kai yra darbuotojų, kurie dirba už mažai, tai ir moka mažai. Atlyginimų dydį daugiausia lemia padėtis darbo rinkoje, o ne reali darbuotojo sukuriama vertė. Mitas, kad, pvz., skandinavai dirba keturis kartus našiau už Baltijos šalių darbuotojus, todėl ir atlyginimai keturi kartus didesni. Kai kuriose srityse tas našumas praktiškai nesiskiria, ypač tarptautinėse įmonėse.
                                        Nepainioji našumo su produktyvumu? Pritariu, kad vakariečių darbo našumas tikrai nedidesnis, o šiaip jau dauguma atvejų - mažesnis nei LT. Vidutiniame Londono ofise pasisukiojus, dauguma admin personalo ten galėtų būt atleista ryt ir niekas nepasikeistų. Dūrą ten stumdo Facebooke susėdę ir tiek.
                                        There is nothing more dreadful than imagination without taste (J. W. Goethe).

                                        Comment

                                          #2940
                                          Parašė Tomas Rodyti pranešimą

                                          Puikiai žinai, kad daugelis pensijų fondų yra priklausomi nuo valstybių obligacijų pajamingumo kuris ECB veiksmais yra aktyviai mažinamas.
                                          ECB normos sumazinimas nepakeicia rizikos premijos, o per akciju rinka kompensuos pajaminguma. Fondai beje perka platinimo diena, o ne viduryj emisijos, tai dideles itakos tam ir nebus, o jei reikes pardavinet turima emisija tai ir daugiau islos

                                          Comment

                                          Previous 1 47 97 137 142 143 144 145 146 147 148 149 150 151 152 157 197 247 292 template Kitas
                                          Working...
                                          X