Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Pasaulio ekonomikos aktualijos
Collapse
X
-
Dar apie Estiją:
Banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas laikosi nuomonės, kad Estijos BVP nuosmukį lėmė trys priežastys. Pirmąja įvardijama neatsigaunanti Suomijos ekonomika, antrąja – stojanti Rusija, o trečiąja – įsibėgėjanti darbo užmokesčio ir infliacijos spiralė šalies viduje.Estijos kelias po krizės buvo kitoks nei Lietuvos ir Latvijos. Jeigu jie turėjo smarkų šoktelėjimą bent jau trumpu laikotarpiu, tai Lietuvos ir Latvijos atsigavimas buvo nuoseklesnis ir, ko gero, tvaresnis. Matomi akivaizdūs skirtumai žvelgiant į vidaus rinką: būsto, darbo užmokesčio tendencijas. Manyčiau, kad šalių keliai artimiausiais metais tikrai skirsis
Comment
-
Diskusijos paįvairinimui bei palinksminimui šiek tiek apie Rusijos ekonomiką: https://www.youtube.com/watch?v=-e00TPb9HmI
Comment
-
Kinijos ir Afrikos tarpusavio prekybos kreivė įspūdinga: nuo 11 mlrd. dol. 2001 m. iki 248 mlrd. dol. 2013 m.
Chinese Money In Africa Directed Away From Oil, Toward Other Sectors
http://www.ibtimes.com/chinese-money...ectors-1584805
“It is a common misunderstanding that the Chinese are primarily in Africa for natural resources; investment is in fact primarily channeled into manufacturing, transport, real estate and construction,” she said, adding that Chinese companies are hoping to benefit from a rising consumer class in sub-Saharan Africa.
Comment
-
Remiantis naujausiais Eurostat duomenimis, 2013 m. Europos Sąjungos valstybėse buvo įdarbinta nuo 65.8% iki 79.8% darbingo amžiaus asmenų. Daugiausiai dirbančių 20-64 m. amžiaus grupės asmenų praėjusiais metais buvo Švedijoje (79.8%, siektinas tikslas iki 2020 m. - 80.0%), Vokietijoje (77.1%) ir Nyderlanduose (76.5%).
(c) eurostat.com
Daugiau informacijos: http://epp.eurostat.ec.europa.eu/sta...%29_statistics.Paskutinis taisė Silber418; 2014.05.20, 09:17.
Comment
-
Parašė Silber418 Rodyti pranešimąRemiantis naujausiais Eurostat duomenimis, 2013 m. Europos Sąjungos valstybėse buvo įdarbinta nuo 65.8% iki 79.8% darbingo amžiaus asmenų. Daugiausiai dirbančių 20-64 m. amžiaus grupės asmenų praėjusiais metais buvo Švedijoje (79.8%, siektinas tikslas iki 2020 m. - 80.0%), Vokietijoje (77.1%) ir Nyderlanduose (76.5%).
(c) eurostat.com
Atvaizdas
Daugiau informacijos: http://epp.eurostat.ec.europa.eu/sta...%29_statistics.There is nothing more dreadful than imagination without taste (J. W. Goethe).
Comment
-
Šveicarijos instituto skaičiuojamas pasaulio šalių konkurencingumo reitingas, 2014 m.:
http://vz.lt/article/2014/5/23/konku...-kilo?pageno=0
Estija - 30
Lietuva - 34
Latvija- 35
Lenkija - 36
Iš išsivysčiusių šalių krenta į akis žema Italijos vieta (46), o iš besivystančių - aukšta Malaizijos vieta (12). Kinija taip pat aukštai - 23.
Comment
-
PwC išskyrė labiausiai verslui ir turizmui palankiausius globalius miestus:
1. Londonas, JK
2. Niujorkas, JAV
3. Singapūras
4. Torontas, Kanada
5. San Franciskas, JAV
6. Paryžius, Prancūzija
7. Stokholmas, Švedija
8. Honkongas
9. Sidnėjus, Australija
10. Čikaga, JAV.
http://www.smh.com.au/travel/travel-...521-38nar.htmlPaskutinis taisė Silber418; 2014.05.24, 00:29.
Comment
-
Parašė Silber418 Rodyti pranešimąPwC išskyrė labiausiai verslui ir turizmui palankiausius globalius miestus:
1. Londonas, JK
2. Niujorkas, JAV
3. Singapūras
4. Torontas, Kanada
5. San Franciskas, JAV
6. Paryžius, Prancūzija
7. Stokholmas, Švedija
8. Honkongas
9. Sidnėjus, Australija
10. Čikaga, JAV.
http://www.smh.com.au/travel/travel-...521-38nar.htmlThere is nothing more dreadful than imagination without taste (J. W. Goethe).
Comment
-
ECB bandys perimti Skandinavijos bankų patirtį. Europos centrinis bankas ('ECB') svarsto kopijuoti Švediją, kurioje buvo įkurtas pirmasis centrinis bankas („Sveriges Riksbank“) ir Daniją reikalaujant iš komercinių bankų susimokėti už laikomus pinigus. O Anglijos centrinis bankas gali Norvegijos ir Švedijos pavyzdžiu mėginti tvarkytis su būsto burbulu.
Europos centriniai bankai – pagal „Ikea“ modelį
Comment
-
Po atlikto antrojo praėjusio ketvirčio Amerikos bendrojo vidaus produkto vertinimo paaiškėjo, jog šios šalies ekonomika ne tik kad nepaaugo, o netgi krito dvigubai labiau nei laukta rinkoje, t.y. ji smuktelėjo vienu procentu, kai ekonomistai prognozavo, jog kritimas sieks vidutiniškai 0.5 procentus. Tai per paskutinius trejus metus pirmas šios šalies bendrojo vidaus produkto nuosmukis.
Comment
-
Parašė Tasman Rodyti pranešimą
Šių metų balandžio mėnesį [paskutinė žinoma reikšmė] infliacijos lygis buvo 0.0%.
Duomenų šaltinis: SCB (Statistiska Centralbyrån/Statistics Sweden).
http://www.economist.com/blogs/graph...scn%2F=tw%2Fdc
Paskutinis taisė Silber418; 2014.05.30, 17:48.
Comment
-
Parašė Silber418 Rodyti pranešimąŠvedijos ekonominis augimas: 1.9%/2.8%. BVP/1 gyv. pokytis: +2.0 %.
Šių metų balandžio mėnesį [paskutinė žinoma reikšmė] infliacijos lygis buvo 0.0%.
Duomenų šaltinis: SCB (Statistiska Centralbyrån/Statistics Sweden).
Comment
-
Parašė r08n Rodyti pranešimąKas ta Švedija ir kodėl ji turi kažkam rūpėti?
Comment
-
Parašė Silber418 Rodyti pranešimąDidžiausia ekonomika Šiaurės ir Baltijos Europos regione. Viena turtingiausių Europos ir pasaulio valstybių ir viena svarbiausių investuotojų Lietuvoje ir Baltijos šalyse.
Comment
-
Auksiniai laikai Kinijoje baigėsi
Augančios gamybos sąnaudos, lėtėjanti ekonomika ir problemos siekiant atitikti vietos standartus daro Kiniją ne tokią patrauklią ten dirbančioms Europos bendrovėms. Šios atsisako naujų investicijų planų.
Prastėjančią situaciją liudija ES prekybos rūmų Kinijoje atlikta šalyje dirbančių 552 kompanijų apklausa. Tyrimo autoriai kalba, kad vis labiau išryškėja pesimistinės nuotaikos – kone pusė (46%) bendrovių mano, ar auksiniai laikai Kinijoje baigėsi.
„Ekonomikos sulėtėjimas yra situaciją iš esmės keičiantis veiksnys Europos kompanijoms Kinijoje. Tarptautinėms bendrovėms Kinija vis dar svarbi, bet nebe taip labai, kaip buvo prieš kelerius metus“, – pristatydamas vėliausią ataskaitą spaudos konferencijoje kalbėjo Jorgas Wuttke, ES prekybos rūmų Kinijoje prezidentas.
Kaip VŽ jau rašė (2014 02 26), JAV kompanijoms Kinijos rinka irgi vis labiau tampa rūpesčių, ypač teisinių, o ne galimybių šaltiniu – tai parodė Amerikos prekybos rūmų Šanchajuje atliktas tyrimas. Europos verslininkų augimo lūkesčiai Kinijoje yra mažiausi nuo pat finansų krizės piko – 68% respondentų laukia augimo per ateinančius 2 metus.
Naujausias Europos komercijos atstovų Kinijoje tyrimas rodo, kad vis mažiau ES bendrovių čia sugeba padidinti pajamas. 2010 m. augo 78% įmonių pajamos, o pernai tik 59% kompanijų pajėgė gauti daugiau pajamų. Pavymui smuko ir pelningumas – pelningai dirbančių bendrovių dalis nuo 74% 2010 m. krito iki 63% pernai. „Pirmą kartą per šių tyrimų istoriją daugiau kompanijų pranešė, kad jų pelno maržos Kinijoje tapo mažesnės už jų pasaulinį vidurkį“, – teigiama ataskaitoje.
Teisinės bėdos
Nors augančios darbo sąnaudos ir galimybė pritraukti kvalifikuotos darbo jėgos nieko nauja kalbant apie verslo ypatybes Kinijoje, pastaraisiais metais išryškėjęs rūpestis dėl standartų atitikimo ir teisinio rinkos reguliavimo – jau naujiena. Apklausos įmonės aiškina, kad tvarkingas teisinis reguliavimas bene labiausiai padėtų pagerinti Kinijos ekonomikos perspektyvas. Problemų, pasak jų, kyla ne tiek dėl pačių teisės aktų, kiek dėl pakrikusio jų įgyvendinimo. Praėję metai pasižymėjo Kinijos rinkos priežiūros institucijų tyrimais ir kratomis Vakarų bendrovių, ypač farmacijos ar maisto papildų vaikams, būstinėse. Dėl šios priežasties veiklos suderinamumas su vietos teisės aktais tapo vienu didžiausių rūpesčių Vakarų įmonėms Kinijoje.
Reformos neįtikina
Praėjusį rudenį Kinijos centro komitetas pasauliui pristatė šalies ūkio reformų planą, jame akcentuotos ekonomikos liberalizavimo ambicijos, suteikiant daugiau sprendžiamosios galios rinkai. Tačiau tyrimas rodo, kad Kinijos valdžios siekiai labiau atsiverti neįtikino Europos bendrovių daugiau investuoti. Vos 53% apklaustų kompanijų tiki, kad Kinijos lyderiai per artimiausius porą metų realiai pradės įgyvendinti išdėstytas reformas.
Prekybos rūmų verslo nuomonių tyrimai, pasak ekspertų, yra proga įmonių vadovams tokių institucijų lūpomis ir nebijant keršto išsakyti skundus šalies valdžiai. Pasak „Reuters“, Kinijoje dirbančių kompanijų vadovai privačioje aplinkoje skundžiasi esantys diskriminuojami, ypač viešųjų pirkimų srityje, arba verčiami dalytis intelektine nuosavybe mainais už leidimą patekti į norimą rinką.
Tyrimo duomenimis, dėl rinkos ir biurokratinių kliūčių praėjusiais metais prekybos rūmams priklausančios bendrovės negavo 21,3 mlrd. EUR pajamų.
Verslo žinios
Comment
Comment