Estija - pavyzdinė ES ekonomika. Visiems patarėjams jie aiškiai parodė faką.
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Pasaulio ekonomikos aktualijos
Collapse
X
-
Parašė Tomas Rodyti pranešimąEstija - pavyzdinė ES ekonomika. Visiems patarėjams jie aiškiai parodė faką.
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimąNa man tiesiog įdomu, ar estai sulėtėjo dėl savo politikos ar dėl kitų veiksnių. Pavyzdžiui geografijos ar verslo krypčių pasirinkimo.
Comment
-
Parašė Tomas Rodyti pranešimąKubiliaus ir Grybauskaitės draugeliai valdžioj Įtakojo maždaug -3,5%.
Comment
-
Parašė Tomas Rodyti pranešimąKubiliaus ir Grybauskaitės draugeliai valdžioj Įtakojo maždaug -3,5%.
Apskritai, aš pastebėjau, kad populistinių pažiūrių rinkėjų nuomone tai valdžia gali viską padaryti. Gali atėję į valdžią atlyginimus dvigubai pakelti, kainas dvigubai sumažinti. Jeigu tik valdžia nori - gali per metus tokią gyvenimo kokybę pasiekti, kiek kokioj Švedijoj. Ir tada eina balsuoja už populistus, kurie aukso kalnus žada be jokių rimtų argumentų. Taip ir tu galvoji, kad Lietuvos valdžia turi tiek galių, kad įtakotų BVP netgi per 3.5%. Jeigu valdžia turėtų tokią didelę įtaką ekonomikai ir BVP augimui - tai dėl Butkevičiau chebros darbų ir nedarbų mūsų BVP seniai jau būtų smukęs. Deja - valdžia neturi tiek galių, o jeigu tu žinai ką konkrečiai kad ir Butkečiaus valdžia padarė, kad kažkaip rimčiau įtakotų BVP - labai įdomu būtų išgirsti. Grudų derlingumas turi didenę įtaką BVP nei kažkokios valdžios darbeliai. Tie darbeliai svarbūs ilgalaike prasme, tik ilgalaikę prasmę ne visi tinkamai supranta.
Kad ir šitas tavo grafikas:
Parašė Tomas Rodyti pranešimą
Na ir galiausiai nesupranti, kad Rusija nėra pagrindinė Lietuvos prekybos partnerė. Pagal statistikos departamento ataskaitą Lietuva 2013 metais į Rusiją eksportavo už 16.8 mlrd. Lt, o pvz. į Vokietiją tik už 6 mlrd. Lt. Bet į Rusiją Lietuviškos prekės tesudarė 14.6%, o į Vokietiją 82.9% viso eksporto. Vadinasi Lietuva savo pagamintų prekių į Rusiją išvežė už 2.5 mlrd. Lt, o į Vokietiją už 5 mlrd. Lt. Taigi netgi į Vokietiją, kuri yra penktoje vietoje pagal Lietuvos eksportą, mes išvežėme dvigubai daugiau lietuviškų prekių, nei į Rusiją. Į Rusiją daugiausiai vykta re-eksportas - tačiau tai turi kur kas maženę įtaką tiek Lietuvos ekonomikai, tiek BVP, tiek ir bendroms žmonių pajamoms.
Dėl to visiškai nesuprantama, ką tu norėjai pasakyti su savoju "Konservatoriai pardavė Lietuvą Rusijai", kai nei čia kažkas kažką pardavė, nei čia konservatoriai kažkaip galėjo tame įtakos turėti ir kai apskritai 85% Lietuvos eksporto į Rusiją sudaro prekės, plaukiančios iš vakarų į Rytus, kurių srovės daug daugiau priklauso nuo Vakarų ir Rusijos prekybos, nei kažkokių konservatorių sėdinčių valdžioje.
Comment
-
Parašė Eidvis Rodyti pranešimąGerai, kad ne -3.78% Grybauskaitė su Kubilium BVP įtakojo. Apkritai, iš kur tokie skaičiavimai? Jeigu jiems nėra šaltinio - vadinasi pats juos sugalvojai. O jeigu sava fantazijas jau ir procentais įvardini ir netgi po kablelio - tai jau aukštas lygis
Apskritai, aš pastebėjau, kad populistinių pažiūrių rinkėjų nuomone tai valdžia gali viską padaryti. Gali atėję į valdžią atlyginimus dvigubai pakelti, kainas dvigubai sumažinti. Jeigu tik valdžia nori - gali per metus tokią gyvenimo kokybę pasiekti, kiek kokioj Švedijoj. Ir tada eina balsuoja už populistus, kurie aukso kalnus žada be jokių rimtų argumentų. Taip ir tu galvoji, kad Lietuvos valdžia turi tiek galių, kad įtakotų BVP netgi per 3.5%. Jeigu valdžia turėtų tokią didelę įtaką ekonomikai ir BVP augimui - tai dėl Butkevičiau chebros darbų ir nedarbų mūsų BVP seniai jau būtų smukęs. Deja - valdžia neturi tiek galių, o jeigu tu žinai ką konkrečiai kad ir Butkečiaus valdžia padarė, kad kažkaip rimčiau įtakotų BVP - labai įdomu būtų išgirsti. Grudų derlingumas turi didenę įtaką BVP nei kažkokios valdžios darbeliai. Tie darbeliai svarbūs ilgalaike prasme, tik ilgalaikę prasmę ne visi tinkamai supranta.
Kad ir šitas tavo grafikas:
yra visiškai nesąmoningas. Visų pirma, tai kodėl jeigu išaugo eksportas - tai yra blogai ir tai skaitosi "šalies pardavimu"? Visų antra - nesupranti, kad konservatoriai negalėjo turėti jokios didesnės įtakos eksportui, o jis augo dėl kitų natūralių priežasčių. Dėl to pasakymas, kad čia konservatoriai "kalti" dėl kažko yra visisiškai nesąmoningas.
Na ir galiausiai nesupranti, kad Rusija nėra pagrindinė Lietuvos prekybos partnerė. Pagal statistikos departamento ataskaitą Lietuva 2013 metais į Rusiją eksportavo už 16.8 mlrd. Lt, o pvz. į Vokietiją tik už 6 mlrd. Lt. Bet į Rusiją Lietuviškos prekės tesudarė 14.6%, o į Vokietiją 82.9% viso eksporto. Vadinasi Lietuva savo pagamintų prekių į Rusiją išvežė už 2.5 mlrd. Lt, o į Vokietiją už 5 mlrd. Lt. Taigi netgi į Vokietiją, kuri yra penktoje vietoje pagal Lietuvos eksportą, mes išvežėme dvigubai daugiau lietuviškų prekių, nei į Rusiją. Į Rusiją daugiausiai vykta re-eksportas - tačiau tai turi kur kas maženę įtaką tiek Lietuvos ekonomikai, tiek BVP, tiek ir bendroms žmonių pajamoms.
Dėl to visiškai nesuprantama, ką tu norėjai pasakyti su savoju "Konservatoriai pardavė Lietuvą Rusijai", kai nei čia kažkas kažką pardavė, nei čia konservatoriai kažkaip galėjo tame įtakos turėti ir kai apskritai 85% Lietuvos eksporto į Rusiją sudaro prekės, plaukiančios iš vakarų į Rytus, kurių srovės daug daugiau priklauso nuo Vakarų ir Rusijos prekybos, nei kažkokių konservatorių sėdinčių valdžioje.
Comment
-
Parašė tajus Rodyti pranešimąPagal visus šaltinius, tai sulėtėjimas yra statybų ir žemės ūkio sektoriuose. Šie sektoriai daugiau priklausomi nuo vidaus priežasčių, nei išorės, taigi ten ,matyt, ir reikėtų ieškoti priežasčių.
Kituose Estijos sektoriuose situacija apynormalė, nors šlubuojant transportui kažkiek persimetė ir į kitus sektorius.
“In the first three quarters of 2013, transport slowed the Estonian economy down the most,” the statistics office said. “According to preliminary calculations, this continued in the fourth quarter as well. In addition, a decline in agriculture and construction had the biggest negative effect on GDP in the fourth quarter.”
Exports of goods, adjusted for inflation, fell 1.3 percent from a year earlier, following a 2.2 percent drop in the third quarter, the statistics office said. GDP fell a seasonally adjusted 0.1 percent from the third quarter when it exited a technical recession.
Comment
-
Parašė Lettered Rodyti pranešimą
Beabejo, jog dėl politikos, nes visos aplink kaimyninės šalys ir didžiausios prekybos partnerės daugiau ar mažiau, bet auga.
Comment
-
Estijos ekonomika jau senai kenčia dėl per didelio priklausymo nuo Suomijos. O Suomija nebeauga nuo finansinės krizės pradžios. Kitas faktorius yra Vyriausybės politika laikyti subalansuotą biudžetą. Turint omeny nerealius Estijos viešus finansus, gal koks 2% GDP biudžeto deficitas kelis metus iš eilės ir nepamaišytų, jei aišku būtų daromos teisingos investicijos, tarkim į infrastruktūrą ir žinias.There is nothing more dreadful than imagination without taste (J. W. Goethe).
Comment
-
Parašė Muzungus Rodyti pranešimąPlepėti bet ką - pirmas, bet argumentuotai atsakyti nesugebi...
Parašė Eidvis Rodyti pranešimąGerai, kad ne -3.78% Grybauskaitė su Kubilium BVP įtakojo. Apkritai, iš kur tokie skaičiavimai? Jeigu jiems nėra šaltinio - vadinasi pats juos sugalvojai. O jeigu sava fantazijas jau ir procentais įvardini ir netgi po kablelio - tai jau aukštas lygis
Apskritai, aš pastebėjau, kad populistinių pažiūrių rinkėjų nuomone tai valdžia gali viską padaryti. Gali atėję į valdžią atlyginimus dvigubai pakelti, kainas dvigubai sumažinti. Jeigu tik valdžia nori - gali per metus tokią gyvenimo kokybę pasiekti, kiek kokioj Švedijoj. Ir tada eina balsuoja už populistus, kurie aukso kalnus žada be jokių rimtų argumentų. Taip ir tu galvoji, kad Lietuvos valdžia turi tiek galių, kad įtakotų BVP netgi per 3.5%. Jeigu valdžia turėtų tokią didelę įtaką ekonomikai ir BVP augimui - tai dėl Butkevičiau chebros darbų ir nedarbų mūsų BVP seniai jau būtų smukęs. Deja - valdžia neturi tiek galių, o jeigu tu žinai ką konkrečiai kad ir Butkečiaus valdžia padarė, kad kažkaip rimčiau įtakotų BVP - labai įdomu būtų išgirsti. Grudų derlingumas turi didenę įtaką BVP nei kažkokios valdžios darbeliai. Tie darbeliai svarbūs ilgalaike prasme, tik ilgalaikę prasmę ne visi tinkamai supranta.
Kad ir šitas tavo grafikas:
yra visiškai nesąmoningas. Visų pirma, tai kodėl jeigu išaugo eksportas - tai yra blogai ir tai skaitosi "šalies pardavimu"? Visų antra - nesupranti, kad konservatoriai negalėjo turėti jokios didesnės įtakos eksportui, o jis augo dėl kitų natūralių priežasčių. Dėl to pasakymas, kad čia konservatoriai "kalti" dėl kažko yra visisiškai nesąmoningas.
Na ir galiausiai nesupranti, kad Rusija nėra pagrindinė Lietuvos prekybos partnerė. Pagal statistikos departamento ataskaitą Lietuva 2013 metais į Rusiją eksportavo už 16.8 mlrd. Lt, o pvz. į Vokietiją tik už 6 mlrd. Lt. Bet į Rusiją Lietuviškos prekės tesudarė 14.6%, o į Vokietiją 82.9% viso eksporto. Vadinasi Lietuva savo pagamintų prekių į Rusiją išvežė už 2.5 mlrd. Lt, o į Vokietiją už 5 mlrd. Lt. Taigi netgi į Vokietiją, kuri yra penktoje vietoje pagal Lietuvos eksportą, mes išvežėme dvigubai daugiau lietuviškų prekių, nei į Rusiją. Į Rusiją daugiausiai vykta re-eksportas - tačiau tai turi kur kas maženę įtaką tiek Lietuvos ekonomikai, tiek BVP, tiek ir bendroms žmonių pajamoms.
Parašė nomad Rodyti pranešimąTurint omeny nerealius Estijos viešus finansus, gal koks 2% GDP biudžeto deficitas kelis metus iš eilės ir nepamaišytų, jei aišku būtų daromos teisingos investicijos, tarkim į infrastruktūrą ir žinias.It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on
Comment
-
Parašė Tomas Rodyti pranešimąLietuvos ir Latvijos ekonomikos augo po ~3,5%, Estijos 0%. Vat štai jums ir prašom, paprasta runkeliška logika.
Tai taip išeina, kad ne Kubilius išvedė Lietuvą iš krizės?
Kita vertus, jei liktų Kirkilo Vyriausybė, tai vadovaujantis runkeliška logika turėjo būti +7% BVP augimas?
Comment
-
Parašė Sula Rodyti pranešimąKita vertus, jei liktų Kirkilo Vyriausybė, tai vadovaujantis runkeliška logika turėjo būti +7% BVP augimas?
Iš tiesų +3,5% per metus tokioms šalims kaip Lietuva yra žiauriai mažai.It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on
Comment
-
Parašė Tomas Rodyti pranešimąPanašiai.
Iš tiesų +3,5% per metus tokioms šalims kaip Lietuva yra žiauriai mažai.
Comment
-
Eurostatas perskaičiavo statistiką savaip. Jiems gavosi, kad Estijos ekonomika per metus nusmuko 0,2% (Lietuvos BVP augo +3,3%, Latvijos +3,6%):
http://epp.eurostat.ec.europa.eu/cac...2014-AP-EN.PDF
Su tuo ir sveikinam estus. Bendrai paėmus EZ ekonomika per metus smuko 0,4%, o visos ES augo 0,1%. Taigi popieriai prasti.It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on
Comment
-
Parašė Tomas Rodyti pranešimąEurostatas perskaičiavo statistiką savaip. Jiems gavosi, kad Estijos ekonomika per metus nusmuko 0,2% (Lietuvos BVP augo +3,3%, Latvijos +3,6%):
http://epp.eurostat.ec.europa.eu/cac...2014-AP-EN.PDF
Su tuo ir sveikinam estus. Bendrai paėmus EZ ekonomika per metus smuko 0,4%, o visos ES augo 0,1%. Taigi popieriai prasti.Lažinuos- 2017 metais Lietuvos gyventojų skaičius didės.
Comment
-
Parašė Tomas Rodyti pranešimąEurostatas perskaičiavo statistiką savaip. Jiems gavosi, kad Estijos ekonomika per metus nusmuko 0,2% (Lietuvos BVP augo +3,3%, Latvijos +3,6%):
http://epp.eurostat.ec.europa.eu/cac...2014-AP-EN.PDF
Su tuo ir sveikinam estus. Bendrai paėmus EZ ekonomika per metus smuko 0,4%, o visos ES augo 0,1%. Taigi popieriai prasti.
Comment
-
Didžiausias JAV ekonominis ir politinis iššūkis yra faktas, kad vidurinioji klasė palaipsniui tampa proletariatu. Šis procesas vyksta jau nuo 1970 metų. Per pastaruosius penkerius metus situacija akivaizdžiai pablogėjo, rašo „Forbes“.Nepaisant JAV prezidento Baracko Obamos retorinio pasiryžimo sumažinti nelygybę, jo valdymo laikotarpiu ji pastebimai auga. 2010–2012 metais 60 proc. viduriniosios klasės šeimų pajamos krito, tuo metu turtingiausių 20 proc. namų ūkių augo. Viduriniosios klasės pajamos smuko smarkiau nei atsitiktinių nepasiturinčių namų ūkių. 60 proc. viduriniosios klasės uždarbis 1970 metais sudarė 53 proc. nacionalinio pyrago, o 2012 metais – jau tik 45 proc.
Comment
Comment