Pasaulio ekonomikos aktualijos

[senasnamas]

Nedarbo lygis ir atlyginimų dydis yra vėluojantys rodikliai, dėl to jie ir pradės ženkliau didėti vėliau.

Gal ir nepradėti, nes ekonomikos struktūra keičiasi ir norint sukurti tą patį kiekį prekių ar paslaugų apsieinama su mažesniu kiekiu darbuotojų. Tas rodiklių vėlavimas gali tęstis ir tęstis. Iki kitos krizės .
O BVP, kadangi labai populiarus rodiklis, kyla pagundų jį pagražinti. Dar prisideda įvairių šalių skaičiavimo metodikų skirtumai. Neįvertinus pajamų nelygybės, nedarbo lygio, mokesčių surinkimo ir paskirstymo, tai vien sausas BVP nelabai ką rodo. Daug geresni paprasti ir lengvai patikrinami rodikliai, pvz., kiek už vidutinį ar minimalų atlyginimą galima nupirkti bananų ar mėsainių . Ekonomikai vis labiau remiantis vartojimu perkamoji galia labai svarbu. Jei BVP auga, o perkamoji galia nejuda arba vos vos juda, vadinasi, sistemoje kažkur yra protėkis arba tas BVP dirbtinai išpūstas.

[Sula]

Jei BVP auga, o perkamoji galia nejuda arba vos vos juda, vadinasi, sistemoje kažkur yra protėkis arba tas BVP dirbtinai išpūstas.

Grįžkime, prie mano pateikto konclagerio kuriamo BVP. Jis yra santykinai nemažas (nacistinėje Vokietijoje nuo 1941 m. beveik visi infrastruktūros darbai buvo vykdomi kalinių pajėgomis, TSRS tai buvo įdiegta dar anksčiau GULAG'e, netgi Hi-Tec "šaraškės"), kai tuo tarpu perkamoji kalinių galia yra beveik nulinė (neskaitant natūrinių mainų). Kita vertus kalinių išlaikymo išlaidos įskaitomos į gamybos kaštus, kas šiaip jau "demokratinėje" apskaitoje nėra gerai. Juolab, tos išlaidos kaliniui (barakas, uniforma, apsauga, maitinimas, mokymas, prieaugio išlaikymas ir t.t.) dažnai yra didesnės nei "demokratinė" minimali alga.

[senasnamas]

Geras pavyzdys - pasaulis ir taps dideliu konclageriu, jei turto koncentracija toliau didės.

Iškalbingas grafikas (tendencijos nesikeičia):
http://currydemocrats.org/in_perspec...pie_chart.html

In the post World War II period through the mid 1970s the productivity of the American worker increased at a steady rate. During this period workers were rewarded for their increased productivity with a commensurate increase in wages. Then something happened. Productivity continued to increase, but workers' wages stagnated.

http://currydemocrats.org/in_perspec...rican_pie.html
Produkto sukuriama, BVP auga, pinigų uždirbama, bet tie pinigai nėra protingai paskirstomi (per mokesčius, atlyginimus). O vartojimą kažkaip palaikyti reikia, kad ekonomika nesmuktų. Tada dalinamos paskolos, kad tie, kurių perkamoji galia neauga, galėtų daugiau vartoti. Greenspanas juk sakė, kad jei bankams nebūtų buvę leista lengvai skolinti, tada būtų sunku palaikyti ekonomikos augimą. Klausimas, kodėl ekonomikos augimui palaikyti būtinos tokios priemonės, jam turbūt nekyla. Kuo tai baigiasi, visi matė. Nors dar turbūt nesibaigė . Ką daro su pertekliniais pinigais turtingiausias sluoksnis? Nepirksi juk kasdien kostiumo ir nevaikščiosi pas kirpėją. Gerai, jei kažkiek investuoja į verslo plėtrą. Bet dažniausia tie pinigai plaukioja finansų rinkose pūsdami kokius nors burbulus - žaliavų, besivystančių šalių akcijų ir pan.

[Tomas]

Įdomu tai, kad vienas iš socialistinės ekonomikos postulatų teigė, kad darbo produktyvumo augimas privalo būti didesnis už atlyginimo už tą darbą augimą. Kuo tai baigėsi - žinom

[senasnamas]

Kad čia nelabai socialistiškai skamba. Produktyvumas kyla tol, kol baigiasi dirbančiųjų kantrybė. Po to pasekmės sunkiai prognozuojamos .

Kaip valdininkų atlyginimai visokiais koeficientas susieti su minimalia alga ar pan., taip ir privačiame sektoriuje dirbančių atlyginimai turėtų būti susieti su įmonės pelningumu. Atsižvelgiant į kvalifikaciją, stažą ir t. t. Kad įmonei pelningai dirbant, tai kažkiek pajustų ir eilinė valytoja. Tai būtų geriausia motyvavimo sistema. Aišku, įmonėms labiau apsimoka organizuoti visokius seminarus iš serijos "kaip dirbti už du ir pajusti gyvenimo pilnatvę".
Jei įmonė pradeda dirbti nuostolingai, tada atlyginimai nurėžiami ir darbuotojams padeda valstybė. O dabar valstybė pašalpomis juk padeda ir stambių pelningų įmonių darbuotojams, kurie mažiausiai uždirba. To neturėtų būti. Tada žmonių pajamos atitiktų bendrą ekonomikos augimą, tolygiai augtų vartojimas, nedidėtų socialiniai skirtumai. O kad verslo sąskaitų sumos vienu kitu nuliu sumažėtų nieko bloga neatsitiktų.

Turbūt jau teko girdėti paskutiniu metu kilusį škvalą kritikos, skirtos korporacijai Apple, kuri turi galybę laisvų piniginių resursų, tačiau neskuba jais dalintis su akcininkais ir investuotojais. Šiandien, įvairių šaltinių teigimu, „obuolinė“ imperija yra sukaupusi apie 137 mlrd. JAV dolerių, ir šis skaičius toliau auga.

http://www.technologijos.lt/n/zmoniu...ratis/S-31128/

[andyour]

Daug geresni paprasti ir lengvai patikrinami rodikliai, pvz., kiek už vidutinį ar minimalų atlyginimą galima nupirkti bananų ar mėsainių .

Norvegai gali pigiai importuoti tuos bananus ir vargingų šalių, bet neįpirkti NT savo šalyje.

[senasnamas]

Perkamoji galia tikrinama pagal smulkias dažnai naudojamas prekes, o ne pagal NT. Daug vakariečių visą gyvenimą nugyvena neturėdami jokio nuosavo NT ir nesijaučia dėl to skurdžiais.

[andyour]

Perkamoji galia tikrinama pagal smulkias dažnai naudojamas prekes, o ne pagal NT. Daug vakariečių visą gyvenimą nugyvena neturėdami jokio nuosavo NT ir nesijaučia dėl to skurdžiais.

O nuomos kaina? Už gerą londonietišką atlygį gali įpirkti visą kalną bananų, bet gyvensi mažam kambaryje ir dar ji dalinsis su kažkuo.

[Lettered]

Perkamoji galia tikrinama pagal smulkias dažnai naudojamas prekes, o ne pagal NT. Daug vakariečių visą gyvenimą nugyvena neturėdami jokio nuosavo NT ir nesijaučia dėl to skurdžiais.

Vakariečiai vakariečiams nelygu, pvz. JAV beveik visi turi būstą, ir ne kokį mažą butelį, o didelį namą. Įdomu kaip tamstai seksis pasenus su lietuviška pensija ir be jokio NT?

[Sula]

O nuomos kaina? Už gerą londonietišką atlygį gali įpirkti visą kalną bananų, bet gyvensi mažam kambaryje ir dar ji dalinsis su kažkuo.

Nereik norėti nuomotis kažkur Kensingtone ar Chelsea'je. Atokesniuose rajonuose kaina proporcinga Vilniui. Gal geriau įvertinti, kaip mūsiškai įsigudrina susimokėti po 600-700Lt už šildymą gaudami minimalią algą arba vidutinę pensiją.

[andyour]

Nereik norėti nuomotis kažkur Kensingtone ar Chelsea'je. Atokesniuose rajonuose kaina proporcinga Vilniui. Gal geriau įvertinti, kaip mūsiškai įsigudrina susimokėti po 600-700Lt už šildymą gaudami minimalią algą arba vidutinę pensiją.

O kiek kelionė truks iki darbo ir atgal? O tie kas Lietuvoje gauna minimalią, jie naudojasi lengvatomis, nuomoja kambarius studentams, arba lenda į skolą.
Dėl pencininkų nežinau, gal padeda vaikai, gal santaupų turi, ar vėl gi lenda į skolas, kol iškrausto.

Ir nereikia pulti į kraštutinumus Mano pasakymas buvo - ten nėra taip jau gerai, kaip atrodo.

[senasnamas]

Vakariečiai vakariečiams nelygu, pvz. JAV beveik visi turi būstą, ir ne kokį mažą butelį, o didelį namą.

O kai kurie gyvena kemperių miesteliuose. Bet tai nereiškia, kad NT yra tinkamesnė prekė nei bananai norint vertinti perkamąją galią.

[Lettered]

O kai kurie gyvena kemperių miesteliuose. Bet tai nereiškia, kad NT yra tinkamesnė prekė nei bananai norint vertinti perkamąją galią.

Bananų gali lengvai atsisakytų, o stogą virš galvos turėti bet kokiu atveju reikia, todėl skaičiuojant pragyvenimo lygį pirmiausia reikia skaičiuoti NT kainą (nuomos arba pirkimo).

[senasnamas]

Bananas yra maisto atitikmuo. Kad būtų suprantamiau, galima pakeisti jį obuoliu. Kiek kartų per metus žmonės perka obuolius ir kiek kartų NT? NT, nors atrodo ir svarbus, dalis jo neperka nė karto: gyvena pas kažką, nuomoja, paveldi. Be to, NT rinką veikia visokie spekuliaciniai, užsienio kapitalo, paskolų politikos, nelanksčios pasiūlos veiksniai. Kai buvo NT burbulas ar tai reiškia, kad tuo metu gyventojų perkamoji galia sumažėjo? Kai kas atidėjo pirkimą, kai kas nusprendė visai nepirkti, kai kas būstą jau turėjo. O obuolių kainų burbulų nebūna . Kas turi nutikti, kad žmogus atsisakytų pirkti obuolius? Ar Vilniuje, ar Kuršėnuose, ar Žirmūnuose, ar Naujininkuose, ar turguje, ar parduotuvėje jie kainuoja panašiai. Todėl nereikia išvedinėti didelių vidurkių ir atsižvelgti į krūvą veiksnių. Be to, juos galima transportuoti. Todėl paprasta palyginti, kiek, pvz., danas už savo vidutinę algą gali nusipirkti obuolių, ir kiek lietuvis.

Danijoje vidutinis atlyginimas atskaičius mokesčius yra 10 077 Lt (pagal anksčiau temoje pateiktą paveikslėlį), o Lietuvoje - 1711 Lt. Kilogramas obuolių Danijoje kainuoja 9 Lt, o Lietuvoje - 3 Lt. Vadinasi, danas už savo atlyginimą nupirks 1120 kg obuolių, o lietuvis - 570 kg. Danai gyvena tik dvigubai geriau .
Gal pateiksi Lietuvos ir Danijos NT įperkamumo palyginimą?

[andyour]

/\ O vakaruose kas nors miršta iš bado?

Aš manau, kad reikia lyginti būtinas išlaidas, t.y. visą maisto krepšelį, būtiniausių prekių ir NT kainas. Taip, burbulai pučiasi, bet ir jie išsileidinėja iki keliasdešimt metų, t.y. visą gyvenimą gali laukti, kaip ir paveldėjimo. O jei gavai dovanų ar "pasisekė" anksčiau paveldėti, tai reiškia, kad gavai dovanų ir "pasisekė", neužsidirbai. Daugumai taip nesiseka.

[andyour]

Pažiūrėkit vidutinę algą UK ir būstų kainas. Tada palyginkit su LT.
Anglijoj 1k butas gerame mieste, o ne kažkokioj skylėj, 3 metų uždarbį kainuoja.

Palygink Londono ir Vilniaus NT kainas su pajamom. Bet pačio Londono, ne priemiesčio.

[senasnamas]

Dar šiek tiek obuolių indekso :
lenkas už vidutinį 2166 Lt atlyginimą nupirks 866 kg
estas už 2316 Lt – 579 kg
graikas už 3127 Lt - 625 kg
vokietis už 7167 Lt - 1024 kg
šveicaras už 14 009 Lt - 1273 kg
Obuolių kainas ėmiau iš http://www.numbeo.com

[Lettered]

Bananas yra maisto atitikmuo. Kad būtų suprantamiau, galima pakeisti jį obuoliu. Kiek kartų per metus žmonės perka obuolius ir kiek kartų NT? NT, nors atrodo ir svarbus, dalis jo neperka nė karto: gyvena pas kažką, nuomoja, paveldi. Be to, NT rinką veikia visokie spekuliaciniai, užsienio kapitalo, paskolų politikos, nelanksčios pasiūlos veiksniai. Kai buvo NT burbulas ar tai reiškia, kad tuo metu gyventojų perkamoji galia sumažėjo? Kai kas atidėjo pirkimą, kai kas nusprendė visai nepirkti, kai kas būstą jau turėjo. O obuolių kainų burbulų nebūna . Kas turi nutikti, kad žmogus atsisakytų pirkti obuolius? Ar Vilniuje, ar Kuršėnuose, ar Žirmūnuose, ar Naujininkuose, ar turguje, ar parduotuvėje jie kainuoja panašiai. Todėl nereikia išvedinėti didelių vidurkių ir atsižvelgti į krūvą veiksnių. Be to, juos galima transportuoti. Todėl paprasta palyginti, kiek, pvz., danas už savo vidutinę algą gali nusipirkti obuolių, ir kiek lietuvis.

Danijoje vidutinis atlyginimas atskaičius mokesčius yra 10 077 Lt (pagal anksčiau temoje pateiktą paveikslėlį), o Lietuvoje - 1711 Lt. Kilogramas obuolių Danijoje kainuoja 9 Lt, o Lietuvoje - 3 Lt. Vadinasi, danas už savo atlyginimą nupirks 1120 kg obuolių, o lietuvis - 570 kg. Danai gyvena tik dvigubai geriau .
Gal pateiksi Lietuvos ir Danijos NT įperkamumo palyginimą?

NT "perki" kasdien, išdalink mėnesio įmoką bankui už paskolą arba nuomą ir paskaičiuok, kiek procentų kasdienių išlaidų tai sudaro. Pas mane tai daugiau nei visam maistui.
Vilniuje (ne centre) 1k buto nuoma kainuoja 700 Lt, Kopenhagoje 2100 Lt. Tad statistinis vilnietis gali išsinuomoti per mėnesį 2.5 tokių butų, o Kopenhagietis - 4.

[Lettered]

Dar šiek tiek obuolių indekso :
lenkas už vidutinį 2166 Lt atlyginimą nupirks 866 kg
estas už 2316 Lt – 579 kg
graikas už 3127 Lt - 625 kg
vokietis už 7167 Lt - 1024 kg
šveicaras už 14 009 Lt - 1273 kg
Obuolių kainas ėmiau iš http://www.numbeo.com

Absurdas imti konkrečių produktų kainas, reikia žiūrėti bendras išlaidas būstui, maistui, transportui, komunalinėms, paslaugoms, pramogoms ir pan. Pvz. bulvės pas mus kainuoja centus, o kitose šalyse jos brangios, nes neauga ir šiaip nepopuliaros, bet koks vynas ar alyvuogių aliejus užtat kainuoja centus, nes rinka perpildyta, o pas mus tokių produktų negamina, todėl importiniai brangūs.

[senasnamas]

Tai čia kaip Big Mac indekso pakaitalas. Sakysi, kad mėsainių nevalgai, bet tai nieko nereiškia . Visko neatskleidžia, bet "common sense" puikiai atitinka. Tokiuose indeksuose imamos smulkios kasdienio vartojimo prekės. Jų krepšelis pateiktų išsamesnį vaizdą, bet būtų daugiau skaičiavimo . Norint sužinoti, ką sau gali leisti vokietis ar danas, toks indeksas padės daugiau nei abstraktūs BVP skaičiai. Dar būtų įdomu palyginti, ar koreliuoja su BVP per capita, ar nelabai.

O būsto paskolų įmokos kiekvienai šeimai individualus reikalas: priklauso nuo pradinio įnašo, būsto kainos, bazinių palūkanų, banko maržos, šeimos pajamų. Ir kai kurie iš tų rodiklių laikui bėgant gali keistis. Tai daryti kažkokius apibendrinimus nėra prasmės. Būsto nuoma lengviau sulyginamas dalykas.