Julija Latynina: ko reikia, kad įsikištų Rusijos specnazas?
Kaip pabėgo Janukovičius...
Ir išaiškėja, kad, pabėgęs iš Kijevo, Janukovičius patraukė į Charkovą, į Regionų partijos suvažiavimą. Ten jis turėjo pareikšti, kad valdžią Kijeve užgrobė fašistai už Vakarų pinigus, paskelbti Donecko respubliką, kaip tik paprašyti Rusijos įvesti kariuomenę, kad apgintų nuo Vakarų fašistų.
Bet kaip jau pažymėjo Stanislavas Belkovskis, svarbiausias vaidmuo šiuose įvykiuose tenka tam faktui, kad Janukovičius – bailys. Tai yra ten elementariai išsigando, Dopa ir Gepa (žmonės taip vadina Charkovo merą ir Charkovo srities gubernatorių, - vert.) suvažiavime kažką pamurmėjo, Janukovičius sėdo į sraigtasparnį, išskrido į Donecką. Donecke jis turėjo sėsti į lėktuvą ir išskristi į Rusiją. Ten jam užkirto kelią į lėktuvą, jis sėdo į mašiną ir patraukė į Krymą.
Na, o toliau man pasakojo įvairiausias istorijas. Pasak vienos iš jų Kryme jis sėdo į lėktuvą, išskrido į Rusiją, po to grįžo, kai Ukrainos vyriausybė susivokė, kur jis esąs, Avakovas ir Nalivaičenka (tai nauji VRM ir SBU vadovai) išvažiavo jo suimti. O kadangi jie buvo nauji vadovai, o žinybos buvo senos, tad apie tai Janukovičius sužinojo po 5 minučių, ir jis pabėgo taip greitai, kad net nenubėgo iki aerodromo – jis nubėgo iki Rusijos laivo, iš kur jį kažkaip išgabeno.
Tai, tiesą sakant, ši istorija yra kaip raktas į ten, kas dabar dedasi Donbase, nes Kremliaus planai iš pat pradžių buvo kiti. Krymas – tai buvo paguodos prizas. Kremlius negavo, ko norėjęs, ir štai Dopa ir Gepapabūgo skelbti Donecko respubliką, nes jie turi ką prarasti. Ir štai, tiesą sakant, dabar tuos ar panašius reikalavimus, kuriuos jie pabijojo kelti tada, kelia žmonės, kurie ginkluoti iki dantų, kurie sėdi SBU pastate Luganske.
Ir išaiškėja, kad, pabėgęs iš Kijevo, Janukovičius patraukė į Charkovą, į Regionų partijos suvažiavimą. Ten jis turėjo pareikšti, kad valdžią Kijeve užgrobė fašistai už Vakarų pinigus, paskelbti Donecko respubliką, kaip tik paprašyti Rusijos įvesti kariuomenę, kad apgintų nuo Vakarų fašistų.
Bet kaip jau pažymėjo Stanislavas Belkovskis, svarbiausias vaidmuo šiuose įvykiuose tenka tam faktui, kad Janukovičius – bailys. Tai yra ten elementariai išsigando, Dopa ir Gepa (žmonės taip vadina Charkovo merą ir Charkovo srities gubernatorių, - vert.) suvažiavime kažką pamurmėjo, Janukovičius sėdo į sraigtasparnį, išskrido į Donecką. Donecke jis turėjo sėsti į lėktuvą ir išskristi į Rusiją. Ten jam užkirto kelią į lėktuvą, jis sėdo į mašiną ir patraukė į Krymą.
Na, o toliau man pasakojo įvairiausias istorijas. Pasak vienos iš jų Kryme jis sėdo į lėktuvą, išskrido į Rusiją, po to grįžo, kai Ukrainos vyriausybė susivokė, kur jis esąs, Avakovas ir Nalivaičenka (tai nauji VRM ir SBU vadovai) išvažiavo jo suimti. O kadangi jie buvo nauji vadovai, o žinybos buvo senos, tad apie tai Janukovičius sužinojo po 5 minučių, ir jis pabėgo taip greitai, kad net nenubėgo iki aerodromo – jis nubėgo iki Rusijos laivo, iš kur jį kažkaip išgabeno.
Tai, tiesą sakant, ši istorija yra kaip raktas į ten, kas dabar dedasi Donbase, nes Kremliaus planai iš pat pradžių buvo kiti. Krymas – tai buvo paguodos prizas. Kremlius negavo, ko norėjęs, ir štai Dopa ir Gepapabūgo skelbti Donecko respubliką, nes jie turi ką prarasti. Ir štai, tiesą sakant, dabar tuos ar panašius reikalavimus, kuriuos jie pabijojo kelti tada, kelia žmonės, kurie ginkluoti iki dantų, kurie sėdi SBU pastate Luganske.
Comment