Sveikata, medicina, mityba

[themanual]

Atleiskit, bet nežinau nė vieno nutukusio žmogaus ar kuris būtų susivaręs sveikatą valgydamas vaisius ir nevalgydamas saldumynų Ta vaisių baimė yra briedas, nes metabolizmas veikia skirtingai kai įsisavina gryną fruktozę ir esančią vaisiuose (kuri į organizmą patenka tuo pat metu kartu su gliukoze ir daug skaidulinių medžiagų).
Sveikatą gadina cukraus šuoliai kraujyje, o vaisiai kaip tik gali padėti juos stabilizuoti (dėl skaidulinių medžiagų), priešingai nei saldumynai ar visokios fruktozinės (o šiaip tai visos) vaisių sultys.
Tikėtina, jog vaisių pakeisti atitinkama daržove būtų naudingiau, bet vis tiek vaisiai yra nesulyginamai geresnis pasirinkimas nei saldumynai su grynais angliavandeniais. Tą patvirtina ir panašūs lowcarb ir paleo (lowcarb plius vaisiai) dietų rezultatai

[index]

Esmė yra cukraus kiekyje. Valgyk kilogramais vynuoges (kurios yra beveik koncentruota fruktozė) ir gausi tą patį kaip Colą gerdamas.

[senasnamas]

Akivaizdu, kad daugelis težino tik cukrus yra cukrus ir kalorija yra kalorija, nes viešai per mažai kalbama apie natūralaus maisto ir perdirbto maisto skirtumus. Todėl populiaru, pvz., vietoj normalios sudėties pieno produktų rinktis nuriebintus, vengti vaisių ir laikyti tai sveika mityba . Makaronai tada turbūt irgi sveikas maistas, nes juose juk nėra nei cukraus, nei fruktozės?

[Lettered]

Akivaizdu, kad daugelis težino tik cukrus yra cukrus ir kalorija yra kalorija, nes viešai per mažai kalbama apie natūralaus maisto ir perdirbto maisto skirtumus. Todėl populiaru, pvz., vietoj normalios sudėties pieno produktų rinktis nuriebintus, vengti vaisių ir laikyti tai sveika mityba . Makaronai tada turbūt irgi sveikas maistas, nes juose juk nėra nei cukraus, nei fruktozės?

Tai, kad perdirbtas maistas nėra sveika dar nereiškia, kad vaisiai yra vanduo, kuriuos galima vartoti, kiek nori. Tai toks pat cukrus kaip ir saldainiai, o fruktozė netgi dar blogiau. Makaronuose tiesiogiai nėra cukraus, bet yra daug angliavandenių, kurie organizme tuo pačiu cukrumi virsta. Taip, kad ir kokio pavidalo daug angliavandenių valgysi sveikas nebūsi.

Esmė yra cukraus kiekyje. Valgyk kilogramais vynuoges (kurios yra beveik koncentruota fruktozė) ir gausi tą patį kaip Colą gerdamas.

Žinau žmogų, kuris dėl vaikystėje dažnai gertų "natūralių" obuolių sulčių dabar serga pirmo tipo diabetu.

[themanual]

Nebandykit matematika paneigti tai, kas jau gerus keturiasdešimt metų dietologų žinoma dėka daugybės mokslinių tyrimų, basically this: Sugars in whole fruits are "incorporated" into the fruit, which means the digestive system first needs to physically decompose the fruit and then extract and absorb sugars, which takes some time. In fruit juices, sugars are "free," so they are absorbed quicker than from whole fruits, which results in higher blood glucose levels, which is a risk factor for diabetes type 2

Galim palenktyniauti, kuris pirmas nutuks ir/ar gausim diabetą, aš valgysiu vynuoges, index galės gerti colą Taip pat galim ir su kalorijom daryti, aš valgysiu mėsą su vynuogėm, o jūs mėsą su saldumynais. Kalorijų kiekį, baltymų/riebalų/angliavandenių santyki išlaikom vienodą ir vis tiek vienas bus sveikesnis, spėkit kuris

[senasnamas]

Žinau žmogų, kuris dėl vaikystėje dažnai gertų "natūralių" obuolių sulčių dabar serga pirmo tipo diabeto.

Čia tik vienas iš veiksnių ir nebūtinai esminis. Bet sultys ir vaisiai vėlgi nėra tas pats . Net ir natūraliose sultyse yra didesnė fruktozės koncentracija, jos greičiau eina į kūną, todėl persistengti nereikėtų. Tas pats galioja ir džiovintiems vaisiams.

[Gator]

Na kalbant apie nutukimą tai įdormu. Daug šaltnių teigia, kad nutunkama tada kai viršijama palaikymo kalorijų norma. Sakykim jei palaikymo norma 2000, tai valgant 2300 bus tunkama, o valgant 2000 netunkama, nespaisant to is ko susideda kalorijos.

Ir sakoma, kad nuo anglių, cukrų būtų tunkama ne todėl, kad tuos 2000 kalorijų sudaro per daug curkų, o todėl, kad tie per daug cukrų sukela insulino šuolius, ko pasekoje greitai vėl atsiranda alkio jausmas, ko pasejkoje daugiau šansų suvalgyti virš tų 2000 kalorijų, nei maitinantis mažiau cukraus.

Bet jei sugebėsi išlkti tame 2000 kalorijų kiekyje net ir su daug cukraus, svoris neaugs, nes tai yra svorio palaikymo norma.

Čia kalbant tk apie svorį. Apie sveikatos kokybę ar diabetą, kita kalba.

[senasnamas]

Ta kalorijų norma labai orientacinė ir didelio tikslumo tikėtis nereikia. Suvalgomas kalorijas galima apskaičiuoti gana tiksliai, o tiksliai apskaičiuoti sudeginamas be šansų. Tai priklauso nuo kūno masės, medžiagų apykaitos greičio, oro temperatūros, fizinio aktyvumo, streso lygio ir t. t. Dar svarbiau yra maisto įsisavinimo greitis (glikeminis indeksas). Perdirbti (ir likę) angliavandeniai įsisavinami daug greičiau nei baltymai ar riebalai. Čia ir glūdi tukimo esmė, griaunanti tą kalorijų skaičiavimo teoriją. Iš esmės valgantys normalius produktus, kuriuose yra pakankamai baltymų ir riebalų, dažniausiai neturi problemų dėl antsvorio, nes toks maistas lėčiau virškinamas, ilgam suteikia sotumą ir neprovokuoja didelio insulino išskyrimo. Problemos prasideda, jei mityboje įsivyrauja batonai, sausainiai ir pan. Iš esmės visos efektyvios svorio metimo dietos yra pagrįstos angliavandenių ribojimu. Galima mesti svorį ir valgant angliavandenius, bet tai vaikščiojimas aplinkkeliu - reikės daug daugiau pastangų, savęs ribojimo ir alkio kentėjimo.

[themanual]

Na kalbant apie nutukimą tai įdormu. Daug šaltnių teigia, kad nutunkama tada kai viršijama palaikymo kalorijų norma. Sakykim jei palaikymo norma 2000, tai valgant 2300 bus tunkama, o valgant 2000 netunkama, nespaisant to is ko susideda kalorijos.

Netiesa, auginant raumenis būtinas kalorijų perviršis, bet jei auginsi valgydamas angliavandenius o ne baltymus, tai žinoma, kad su tuo pačiu perviršiu tuksi sparčiau, nes raumenys tiesiog neaugs

r sakoma, kad nuo anglių, cukrų būtų tunkama ne todėl, kad tuos 2000 kalorijų sudaro per daug curkų, o todėl, kad tie per daug cukrų sukela insulino šuolius, ko pasekoje greitai vėl atsiranda alkio jausmas, ko pasejkoje daugiau šansų suvalgyti virš tų 2000 kalorijų, nei maitinantis mažiau cukraus.
Bet jei sugebėsi išlkti tame 2000 kalorijų kiekyje net ir su daug cukraus, svoris neaugs, nes tai yra svorio palaikymo norma.

Visiška tiesa, kad alkanas ir neenergingas žmogus bus linkęs labiau apsivalgyti ir mažiau užsiimti fizine veikla, todėl bus labiau linkęs tukti. Bet svorio palaikymas yra labai abstraktus dalykas, tarkim net ir prisiverčiant valgyt tik tiek kiek reikia teoriniam balansui palaikyti rezultatai bus skirtingi, nes skirtingi produktai net ir su ta pačia energetine sudėtimi metabolizmą veiks skirtingai ir pats balansas keisis jau organizme.
Tarkim lyginant (skirtumus hiperbolizuosiu) mėsa plius vaisiai vs mėsa plius saldumynai: saldumynų valgytojas energijai prioretizuos greituosius angliavandenius, o kad atstatyti po didesnio šuolio stipriai nukritusį cukraus lygį - skaidis baltymus į cukrų. Tuo tarpu vaisių valgytojas fizinei veiklai naudos ne tik šiek tiek lėtesnius angliavandenius bet ir suvalgytus riebalus, o baltymus kaups raumenų veiklos palaikymui.
Saldumynų megėjo raumenys dėl baltymų trūkumo nyks sparčiau, bus bandoma nefektyviai sintetinti dalį proteinų, suletėjus metabolizmui ir pagaliau įsisavinus riebalus kalorinis balansas ląstelių lygmenyje virs į kalorinį perviršį, kuris materializuosis į riebalines atsargas.
Dėl pastovių cukraus šuolių bus itin sunku išlaikyti kalorinį balansą ir rezulatate saldumynų megėjas turės mažesnę raumenų masę ir didesnį riebalinį sluoksnį palyginus su vaisių valgytoju, nors vidutiniškai visąlaik abu buvo kaloriniam balanse o imant absoliučiais skaičiais dėl labiau suletėjusio metabolizmo saldumynų megėjas balansuodamasis kalorijų sunaudojo netgi šiek tiek mažiau. Aišku imant tokį izoliuotą laikotarpį sunku pasakyti, ką parodytų svarstyklės, nes riebalinis audinys lengvesnis, bet kalbant apie nutukimą ne bendrą svorį reikia ir matuoti.

Iš esmės visos efektyvios svorio metimo dietos yra pagrįstos angliavandenių ribojimu. Galima mesti svorį ir valgant angliavandenius, bet tai vaikščiojimas aplinkkeliu - reikės daug daugiau pastangų, savęs ribojimo ir alkio kentėjimo.

Kokia dietą rinktis yra kiekvieno pasirinkimas, low carb daugumai yra viena efektyviausių bet subalansuota dieta irgi gali būti veiksminga ir nesukelti streso organizmui, svarbu, kaip minėjot, tik kad angliavandeniai būtų lėtieji (low glycemic index), nes greitieji ne tik tukina, bet ir visai kitaip žaloja organizmą (tikėtina jog organizmas turės gaminti daugiau cholesterolio, kad apsaugotų kraujagysles).
Blogiausia aišku yra greitų angliavandenių maišymas kartu su riebalais (ledai, mėsa su alum, greitas maistas su kola, riebiai keptos bulvės ir pan.), nes tai dviguba bauda - reikės ir daug valios pastangų įveikti alkį, ir daug fizinių pastangų išlaikyti aukštą metabolizmą apsisaugojimui nuo tukimo.

Taip pat nuo nutukimo apsaugo low fat dietos kur pagrindas lėti ir vidutiniai angliavandeniai (vegetarai, veganai retai nutukę būna) ir tiesiog sunkiau gauti daug kalorijų be riebalų, bet taip pat sunkiau palaikyti sveikas funkcijas, nes organizmui sudėtingiau gauti būtinųjų riebalų ir tuo pačiu būtinųjų baltymų (essential fats and proteins), kurie dažnai būna kartu tuose pačiuose produktuose (mėsa, žuvis). Tuo tarpu essential carbs dar moksliškai nenustatytas egzistavimas.

Kaip taisyklė teisingai metantis svorį žmogus visada jausis energingas, nes jis pastoviai optimaliai degins riebalus ir turės energijos po ranka, o raumenys taip pat bus aprūpinti apsaugant nuo greito nykimo, bado rėžimas negrės. Jeigu svoris krenta bet pastoviai jautiesi low energy, reiškias yra kažkas negerai, tokia dieta ilguoju laikotarpiu nebus veiksminga ne tik dėl valios pastangų stokos, o ir dėl organizmo pastovaus pasipriešinimo ir balansavimo ant bado rėžimo ribos; tikėtina netgi susirgti kokia nors liga (nebūtinai metaboline).

Ta kalorijų norma labai orientacinė ir didelio tikslumo tikėtis nereikia. Suvalgomas kalorijas galima apskaičiuoti gana tiksliai, o tiksliai apskaičiuoti sudeginamas be šansų.

Tikrai taip, žmogaus organizmas yra itin sudėtingas mechanizmas, paprastos kalorijų balanso lygtys yra teisingos tik labai generalizuotose situacijose, panašiai kaip koks senovės graikų supratimas apie gravitaciją, kur po to dar atsirado Niutonas, po jo Einšteinas, o galiausiai vis tiek negalim paaiškinti tamsiosios masės
Kai atsiras tikslūs įrankiai metaboliniams procesams matuoti ląstelių lygmenyje, tuomet galėsim įžvelgti tikslesnius dėsningumus ir spręsti konkretesnius matematinius uždavinius, bet tikėtina kad tai bus itin sudėtingos dalinių išvestinių diferencialinės lygtys.

[senasnamas]

Turbūt turit šios srities išsilavinimą?

Blogiausia aišku yra greitų angliavandenių maišymas kartu su riebalais

Kuo tai yra pagrįsta? Nuo seniai iš kažkur turiu įsitikinimą, kad saldumynus geriau valgyti (jeigu jau jie valgomi) ne į tuščią skrandį, o, pvz., kai pavalgyta kokio nors riebaus ar baltyminio maisto. Nes taip sulėtėja įsisavinimas, pailgėja virškinimas ir nešokinėja gliukozės lygis. Ar yra kažkaip kitaip?
Skeptiškai žiūriu į mažai riebalų turinčias dietas, nes riebalais labai sunku persivalgyti. Kalba eina apie natūralius riebalus, o ne riebaluose perkeptą greitą maistą. Tada gerai veikia visokie sotumo ir alkio hormonai, norint persivalgyti reikia pasistengti. O kokius sausainius galima kimšti be galo ir lengvai peržengti tas visas kalorijų ribas. Populiarus mitas, kad tunkama nuo riebios mėsos ar cepelinų, kurie valgomi keliskart per mėnesį ar dar rečiau. Paprastai visi piktnaudžiavimai maistu yra susiję su angliavandeniais, nes jie skaniausi

[themanual]

Turbūt turit šios srities išsilavinimą?

Turiu šeimoje dietologų

Kuo tai yra pagrįsta? Nuo seniai iš kažkur turiu įsitikinimą, kad saldumynus geriau valgyti (jeigu jau jie valgomi) ne į tuščią skrandį, o, pvz., kai pavalgyta kokio nors riebaus ar baltyminio maisto. Nes taip sulėtėja įsisavinimas, pailgėja virškinimas ir nešokinėja gliukozės lygis. Ar yra kažkaip kitaip?
Skeptiškai žiūriu į mažai riebalų turinčias dietas, nes riebalais labai sunku persivalgyti. Kalba eina apie natūralius riebalus, o ne riebaluose perkeptą greitą maistą. Tada gerai veikia visokie sotumo ir alkio hormonai, norint persivalgyti reikia pasistengti. O kokius sausainius galima kimšti be galo ir lengvai peržengti tas visas kalorijų ribas. Populiarus mitas, kad tunkama nuo riebios mėsos ar cepelinų, kurie valgomi keliskart per mėnesį ar dar rečiau. Paprastai visi piktnaudžiavimai maistu yra susiję su angliavandeniais, nes jie skaniausi

Nuo daug ko priklauso, jeigu tuo metu užsiimat itin intensyvia fizine veikla, tai greiti angliavandeniai ir be kitų medžiagų bus iškart sunaudoti ir žalos nepadarys, o jei tiesiog balansuojat dietą, tai reikia žiūrėti kiekius. Mažus kiekius saldumynų tikrai geriau valygti kartu su kitu maistu (kaip tik dėl to ką ir parašėt) bet ir kitų medžiagų turi būti su saiku. Tikrai ne visi alaus megėjai cepelinų valgytojai turi pilvus, bet čia jau svarbus kiekis ir natūralus metabolizmas (yra mažuma kurie genetiškai nelinkę kaupti perviršio, o jį išvaisto per šilumą arba pašalina neabsorbavę), statistiniam žmogui reiktų vengti riebalų ir cukraus bombų dėl galimybės persivalgyti ir suletėjusio metabolizmo kai tokius apsivalgymus po to stengiamasi kompensuoti nevalgymu.
Jūsų supratimas teisingas, tiesiog kai tiek daug kintamųjų, ne visad aiškios visos atskiro pavyzdžio savybės, nes aš ankstesniame komentare pradžioje ėmiau ant popieriaus energetiškai subalansuotus pavzydžius, o kalbant apie riebalų ir cukraus vartojimą labiau turėjau omeny atvejus, kai neišvengiama kalorijų pertekliaus.

Mano point'as, kad yra svarbu, ką valgai net jei teoriškai balansuoji kalorijų kiekį, bet kai bendrai vertini vyraujančias tukimo priežastis, tai faktas jog dominuoja kalorijų perviršis. O jeigu valgai cepelinus ir riebią mėsą keliskart per mėnesį, tai čia nėra tavo dieta, dieta yra kas valgoma kasdien.
Dietų veiksmingumas labai specifiškas, daliai žmonių gali būti natūraliai priimtina vegetarinė dieta ir jie sveikai maitinsis su mažu riebalų kiekiu ir normaliu sotumo jausmu, bet tai nėra tiesiog mėsos atsisakymas - reikia gauti būtinuosius riebalus ir baltymus iš kitų šaltinių ir vis tiek nevartoti greitų angliavandenių, nes jie ne tik tukina bet ir trikdo pačius metabolinius procesus.
Iš tiesų vidutiniam žmogui subalansuota (bet be greitų angliavandenių) arba low carb dieta reikalauja tubrūt mažiausiai pastangų renkantis tinkamus produktus ir lengviausia per trumpą laikotarpį sustyguoti metabolizmą.
Dėl savo praktinio efektyvumo ir išpopuliarėjo visokios paleo, low carb, atkinsono, keto ir t.t. dietos, kur kitos dietos veiksmingos teorijoje, bet dėl vienų ar kitų priežasčių jų yra daug sunkiau laikytis.

[senasnamas]

Negrįžtamai numečiau antsvorį vien kaip reikiant apribojęs perdirbtus angliavandenius ir kviečių, rugių produktus. Be jokio kalorijų skaičiavimo. Spėju, kad tai turėtų suveikti bent jau 8 iš 10 valgytojų. Tarp normaliausių dietų, kurių įmanoma laikytis ne tik savaitę, bet nuolat, yra paleo. Nebūtinai radikaliai 100 proc., galima įtraukti ir šį tą naujesnio. Jos esmė paprasta: natūralūs, neperdirbti produktai. Visi, kurie ima skirti perdirbtą maistą nuo neperdirbto (ir pastarojo vengti), savaime artėja paleo (kartu ir low carb) dietos link to gal net nesuprasdami .

[senasnamas]

Gresia viena baisiausių priklausomybių – pagal raminamųjų vartojimą pirmaujame Europoje

Medikai pastebi rizikingą tendenciją: daugėja nuo vaistų priklausomų žmonių. Jaunųjų medikų asociacija ragina sveikatos apsaugos ministrą imtis veiksmų ir apriboti jų prieinamumą. Ministerija tikina, kad jau ėmėsi priemonių.

Kažin ar medikai nepastebi, kad jie patys yra problemos dalis? Pacientas nori efektyvaus sprendimo, gydytojas išrašo receptą. Vaistai baigiasi, pacientas ateina vėl. Gydytojui patinka būti reikalingam . Kitaip sakant, nė viena pusė nesiekia geresnio sprendimo: pacientas turbūt dėl nežinojimo, o gydytojas dėl patogumo ir pelningumo (išrašyti receptą turbūt apsimoka?).

https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvo...KopjEh7v_DMlAo

[Lettered]

Gresia viena baisiausių priklausomybių – pagal raminamųjų vartojimą pirmaujame Europoje

Kažin ar medikai nepastebi, kad jie patys yra problemos dalis? Pacientas nori efektyvaus sprendimo, gydytojas išrašo receptą. Vaistai baigiasi, pacientas ateina vėl. Gydytojui patinka būti reikalingam . Kitaip sakant, nė viena pusė nesiekia geresnio sprendimo: pacientas turbūt dėl nežinojimo, o gydytojas dėl patogumo ir pelningumo (išrašyti receptą turbūt apsimoka?).

https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvo...KopjEh7v_DMlAo

Gydytojai nėra problemos dalis, jie dirba savo darbą, t.y. gesina gaisrą, o kad gaisras neįvyktų tuom ne gaisrininkai turi rūpintis.

[Sula]

Sakyčiau, kad nepastebimas kitas dalykas tai - begalinis stresas darbe ir ne tik. Lietuvis ėda lietuvį - nuo seno žinomas tautinis sportas.
Beveik plika akimi matomi skirtumai net pas artimiausius kaimynus.

[senasnamas]

Gydytojai nėra problemos dalis, jie dirba savo darbą, t.y. gesina gaisrą

Eina primityviausiu keliu: skauda galvą - vaistai nuo skausmo, nedirba skrandis - vaistai nuo virškinimo, neina užmigti - migdomieji. Pasiseka tiems, kurių sutrikimai nebūna rimti, ir pavyksta ištrūkti iš to užburto rato.

Statistika rodo, kad Lietuvoje išrašomų antidepresantų kiekis – vienas mažiausių Europoje, o benzodiazepinų, raminamą ir migdomą poveikį turinčių vaistų, – vienas didžiausių.

Antidepresantų gamintojai (platintojai) dar neatrado Lietuvos rinkos ar maža rinka jų tiesiog nedomina?

[Sula]

Eina primityviausiu keliu: skauda galvą - vaistai nuo skausmo, nedirba skrandis - vaistai nuo virškinimo, neina užmigti - migdomieji. Pasiseka tiems, kurių sutrikimai nebūna rimti, ir pavyksta ištrūkti iš to užburto rato.

Kodėl gi, yra neprimityviausi keliai: keisk darbą, nepadeda - keisk profesiją, nepadeda - keisk šalį... Beje, gydytojai visai rimtai tai siūlo, nes variantų kitų nelabai yra. Eiti į krišnaitus variantas, bet ten irgi savos problemos.

[senasnamas]

Profesijos, darbo ar šalies keitimas trumpuoju laikotarpiu sukelia dar didesnį stresą . O kartais išvis nieko neišsprendžia, nes problema glūdi viduje, o ne aplinkoje, kurią dažnai mėgstama kaltinti.

[Lettered]

Eina primityviausiu keliu: skauda galvą - vaistai nuo skausmo, nedirba skrandis - vaistai nuo virškinimo, neina užmigti - migdomieji. Pasiseka tiems, kurių sutrikimai nebūna rimti, ir pavyksta ištrūkti iš to užburto rato.

O ką gydytojas gali pasiūlyti šiuo atveju? Nebesinervuoti?

[mantasm]

Gydytojai nėra problemos dalis, jie dirba savo darbą, t.y. gesina gaisrą, o kad gaisras neįvyktų tuom ne gaisrininkai turi rūpintis.

Ar ne gaisrininkai rūpinasi ir gaisrų prevencija?

Šiaip ir gydytojai po truputi taiko neprimityviausius kelius. Bando skatinti žmones judėti (giminėj buvo kam išrašė nueit X kilometrų per dieną), siūlo atkreipt dėmesį į mitybą, stresą ir t.t. Daugiau patys pacientai kreivai žiūri ir prašo tablečių.

Neseniai teko susidurti su atveju kai siūlė senyvam giminaičiui paprasčiausią laiką sprendimą kaip žmogui aptvarkyt problemą iki natūralios pabaigos. Pasidomėjom - gydymo būdų yra. Nepatingėjom kelis mėnesius pavežiot į procedūras, prižiūrėti, kad namuose darytų prirašytus namų darbus ir išsprendėm. Tiesa, žmogus skundėsi, kad vietoj tablečių tenka užsiiminėt procedūrom, būt vežiojamam ir t.t.. Turbūt tą nujausdamas gydytojas iš pradžių net ir neminėjo alternatyvaus kelio. Gydytojui juk svarbu ir patenkintas pacientas, ne tik techninis rezultatas.