Sveikata, medicina, mityba

[Al1]

Pirma, ofisų planktonas daugiau uždirba, gali sau leisti visokį "sportą", plastinę chirurgiją su riebalų nusiurbimu ir pan., geresnę sveikatos priežiūrą. O darbininkai sau to leisti negali, nes uždirba per mažai. Antra, daug ko jiems ir nereikia, nes dirbant fizinį darbą didelio kiekio perteklinių riebalų nesukaupsi (atskiri medžiagų apykaitos sutrinkimai ne prie ko). Taip pat tie, kas mažiau uždirba, prastesnį maistą valgo. Bet visa tai dėl to, kad ofiso planktonas yra daugumoje parazitinis sluoksnis visuomenėje, nieko nekuriantis, tik perskirstanti resursus ir gėrybes, visų pirma nenuskriausdami savęs, sukurtas kitų, sunkiai dirbančių fizinį darbą ar kuriančių. Daugiau visokių vadybininkų ir bankininkų (turiu omenyje ne bankų savininkus ar valdytojus, bet ir visus šioje sferoje dirbančius), juristų (kurie užsiima įteisinimu pasisavinamų produktų ir gėrybių) nei realų produktą kuriančių...

Galėtų kolūkiečiai uždraust visus saldumynus ir traškučius, o palikt tik juodą šokoladą. Arba apmuituot, kad tik turčiai įpirktų, o kiti tegul obuolius valgo. Atsimenu dar kai Brazauskas LKP CK pirmuoju sekretoriumi buvo, tai jokių skanėstų nebuvo, tik obuolius kepdavo ir cukrum apibarstydavo arba bulkas kepdavo su cukrum ir pienu. O dar sako geri laikai buvo... Vienos rūšies gazirovkė, asbestiniai stogai ir a76 benzinas. O tada atėjo nepriklausomybė ir visi kišdavo baunčius saujom ir saliamius, užtat ir nutukę dabar...

Pakaks meluoti. Buvo to maisto, ir skanėstų buvo, pasirinkimas mažesnis, bet viskas natūralu. Dabar , jei uždraustų naudoti visą tą chemiją, pakaitalus, tai pasirinkimas būtų net mažesnis nei tarybiniais laikais, nes nebemokėtų jau gaminti natūraliai. Reikėtų tam tikro laiko tarpo, kol vėl išmoktų, įsisavintų natūralią gamybą. O ir žaliavų trūkumas būtų, nes tai, ką galima pagaminti iš trečiarūšių žaliavų su chemija ir priedais, jau nebūtų galima padaryti be jų.

[J.U.]

[Galys]

Apie ekologiją sovietmečiu

http://rokiskis.popo.lt/2013/04/28/a...a-sovietmeciu/

[Al1]

Vakarai tuo metu didesniame savo šūde sėdejo nei mes. Taip kad nereikia žvelgti į tuos laikus iš šių dienų pozicijų, nes galima nueiti iki absurdo. Vakarai "apsivalė", kai gamybą perkėlė į Aziją, o buvusios soc. šalys, kai sunaikino savo gamybą... Todėl ir sėdime žopoje. Nes Vakarų kapitalas dirba Azijoje ir ten teršia, o atsiveža tik produktus ir pelną pas save. Mes gi atsivežame tik produktus (Vakarų kapitalo sukurtus Azijoje), o ne pelną.

Visa tai buvo specialiai organizuota, kad sukelti žmonių nepasitenkinimą.
Buvo tokia laika pertvarkos metais - 600 sekundžių per centrinę TV. Nevzorovas ją vedė. Štai tų laikų laida apie specialiai naikinamus produktus, kad sukelti dirbtinį deficitą. Visa tai didelės specoperacijos TSRS sugriiovimui dalis, o ne objektyvi ekonominė realybė.

[Galys]

Tai jei pripažįstate, kad visi teršė, kam tada pazėti apie kažkokią ekologiją sovietmečiu?

[Al1]

Apie ją peza heiteriai. Dar tegul pasako, kad mobiliųjų ir interneto nebuvo, o Vakaruose buvo... Maistas buvo natūralus, o ne su chemija (nors jos buvo, bet nepalyginamai mažiau nei dabar ir nedidelėje dalyje produktų). Maisto surogatų beveik nebuvo. Visgi kalbant apie maistą ekologija ne visai prie ko, tik tiek, kiek teršalai patenka į mitybos grandinę. Bet kai į maistą specialiai dedama chemija, tai jau ne ekologija, o sąmoninga veikla, netgi savotiška terorizmo forma.

[digital]

Maistas buvo natūralus, o ne su chemija (nors jos buvo, bet nepalyginamai mažiau nei dabar ir nedidelėje dalyje produktų). Maisto surogatų beveik nebuvo.

http://rokiskis.popo.lt/2013/04/28/a...a-sovietmeciu/

Tai vat dabar pabandykite sau užsiduoti klausimu, kokie natūralūs tie tarybiniai maisto produktai būdavo. Dešimtis ir šimtus kartų normas viršijančios pesticidų, nitratų, herbicidų ir kitokio šlamšto koncentracijos. Ir koks tenai natūralumas, gal tame, kad sojos nebūdavo?

Taip, SSRS soją pradėjo bandyti tik vėlyvaisiais laikais. Tada šioji buvo imta reklamuoti per propagandos kanalus, panašiai kaip prie Chruščiovo buvo reklamuojami kukurūzai: esą tobulas daiktas, visų problemų sprendimas ir panašiai. Tik vat pakol jie tą soją prisiruošė diegti, visa SSRS subyrėjo. Užtat kol nebuvo sojos, tai į daktarišką dešrą ir visokias ten pieniškas dešreles dėdavo tą patį ką ir dabar – smarkiai permaltą paukštininkystės ir gyvulininkystės atliekų mišinį. Specialūs malūnai sumaldavo kaulus, žarnas, plunksnas ir taip toliau į ištisinę tyrelę, tinkamą to brudo gamybai.

Tarp kitko, daugelio keikiamas natrio gliutamatas buvo naudojamas plačiai – ir į dešras, ir į dešreles, ir į visokias sausas sriubas, ir kur papuola. Visa laimė tik, kad SSRS chemijos pramonė buvo nepajėgi tenkinti paklausos šitiems priedams (tai vadinosi „vkusovyje dobavki“). Lygiai dėl to paties nepajėgumo ir pirmi sacharininiai gėrimai tik sovietmečio pabaigoje ėmė rodytis: totalinis atsilikimas bent kažkuo buvo naudingas. Užtat būdavo kitų niuansų: dar atsimenu kažkokius skandalus apie limonadą, kurį kažkokia SSRS gamykla paskanino etilenglikoliu (apie tą berods tokia „prožektor perestrojki“ pasakojo): kvapas beveik nesiskyrė juk, o kad nuodingas – kam tai rūpi? Norėtumėte tokio paragauti?

Ekologija, žinote, sveikas ir natūralus maistas, blyn. Tie oluchai, kurie pasakoja, kad sovietmečiu maistas bovo natūralus, geras ir sveikas, o ir gamta nebuvo teršiama – tai tokie puspročiai, kad aš net nežinau, kaip pasakyt. Čia panašiai, lyg kažkas pasakotų, jog labai sveikas ir ekologiškas yra maistas iš šiukšlių konteinerio.

[Shernas]

Apie ją peza heiteriai. Dar tegul pasako, kad mobiliųjų ir interneto nebuvo, o Vakaruose buvo... Maistas buvo natūralus, o ne su chemija (nors jos buvo, bet nepalyginamai mažiau nei dabar ir nedidelėje dalyje produktų). Maisto surogatų beveik nebuvo. Visgi kalbant apie maistą ekologija ne visai prie ko, tik tiek, kiek teršalai patenka į mitybos grandinę. Bet kai į maistą specialiai dedama chemija, tai jau ne ekologija, o sąmoninga veikla, netgi savotiška terorizmo forma.

Kasausi aš nustebęs su dešine koja kairę ausį - negi ir Kentauro alfoje ar pas driežažmogius Nubiru irgi buvo Tarybų Sąjunga, tik kažkokia geresnė versija

[Al1]

Jus šeria chemija, jūsų galvose chaosas. Ir kaip su tokiais kurti normalią valstybę? Todėl ir sėdime duobėje.

[Pedigree]

Naujausias tyrimas iš low fat - low carb karų. Lauktas ilgai, gero dizaino, orientavosi pirmiausia į maisto kokybę ("unrefined" maistas, natūralus, ne burgeriukai), o ne specifinius makromolekulių pokyčius. Rezultatai - jokio statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo. Abi grupės prarado panašiai svorio.

https://jamanetwork.com/journals/jam...?redirect=true

Conclusions and Relevance In this 12-month weight loss diet study, there was no significant difference in weight change between a healthy low-fat diet vs a healthy low-carbohydrate diet, and neither genotype pattern nor baseline insulin secretion was associated with the dietary effects on weight loss.

senasnamas, teks keisti mums požiūrį

Tyrimo svarba - galima numesti svorio ir su low fat ir su low carb ir su vegan dietomis.
Yra ir tyrimo trūkumų, kaip kad pvz dalyviai buvo verčiami suvalgyti visą maistą, net jei nebuvo alkani, kas prieštarauja low carb dietos esmei, nes viena pagrindinių priežasčių - ji mažina alkį kiek geriau dėl stabilesnės gliukozės koncentracijos kraujyje.

Na bet daugumai žmonių žinutė aiški - valgyti tokį maistą, kurį atsimena jūsų mama ir močiutė

[senasnamas]

Man atrodo, kad čia per maži racionų skirtumai - turbūt bijota tiriamuosius pribaigti . Angliavandenių dietoje angliavandeniai neviršija net 50 proc., o riebalų dietoje riebalai taip pat neviršija 50 proc. Po kiek kalorijų jie gaudavo? Gal buvo kalorijų deficitas?
Tarkim, jei gaudavo po 2500 kalorijų, tai 48 proc. angliavandenių racione bus 300 g angliavandenių, o 29 proc. angliavandenių racione bus 181 g angliavandenių. Abiem atvejais angliavandenių yra daug ir nė iš tolo nepanašu į low carb dietą. Tokiose dietose iki 20 g angl. per dieną yra ketozė, iki 50 g vidutinis angl. kiekis, o iki 100 g jau didokas kiekis. Tai šitame tyrime tiriamieji ko gero nejautė jokio angliavandenių trūkumo (jei gaudavo panašiai kalorijų).
O dėl natūralaus maisto tai nieko keista - ne nuo grikių ar perlinių kruopų žmonės paprastai tunka, o nuo baltesnio ir saldesnio maisto.

[lukass]

Svarstoma iki 20 proc. didinti vilniečių medikų atlyginimus

Nors medikų atlyginimais turėtų pasirūpinti ne savivaldybė, Vilnius vienintelis Lietuvoje imasi skatinti medikus pasilikti dirbti namuose ir neišvykti svetur – skirti papildomų savivaldybės biudžeto lėšų Vilniuje dirbančių šeimos gydytojų, pediatrų, terapeutų ir slaugytojų atlyginimams didinti. Šiandien sostinės Taryba pradėjo svarstyti, kaip pagerinti sąlygas vilniečių sveikata besirūpinantiems medikams, kiek lėšų miestas galėtų tam skirti...

[sankauskas]

https://www.vz.lt/prekyba/2018/03/01/vaistu-virazai

Ar reikia leisti vaistus pardavinėti ne tik vaistinėse? Kodėl gi ne. Yra šalių, kur vaistinė nelabai kuo skiriasi nuo parduotuvės. JAV vaistinėje gali nusipirkti ir aspirino, ir alaus, ir atsuktuvą.

Bet kas čia yra? Dar visai neseniai valdžia pasakojo, kad vaistai yra brangūs dėl to, kad vaistinių yra per daug. Dabar staiga pozicija pasisuko 180 laipsnių kampu. Pasirodo, vaistų pardavimo vietų reikia dar daugiau. Vaistinėse buvo pristatyta monitorių, įvesti slapti pirkėjai, sureguliuota, kiek pinigų galima imti už vaisto pardavimą, o žmonės – priversti pirkti tik pigiausius vaistus. Ar šios taisyklės galios tik vaistinėms, ar visose vietose, kur parduodami vaistai? Ar pacientais apsimetę valdininkai vertins farmacinės paslaugos kokybę tik vaistinėse, ar ir maisto prekių parduotuvėse?

Nepamirškime, kad vaistinių darbuotojų darbo laikas per savaitę ribojamas iki 36 val., nes vaistų pardavimas yra itin sekinanti veikla. Dar visai neseniai buvo norima uždrausti vaistinėse savarankiškai dirbti farmakotechnikams, nes, esą, jie nesugeba dirbti be farmacininkų priežiūros. Ar tie patys reikalavimai bus taikomi parduotuvių ir degalinių darbuotojams?

O gal šis nors ir geras, bet nenuoseklus pasiūlymas atsirado tik dėl to, kad SAM būtų lengviau prastumti valdiškų vaistinių idėją, t. y., leisti sveikatos priežiūros įstaigoms steigti valstybines vaistines?

Valdiškos vaistinės - prasta mintis. O liūdniausia, kad jos ne tiek pagerins vaistų prieinamumą (juk vaistinių ir taip netrūksta), kiek eikvos pinigus, skirtus gydymui. Ne viena privati vaistinė nepelningą prekybos vaistais veiklą kompensuoja iš šampūnų ir kosmetikos pardavimų. Jei nuostolių patirs valdiškos poliklinikos vaistinė, iš kur ji ims pinigų nuostoliams padengti? Iš poliklinikos biudžeto? Ar pradės pardavinėti kosmetiką ir šampūnus?

LLRI atidirbinėja, ir vykdo užsakymą. Aš suprantu, valgyti norisi, bet straipsnis toks skylėtas, kad net graudu skaityti.

[senasnamas]

Šitas sakinys neblogas

Ne viena privati vaistinė nepelningą prekybos vaistais veiklą kompensuoja iš šampūnų ir kosmetikos pardavimų.

O kas jas verčia tais vaistais išvis prekiauti? Krūva visokių reikalavimų ir instrukcijų. Šampūnų parduotuvę atidaryti daug paprasčiau.

Plačiau: https://www.vz.lt/prekyba/2018/03/01...#ixzz58auZwFaS

[Efka_01]

O degalineje pirkdamas ibuprofena galesiu pardavejos psiteiraut dėl poveikio i mano skrandzio opalige ir sudererinamuma su varfarinu?

[Lettered]

Šitas sakinys neblogas


O kas jas verčia tais vaistais išvis prekiauti? Krūva visokių reikalavimų ir instrukcijų. Šampūnų parduotuvę atidaryti daug paprasčiau.

Plačiau: https://www.vz.lt/prekyba/2018/03/01...#ixzz58auZwFaS

Tegul tik nepasakoja pasakų, pvz. Berlyne lankiausi keliose vaistinėse, dauguma vaistų pigesni, kai kurie papildai net dvigubai. Net tokiame brangiame mieste kaip Oslas tik vos brangesni ~ketvirtadaliu.

[Lettered]

O degalineje pirkdamas ibuprofena galesiu pardavejos psiteiraut dėl poveikio i mano skrandzio opalige ir sudererinamuma su varfarinu?

Beabejo galėsit, tik kitas klausimas, ar kompetentingai atsakys.

[sankauskas]

Šitas sakinys neblogas


O kas jas verčia tais vaistais išvis prekiauti? Krūva visokių reikalavimų ir instrukcijų. Šampūnų parduotuvę atidaryti daug paprasčiau.

Plačiau: https://www.vz.lt/prekyba/2018/03/01...#ixzz58auZwFaS

Būtent. Uždirba vien iš šampūnų, bet dar altruistiškais, visuomeniniais tikslais vaistinės prekiauja dar ir vaistais.

[sankauskas]

O degalineje pirkdamas ibuprofena galesiu pardavejos psiteiraut dėl poveikio i mano skrandzio opalige ir sudererinamuma su varfarinu?

O pirkdamas kurą degalinėje gali pasiteirauti apie skirtingo oktaninio skaičiaus kuro įtaką vidaus degimo variklio, kurio cilindrai sumontuoti ant karterio 60 laipsnių kampu, įtaką?

[Lettered]

O pirkdamas kurą degalinėje gali pasiteirauti apie skirtingo oktaninio skaičiaus kuro įtaką vidaus degimo variklio, kurio cilindrai sumontuoti ant karterio 60 laipsnių kampu, įtaką?

Siūlot leisti prekiauti vaistais bet kam? Tada leiskim ir dantis taisyti, žmones operuoti bet kam, sumažės paslaugų kainos.