Sveikata, medicina, mityba

[sankauskas]

Iš ten pat, iš kur paima Danija, skirdama virš 10% nuo BVP. 1,7 mlrd Eur Lietuvos atveju yra tik 4% BVP.

Tai įvardink. Mažiau pinigų pensininkams? Policijai?

[Pedigree]

Tai įvardink. Mažiau pinigų pensininkams? Policijai?

Aš tau jau atsakiau. Nepriešink sričių. Tiesiog reikia visiems daugiau. Tai įmanoma tiktai sutvarkius mokestinę sistemą. Dėl to gal truputį nukentėtų tokių kaip tu ego, bet visiems kitiems būtų daug geriau.

[sankauskas]

Iš tavęs įvedus turto ir automobilių mokestį ir normalius progresinius mokesčius, kokius turi visas išsivystęs pasaulis. https://wol.iza.org/uploads/articles...AWOL.61.ga.png Flat tax turi tik neišsivysčiusos šalys, visa normali Europa turi progresinius mokesčius. Sutapimas? O gal visų problemų priežastis?

Tai aš sutinku, nors turiu 2 automobilius, nemažai NT (ir šeštadienį nusipirkau dar vieną prie jūros ). Bet tada pyrago dalis išliks ta pati, tik pyragas bus didesnis.

Aš tau jau atsakiau. Nepriešink sričių. Tiesiog reikia visiems daugiau. Tai įmanoma tiktai sutvarkius mokestinę sistemą. Dėl to gal truputį nukentėtų tokių kaip tu ego, bet visiems kitiems būtų daug geriau.

Kodėl tu manęs taip nekenti? Ką aš tau blogo padariau?

O dėl mokesčių, tai man patinka juos mokėti. Kaip sakė [QUOTE=Pedigree;n1616977]



"I like to pay taxes. With them, I buy civilization"

Oliver Wendell Holmes Jr

[Lettered]

Tai aš sutinku, nors turiu 2 automobilius, nemažai NT (ir šeštadienį nusipirkau dar vieną prie jūros ). Bet tada pyrago dalis išliks ta pati, tik pyragas bus didesnis.

Lietuvos pagrindė problema ir yra, kad tas pyragas per mažas, vienas mažiausių mokesčių surinkimų nuo BVP visoje ES. Beto efektyviau leisti pinigus galima daugelyje sričių, tame tarpe ir švietime, sveikatos apsaugoje uždarant mažai naudojamas mokyklas/ligonines ir pan.

[sankauskas]

Lietuvos pagrindė problema ir yra, kad tas pyragas per mažas, vienas mažiausių mokesčių surinkimų nuo BVP visoje ES. Beto efektyviau leisti pinigus galima daugelyje sričių, tame tarpe ir švietimo, sveikatos apsaugoje uždarant mažai naudojamas mokyklas/ligonines ir pan.

Tai OK, manau čia niekas nesiginčys, kad pinigus galima, ir reikia, leisti efektyviau. Ar kad pats biudžetas, deja, yra labai mažas. Bet diskusija buvo, kad pačio biudžeto pyrago dalis labai maža, ir reiktų didinti. Tai aš ir klausiu, didinti kieno sąskaita?

[andyour]

Lietuvos pagrindė problema ir yra, kad tas pyragas per mažas, vienas mažiausių mokesčių surinkimų nuo BVP visoje ES. Beto efektyviau leisti pinigus galima daugelyje sričių, tame tarpe ir švietime, sveikatos apsaugoje uždarant mažai naudojamas mokyklas/ligonines ir pan.

Esmė tame, kad ne galima, o nebus pasirinkimo. Valstybės tarnautojai atlyginimų didesnių norės, o vienintelis kelias atlyginimus didinti tai optimizuoti veiklą, atsisakant dalies etatų, uždarant padalinius.

[Lettered]

Tai OK, manau čia niekas nesiginčys, kad pinigus galima, ir reikia, leisti efektyviau. Ar kad pats biudžetas, deja, yra labai mažas. Bet diskusija buvo, kad pačio biudžeto pyrago dalis labai maža, ir reiktų didinti. Tai aš ir klausiu, didinti kieno sąskaita?

Na aš kalbėjau apie biudžeto dalį nuo BVP, tai šitą dalyką išspręstų padidėjęs surinkimas, bet manau galima ir iš dabartinio perskistyti, tik reiktų labiau įsigilinti, nes bendri pavadinimai ne viską sako. pvz. "bendrosios valstybės paslaugos", būstas ir komunalinis ūkis ar ta pati gynyba, jei iš tiesų kaip kiti minėjo, nebežino, kur išleisti pinigus ir atsiranda visokių auksinių šaukštų pirkimai. Jeigu Danija gali skirti 10%, kodėl negalime mes? Juk eina kalba ne apie Eur kiekius, o tik procentines išraiškas.

[John]

Iš ten pat, iš kur paima Danija, skirdama virš 10% nuo BVP. 1,7 mlrd Eur Lietuvos atveju yra tik 4% BVP.

Šaltinis dėl 4% ir 10%?

[Al1]

Būtų galima daryti taip: Ligoninė samdo radiotechniką kaip priklauso, bet užuot samdydama radiologą dirbti vietoje, padaro sutartį su kokia nors UAB Radiologija ar panašiai, kad teiktų paslaugas nuotoliniu būdu - teleradiologija. Taigi ar atvejis planinis, ar skubus technikas padaro nuotrauką, iškart nusiunčia radiologui, šis įvertina, aprašo ir atsiunčia atgal, Vsio. Svarbiausia, kad teleraadiologijos paslaugų apimtis būt galima samdyt pagal vidutinį tyrimų per mėnesį kiekį arba pagal kainą už nuotrauką. Ir ligoninei gerai, nes mokėdama už nuotraukų kiekį (o ne darbuotojo išlaikymą) mažiau pinigų išleistų, ir radiologams gerai, nes lankstenės darbo galimybės, ir verslininkams gerai, nes gali kurt teleradiologijos centrus. Deja, taip neleidžia įstatymai

O dar geriau gydytojas radiologas-technikas. Ką, kitų tyrimų patys gydytojai nedaro, yra tam tikras personalas? Ne. Tuo labiau, kad šiuolaikinis rentgeno nuotraukų darymas jau smarkiai automatizuotas ir skaitmenizuotas. Automatai išryškina nuotrauką ir ją nuskelnuoja per kelias minutes. O rentgeno aparatų einamąja eksploatacinę priežiūrą galėtų atlikti samdoma firma, kuri tuos aparatus pardavė ar pan.

[Al1]

Trūksta lėšų sveikatos apsaugos sistemoje, bet ne bendrai ekonomikoje. Pvz. Danijoje kariuomenei asignavimai 1,2% GDP, bet sveikatos apsaugai virš 10%, o Lietuvoje tik 3,8%. Tai jei bent procentinis finansavimas būtų kaip Danijoje, būtų galima mokėti medikams 3 kartus didesnius atlyginimus, atitinkamai ligonines aprūpinti daugiau įrangos ir pan. net nekylant BVP, viskas priklauso nuo valstybės požiūrio ir prioritetų. Lietuvoje visiems svarbu kariuomenė, keliai, arenos, t.y. ką galima paprastai pačiupinėti, prie ko politikai gali papozuoti ar perkirpti juostelę, o švietimas, sveikatos, socialinė apsauga yra prioritetų sąrašo gale.

Dar juokingiau su aukštuoju mokslu, tame tarpe ir medikų rengimu. Lietuva niekaip nesugeba skirti jam net 1 proc. BVP, o jau net kai kurios Afrikos šalys ima lenkti Lietuvą pagal aukštojo mokslo finansavimą - pernai buvos straipsnis "Kauno dienoje"

[Al1]

Lietuvos pagrindė problema ir yra, kad tas pyragas per mažas, vienas mažiausių mokesčių surinkimų nuo BVP visoje ES. Beto efektyviau leisti pinigus galima daugelyje sričių, tame tarpe ir švietime, sveikatos apsaugoje uždarant mažai naudojamas mokyklas/ligonines ir pan.

Taip vadinamų mažai naudojamų ligoninių ar mokyklų uždarymas yra Lietuvos ir lietuvių likvidacijos ilgalaikėje perspektyvoje plano dalis. Ir jį vykdo Lietuvos valdžia. Nesupranta ar sąmoningai tai daro? "Rusai puola" irgi daug suryja. Ir ne faktas, kad jie puls. Tiesiog palauks 20 metų ir paims šitą teritoriją beveik be lietuvių - mažiau problemų paskui turės ją integruojant ir surusinant likučius lietuvių, kurie jau patys nesugebės atsinaujinti ir išlikti kaip tauta.

[andyour]

Dar juokingiau su aukštuoju mokslu, tame tarpe ir medikų rengimu. Lietuva niekaip nesugeba skirti jam net 1 proc. BVP, o jau net kai kurios Afrikos šalys ima lenkti Lietuvą pagal aukštojo mokslo finansavimą - pernai buvos straipsnis "Kauno dienoje"

Gana daug finansuoja nemokamų vietų, kuriose daugelis studentų š malą ir vėliau net nedirba pagal specialybę. Nemokamos vietos turi būti tik gabiems, kad valstybei apsimokėtų investuoti. Kiti laisvi "menininkai" tegul už valstybės suteiktas paskolas ir plevesuoja kaip jiems patinka. Taip būtų galima universitetams ir sutaupyti ir net gauti papildomų pajamų. Ir tai neišvengiama, nes pinigų reikės vis daugiau ir daugiau. Taip pat reikės ir studijų kokybės.

[Efka_01]

O dar geriau gydytojas radiologas-technikas. Ką, kitų tyrimų patys gydytojai nedaro, yra tam tikras personalas? Ne. Tuo labiau, kad šiuolaikinis rentgeno nuotraukų darymas jau smarkiai automatizuotas ir skaitmenizuotas. Automatai išryškina nuotrauką ir ją nuskelnuoja per kelias minutes. O rentgeno aparatų einamąja eksploatacinę priežiūrą galėtų atlikti samdoma firma, kuri tuos aparatus pardavė ar pan.

Galim ir taip. Variantų daug, bet atsakingiem viercham kažkodėl nedaeina.

[andyour]

Taip vadinamų mažai naudojamų ligoninių ar mokyklų uždarymas yra Lietuvos ir lietuvių likvidacijos ilgalaikėje perspektyvoje plano dalis.

Yra tik 3 didmiesčiai, kurie plius minus balansuoja su demografija. Daugiau visuotinai patrauklių vietų gyventi Lietuvoje nėra.

[Al1]

Čia valstybės nuvaldymo pasekmė, ir jei Lietuva bei lietuvių tauta nori išlikti, tai visą tai reikės keisti, nors ir bus kai kam skausminga.

Gana daug finansuoja nemokamų vietų, kuriose daugelis studentų š malą ir vėliau net nedirba pagal specialybę. Nemokamos vietos turi būti tik gabiems, kad valstybei apsimokėtų investuoti. Kiti laisvi "menininkai" tegul už valstybės suteiktas paskolas ir plevesuoja kaip jiems patinka. Taip būtų galima universitetams ir sutaupyti ir net gauti papildomų pajamų. Ir tai neišvengiama, nes pinigų reikės vis daugiau ir daugiau. Taip pat reikės ir studijų kokybės.

Aplamai vietų turi būti tiek, kiek reikia valstybei ir ekonomikai. O tam reikia rimto prognozavimo ir planavimo valstybiniu lygiu bent porai dešimtmečių į priekį. Deja, pas mus net dešimtmečiui niekas rimtai neužsiima nei prognoze, nei planavimu. Mokamas mokslas iškreipia aukštojo išsilavinimo vertę, nes neturtingas ir mažiau gabus, nepatekęs į nemokamas vietas mokytis negalės, o turtingų tėvų buki ir tingintys lodariai vis tiek "mokysis" ir gaus diplomą, kuris bus toks pats, kaip ir pas gabius ir gerai besimokiusius.
O su tokia politika, kokią siūlai, studentai ir net abiturientai bėgs iš Lietuvos, nes Europoje galima gauti nemokamą išsilavinimą. Taip, vėlgi klausimas jo kokybėje, nes trečiarūšių universitetų ten netrūksta. Betgi Lietuvoje, deja, vakarietiškas trečiarūšis diplomas vertinamas gal netgi labiau nei lietuviškas.

[Pedigree]

Yra tik 3 didmiesčiai, kurie plius minus balansuoja su demografija. Daugiau visuotinai patrauklių vietų gyventi Lietuvoje nėra.

Lietuvoje yra daugybė vietų kur gyvenimas daug geresnis nei Vilnius Kaunas ir Klaipėda su savo kamščiais, kainomis ir gyvenimo tempu. Neabsoliutink, nebuvai kitur ir nežinai gal. Linkiu išvažiuoti ir pasidomėti. Negalima naikinti paslaugų rajonuose, nes ten irgi gyvena žmonės, kurie moka mokesčius ir jiems jų reikia. Ten turi būti ir chirurgas ir ginekologas ir psichiatras ir akių/ausų daktaras. Specializuotas paslaugas taip - galime telkti santarose ar KMUKE. Visokius ten neurochir ar transplantacijas.

[Al1]

Būtent, todėl ir nyksta provincija, nes ten nebeliko nei gydymo įstaigų, nei mokyklų, nei kultūros židinių. Vienintelės vietinės darbo vietos dažniausiai tėra tik parduotuvė, kurioje pagrindinę apyvartos dalį sudaro prekyba alkoholiu.

[Lettered]

Šaltinis dėl 4% ir 10%?

Lietuvos biudžetą jau Sankauskas papostino, galima nesunkiai paskaičiuoti nuo GDP. Danijos čia:
https://www.sum.dk/~/media/Filer%20-...sh-V16-dec.pdf

Public expenditure on healthcare accounts for 30 per cent of total public expenditures (EUR 20.7 billion). In 2014, the Danish healthcare expenditure amounted to 10.6 per cent of GDP

Ok, tarkim biudžetas prastai surenkamas ir lyginti su BVP nenorim. Bet net ir imant pačio biudžeto procentines išlaidas, pas mus tik 13% biudžeto eina sveikatos apsaugai, kai Danijoje net 30%.

[andyour]

Lietuvoje yra daugybė vietų kur gyvenimas daug geresnis nei Vilnius Kaunas ir Klaipėda su savo kamščiais, kainomis ir gyvenimo tempu. Neabsoliutink, nebuvai kitur ir nežinai gal. Linkiu išvažiuoti ir pasidomėti. Negalima naikinti paslaugų rajonuose, nes ten irgi gyvena žmonės, kurie moka mokesčius ir jiems jų reikia. Ten turi būti ir chirurgas ir ginekologas ir psichiatras ir akių/ausų daktaras. Specializuotas paslaugas taip - galime telkti santarose ar KMUKE. Visokius ten neurochir ar transplantacijas.

Kur gyventi geriau parodo patys žmonės, tai matosi statiskoje. Aš pabrėžiau žodį visuotinai.

Esmė, kad apskritai valstybės tarnautojams pinigų reikės vis daugiau ir daugiau. Tad vienintelis kelias yra optimizuoti net ir nakinant etatus, nes tu tiesiog tų pinigų neiškasi iš po žemės.

[Al1]

Žinoma, biurokratinio aparato mažinimas yra būtinas, tik dabartinė valdžia ir tie, kurie joje pakaitomis sukasi nieko nekeis. Nes visų pirma jiems patiems nenaudinga ir didelė dalis žmonių liks be šiltos vietos. Kadangi nėra plano, kur juos kitur įdarbinti, tai reikia suprasti, kad bus masinė emigracija ir nepasitenkinimas, kuris gali privesti prie rimtų pasekmių ir neramumų ar perversmo. Valdžiai to reikia? Ne.