klausyk mano patarimu (pedigree irgi sutinka) .
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Sveikata, medicina, mityba
Collapse
X
-
Parašė Pedigree Rodyti pranešimąAha, problema nesuvokiamai didelė, visa lėtinė medicina iš esmės su tuo tebedirba, žiauru kai pagalvoji. Diebetas, širdis, inkstai, demencija, aklumas, amputacijos...
Beje, ar pastebėjote, kokios storos seselės? Jos gauna dovanų daug saldainių, kasdien valgo ir kiša mums (aš visada atsisakau... ), o ir uždirba nedaug, tai dar ir perka parduotuvėse, nes yra priklausomos.
Comment
-
Šiek tiek neramina tai, kad produktai prekybos centruose nelabai natūralūs, o ir turguose pasitikėti neišeina. Neaišku, kiek daržovėse įvairių trašų ir pesticidų liekanų, nežinia kiek hormonų ir antibiotikų mėsoje ar net kiaušiniuose, piene. Įtariu, kad tos stipriai veikiančios medžiagos net ir mažomis dozėmis neigiamai veikia žmones, kurie neturi laiko/pinigų ieškoti itin ekologiškos produkcijos.
Comment
-
Parašė Pedigree Rodyti pranešimąNebijokite! Pats ketoninę dietą ir terapinį pasnikavimą naudoju jau antras mėnuo - 10kg, energijos daug, smegenys mąsto aiškiai, alkis dingo. 2 savaites išbandykite ir stebėkite kaip krenta spaudimas, cholesterolis, svoris ir gerėja savijauta.Visi forumų moderatoriai yra forumo balastas.
Comment
-
Parašė Lettered Rodyti pranešimąNėra viskas taip blogai, žmonės dabar žymiai labiau rūpinasi sveikata ir ką valgo, nes tam sužinoti nereikia vaikščioti pas gydytojus, užtenka interneto telefone. Išpopuliarėjo ekologiškas, mažai perdirbtas maistas, visokie ūkininkų turgeliai ir pan. Taip pat pažiūrėkite, kiek sportuojančių, vis atsidaro nauji sporto klubai, bet jie vis tiek pilni. Taip pat, kiek dabar gatvėse dviratininkų ar parkuose bėgiojančių, ir kiek tokių buvo prieš kokius 10 metų?
Comment
-
Parašė Aleksio Rodyti pranešimąAš naudoju tą pačią dietą, kurią buvau parašęs, rezultatas: -23kg/6 mėn, AKS - nuo 140/90 sumažėjo iki 125/80. Taip kad aš visada esu teisus.
Comment
-
Parašė Sula Rodyti pranešimąŠiek tiek neramina tai, kad produktai prekybos centruose nelabai natūralūs, o ir turguose pasitikėti neišeina. Neaišku, kiek daržovėse įvairių trašų ir pesticidų liekanų, nežinia kiek hormonų ir antibiotikų mėsoje ar net kiaušiniuose, piene. Įtariu, kad tos stipriai veikiančios medžiagos net ir mažomis dozėmis neigiamai veikia žmones, kurie neturi laiko/pinigų ieškoti itin ekologiškos produkcijos.
Comment
-
Parašė Pedigree Rodyti pranešimąMhm, tiesa. O ko nepasitikėti turguose? Pasitikėkite, tikrai mažesnė tikimybė gauti pesticidų ir AB, tiesiog reikia gerai apdirbti gaminant. Na pas mus ir prekybcentriuose nėra taip blogai kaip USA, bet pvz atkreipkite dėmesį etiketėse į pridėtinį cukrų - pirkau rimeke tokių korėjietiškų kopūstų - 8gr cukraus/100g. Graikiškoje grietinėje - 20g/100 g cukraus. BBQ padaže apie 40g/100g. Geriami jogurtai - vien cukrus. Nebeišeina gauti produktų BE CUKRAUS, nes maisto pramonė tai žino - jei kopūstus parduodi su 4 g pridėtinio cukraus - jų pirks daugiau nei su 0. Jei pridedi 8 g cukraus - jų pirks daugiau nei su 4g. Yra atlikti tyrimai ir tai nustatyta, o cukraus reguliuoti niekas (kol kas) dar neliepia, dar kokių 20 metų prireiks.
Pastebėjau dar vieną įdomų fenomeną. Čia iš mano artimųjų rato, bet kadangi ne vienetinis atvejis, tai manau galiu drąsiai ekstrapoliuoti ir ant didelės dalies visuomenės. Kai kurie žmonės iš kažkur išgirdę ir išmokę tam tikras frazes, jas kartoja: "reikia valgyt natūralų" arba "nereikia chemikalų" ir t.t. Sakytum labai gerai, žmonės auginasi awareness apie maistą ir pradeda rinktis? Vat ir ne. Dažniausiai viskas tuo ir apsiriboja t.y. šnekėjimu, tuo turbūt gaunant kažkokį emocinį pasitenkinimą. O kai mamos/tetos paklausiau, kodėl nupirko sūrelį su hidrintais riebalais (nors pačios nuolat šneka "hidrinti riabalai labai blogai") arba kodėl "natūraliuose" (jų manymu) sausainiuose visokių chemikalų daugiau, nei ne chemikalų, prasideda pasiteisinimai kaip "nemačiau, nes nepasiėmiau skaitymo akinių" arba "skubėjau ir nepaskaičiau" arba "galvojau, kad šitie tikrai geri" arba "dažniausiai skaitau, bet šį kartą nepaskaičiau" (panašiai kaip "Užkalnio neskaitau, tik šį kartą paskaičiau" ). Kitaip tariant, žmonės realiai neskaito produktų sudėties ir visiškai nesidomi jų kilme ir galimu neigiamu poveikiu. Tiesiog vadovaujasi savo pačių susikurta fantazija. Tarsi pašnekėjimas apie poreikį valgyti "sveiką maistą" ir kokio daktaro Oz'o iš dubliuoto lietuviško televizoriaus pacitavimas suteiks daugiau sveikatos ir padarys visą jų valgomą maistą sveikesniu. Tai aš pradedu jaustis truputį keistai, nes nemėgstu daug pliurpti apie sveikumą ir nesidedu sveikuolio etalonu, nes toks nesu, bet realiai žinau tiksliai, ką valgau. Bent jau tiek, kiek galima žinoti iš užrašytos sudėties. O ten dažnai būna daug svarbios informacijos.
Kitas geras pavyzdys iš lietuviškos mitybos srities, kurį esu ne kartą minėjęs ir kuris, imho, rodo neatleistiną Lietuvos visuomenės sveiko maitinimosi awareness trūkumą yra... vištų kiuašiniai. Lietuvoje praktiškai neįmanoma lengvai nusipirkti free range kiaušinių (neskaitant vienoje ar kitoje parduotuvėje Vilniuje, kur tokie kainuoja vos ne kosmosą). Jie nelabai ir gaminami (neskaitant vieno ar poros ekologiškų ūkių). Netgi McD UK (ir turbūt daug kur kitur) nenaudoja narvinių vištų kiaušinių savo burgeriuose. O vat Lietuvos pirkėjui tokie yra pats tas.Paskutinis taisė John; 2017.04.07, 12:24.
Comment
-
Graikiškoje grietinėje - 20g/100 g cukraus.
Dažniausiai viskas tuo ir apsiriboja t.y. šnekėjimu, tuo turbūt gaunant kažkokį emocinį pasitenkinimą.
Jie nelabai ir gaminami
Daugeliui pirkėjų užtenka užrašo lietuviški ir žalios pakuotės, keliančios asociacijas su ekologija
https://www.barbora.lt/produktai/kia...iau%C5%A1iniai
Yra ir ekologiškų, tik trigubai brangesni, todėl, matyt, šį poreikį puikiai patenkina turgaus bobutės
https://www.barbora.lt/produktai/eko...iau%C5%A1iniaiPaskutinis taisė senasnamas; 2017.04.07, 12:34.
Comment
-
Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
Nes maisto pramonė šioje srityje ryškiai laimi: vyrauja tai, kas skanu, saldu ir ryšku. Norint nusipirkti kažką geriau ir sveikiau, reikia įdėti papildomų pastangų.
Kiaušiniai yra dedami .
Daugeliui pirkėjų užtenka užrašo lietuviški ir žalios pakuotės, keliančios asociacijas su ekologija
https://www.barbora.lt/produktai/kia...iau%C5%A1iniai
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimąKitas geras pavyzdys iš lietuviškos mitybos srities, kurį esu ne kartą minėjęs ir kuris, imho, rodo neatleistiną Lietuvos visuomenės sveiko maitinimosi awareness trūkumą yra... vištų kiuašiniai. Lietuvoje praktiškai neįmanoma lengvai nusipirkti free range kiaušinių (neskaitant vienoje ar kitoje parduotuvėje Vilniuje, kur tokie kainuoja vos ne kosmosą). Jie nelabai ir gaminami (neskaitant vieno ar poros ekologiškų ūkių). Netgi McD UK (ir turbūt daug kur kitur) nenaudoja narvinių vištų kiaušinių savo burgeriuose. O vat Lietuvos pirkėjui tokie yra pats tas.
Beje, yra ir netokių brangių:
https://www.barbora.lt/produktai/kai...-m-rudi-10-vnt
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimąTas tiesa. Duonoje, džiūvėsiuose ir visur kitur visada pridėta cukraus. Nu tikrai skanu. Ir mėgaujantis tokiais dalykais galima netgi naudoti moralinį pasiteisinimą "čia ne saldumynai". Realiai tai ta pati šviesi ar juoda duona yra ne kas kita, kaip saldumynai.
Parašė John Rodyti pranešimąKitas geras pavyzdys iš lietuviškos mitybos srities, kurį esu ne kartą minėjęs ir kuris, imho, rodo neatleistiną Lietuvos visuomenės sveiko maitinimosi awareness trūkumą yra... vištų kiuašiniai. Lietuvoje praktiškai neįmanoma lengvai nusipirkti free range kiaušinių (neskaitant vienoje ar kitoje parduotuvėje Vilniuje, kur tokie kainuoja vos ne kosmosą). Jie nelabai ir gaminami (neskaitant vieno ar poros ekologiškų ūkių). Netgi McD UK (ir turbūt daug kur kitur) nenaudoja narvinių vištų kiaušinių savo burgeriuose. O vat Lietuvos pirkėjui tokie yra pats tas.Visi forumų moderatoriai yra forumo balastas.
Comment
-
Parašė Pedigree Rodyti pranešimąNebeišeina gauti produktų BE CUKRAUS, nes maisto pramonė tai žino - jei kopūstus parduodi su 4 g pridėtinio cukraus - jų pirks daugiau nei su 0. Jei pridedi 8 g cukraus - jų pirks daugiau nei su 4g. Yra atlikti tyrimai ir tai nustatyta, o cukraus reguliuoti niekas (kol kas) dar neliepia, dar kokių 20 metų prireiks.
Prognozuojama, kad jeigu 100 ml. produkto yra 5-8 g, cukraus, gamintojai turės mokėti 20 centų mokestį, jeigu 8 g. ir daugiau – iki 36 centrų už litrą.
Tačiau tai tik vienas iš Vyriausybės svarstomų variantų, kuris dar gali keistis. Jeigu mokestis liks toks, koks šiuo metu svarstomas – mažiau cukraus turintys gėrimai brangs vidutiniškai 35%, saldesni – 50%.
„Tai turės įtakos ne tik gamintojų ir vartotojų išlaidoms, gali keistis ir įprastinių saldintų gėrimų skonis“,– įspėja err.ee.
Akcizas bus pradėtas taikyti palaipsniui – siūloma, kad nuo 2018 m. mokestis būtų pradėtas taikyti gėrimams, turintiems 10 g. cukraus 100 ml, o toliau kartelė leidžiama žemyn: nuo 2019 m. – turintiems 9 g. cukraus, 2020 m. –8 g ir t.t.Nepirk iš Decathlon, Ritter Sport, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų, ypač Kalnapilis myžalų,
Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo
Comment
-
Parašė Lettered Rodyti pranešimąKuom realiai skiriasi narvuose laikomų vištų kiaušiniai nuo paprastų? Negu eilinis pirkėjas dėmėsis vištų auginimo technologijomis?
Beje, yra ir netokių brangių:
https://www.barbora.lt/produktai/kai...-m-rudi-10-vnt
O skirtumas turbūt tas, kad laisvos vištos valgo žolę ir kitus augalus, kai narvinės tik iš anksto paruoštą maistą.Paskutinis taisė John; 2017.04.07, 13:24.
Comment
-
Parašė Aleksio Rodyti pranešimąJau daug metu duoną kepame patys: rupaus malimo miltai, raugas, vanduo, sėlenos, linų sėmenys. Jokio cukraus, o duona labai skani.
Teisingai pastebėjote, kad kaina skiriasi, o Lietuvos pirkėjui kaina yra ne paskutinėje vietoje, todėl narviniai kiaušiniai yra populiarūs (nors visada lentynose šalia yra ir ant kraiko laikomų vištų kiaušinių).
Kainos požiūriu, tai gana įdomu. Šiaip kiaušinių kainos tiek Lietuvoje, tiek UK yra gana panašios: tiek narvinių, tiek ekologiškų (tik pastarųjų pasirinkimas UK yra nepalyginamai didesnis), bet paprastų "neekologiškų" free-range kiaušinių Lietuvoje tiesiog išvis nėra, kai UK tai yra tas "vidutinis" ir populiariausias variantas tiems, kurie nori gerensių, nei narvinių vištų kiaušinių, bet galbūt nenori mokėti už ekologiškus. Lietuvoje to vidutinio segmento tiesiog nėra ir tokie kiaušiniai Lietuvoje apskritai negaminami. O ir pirkėjai dažnai neturi jokio surpatimo, kas tie narvai, kraikai ir free range. Ir tai, imho, nėra gerai.
Įdomu, kaip yra Lenkijoje?Paskutinis taisė John; 2017.04.07, 13:26.
Comment
-
Kuom realiai skiriasi narvuose laikomų vištų kiaušiniai nuo paprastų?
Kiaušiniai yra ženklinami 0, 1, 2, 3. Kuo skaičius mažesnis, tuo geriau. 0 reiškia ekologiškus.
Comment
-
Parašė senasnamas Rodyti pranešimąDaugiausia, aišku, lemia lesalas. Bet vištų laikymo sąlygos irgi svarbu. Palygink vien biure/namuose sėdintį žmogų ir žmogų, kuris miškelyje pabėgioja .
Kiaušiniai yra ženklinami 0, 1, 2, 3. Kuo skaičius mažesnis, tuo geriau. 0 reiškia ekologiškus.
Kurių vištų kiaušinius rinktumeisi?
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimąPaskutinis taisė Lettered; 2017.04.07, 13:37.
Comment
-
Parašė Lettered Rodyti pranešimąNesu Lietuvoje niekur matęs (išskyrus natūrinius ūkius), kad vištos po laukus ganytųsi kaip karvės ar avys.
Mano supratimu, viena priežasčių ir yra pernelyg žemas vartotojų awareness apie maisto kokybę. Daug kas išmoko madingą terminą "ekologiškas" ir yra vienas kitas su storesne pinigine arba ypač išrankus sveikuolis, kuris ryžtasi mokėti €3+ už 10 kiaušinių, bet dar neišsiaiškino, kad ir "paprasto" maisto egmente kokybės lygiai skiriasi ir galima maitintis kokybiškai už sąlyginai gerą kainą.
Tą lyg ir patvirtintų faktas, kad į Lietuvą neatvežami free range kiaušiniai iš kitų šalių (Lenkijos?), nes žmonės elementariai nesuprastų, kodėl reiktų mokėti kokius 50 centų ekstra prie jiems įprastų "rūdų lietuviškų kaimiškų" narvuose laikomų vištų kiaušinių.Paskutinis taisė John; 2017.04.07, 13:43.
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimą
Comment
Comment