Parašė Sula
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Sveikata, medicina, mityba
Collapse
X
-
Parašė senasnamas Rodyti pranešimąNieko keista. Abejoju, ar galima turėti normalius cholesterolio skaičius baidantis natūralių riebalų.
Saldumynų nemėgstu. Ūgis 182 cm, svoris 84 kg.
Comment
-
Parašė senasnamas Rodyti pranešimąKą reiškia "sveikiau"? Pvz., aš su savo riebia, bet nesaldžia, normalių produktų dieta tik 4,5 mmol išspaudžiu. Gydytojai gal sakytų, kad nesveikai maitinuosi, bet man jų nuomonė tuo klausimu neįdomi . Mityba lemia daug, bet yra ir kitų veiksnių.
Mitybos bumblauskas prof. Stukas toliau propaguoja margariną ir niekas jo nepasodina.
Profesorius sukritikavo populiarų pusryčių pasirinkimą
Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/sveikata/sveikat....d?id=74247800
O dėl pusryčių - aš jų nebevalgau iš viso, siūlau ir kitiems pabandyti. Čia yra išmislas, kad reikia juos valgyti, aš pvz nealkanas jaučiuosi ryte, bet dėl brainwasho ir aš valgydavau. Atsisakiau - puikus jausmas, ryte būna stabili gliukozė ir ketonų po nakties, o dauguma susicrashina savo gliukozę su kvailais pusryčiais ir per pietūs būna alkani kaip žvėrukai ir dėl to overeatina, kas veda link viršsvorio, spaudimo ir kitų bėdų.Paskutinis taisė Pedigree; 2017.04.06, 20:55.
Comment
-
Parašė Sula Rodyti pranešimąDėl kraujospūdžio prevencijos beveik atsisakiau kiaulienos, sviesto, kiaušinių, pieno produktų, dešrų ir visokių užkandžių. Daugiau žuvies, liesa vištiena kalakutiena, daugiau daržovių. Tai per 2 metus "pasveikau" nuo 5 iki 8 mmol
Comment
-
O dėl pusryčių - aš jų nebevalgau iš viso, siūlau ir kitiems pabandyti.
Norintiems numesti svorio, tai retas valgymas kaip reikiant padėtų (taip valgant man reikėdavo pasistengti norint palaikyti pastovų svorį (būdavo linkęs nukristi)). Tuo tarpu dietologai pataria valgyti 5 kartus . Kiek pastebėjau, tai stori žmonės būtent ir valgo dažnai - panašiai kaip galiūnai ar kultūristai, norintys priaugti masės . Apskritai vyraujantys "specialistų" patarimai, kaip numesti svorio, labiausiai tinka norintiems jo priaugti: dažnas valgymas, grūdų vyravimas racione, riebalų vengimas. Pasekmės visuomenėje puikiai matomos.Paskutinis taisė senasnamas; 2017.04.06, 21:25.
Comment
-
Parašė senasnamas Rodyti pranešimąMaždaug dvejus metus pusryčių ir nevalgiau: valgydavau 2 kartus per dieną be užkandžiavimų. Bet kadangi sportuoju, tai būdavau priverstas per tuos du valgymus gerokai prisikimšti. Man pasirodė, kad gal tai nėra labai gerai tiek dėl maisto įsisavinimo (apkraunamas virškinimas), tiek dėl tos pačios gliukozės šuolio. Turbūt net ir nevalgant greitųjų angliavandenių, bet gerokai prisikimšus kokių grikių, gliukozė vis tiek daugokai pakyla?
Norintiems numesti svorio, tai retas valgymas kaip reikiant padėtų (taip valgant man reikėdavo pasistengti norint palaikyti pastovų svorį (būdavo linkęs nukristi)). Tuo tarpu dietologai pataria valgyti 5 kartus . Kiek pastebėjau, tai stori žmonės būtent ir valgo dažnai - panašiai kaip galiūnai ar kultūristai, norintys priaugti masės .
Tai štai, sveikiausia dieta - paleo/atkins/keto yra ta, kuri maisto pramonei uždirba mažiausiai pinigų. Dėl to jie paperka mokslininkus, klastoja tyrimus ir dėl to viskas yra taip painu. Jie specialiai stengiasi sudirbti mokslą, atsiminkit kaip suvarytas buvo Atkinsas. Daktarai nežino šitų dalykų, profesoriai nežino šitų dalykų. O kai kurie iš to gyvena, nors ir žino, yra parsidavę kitaip tariant. Maisto-mitybos klausimais netikėkite jokiais autoritetais, skaitykite patys, geriausiai angliškai, lietuvių kalba nieko gero nerasite.
Comment
-
Ar yra kokios rekomendacijos, kiek kalorijų geriau neviršyti vienu valgymu? Galiu suvalgyti ir kokius 2000 kalorijų bei nestorėti, tik kažkodėl man atrodo, kad tai nėra gerai. Nors, pvz., tais pačiais paleolito laikais ir vėliau žmonės panašiai ir valgydavo: jei kažką sumedžioja, tai prisivalgo kiek telpa, nes būna alkani ir neaišku, kada galės pavalgyti kitą kartą. Kitaip sakant, kaitaliodavosi sotumo ir pasninko laikotarpiai. Šiais laikais vyrauja nuolatinis sotumas .
Comment
-
Parašė Pedigree Rodyti pranešimąPamiršote turbūt pridėti, kad cukraus, miltinių produktų, kepinių, makaronų tai neeliminavote (kas iš tiesų sargdina, nes jie stimuliuoja insuliną, yra verčiami į riebalus ir perteklinį cholesterolį). O atsisakėte sveikiausių produktų. Tai štai ir rezultatas.
Bet kokiu atveju, gydytojai pasakius apie riebią mėsą, jai plaukai pasišiaušia: "žaidžiate su mirtimi".
Nebent palikti TIK daržoves. Dar gal žuvis?
Kas tie sveiki produktai nelabai kas pasako. Ar čia kažkokie tabu? Net jūs atvirai nepasakote, tai gal lašinius kirsti vis gi irgi neverta?
Comment
-
Parašė Sula Rodyti pranešimąNa taip, išskyrus atsisakyto cukraus. Betgi grūdiniai tai piramidės pagrindas? Juolab daugiausia juoda duona su grūdais.
Bet kokiu atveju, gydytojai pasakius apie riebią mėsą, jai plaukai pasišiaušia: "žaidžiate su mirtimi".
Nebent palikti TIK daržoves. Dar gal žuvis?
Kas tie sveiki produktai nelabai kas pasako. Ar čia kažkokie tabu? Net jūs atvirai nepasakote, tai gal lašinius kirsti vis gi irgi neverta?
Comment
-
Parašė Sula Rodyti pranešimąNa taip, išskyrus atsisakyto cukraus. Betgi grūdiniai tai piramidės pagrindas? Juolab daugiausia juoda duona su grūdais.
Bet kokiu atveju, gydytojai pasakius apie riebią mėsą, jai plaukai pasišiaušia: "žaidžiate su mirtimi".
Nebent palikti TIK daržoves. Dar gal žuvis?
Kas tie sveiki produktai nelabai kas pasako. Ar čia kažkokie tabu? Net jūs atvirai nepasakote, tai gal lašinius kirsti vis gi irgi neverta?
Gydytoja yra gera, ji jums nori padėti, bet jai kaip ir mums visiems yra išplautos smegenys. Valgykite kiek norite riebios mėsos. http://www.theiflife.com/the-inuit-p...se-and-cancer/
Inuitai valgė tik mėsą (taikydavo į riebią, ruonių smegenis, kepenis) ir jokiom ŠKS ligom ar diabetu nesirgdavo. Kirskite drasiai lašinius. Sotieji riebalai pavojingi tik tada, kai valgomi kartu su greitais angliavandeniais, nes tada stimuliuojamas insulinas, kuris susiurbia ir riebalus ir perteklinius carbus į riebalinį audinį.
Parašė senasnamas Rodyti pranešimąAr yra kokios rekomendacijos, kiek kalorijų geriau neviršyti vienu valgymu? Galiu suvalgyti ir kokius 2000 kalorijų bei nestorėti, tik kažkodėl man atrodo, kad tai nėra gerai. Nors, pvz., tais pačiais paleolito laikais ir vėliau žmonės panašiai ir valgydavo: jei kažką sumedžioja, tai prisivalgo kiek telpa, nes būna alkani ir neaišku, kada galės pavalgyti kitą kartą. Kitaip sakant, kaitaliodavosi sotumo ir pasninko laikotarpiai. Šiais laikais vyrauja nuolatinis sotumas .
Valgykite kiek norite kalorijų, bet jos turi nestimuliuoti insulino. Tada jos sudegs. Praktiškai - mažai aukšto GI carbų (žemo GI irgi nedaug, aš siūlau išvis kuo rečiau, bet nebūtinai), mėsos vidutiniškai (riebi raudona - liuks. Vištiena su odelėm ir t.t.) ir daug riebalų. Sviestas, majonezas, alyvuogių aliejus - puiku. Teko girdėt "french paradox" ? Amerikonai sugalvojo, kad čia paradoksas, nes prancūzai valgo daug saturated fat ir neserga širdies ligomis. Kadangi visi religingai tuo tikėjo, tai galvojo, kad čia yra paradoksas. Tada atrado, kad Lietuviai pvz valgo gana nedaug saturated fat, o serga širdies ligom belekaip.... Nes kaltas kortizolis (lietuvos atveju) ir insulinas (western diet atveju). Jokio paradokso nėra, sotieji riebalai nesukels jokių širdies ligų, paklauskit prancūzų.Paskutinis taisė Pedigree; 2017.04.06, 22:08.
Comment
-
Parašė Aleksio Rodyti pranešimąSvarbu ne tik "ką valgyti", bet ir "kiek valgyti". Jeigu kasdien suvalgysite sumuštinį su lašiniais, sveikatai tai nepakenks. Jeigu pirmadienį pietums suvalgysite gabaliuką kiaulienos, antradienį ir penktadienį - vištienos, trečiadienį - žuvies, o ketvirtadienį ir savaitgalį - daržoves, sveikatai tai nepakenks. Jeigu bulves valgysite vieną kartą į savaitę - sveikatai tai nepakenks. Ir t.t.
Comment
-
Reikia manau daug kam perskaityti ir pažiūrėti filmuką:
Vienas žiūrimiausių vaizdo įrašų atskleidžia bene didžiausią žmonijos grėsmę
Mokslininkai iš Harvardo medicinos mokyklos ir Techniono-Izraelio technologijų instituto sukūrė lengvai visuomenei suprantamą vaizdo įrašą, atskleidžiantį bene didžiausios mūsų laikų medicinos problemos mastą.
Eksperimentas matomas šiame vaizdo įraše, parodo kaip greitai bakterijos įgyja atsparumą vis didesnėms antibiotikų dozėms. Tiesą sakant, jos mutuodamos įgija atsparumą net didžiausioms antibiotikų dozėms vos per kelias dienas. Kitaip tariant, bakterijų evoliucija tokia sparti, kad pokyčiai per trumpą laiką matomi plika akimi. Bakterijos lyg niekur nieko prisitaiko prie aplinkos, kuri akimirksniu jas turėtų sunaikinti ir joje tiesiog klesti.Paskutinis taisė Arunasx; 2017.04.06, 22:26.Nepirk iš Decathlon, Ritter Sport, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų, ypač Kalnapilis myžalų,
Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo
Comment
-
Parašė Aleksio Rodyti pranešimąSvarbu ne tik "ką valgyti", bet ir "kiek valgyti". Jeigu kasdien suvalgysite sumuštinį su lašiniais, sveikatai tai nepakenks. Jeigu pirmadienį pietums suvalgysite gabaliuką kiaulienos, antradienį ir penktadienį - vištienos, trečiadienį - žuvies, o ketvirtadienį ir savaitgalį - daržoves, sveikatai tai nepakenks. Jeigu bulves valgysite vieną kartą į savaitę - sveikatai tai nepakenks. Ir t.t.
Netgi buvau paekspermentavęs sąlyginai pasninkaudamas mėnesį - cholesterolis staigiai šoko - teko atsisakyti.
Vienu žodžiu, rezultatas atvirkščias nei rašo didaktiniai straipsniai ir bukletėliai.
Liko išbandyti variantą su riebalų (ketonine) dieta, bet kažkaip baugoka.
Comment
-
Parašė Sula Rodyti pranešimąDėl kraujospūdžio prevencijos beveik atsisakiau kiaulienos, sviesto, kiaušinių, pieno produktų, dešrų ir visokių užkandžių. Daugiau žuvies, liesa vištiena kalakutiena, daugiau daržovių. Tai per 2 metus "pasveikau" nuo 5 iki 8 mmol
Kiaušiniai – vienas iš nedaugelio natūralių lecitino šaltinių. Šis fosfolipidas dalyvauja cholesterolio apykaitoje, todėl mažina „blogojo“ cholesterolio kiekį organizme.
„Kiaušiniuose esančių riebalų poveikį kompensuoja kitos naudingos medžiagos, kurios mažina cholesterolio kiekį. Todėl ir kalbos, kad kiaušiniai nesveika širdžiai, yra tik mitas“, – pabrėžė gydytoja dietologė.
Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/sveikata/sveikat....d?id=57841824
Comment
-
Parašė Sula Rodyti pranešimąTai panašiai ir valgau, ir tikrai ne arkliškom dozėm, netgi kuklokom palyginus su bendradarbiais ar šeiminiškiais. Bet štai su cholesteroliu nekas gaunasi. Valgiau "nesveikiau" ir daugiau - tuomet visi rodikliai buvo OK, išskyrus kraujospūdį. Dėl pastarojo viskas ir prasidėjo. Šiaip tai gydytoja pati nesupranta, kodėl. gal netipinis atvejis?
Netgi buvau paekspermentavęs sąlyginai pasninkaudamas mėnesį - cholesterolis staigiai šoko - teko atsisakyti.
Vienu žodžiu, rezultatas atvirkščias nei rašo didaktiniai straipsniai ir bukletėliai.
Liko išbandyti variantą su riebalų (ketonine) dieta, bet kažkaip baugoka.
Comment
-
Parašė Arunasx Rodyti pranešimąReikia manau dauk kam perskaityti ir pažiūrėti filmuką:
Vienas žiūrimiausių vaizdo įrašų atskleidžia bene didžiausią žmonijos grėsmę
http://sveikata.lrytas.lt/medicinos-...jos-gresme.htm
https://image.slidesharecdn.com/newe...?cb=1459616275
Comment
-
realiai LDL pagrindinis rodiklis, gal dar bendrieji lipidai (kas turi genetiniu polinkiu) . Chholesterolio bendrojo koncentracija 60 proc genetika realiai... kiti like maistas, iprociai, valgymo kiekiai sportavimas, stresas ir tt.
Labiau rekomenduociau aviziniu kosiu ir choleseroli suris zarnyne is maisto, ir skaidulu, ir vitaminu gausi ir GI indexas nepakils.. tik be priedu... razinu ir kitu dziovintu galima uzsibert.
Bet koks maistas turi but kuo maziau perdirbtas.. jei jau mesa valgai tai geriau ant garu pavirint visi cholesteroliai istekes. Taipogi daugiau valgyti darzoviu su steroliais, stanoliais ir karotenoidais (kurie ne tik mazins chelosterolio kieki bet sunormalins cholesterolio bei kitu lipidu apykaita)
ps. ka ten tu aprasei kalakutiena ir kitas maistas man ispudzio nedaro...
a) kuo maziau perdirbto maisto (visokie batonai, duonos, desros, vistiena kepta, tortai, saldumynai, margarinai (nenaturalus riebalai), rafinuoti aliejai(jie tik kept tinkami))
b) kuo daugiau darzoviu ir ankstiniu kulturu ir cesnako bei svoguno .. ir jas keist i spalvotas ir zalias .. pakaitom (patiekt su su riebalais)
c) daugiau virti ir tusint o ne kept (ypac galioja mesai)
d) kuo maziau druskos ir kitu priedu
e) valgyt mazesnem porcijom ir kada norisi o ne kiek telpa.
f) nepiktnaudziaut alkoholiu (taure vyno per diena pakankama)
g) sportuot minimaliai bent (tinka ir ejimas greitas arba siaurietiskas vaiksciojimas) arba bent i sauna nueit kad oda issivalytu (toksinai salinasi per ja).
cia gal tokie patarimai del maisto ir sveikatos"I just want you to know that, when we talk about war, we're really talking about peace." —Washington, D.C. June 18, 2002
- George W. Bush President of the USA
Comment
-
Sula: Kas tie sveiki produktai nelabai kas pasako.
Nemanau, kad kraujospūdį maisto tipas taip tiesiogiai įtakoja, kad būtų greiti rezultatai pakeitus racioną. Tuo labiau, kad svoris yra normalus. Bendras raciono sumažinimas gal labiau padėtų. Šiaip jau efektyviausias kraujospūdžio reguliavimo būdas yra fizinis aktyvumas.
Ketoninė dieta yra gana radikalu. Vien rugių, kviečių atsisakymas (jeigu jų daug suvalgoma) jau yra rimtas žingsnis mažinant angliavandenių kiekį.
Comment
-
Parašė DeSadas Rodyti pranešimąrealiai LDL pagrindinis rodiklis, gal dar bendrieji lipidai (kas turi genetiniu polinkiu) . Chholesterolio bendrojo koncentracija 60 proc genetika realiai... kiti like maistas, iprociai, valgymo kiekiai sportavimas, stresas ir tt.
Labiau rekomenduociau aviziniu kosiu ir choleseroli suris zarnyne is maisto, ir skaidulu, ir vitaminu gausi ir GI indexas nepakils.. tik be priedu... razinu ir kitu dziovintu galima uzsibert.
Bet koks maistas turi but kuo maziau perdirbtas.. jei jau mesa valgai tai geriau ant garu pavirint visi cholesteroliai istekes. Taipogi daugiau valgyti darzoviu su steroliais, stanoliais ir karotenoidais (kurie ne tik mazins chelosterolio kieki bet sunormalins cholesterolio bei kitu lipidu apykaita)
ps. ka ten tu aprasei kalakutiena ir kitas maistas man ispudzio nedaro...
a) kuo maziau perdirbto maisto (visokie batonai, duonos, desros, vistiena kepta, tortai, saldumynai, margarinai (nenaturalus riebalai), rafinuoti aliejai(jie tik kept tinkami))
b) kuo daugiau darzoviu ir ankstiniu kulturu ir cesnako bei svoguno .. ir jas keist i spalvotas ir zalias .. pakaitom (patiekt su su riebalais)
c) daugiau virti ir tusint o ne kept (ypac galioja mesai)
d) kuo maziau druskos ir kitu priedu
e) valgyt mazesnem porcijom ir kada norisi o ne kiek telpa.
f) nepiktnaudziaut alkoholiu (taure vyno per diena pakankama)
g) sportuot minimaliai bent (tinka ir ejimas greitas arba siaurietiskas vaiksciojimas) arba bent i sauna nueit kad oda issivalytu (toksinai salinasi per ja).
cia gal tokie patarimai del maisto ir sveikatos
Aš visokias avižas ir kitus whole grainus rekomenduočiau tik jau esant normaliai sveikatai ir metabolizmui - jie irgi tampa gliukoze, kas irgi kelia insuliną. Tai tikrai nėra taip blogai kaip refined gliukozė ar cukrus, bet tai lėtins rezultatus, ar tai būtų dėl svorio ar dėl spaudimo. Kas kelia insuliną, tas lėtina rezultatus, be to išmuša iš ketozės.
a) sutinku.
b) 100%
c) sutinku, bet nieko baisaus ir kepti, svarbu neperkepti.
d) Nesutinku, mes gi turime RAAS sistemą, druska yra, esant sveikam kūnui, puikiai kontroliuojama. Dėl druskos dar vienas mitas. Iš esmės druska irgi irrelevant, kūnas pats pasireguliuos ją.
e) +-. Porcijos aišku kažkiek svarbu, bet jeigu liksi alkanas vistiek overeatinsi. Aš siūlau valgymo langą trumpint, porcijos gali likt tokios pat. Bet aišku, jei nealkani tai ir nevalgyt.
f) aišku.
g) žinoma Bet turi būti ir ėjimas/bėgimas (aerobika) ir atsispaudimai-pritūpinai/štangos (resistance).
Comment
-
DeSadas: rafinuoti aliejai(jie tik kept tinkami)
O druska yra nepelnytai demonizuojama (panašiai kaip sotieji riebalai). Ji reikalinga, o trūkumas yra pavojingas.
Comment
Comment