Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Sveikata, medicina, mityba

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Žeraras Depardjė perėjo nuo 5 butelių vyno per dieną iki 2 . Ir ne dėl kepenų, o dėl širdies problemų. Tai viena taurė tik lašas jūroje. Bet žmonės arba visai negeria, arba geria po tiek, kad viena taurė juos tik prajuokintų.
    O limonado kramtyt nebūtina, reikia pilti tiesiai į gerklę .

    Comment


      Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
      http://vz.lt/article/2014/2/17/andri...apmokestinimui
      Idėja gera, tik gaila, kad atsiranda ne dėl rūpinimosi sveikata, bet nesugalvojant iš kur kitur ištraukti papildomą litą.
      Nekantriai laukiu, kaip bus apibrėžtas tas "nesveikumas", kuris bus apmokestinamas.

      Comment


        Europos Parlamentas sugriežtino tabako gamybą ir pardavimą

        "Tai rimtas smūgis šimtams tūkstančių žmonių, kurie dirba tabako pramonėje, o taip pat Vyriausybėms, kurios siekia surinkti daugiau pajamų į biudžetą", - teigia Drago Azinovicma, PMI prezidentas ES regionui.

        Plačiau: http://vz.lt/article/2014/2/26/europ...#ixzz2uTQLPMMp

        Kaip parsidavėliškai nuskambėjo, net bjauru. Kažkaip nesusiprotėjo paminėt kiek pinigų tos pačios vyriausybės sutaupys sveikatos išlaidoms.

        Comment


          beda ta, kad tiesioginiai kastai patiriami del tabako yra sunkiai pamatuojami, nes yra dar ir oro ir aplinkos uzterstumo faktorius, kurio itaka vertinant sunku iseliminuoti. Kitas dalykas, kad nevisai vyriausybes sutapys, pvz vokietijoj, austrijoj ir kitose centrines es saliu yra veikianti bismarck modelio SA finansavimo sistema. Todel valstybiu patiriami kastai sveikatos apsaugai yra netiesioginiai arba geriausiu atveju nedideli. O akcizu sumazejima - pajaus kaip bebutu - sveikintina iniciatyva

          Comment


            Parašė ViR2 Rodyti pranešimą
            beda ta, kad tiesioginiai kastai patiriami del tabako yra sunkiai pamatuojami, nes yra dar ir oro ir aplinkos uzterstumo faktorius, kurio itaka vertinant sunku iseliminuoti. Kitas dalykas, kad nevisai vyriausybes sutapys, pvz vokietijoj, austrijoj ir kitose centrines es saliu yra veikianti bismarck modelio SA finansavimo sistema. Todel valstybiu patiriami kastai sveikatos apsaugai yra netiesioginiai arba geriausiu atveju nedideli. O akcizu sumazejima - pajaus kaip bebutu - sveikintina iniciatyva
            Žmonės vietoj cigarečių pirktų šokoladą, kavą, ir pan, todėl bvp ir mokesčiai nenukentėtų.
            Flickr

            Comment


              Parašė ViR2 Rodyti pranešimą
              Todel valstybiu patiriami kastai sveikatos apsaugai yra netiesioginiai arba geriausiu atveju nedideli. O akcizu sumazejima - pajaus kaip bebutu - sveikintina iniciatyva
              Aš žvelgiu ne tiesiogine vyriuasybės biudžeto eilutės prasme, o platesne prasme, kad sutaupys sveikatos apsaugai valstybė įskaitant pačius žmones. Ar iš vyriausybės eilutės, ar ne ne taip ir svarbu
              Priedo, kaip aukščiau žmogus sako, didesnioji dalis to vis tiek bus surenkama nu kitų prekių pardavimų.
              Nekalbant, kad šis reikalas ne vien finansine prasme turi būti vertinamas, nes kalbama apie piliečių gerovę ir sveikatą.
              Viską sudėjus - atgrasus parsidavėlio pasisakymas..
              Paskutinis taisė Gator; 2014.02.27, 03:10.

              Comment


                Farmacijos korporacijų pinklės ir mitai apie antibiotikus
                Doc. dr. M. Puidokas pristato tokią XXI a. farmacijos lobizmą atskleidžiančią formulę: A + B – C = garantuotas pelnas per valstybinius užsakymus ir vaistines. Čia A – XXI a. liberalios kapitalistinės ekonomikos pagrindas – bet kokia kaina skatinti vartojimo augimą, B – per gydymo procesą suvartoti vaistai, kurie didina jų vartojimą ir toliau, o C – kiekvienas pagijęs pacientas, kuris automatiškai tampa prarastu vartotoju.
                Ši formulė, teigia docentas, atskleidžia farmacinių korporacijų tikslą skatinti vartoti vaistus ir iš lėto gyti, tačiau taip ir neišgyti.
                „Nė viena pasaulinė pramonės šaka neišleidžia daugiau lėšų politiniam lobizmui nei farmacijos industrinis sektorius. Vien šis faktas daug ką parodo tiems, kas linkę analizuoti“, – teigia M. Puidokas.
                „Išskirčiau tris populiariausius mitus apie antibiotikus. Pirmasis – antibiotikai padės, jei peršalote ar sergate gripu. Melas, kadangi jie veikia tik bakterines infekcijas, bet yra bejėgiai šiuo atveju. Antrasis – antibiotikai yra nekenksmingi jūsų organizmui. Vėl netiesa, nes jų vartojimas silpnina imunitetą, ardo natūralią žarnyno mikroflorą ir gali sukelti alergines reakcijas. Trečiasis – antibiotikai padeda įveikti visas infekcines ligas. Melas, kadangi vien Europoje kasmet miršta 25 tūkst. žmonių nuo infekcijų, kurių neveikia jokie antibiotikai“, – apie gajausius antibiotikų mitus pasakoja doc. dr. M. Puidokas.
                http://www.delfi.lt/gyvenimas/grozis...#ixzz2vCEvLEmL

                Comment


                  O kas įrodinėja, kad antibiotikai padeda nuo peršalimo? Ekspertai.eu?
                  It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                  Comment


                    kas bl per mitai apie antibiotikus???? tie ale mitai tai yra debilų gydytojų neišmanymas ir savigyda užsiiminėjančiu žmonių iššauktos situacijos, o ne kažkokie mitai.

                    Comment


                      Kad tokie mitai egzistuoja, rodo antibiotikų vartojimo mastai. Pacientai jų reikalauja (kitaip neišgysiu), medikai mielai išrašinėja. Kokio siuntimo ar tyrimo pagailės, bet receptą visada išrašys.

                      Comment


                        Pirma karta girdziu tokius mitus, neisivaizduoju jokio zmogaus, kuris galvoja, kad antibiotikai nekenksmingi pavyzdziui. Na gal absoliuti mazuma, tai koks cia mitas?

                        Comment


                          Priminė vieną forumo narį
                          28-erių Marijus, gyvenęs Londone, Birminghame bei Brightone, prisipažino greitą maistą valgantis kasdien nuo pirmųjų emigracijos dienų, nesvarbu kuriame mieste būtų apsistojęs. „Dirbu septynias dienas per savaitę po 14 valandų, tad visai neturiu laiko gaminti. Be to, moku tik išsikepti bulvių ar išsivirti kiaušinį. Mėsainiai bei žuvis tešloje su bulvytėmis – mano kasdienis maistas. Tai labai kaloringi patiekalai, tad vienos porcijos man užtenka visai dienai. Pusryčiams kartais valgau sumuštinius, kuriuos taip pat perku užkandinėse ar parduotuvėse“, - „Tiesai“ sakė pašnekovas. Vyras pridūrė nesijaučiantis blogai dėl to, ką valgo, pasak jo, maisto kokybei jis niekada neteikė ypatingo dėmesio.
                          Mėsos perdirbimo fabrike dirbančios lietuvės komentaras
                          Noriu patikinti, kad žmonės, valgantys vištienos pusgaminius greitojo maisto restoranuose, iš tikro valgo supresuotas atliekas. Fabrike vištieną atskiriame nuo kaulų, išimame gyslas, kremzles ir kitokius nevalgomus gabaliukus, tada juos sumalame. Gryna mėsa iškeliauja į prekybos centrus, o likę minkšti kaulai susmulkinami iki vientisos masės. Kaulų masė maišoma su nevalgomos gyslų mase, pridedama kvapų, maltų odelių ir prieskonių. Tada formuojami vištienos piršteliai, kuriuos britai mėgsta pirkti vaikams“, - kalbėjo Loreta.
                          Moteris tvirtino, kad į vištienos pusgaminius greito maisto restoranams ir kai kurioms parduotuvėms dedamos ir maltos paukščių kojos. Lietuvės teigimu, panašiai ruošiami ir jautienos pusgaminiai.

                          „Žinot, dėkoju Dievui, kad dirbu šiame fabrike. Supratau, kad tikra mėsa, kurią galima valgyti yra tik ta, kuri parduodama nesmulkinta. Ją patikrina maisto tarnybos, tad parduotuvėse pirkdamas jautieną, žinai, kad tai jautiena. O į maltą mėsą primala visokių išaugų ir auglių, kurių turi dažnas hormonais šertas galvijas, kaulų čiulpų ir apskritai nevalgomų dalykų. Jie turi gyvulio DNR, tad tiriant atrodo, kaip paprasta mėsa, galiausiai masę nudažo specialiais dažais, o žmonės tuo maitina vaikus“, - tikino pašnekovė.
                          http://www.delfi.lt/news/daily/emigr....d?id=64808105

                          Comment


                            Tas Marijus dar jaunas. Dar nejaučia tokios mitybos žalingo poveikio. Nepraeis nei 10 metų, ir jis bus ligonis - geriausiu atveju koks mažakraujininkas, opininkas, nutukėlis ar diabetikas. O blogiausiu atveju dar po kurio laiko - vėžys.

                            Comment


                              Parašė senasnamas Rodyti pranešimą

                              Mėsos perdirbimo fabrike dirbančios lietuvės komentaras

                              http://www.delfi.lt/news/daily/emigr....d?id=64808105
                              Norėjo moteriškė labai pabūti svarbia ir tiek Tenka dirbti su maisto pramone visoje Europoje - nėra tiesos nė kruopelytės jos pasakymuose.

                              Tiesa sakant, yra priešingai, įvairūs McDonalds, Subway ir panašiai kelia itin didelius reikalavimus maisto kokybei ir saugumui.

                              Edit: Na gerai, ten gale straipsnio kur minimas Oliverio eksperimentas turi dalį tiesos, bet ten tik dėl keistų maisto saugos įstatymų JAV. Europoje tokie dalykai neįmanomi ir nevyksta.
                              Paskutinis taisė tajus; 2014.05.20, 11:42.

                              Comment


                                /\ Dešrelės su odelėmis gana dažnas reiškinys.
                                Manau, kad minėtos atliekos keliauja į gyvūnų ėdalą. Kokybiškas gyvūnų ėdalas ne toks jau ir pigus.

                                Comment


                                  Komentaras "iš visos Europos"
                                  dirbau Norvegijoje vistienos fabrike, kur reikejo atskirti vistienos mesa nuo kaulu ir nevalgomu daliu, mesa pakavome ir siunteme i parduotuves, o is kaulu, uodegos galo- siknos, odu, galvos, zarnu ir sudu dare mase, idejo kvapu ir chemijos ir to sudo dare vistienos kebaba, desreles, vistienos lazdeles su suriu ir kita produkcija. Ta produkcija 30 proc. pigesne kaina galima buvo nusipirkti fabriko parduotuveje, BET NIEKAS NEPIRKO, nes tik beprotis gali tai pirkti

                                  Comment


                                    /\ su žarnom kažką meluoja. Klausimas, ar tas komentatorius išvis dirbo tame fabrike, gal tai tik eilinis trolis, turintis saviraiškos problemų.
                                    O iš galvų verda šaltieną nacionalinis lietuvių patiekalas.

                                    Comment


                                      Nematei žuvies konservų, kur gan stambios žuvys būna net neišdarinėtos??? Gal manai, kad su gyvuliais kitaip daroma? Gyvuliai prieš skerdžiant bent dieną dvi būna nešeriami, tik girdomi, dažniausiai gabenami į skerdyklas iš fermų, todėl žarnos būna tuščios, likutis jose labai nedidelis. Beje, jei nepastebėjai, tai žarnų nelabai kam ir reikia. Dešrų natūraliose žarnose yra labai mažai, o kur deda likusias žarnas? Aišku, kad sumala.
                                      Kas dėl naminės šaltienos iš galvos ar kanopų, tai išvirus tik nupjaustoma dalis mėsos, o visokios kremzlės, oda, kaulai išmetami. Tuo tarpu maisto pramonėje visa tai galima sumalti į miltų masę ir naudoti mėsos produktų gamyboje. Kaip manai, kodėl gali visokie pusfabrikačiai kainuoti taip pigiai? 3-4 kartus pigiau nei natūrali mėsa. Ar gali ten būti normalios kokybiškos mėsos?

                                      Comment


                                        ES pritariama atsisakyti kai kurių ilgo galiojimo maisto produktų galiojimo datos žymėjimo.

                                        http://www.investing.com/news/econom...d-waste-285458

                                        Neva tai padės sumažinti išmetamų produktų kiekį. Aišku, žingsnis logiškas, jei kalbame apie tokius maisto produktus kaip cukrus, kava, druska, arbatžolės, actas, degtinė (ir kiti stiprūs gėrimai). Bet ar tai pagrindiniai maisto produktai??? Ar nuo to bado sumažės?

                                        Comment


                                          Parašė oivej
                                          PSO ataskaitoje Lietuva iškovojo bronzą pagal alkoholio suvartojimą - Lietuvos biurokratai 'suglumo'
                                          Vartojimo matavimas pagal gryno alkoholio konsistenciją yra ginčytinas. Suvartoti 100 mililitrų degtinės (40 ml alkoholio) yra mažiau žalinga fiziškai (širdžiai/kraujagyslėms, inkstams, kepenims ar prostatai), nei tą patį alkoholio kiekį išgeriant litrą alaus ... Visuomenės sveikata priklauso daugiau nuo to, koks alkoholis geriamas ir kaip (su maistu ar ne), o ne kiek jo procentiškai suvartojama.
                                          Paskutinis taisė nomad; 2014.06.03, 12:51.
                                          There is nothing more dreadful than imagination without taste (J. W. Goethe).

                                          Comment

                                          Working...
                                          X