Gerai, baigiam šitą cirką apie tą cholesterolį. Nes čia ne diskusija, o tiesiog daužymas abiejų galva į sieną tikintis pramušti.
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Sveikata, medicina, mityba
Collapse
X
-
Parašė senasnamas Rodyti pranešimąAš dalinuosi informacija, reaguoti neprivaloma . Yra per daug medžiagos, kad ją būtų galima ignoruoti ir ginti pusės šimto metų senumo hipotezę vien todėl, kad ji oficiali.
Čia specialiai tau. Yra per daug medžiagos, kad ją būtų galima ignoruoti ir ginti šimtų metų senumo hipotezę vien todėl, kad ji oficiali.
http://en.wikipedia.org/wiki/Flat_Earth_Society
As of March 2012, around 420 people have become members.Nepatinka dirbti už mažai? Dirbk už daug.
Comment
-
Reikia ginti ne todėl, kad ji oficiali, o todėl, kad ji normaliai, pagal visus reikalavimus įrodyta. Spėju dar to nesupratai. Kiši kažkokia antrarūšę informaciją, be rimtų įrodymų.
Ačiū už nuorodą, jei agituoji, spėju pats jau esi prisijungęs .Paskutinis taisė senasnamas; 2013.03.21, 17:04.
Comment
-
Parašė senasnamas Rodyti pranešimąGali būti neįrodyta ir dar kelius dešimtmečius. Normalūs tyrimai brangūs, ilgai trunka, dar prisideda daug biurokratijos, lobizmo ir rezultato gali ne visi sulaukti. Ką daryti eiliniam gydytojui, jei mato, kad jo rekomendacijos ir gydymas, pagrįsti naftalininėm teorijom, nepadeda vienam, antram, trečiam? Toliau bukai taikyti tą neveikiantį būdą, išrašinėti receptus ir gūžčioti pečiais? Tai ne gydytojas, o biurokratas. Jei už išgydytus ligonius prie atlyginimo būtų mokamos premijos, neveikiančios hipotezės greitai numirtų natūralia mirtimi. Bet kai uždarbis priklauso nuo pacientų ar išrašytų receptų skaičiaus, tai kam vargti? Kitaip sakant, sistema neskatina stengtis išgydyti.
Ačiū už nuorodą, jei agituoji, spėju pats jau esi prisijungęs .
http://www.escardio.org/guidelines-s...idemias-FT.pdf
Elevation of total cholesterol (TC) and low-density
lipoprotein-cholesterol (LDL-C) has received most attention, particularly because it can be modified by lifestyle changes and drug
therapies. The evidence showing that reducing TC and LDL-C can
prevent CVD is strong and compelling, based on results from multiple randomized controlled trials (RCTs). TC and LDL-C levels
continue therefore to constitute the primary targets of therapy.
Meta-analyses of many trials show a clear dose-dependent relative reduction in CVD with LDL cholesterol lowering. Every
1.0 mmol/L reduction in LDL cholesterol is associated with a corresponding 20–25% reduction in CVD mortality and non-fatal
myocardial infarction. More recently trials have confirmed that
lowering LDL cholesterol to ≤1.8 mmol/L (70 mg/dL) is associated with the lowest risk of recurrent CVD events in secondary
prevention populations.459 Therefore, for very high-risk subjects,
the target LDL cholesterol level should be ,1.8 mmol/L
(70 mg/dL) or a ≥50% reduction from baseline LDL cholesterol
Conclusions The evidence that lipid lowering drug treatment (especially statins) significantly reduce cardiovascular risk in diabetic and non-diabetic patients is strong and suggests that diabetic patients benefit more, in both primary and secondary prevention. Future research should define the threshold for treatment of these patients and the desired target lipid concentrations, especially for primary prevention.Paskutinis taisė bebop; 2013.03.21, 18:41.Nepatinka dirbti už mažai? Dirbk už daug.
Comment
-
Senam Namui kaip tik rekomenduoju susidomėti bepop siūloma Cochrane atliktom metadata analizėm, nes tai būtent jie dažnai tikrina kasdieninio žinojimo medicinos hipotezes (lay medicine) ar ekspertines medicinos žinias ir dažnai su mielu noru jie priima kitų žmonių klausimus ir bando patikrinti meta data analizėm. Be to, ši institucija nėra finansuojama ir jokiu būdu jokiais lobby ryšiais susijusi su jokia BigPharma kompanija, ir tai bene skaidriausias medicininių ir sveikatos tyrimų institutas.
Beje, jei nori, gali duoti užklausimą Cochrane (http://www.cochrane.org/contact) , jei jie bus pajėgūs bandys patvirtini ar paneigti tavo hipotezę, pvz.: esant įvairiems prieštaraujantiems tyrimo rezultatams apie cholesterolį, atliekan tų duomenų metaanalizę. Bet jau bepop buvo nurodęs atliktus Cochrane rezultatus, kurie parodo, jog tavo hipotezės yra statistiškai nereiškimingos. t.y. kalbant ne apie individualius atvejus (juk tas atvejis gali būti paklaida, tam ir naudojama statistika), tad to teigti apie visą populiaciją tiesiog negalima.Paskutinis taisė tivoli; 2013.03.21, 23:26.
Comment
-
Visko neperskaičiau , pagrindinė mintis aiški.
Kaip tik naujas straipsnis apie JAV "sveikatinimosi" tendencijas, kur statinai vaidina pakankamai svarbų vaidmenį.
http://articles.mercola.com/sites/ar...in-tv-ads.aspx
Pasirodo, JAV receptiniai vaistai reklamuojami per televiziją. Jei tikėti straipsniu, vienas iš keturių amerikiečių virš 45 m. vartoja statinus.
In 2005, two of the top four most heavily promoted drugs were cholesterol-lowering medications. In that year alone, Merck/Schering-Plough spent $161.5 million on ads for Vytorin, and AstraZeneca spent $158.6 million advertising Crestor — down from the $212 million4 they spent the year before.From this new estimate, it appears that pharmaceutical companies spend almost twice as much on promotion as they do on R&D. These numbers clearly show how promotion predominates over R&D in the pharmaceutical industry, contrary to the industry's claim.Given that, it’s not so surprising that more than 700,000 people visit U.S. emergency rooms each year as a result of adverse drug reactions. Not only that, but according to the U.S. Food and Drug Administration (FDA), adverse drug reactions from drugs that are properly prescribed and properly administered cause about 106,000 deaths per year, making prescription drugs the fourth-leading cause of death in the US.Paskutinis taisė senasnamas; 2013.03.22, 00:02.
Comment
-
O tu gal turi suradęs smulkesnę informaciją, kaip pasiskirsto mirtys pagal šalutinių reakcijų tipus (jų yra 7). Labiausiai domina F tipas - Netikėta gydymo nesėkmė. Jos yra dažnos, priklauso nuo vaisto dozės (per maža) ir sąveikos tarp vaistų. Įdomu, kokią dalį sudaro jos.
O šiaip JAV sveikatos sistema asmeniškai man nepatinka. Aišku medikams gerai - dideli atlyginimai, naujausios technologijos ir t.t., tačiau pacientams nekas. Bet to patys amerikiečiai nusipenėję kaip kiaulės (būtent ir sudarytų tą kas ketvirtą vartojantį statinus), o dėl savo sveikatos tingi ir pirštą pajudinti. Kaip jau ir minėjau, jiems lengviau tabletę išgerti, nei nenueiti į McDonalds.Paskutinis taisė bebop; 2013.03.22, 00:37.Nepatinka dirbti už mažai? Dirbk už daug.
Comment
-
O tu gal turi suradęs smulkesnę informaciją, kaip pasiskirsto mirtys pagal šalutinių reakcijų tipus (jų yra 7). Labiausiai domina F tipas - Netikėta gydymo nesėkmė. Jos yra dažnos, priklauso nuo vaisto dozės (per maža) ir sąveikos tarp vaistų. Įdomu, kokią dalį sudaro jos.
O dėl to nusipenėjimo, tai eilinis vartotojas tampa reklamos auka: maisto, vaistų, kreditų ir t. t. Elgiasi ir renkasi tai, ką diktuoja žiniasklaida. Į tą užburtą ratą nepapuola mažesnioji dalis, matyt, tie, kurie yra arba protingesni, arba sąmoningesni, arba turtingesni. O likę turbūt ir svorį mėgina mažinti medikamentais, nes apie kitokius būdus nelabai žino arba šeimos gydytojas kitokio būdo nepasiūlo. Spėju, kad vartojant krūvą įvairių vaistų organizmas ir į įprastą maistą gali reaguoti neadekvačiai, nes organizme viskas išbalansuota. Galbūt ne visi nutukėliai daug valgo, o pučiasi vien todėl, kad organizme kažkas sutrikę ir ne taip veikia.
Delfinis straipsnelis, kas labiausiai tukina:
http://www.delfi.lt/news/daily/healt....d?id=60966477Paskutinis taisė senasnamas; 2013.03.22, 12:39.
Comment
-
Laaabai senos naujienos. Gal jau prieš kokius 8 metus tbuvo tas žinoma. Bet čia reikėtų labiau žiūrėti į tai, kas dominuoja jų dienos racione. Amerikiečiai suvartoja labai daug trumpos grandinės angliavandenių, todėl ir sakoma, kad juos tai labai tukina. Kitose šalyse pvz. Vokietijoje vartojama labai daug bulvių (ilgos grandinės angliavandeniai), taukų, todėl jie irgi nėra iš ploniausių. Pats dabar stengiuosi nesimaitinti kaip jie Vis tiek reikia žiūrėti į pagrindinį dalyką - balansą tarp gaunamos ir sunaudojamos energijos. Valgyk tu riebalus, angliavandenius, baltymus - vis tiek jie yra suskaidomi iki Acetyl-Coa, o tada jau vyksta kitų medžiagų sintezė.
Paskutinis taisė bebop; 2013.03.22, 16:08.Nepatinka dirbti už mažai? Dirbk už daug.
Comment
-
Laaabai senos naujienos.
Comment
-
Parašė senasnamas Rodyti pranešimąKam senos, o kas lašinių ir dabar bijo kaip maro. Jei iš asmeninės patirties, tai man labai sunku priaugti svorio nevalgant batonų, sausainių ir kitų vadinamų "greitųjų angliavandenių". Maisto nenormuoju ir kalorijų neskaičiuoju. Svarbus ne tik kalorijų kiekis, bet ir iš ko jos gaunamos. Sudėtiniai angliavandeniai arba riebalai virškinami ir apdorojami ilgiau, todėl ne iš karto kūne paverčiami riebalais ir ilgiau suteikia sotumo jausmą. O paprastieji angliavandeniai, jei pavalgius energijos poreikio nėra, riebalais pavirsta per daug trumpesnį laiką.Paskutinis taisė Lettered; 2013.03.22, 19:12.
Comment
-
Parašė Silber418 Rodyti pranešimąŽinau, nes šeimoje yra pavyzdys. Tėtis kavą gali gerti prieš miegą ir ramiai miegoti. O aš ir mama kavą geriame ryte arba dienos metu. Tiesa, aš pats taip pat kartais jaučiuosi apsnūdęs išgėręs puodelį kavos.
Įdomu, nuo ko priklauso žmonių organizmo skirtingos reakcijos į stimuliatoriaus kofeino poveikį?
Tiesiog paminėsiu savo paties atvejį. Kavą mėgau seniai ir gerdavau praktiškai kasdien dar nuo vaikystėa. Prieš kelis metus pasireiškus neaiškiems sveikatos sutrikimams (kurie, kaip vėliau sužinojau, nebuvo rimti), organizmas į kavą pradėjo reaguoti labai jautriai. Keliskart net ėmė visaip svaigti galva ir akyse lakstyti žiežerbos. Po to kokius metus kavos negėriau išvis, bet vėliau vėl ėmiau pamažu gerti. Jau kokius metus geriu kavą kada panorėjęs ir kokio noriu stiprumo. Plius kasdien išgeriu kokius 2-3 puodelius žaliosos arbatos. Jokių nepageidaujamų efektų nėra.
Išvada turbūt ta, kad netgi tas pats žmogus, priklausomai nuo situacijos (fizinės būklės ar netgi psichologinės būklės) į kavą gali reaguoti labai skirtingai.
Comment
-
Būtent, John. Aš pats visą gyvenima geriau tik juoda stiprią arbata. Viskas buvo gerai, net kartais norisi stiprios tirpios geros kavos į du mėnesius kartą išgert, bet po jos norisi vanens stkila isgerti. Kavą sunkiai organizmas priima. Bet kokią.Paskutinis taisė enigma; 2013.03.22, 23:13.______________
The Division Bell
Comment
-
Čia trumpai angliavandenių skirtumai:
Paprastieji – sudaryti iš vienos arba dviejų sacharidų molekulių ir vadinami monosacharidais arba disacharidais. Įprastai jie yra saldūs ir gaunami iš tokių produktų kaip vaisiai, saldumynai ir t.t. Paprastuosiuose angliavandeniuose yra cukrus, kuris lengvai paverčiamas gliukoze ir įsisavinamas per kraują. Praėjus vos pusei valandos nuo suvalgyto saldėsio, iš cukraus pagaminta gliukozė jau bus nukeliavusi į smegenis ir raumenis. Deja, paprastieji angliavandeniai lengvai virsta riebalais.
Sudėtiniai – sudaryti iš daugiau nei 10 sacharididų molekulių ir gaunami iš tokių produktų kaip makaronai, daržovės ar kruopos. Žarnynas šiuos angliavandenius apdoroja kur kas sunkiau, tačiau galiausiai iš jų taip pat gaunama gliukozė. Ji lėtai, 1-4 valandų tarpe skverbiasi į kraują, palaipsniui aprūpindama organizmą energija. Organizmas, gaudamas energiją nedidelėmis dozėmis, sugeba ją efektyviai panaudoti, todėl iš sudėtinių angliavandenių išgaunama gliukozė nevirsta riebalais.
Comment
-
Vis tiek esmė balansas. Suvartosi tu 6000 kcal riebalų ar 6000 kcal angliavandenių per parą, vis tiek vienodai tu tuksi jeigu iš jų sunaudosi tik 2000 kcal.
Parašė senasnamas Rodyti pranešimąGal riebalais ir virsta, bet ne tokiais tempais. Kitaip sakant, 3000 kcal iš batono ir 3000 kcal iš kokių grikių poveikis storėjimo požiūriu bus skirtingas, nors energijos kiekis ir toks pat.Paskutinis taisė bebop; 2013.03.23, 13:16.Nepatinka dirbti už mažai? Dirbk už daug.
Comment
-
Jei nesuprantat, kad lėtai skaidomą maistą daug daugiau šansų panaudoti pagal paskirtį, aš pasiduodu . Nutukimas pirmiausia siejamas būtent su paprastaisiais angliavandeniais, nes jų pavalgius reikia būti labai aktyviam, kad jie būtų tikslingai panaudoti. Todėl jie daugiausia ir rekomenduojami sportininkams po treniruočių, kai energijos reikia čia ir dabar. O jei energijos poreikio nėra, jie staigiai keliaus į atsargas ir netrukus vėl bus jaučiamas alkis. Sudėtiniai angliavandeniai "dega" tolygiau, todėl geriau atitinka energijos poreikius, jei neužsiimama kokia nors įtempta veikla. Apibendrinus, esant kalorijų pertekliui, iš sudėtinių angliavandenių į riebalus keliaus mažesnė dalis nei iš paprastųjų, vadinasi, tunkama bus lėčiau.
Jei būtų tukimo varžybos ir būtų galima per dieną suvartoti iki 6000 kcal bei laisvai rinktis maisto grupę (pvz., bandelės, kruopos ir kokia lašiša), tai pasirinkę kruopas ar lašišą garantuotai pralaimėtumėt . Su lašiša tai gal net svorio numestumėt, nes nesotieji riebalai skatina medžiagų apykaitą ir visai "neina į kūną". Pamėginkit priaugti svorio be saiko kimšdami vien riešutus, riebią žuvį, avokadus ir užgerdami alyvuogių aliejumi (bebop gali rinktis rapsų ). Pavargsit valgyti, nors maistas ir riebus, ir kaloringas. Organizmas yra laboratorija, o ne gamykla , todėl svarbu ne tiek kalorijų skaičius, o iš ko jos sudarytos.Paskutinis taisė senasnamas; 2013.03.23, 18:47.
Comment
-
Parašė senasnamas Rodyti pranešimąČia trumpai angliavandenių skirtumai:
Gal riebalais ir virsta, bet ne tokiais tempais. Kitaip sakant, 3000 kcal iš batono ir 3000 kcal iš kokių grikių poveikis storėjimo požiūriu bus skirtingas, nors energijos kiekis ir toks pat.
Comment
Comment