Sveikata, medicina, mityba

[Sula]

Žmonės su širdies nepakankamumu, diabetu ar hipertenzija gali gyventi ir 30+ metų su atitinkama priežiūra ir vaistais. Tai, kad nelabai suprantu kokia čia išvada peršama. Net gera sveikata nėra a priori gerai, nes ispankė žudė jaunus ir sveikus šį kartą tiesiog kitaip susidėliojo

Aš su hipertenzija gyvenu jau 15 metų, ir, įtariu, kad prieš tai ji buvo, dar nediagnozuota.

[senasnamas]

Riebalų propagavimas tęsiasi

JAV gydytojas: norite būti sveiki ir liekni – valgykite riebiai

„Patarimas valgyti riebiai – ypač maistą, kuriame gausu sočiųjų riebalų, – skamba beprotiškai, vos prieš dešimtmetį būčiau aiškinęs, kad taip pakenksite savo sveikatai. Tačiau mano paties organizmas, kraujo tyrimai, tūkstančiai pacientų ir dešimtys tūkstančių žmonių, kurie paklausė šio patarimo, sako ką kita“, – prisipažįsta „Riebalų dietos“ (išleido BALTO leidybos namai) autorius, amerikietis gydytojas Markas Hymanas.

Pradėjau kitaip maitintis pats, ėmiau tai rekomenduoti ir savo pacientams. Mačiau, kaip žmonės numetė po penkiasdešimt ir daugiau kilogramų, kaip dingdavo II tipo cukrinis diabetas. Pacientams nebereikėdavo vartoti insulino, jie sureguliuodavo cholesterolio kiekį kraujyje valgydami ne liesiau, o riebiau.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/sveikata/sveika....d?id=84153727

[Eidvis]

Taigi tas aiškiai parodyta grafike: sveikas 50-59 metų žmogus vidutiniškai gali gyventi dar ~33 metus, turintis vieną lėtinę ligą - ~32, 2 ligas - ~27, 3 - ~23, 4 - ~20, 5 - ~15. Modeliai, kiek kiekviena liga (ar ligų kombinacija) trumpina tikėtiną gyvenimo trukmę, formuluoti pagal didelės apimties anonimizuotų Velso gyventojų ligų istorijų duomenų bazę.

Čia gali žaisti ir kiti faktoriai, pvz. kad jeigu žmogus turi vieną lėtinę ligą, bet sunkios formos, tai jo vidutinė gyvenimo trukmė gali būti trumpesnė nei to, kuris turi tris lėtines ligas, bet lengvesnės formos. To neįvertinus taip tiesiogiai kažkokias išvadas kažin ar galima daryti.

[Gator]

Čia gali žaisti ir kiti faktoriai, pvz. kad jeigu žmogus turi vieną lėtinę ligą, bet sunkios formos, tai jo vidutinė gyvenimo trukmė gali būti trumpesnė nei to, kuris turi tris lėtines ligas, bet lengvesnės formos. To neįvertinus taip tiesiogiai kažkokias išvadas kažin ar galima daryti.

Tyrimo neskaičiau, bet paprastai tokiose statistikose tai jau buna suvidurkinta.

[Eidvis]

Dėja, bet tame tyrime nėra niekas 'suvidurkinta' ir tai net nėra tyrimas, tai yra statistika, kur paskutinės stadijos vėžio turėtojui yra priskiriama, kad jis 'vidutiniškai dar gyvens 33 metus', nes gi turi tik vieną 'lėtinę ligą'.

[Gator]

Dėja, bet tame tyrime nėra niekas 'suvidurkinta' ir tai net nėra tyrimas, tai yra statistika, kur paskutinės stadijos vėžio turėtojui yra priskiriama, kad jis 'vidutiniškai dar gyvens 33 metus', nes gi turi tik vieną 'lėtinę ligą'.

Tie metai ne vėžininkams, o kiek laiko bendrwi žmogus VIDUTINIŠKAI gyvena su lėtinė, dviem lėtinėm ar trim lėtinėm ligom.
Imta pagal ligos istorijų statistiką.

Tyrimas ar netyrimas, tavo pastebejimas apie skirtingo sunkumo lėtines ligas yra neteisingas, nes būtent tai tikrai yra suvidurkinta, kitaip net neišeitų padaryt tos statistikos.

[Eidvis]

Aš būtent ir turiu omeny, kad neišeina pasakyti vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę imant vien tik pagal 'lėtinių lygų skaičių', nes mes į vieną krūvą sumetam paskutinės stadijos vėžį ir alergiją čiobreliams. Nežinau kaip tu, bet aš tame matau skirtumą ir jeigu man reiktų pasirinkti - aš rinkčiausi kad ir 10 alergijų, bet ne paskutinės stadijos vėžį.

[bucaneer]

Aš būtent ir turiu omeny, kad neišeina pasakyti vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę imant vien tik pagal 'lėtinių lygų skaičių', nes mes į vieną krūvą sumetam paskutinės stadijos vėžį ir alergiją čiobreliams. Nežinau kaip tu, bet aš tame matau skirtumą ir jeigu man reiktų pasirinkti - aš rinkčiausi kad ir 10 alergijų, bet ne paskutinės stadijos vėžį.

Alergijų niekas ir neskaičiavo. Jei pažiūrėsi į tyrimo straipsnį (kiek daug pilstymo iš tuščio į kiaurą šiame forume būtų išvengta, jei tik prieš puldami kritikuoti tyrimus žmonės imtų ir pasidomėtų, ar tyrimo autoriai į tą kritiką jau atsižvelgė), ten surašyta, kokios lėtinės ligos yra skaičiuojamos ir kodėl:

For 710 patients who had died with COVID-19 for whom information on LTCs was presented in the ISS report¹⁴, the proportion with each LTC was as follows:- ischaemic heart disease 27.8%, atrial fibrillation 23.7%, heart failure 17.1%, stroke 11.3%, hypertension 73%, diabetes 31.3%, dementia 14.5%, chronic obstructive pulmonary disease 16.7%, active cancer in the past 5 years 17.3%, chronic liver disease 4.1%, chronic renal failure 22.2%. The ISS report also presented the proportion of patients who died with each of the following multimorbidity counts: 0 (2.1%), 1 (21.3%), 2 (25.9%) and ≥3 (50.7%).

Dažniausiai fiksuojami COVID-19 rizikos veiksniai (hipertenzija, diabetas) yra mažiausiai savaime pavojingi - su tomis ligomis žmonės gali gyventi dešimtmečius, kas ir atsispindi tyrimo rezultatuose. Tavo minimas "paskutinės stadijos vėžys" yra ligų sąraše kaip kažkokia (greičiausiai nedidelė) dalis tų 17.3% nuo COVID-19 mirusių žmonių, kuriems per ankstesnius 5 metus buvo pasireiškusi aktyvi vėžio forma, bet tai - labiau kraštutinis, o ne tipinis atvejis. Kaip pats ne kartą labai teisingai pastebėjai (kai kas nors paminėdavo atvejus, kur nuo COVID-19 mirė jauni ir matomai sveiki žmonės), kraštutiniais ir išimtiniais atvejais vadovautis negalima. O tam, kad nereikėtų rankiotis tarp kraštutinumų ir būtų galima kalbėti ne apie pavienius atvejus, o apie bendrus dėsningumus, ir yra naudojama statistika ir skaičiuojami vidurkiai, apibūdinantys tikėtiniausius atvejus.

[Eidvis]

Aš tyrimo neskaičiau, komentavau tik tavo pateiktą lentelę. Jeigu ten paimtos tik tos lėtinės ligos, kurioms covid-19 yra pavojingas, tai tada labai gerai. Bet pati pagrindinė mano mintis buvo ta, kad lėtinės ligos lėtinėms ligoms nelygu, vienas gali turėti vieną lėtinę ligą, bet sunkios formos, o kitas tokią pačią ligą, bet lengvos formos ir dar priedo 3 kitas lengvos formos lėtines ligas. Realybėje tas žmogus, su sunkia ligos forma, gali turėti kur kas mažesnius šansus išgyventi, nei tas su keliomis, bet lengvos formos ligomis, nors pagal tą studiją tai tas su 4 ligomis turi žymiai mažesnius šansus išgyventi.

Čia gali žaisti ir kiti faktoriai, pvz. kad jeigu žmogus turi vieną lėtinę ligą, bet sunkios formos, tai jo vidutinė gyvenimo trukmė gali būti trumpesnė nei to, kuris turi tris lėtines ligas, bet lengvesnės formos. To neįvertinus taip tiesiogiai kažkokias išvadas kažin ar galima daryti.

Beje, tame tyrime apie tai irgi užsimenama:

Although we had data for eleven common and important LTCs (underlying long-term conditions), we did not have markers of underlying disease severity among those who died. Severity of the underlying LTC has considerable impact on life expectancy²⁸. Moreover, we had no data for rarer severe LTCs, which may nonetheless be common among those who die from COVID-19 at younger ages. As such, the attenuation of years of life lost following adjustment for LTCs may be an underestimate.

[Milwaukee]

Šiandien Kaune buvau po ilgesnės pertraukos savo malonumui, o ne su reikalais


Buvo maloni smulkmena, kad Kauno centre savaitgaliais parkavimas nemokamas
Su didžiuliu malonumu (ir atitinkamais arbatpinigiais) padaryta apyvarta Kauno kavinėms

McDonalde/drive net islipt nereik. Tik primenu

[Romas]

McDonalde/drive net...

Koks subtilus tamstos skonis.
Visame Kaune be šio fastfūdinio meno šedevro nebandei ko nors daugiau ieškoti ?

[senasnamas]

Staigmena chemoterapijos ir švitinimo gerbėjams

Vitaminas С ir „alkio dieta“ gali gydyti net agresyvų vėžį? Naujas ir netikėtas mokslininkų tyrimas

Pietų Kalifornijos universiteto ir Vėžio tyrimo instituto IFOM (Milanas) mokslininkai priėjo prie išvados, kad badavimą primenantis maitinimosi režimas gali vėžį gydyti efektyviau, jeigu sustiprinamas vitaminu C. Jų darbo rezultatai neseniai buvo publikuoti Nature Communications žurnale.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/mokslas/mokslas....d?id=84334379

[Tomizmas]

Iškilo čia man toks klausimas. Gatesas labai dažnai šneka apie tai, kad demografinis sprogimas neturtingose šalyse yra milžiniška problema, kurios pats geriausias sprendimas - naikinti užkrečiamas ligas, gerinti sveikatos lygį ir vaikų išgyvenamumą (tame tarpe ir skiepais), nes rezultate geresnė sveikatos priežiūra ir vaikų išgyvenamumas veda prie mažesnio gimstamumo. Štai vienas iš video, kur jis apie tai šneka:

Įdomu, kur antivaxeriai ir visokie sąmokslų teoretikai sugeba jo kalbose įžvelgti genocidą, masinį naikinimą, žudymą ir panašius dalykus? Ir kodėl dar sugeba tai pritaikyti Lietuvai ar Europai, kai apie mus net neina kalba, o apie skurdžiausius regionus?

Na aš galiu dar suprasti, kai žmonės mokykloje miegojo per anglų kalbos pamokas ir jokios kitos kalbos, be lietuvių, daugiau nemoka (taip taip, tokių tikrai yra), bet paskaičius komemtarus po video, pasidaro dar baisiau - daugybė pasaulio žmonių puikiai supranta ką jis kalba, bet interpretuoja tai savaip, kaip kažkokias žudynes, siūlo pradėti nuo savo vaikų ir t. t. Čia jau kyla toks beveik mokslinis susidomėjimas - kaip žmonės, girdėdami kas kalbama video, sugeba išgirsti visai ką kita? Kas turi darytis galvoje?

Labiausiai ironiška yra tai, kad besipiktinantys skiepijimu ar šeimų planavimu, jeigu yra ne iš atsilikusių regionų, patys yra ir skiepyti, ir patys turbūt jau yra gimę 1 - 2 vaikų šeimose (reiškia, tėvai planavo) ir patys matyt turi ne tiek vaikų, kiek gaunasi pagimdyti, bet apgalvotą kiekį. Bet kai išgirsta kažką šnekant apie tuos pačius dalykus, kuriuos JIE PATYS TAIKO - vajetau, žudys, naikins!

Tokie video, komentarai po jais ir reakcija į juos yra gryniausias nemažos dalies žmonių beviltiško tamsumo pavyzdys. Netgi XXI amžiuje, netgi su masiniu švietimu, netgi su išmaniomis technologijomis.

[mantasm]

Trumpuoju periodu gerinama sveikatos apsauga tik didina demografinį sprogimą. Gimdo krūvom kaip įpratę ir reikia vienos ar net kelių kartų, kad pasikeistų kultūra. Ir kol kas Afrika atsilieka nuo gimstamumo mažėjimo tendencijų Europoje ar Azijoje. T.y. sveikatos apsauga gerėja sparčiau nei mažėja gimstamumas. Iš to ir kyla sąmokslo teorijos, kad gal norima patiuninguoti sveikatos apsaugą, kad greičiau sumažėtų gimstamumas.

Precedentų jau buvo. Kažkur Afrikoj į skiepus netyčia pateko sterilizuojančių priedų

https://www.thenewamerican.com/world...terilize-women

https://www.snopes.com/fact-check/te...sterilization/

[senasnamas]

Svarbiausia XXI a. tikėti, kad miljardieriai filantropai tik nori išgelbėti pasaulį ir viską daro iš altruistinių paskatų

nes rezultate geresnė sveikatos priežiūra ir vaikų išgyvenamumas veda prie mažesnio gimstamumo

Taip teigia tame interviu? Logikos ne per daugiausia. Mažesnį gimstamumą gali lemti nebent nevaisingumą sukeliančios vakcinos

[digital]

Viskas ok su logika.

[Tomizmas]

Svarbiausia XXI a. tikėti, kad miljardieriai filantropai tik nori išgelbėti pasaulį ir viską daro iš altruistinių paskatų


Taip teigia tame interviu? Logikos ne per daugiausia. Mažesnį gimstamumą gali lemti nebent nevaisingumą sukeliančios vakcinos

Visose šalyse, kur medicina pasiekia tokį lygį, kad beveik visi vaikai išgyvena, gimstamumas nukrenta iki 1 - 2 vaikų, nes nebelieka priežasties gimdyti 5 vaikus. Skurdžiuose regionuose ir gamtoje didelis gimstamumas yra kaip didelio vaikų mirtingumo kompensacija. Kai nemiršta 25% kūdikių, esi 99% užtikrintas kad vaikas gyvens, kitaip pradedi juos planuoti. Tai vadinama "demographic shift" ir suveikė daugumoje pasaulio regionų, tame tarpe ir pas mus. Nėra priežasties, kodėl tai neturėtų suveikti Afrikoje.

Trumpuoju laikotarpiu taip, didina, bet jau sekanti karta pakeičia elgseną. Pvz. Indija jau pakeitė - tik 2,3 vaiko, ir kaip susidariau nuomonę pagal indų komentarus internete, Indijoje daug vaikų jau laikoma neatsakingumu ir nenoru jiems užtikrinti gyvenimo kokybę. Labai puiku, greit bus kaip Europoje ir Rytų Azijoje.

[senasnamas]

Tų koreliacijų galima daug prigalvoti, pvz., gimstamumas sumažėja atsiradus vandentiekiui ar įvedus elektrą
Atseit Afrikos šalyse kažkas planuojama ir skaičiuojama? Tai kodėl pilna daugiavaikių šeimų? Todėl, kad kiek natūraliai išeina, tiek tų vaikų ir būna. Gimstamumo mažėjimas ateina kartu su švietimo ir bendra ekonomine šalies pažanga, o ne dėl kažkokių pavienių importuotų naujovių. Europiečiai mėgsta galvoti, kad ir kitokio išsivystymo šalyse turėtų būti mąstoma panašiai kaip Europoje. Tai neveikia.
Čia, aišku, kraštutinis pavyzdys, bet yra genčių, kurių papročiai ir gyvenimo būdas primena ne 21 a., o kokį 15 a.

Nevalyviausia gentis visame pasaulyje: kaip gyvena žmonės, kurie niekada nesiprausia

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/gyvenimas/istor....d?id=84256079

[deep'as]

Svarbiausia XXI a. tikėti, kad miljardieriai filantropai tik nori išgelbėti pasaulį ir viską daro iš altruistinių paskatų

O ar yra bent kokio pagrindo tuo netiketi?

[Tomizmas]

Europiečiai mėgsta galvoti, kad ir kitokio išsivystymo šalyse turėtų būti mąstoma panašiai kaip Europoje.

Bet kad tai suveikė ir Rytų Azijoje, ir buvusioje TSRS, ir Lotynų Amerikoje, ir labiau išvystytoje pietinėje Indijoje (dravidų valstijose visose žemiau 2) ir netgi turtingose musulmonų šalyse. Irane ir Saudo Arabijoje nėra nei feminizmo, nei childfree, nei LGBT akcentavimo, o vos tik pasiekė padoresnį išsivystymą - iš karto 2 vaikai, daugiau nereikia. Netgi Botsvana Afrikoje, kuri yra geriau išvystyta, turi mažiau vaikų.

Realiai šitas dalykas yra ne "kaip Europoje", o būdingas visiems žmonėms nepriklausomai nuo rasių, kultūrų ir religijų. Tik tiek, kad Europa buvo pirma. Ir kai teigiama, kad vaikų suskiepyjimas leis jiems išgyventi ir mažins gimstamumą - tai yra netgi labai logiška ir pagrįsta. Pas mus tai įvyko kokiais 1950 metais ir kažkaip nesiskundžiame. Ir beveik visi išgyvena, Ir sprogimo nėra žmonių kiekio, ko pasekmė visada yra skurdas.