Sveikata, medicina, mityba

[senasnamas]

Iš augalinių produktų praktiškai viskas įsisavinama prasčiau nei iš gyvulinių. Geriausi baltymų šaltiniai: kiaušiniai, sūris, varškė, mėsa, žuvis. Tą patvirtins bet kuris kultūristas .

[Lettered]

Iš augalinių produktų praktiškai viskas įsisavinama prasčiau nei iš gyvulinių. Geriausi baltymų šaltiniai: kiaušiniai, sūris, varškė, mėsa, žuvis. Tą patvirtins bet kuris kultūristas .

Visi kulturistai leidžiasi chemiją raumenims auginti, reiškia ne taip ir gerai įsisavina. Iš augalų gali taip pat gauti baltymų ir svarbiausia be "blogųjų" perteklinių riebalų, apkrauto organizmo ir uždegimų, kuriuos sukelia pieno produktai.

[Lettered]

Baltymai baltymams nelygu. O taipogi, pilnas grūdas yra š*das, mėsainiai yra sveikiau

Besivystančių šalių, kaip kad Indija, Gvatemala ar Brazilija, mityboje su daug neapdirbtų grūdų ir ankštinių yra žymiai mažesnis proteino įsisavinimas (54-78%), nei tipinėje Šiaurės Amerikos mityboje (88-94 %)
Kaltininkai yra iš tų mažiau apdirbtų grūdų ir ankštinių sunkiai įsisavinami baltymai, juose esantys dideli kiekiai neskaidomų skaidulų [sic] bei taipogi dideli kiekiai antimaistinių savybių, natūraliai esančių, ar susidarančių perdirbimo metu.



Impact of Antinutritional Factors in Food Proteins on the Digestibility of Protein and the Bioavailability of Amino Acids and on Protein Quality
https://www.cambridge.org/core/journ...02/core-reader

Š. Amerikoje kur kas didesnė problema ne per mažas baltymų (ir kaip apskritai viso maisto) kiekis, o perteklius, ko pasekoje jie valgydami mėsainius tunka, o negaudami pakankamo kiekio skaidulinių medžiagų, dar ir organizmo neišvalo ir dar dar labiau teršia, todėl prie nutukimo ligų prisideda dar krūva papildomų. Neveltui ir gyvenimo trukmė jau pradeda trumpėti, nes medicinos ir farmacijos pažanga nespėja paskui tokį nesveiką ėdimą.

[senasnamas]

Visi kulturistai leidžiasi chemiją raumenims auginti, reiškia ne taip ir gerai įsisavina.

Žinoma, kad su chemija yra greičiau ir efektyviau

ir uždegimų, kuriuos sukelia pieno produktai

Kažkada apie pieno produktus rašei labiau teigiamai . Blogieji riebalai būna nebent perdirbtuose gaminiuose. Išsivysčiusių šalių gyventojų didžiausia problema ne tiek persivalgymas, kiek perdirbtas maistas, kuris kartais siekia net ir daugiau nei 50 proc. raciono. Paskutiniu metu buvo straipsnių.

Prancūzijos mokslininkai pirmadienį paskelbė didelės apimties studiją, pirmąkart atskleidžiančią statistiškai pagrįstą ryšį tarp smarkiai perdirbto maisto vartojimo ir didesnės mirties rizikos, bet tyrėjai perspėjo, kad reikia nuodugniau išnagrinėti, kokie mechanizmai tai lemia.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/mokslas/mokslas....d?id=80348311

[Eikantas X]

Kokie ten uždegimai nuo pieno produktų?
Nepasterizuoto natūralaus pieno produktai yra sveika, prancūzai valgo labai daug nepasterizuoto pieno sūrio ir labai ilgai gyvena.

[Lettered]

Kokie ten uždegimai nuo pieno produktų?
Nepasterizuoto natūralaus pieno produktai yra sveika, prancūzai valgo labai daug nepasterizuoto pieno sūrio ir labai ilgai gyvena.

Jeigu nevartotų, gyventojų dar ilgiau, pieno produktai gyvenimo tikrai neilgina. Plius apskritai dauguma žmonių netoleruoja laktozės.

Gyvūninės kilmės baltymai (t.y. mėsa ir pieno produktai) sukelia uždegiminę organizmo reakciją ir padidina CRB koncentraciją. Viena iš seniai įrodytų sąsajų tarp uždegimo ir ligos yra širdies ir kraujagyslių ligos. Ištyrę CRB koncentraciją, galime aiškiai nustatyti širdies ir kraujagyslių ligos pasireiškimo tikimybę. Uždegimui stiprėjant, kraujagyslės iš lėto siaurėja, ir kraujo tėkmė arterijų sistemoje vis labiau trikdoma.

Kai prikemšame kūną gyvūninės kilmės baltymų, pernelyg apkrauname visą sistemą, nes tokie baltymai yra labai koncentruotas maisto šaltinis. Organizmas nebegali pasakyti „susidorosiu su tuo vėliau“ – mes, žmonės, dažnai taip elgiamės susidūrę su problema. Organizmas negali trumpam nustoti veikęs, todėl yra priverstas rinktis iš trijų galimybių: naudoti maistą, kurį gavo, sandėliuoti jį arba atsikratyti juo.

Vartojant gyvūninės kilmės baltymų, organizme susidaro azoto perteklius. Mūsų organizmui būtina palaikyti tam tikrą azoto lygį, o amino rūgštys didina azoto koncentraciją. Per gana trumpą laiką organizmas privalo susidoroti su azoto pertekliumi. Mes nepakankamai įvertiname jo poveikį organizmui – azoto perteklius smarkiai apkrauna inkstus ir kitus organus ir gali tapti ligos priežastimi.

Smarkiai rūgštiniai gyvūninės kilmės baltymai taip pat sutrikdo organizmo šarmų ir rūgščių pusiausvyrą (pH). Kad apsisaugotų nuo šių rūgščių, kitaip tariant, kad atstatytų šarmų ir rūgščių pusiausvyrą, organizmas naudoja kalcį, kurį ima iš kaulų. Tokia rūgštinė terpė sukelia prouždegiminę reakciją. Vaisiuose ir daržovėse esantys antioksidantai ir mineralai padeda „užgesinti“ tokį gyvūninės kilmės baltymų sukeltą gaisrą.

[senasnamas]

Pirmiausia, tai prekybos centre nepasterizuoto pieno produktų ko gero nepavyks atrasti. Be to, pats pienas ir fermentuoti pieno produktai (sūris, varškė, rūgpienis ir kt.) gerokai skiriasi virškinimo požiūriu. Dar stambi grupė yra desertiniai pieno produktai. Jei piktnaudžiaujama ledais ir saldžiais sūreliais, tai nereikia kaltinti būtent pieno produktų.

[senasnamas]

Lettered, o šaltinis?
Tarp mitybos mokslininkų yra pora stambesnių ideologinių grupių: veganininkai ir paleolitininkai . Pirmieji labai kovoja su gyvūniniais produktais, bet pas juos fanatizmo trigubai daugiau nei mokslo. Žmogus yra visavalgis, jei valgo ne tik mėsą, bet ir daržoves bei vaisius, puikiai tie šarmai su rūgštim susibalansuoja. O antrieji kovoja su moderniu perdirbtu maistu ir jų požiūris yra daug adekvatesnis. Tarp rapsų aliejuje keptos mėsos ir puode virtos mėsos skirtumas yra didžiulis. O tyrimuose tai dažnai ignoruojama ir viskas laikoma tiesiog mėsa.

[Lettered]

Lettered, o šaltinis?
Tarp mitybos mokslininkų yra pora stambesnių ideologinių grupių: veganininkai ir paleolitininkai . Pirmieji labai kovoja su gyvūniniais produktais, bet pas juos fanatizmo trigubai daugiau nei mokslo. Žmogus yra visavalgis, jei valgo ne tik mėsą, bet ir daržoves bei vaisius, puikiai tie šarmai su rūgštim susibalansuoja. O antrieji kovoja su moderniu perdirbtu maistu ir jų požiūris yra daug adekvatesnis. Tarp rapsų aliejuje keptos mėsos ir puode virtos mėsos skirtumas yra didžiulis. O tyrimuose tai dažnai ignoruojama ir viskas laikoma tiesiog mėsa.

Kad dabar medijoje kaip tik labai demonizuojama veganiška mityba, neva jei negersi pieno ir nevalgysi mėsos būtinai nusilpsi, išbyrės dantys, sulužinės kaulai, susirgsi mažakraujyste, negausi pakankamai maisto medžiagų, baltymų, riebalų ir pan. O kad pvz. kokiame avokade "gerųjų" riebalų netgi žymiai daugiau nei mėsoje nutylima.

http://www.sveikata.org/uzdegimas-ka...i-ugni-viduje/

[senasnamas]

Veganizmas yra gana ekstremalu, reikia stiprios sveikatos norint atlaikyti tokią dietą . Bet kova su pačia mėsa pakankamai madinga. Daug straipsnių apie perdirbtos mėsos žalą, tai silpnesni neatlaiko spaudimo ir tampa bent jau vegetarais.
Ann Wigmore irgi pakankamai ekstremalių pažiūrų

Wigmore was an advocate of astrology, spiritual healing and other pseudoscientific beliefs.

[Lettered]

Veganizmas yra gana ekstremalu, reikia stiprios sveikatos norint atlaikyti tokią dietą . Bet kova su pačia mėsa pakankamai madinga. Daug straipsnių apie perdirbtos mėsos žalą, tai silpnesni neatlaiko spaudimo ir tampa bent jau vegetarais.

Kas čia ektremalaus kalorijas, maisto medžiagas, riebalus ir visą kita gauti iš to paties avokado, o ne kiaulės? Čia gal greičiau atvirkščiai, organizmui kur kas didesnė apkrova ir iššūkis valgyti riebią kiaulieną nei avokadą. Ko čia reikia, nebent stiprios valios atsisakyti kokių nors skanių šašlykų ar šonkaulių, organizmui čia tikrai nieko ektremalaus.

[senasnamas]

Aš tai nedarau iš to problemos - valgau ir kiaulieną (ne kas dieną ir ne perkeptą), ir avokadus (irgi ne kas dieną, o kai prinoksta ).

[Eikantas X]

Jeigu nevartotų, gyventojų dar ilgiau, pieno produktai gyvenimo tikrai neilgina. Plius apskritai dauguma žmonių netoleruoja laktozės.

Išmintingas žmogus žino, kad jis nieko nežino Nesakyk „tikrai“, nes tavo suvokimas gali būt fragmentiškas, galbūt vadovaujiesi netikslia ar pasenusia informacija.
Štai 2018 Europos kardiologijos bendruomenė paskelbė, kad naujausių tyrimų duomenims, pieno produktai ilgina gyvenimą, apsaugodami nuo širdies ligų.

Netoleruoja laktozės, nes bando vartoti pasterizuotą pieną ar jo produktus. nepasterizuotame piene yra laktazės fermentas, kuris padeda virškinti laktozę.

https://www.escardio.org/The-ESC/Pre...e-reconsidered

Current advice to limit dairy intake should be reconsidered 28 Aug 2018

Topic(s): Nutrition, Malnutrition and Heart Disease
Risk Factors and Prevention

Munich, Germany – 28 Aug 2018: The consumption of dairy products has long been thought to increase the risk of death, particularly from coronary heart disease (CHD), cerebrovascular disease, and cancer, because of dairy’s relatively high levels of saturated fat. Yet evidence for any such link, especially among US adults, is inconsistent. With the exception of milk, which appears to increase the risk of CHD, dairy products have been found to protect against both total mortality and mortality from cerebrovascular causes, according to research presented today at ESC Congress 2018(1), the annual congress of the European Society of Cardiology.

Kitas tyrimas:

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/22981595

Abstract

The low rates of cardiovascular mortality which have existed in France for decades despite high saturated fat consumption constitute an epidemiological phenomenon called the "French paradox". This phenomenon was originally attributed to consumption of red wine and its major constituent resveratrol. However, recent studies have revealed the limitations of this link outside France. These observations indicate that consumption of red wine alone cannot explain the paradox and perhaps some other constituents of the typical French diet could be responsible for reduced cardiovascular mortality. We hypothesize that cheese consumption, especially of molded varieties, may contribute to the occurrence of the "French paradox". This assumption is well supported by newly discovered facts revealing the positive effect of cheese ingestion on lipoprotein turnover and plasma lipid profile, haemorheological parameters and inflammatory status. Recent advances in cheese proteomics have allowed the identification and isolation of novel peptides capable of inhibiting the angiotensin-converting enzyme which controls systemic blood pressure. A complex time-dependent enzymatic transformation of the cheese core controlled by probiota, temperature and humidity during the ripening process has been shown to result in the formation of substances reducing major pro-inflammatory markers and cytokines (C-reactive protein, interleukin 6, tumor necrosis factor alpha). Molded cheeses, including Roquefort, may be even more favorable to cardiovascular health due to the presence of secondary metabolites produced by Penicillium roqueforti and other fungi. Among them are andrastins A-D and roquefortine, whose ability to inhibit cholesterol biosynthesis and bacterial growth may be a key mechanism in the prevention of cardiovascular disease.

[Tomas]

Prancūziški sūriai smirda.

[Eikantas X]

Kad dabar medijoje kaip tik labai demonizuojama veganiška mityba, neva jei negersi pieno ir nevalgysi mėsos būtinai nusilpsi, išbyrės dantys, sulužinės kaulai, susirgsi mažakraujyste, negausi pakankamai maisto medžiagų, baltymų, riebalų ir pan. O kad pvz. kokiame avokade "gerųjų" riebalų netgi žymiai daugiau nei mėsoje nutylima.

http://www.sveikata.org/uzdegimas-ka...i-ugni-viduje/

LOL, šitas straipsnio autorius Jay T. Sutliffe yra veganas, tai potencialiai yra tendencinga propaganda.
(Dr. Sutliffe is a registered dietician with a background in health education and public health. He is a popular speaker at health expos and conferences and is an advocate of the vegan lifestyle.)

[Eikantas X]

Prancūziški sūriai smirda.

Na taip, nes yra supuvę, ir tuose supuvusiuose sūriuose gyvena naudingi mikroorganizmai. Gyvastinga ir sveika žarnyno mikroflora yra nepaprastai svarbu sveikatai.

[senasnamas]

Jei pieno pavojus siejamas vien su sočiaisiais riebalais, tai iš tokio "pavojaus" galima tik pasijuokti . Prancūzų paradoksas visai neatrodys kaip paradoksas, jei nebus vadovaujamasi senais mitais. "Low fat" produktų mada kažkaip tai neįveikė nei nutukimo, nei diabeto.

Prancūziški sūriai smirda.

Kad nesmirdėtų iš burnos, galima užgerti prancūzišku odekolonu

[Eikantas X]

Kas čia ektremalaus kalorijas, maisto medžiagas, riebalus ir visą kita gauti iš to paties avokado, o ne kiaulės? Čia gal greičiau atvirkščiai, organizmui kur kas didesnė apkrova ir iššūkis valgyti riebią kiaulieną nei avokadą. Ko čia reikia, nebent stiprios valios atsisakyti kokių nors skanių šašlykų ar šonkaulių, organizmui čia tikrai nieko ektremalaus.

Kiaulės riebalai šiaip yra sveika, mineralų ir vitaminų šaltinis. Tik, vėlgi, ignoruokime straipsnyje tas baimes apie sočiuosius riebalus. Avokade, kaip ir kitam augaliniame maiste, nėra tam tikrų būtinųjų amino rūgščių bei vitamino B12. Iš viso yra gal 15 maistinių medžiagų, iš kurių yra dalis yra gyvybiškai būtinos, kurios yra tik gyvuliniame maiste. Tai gal nereiktų avokado lyginti su kiauliena.

Lašiniai – naudingiausių maisto produktų dešimtuke

Daugiau skaitykite: https://www.lzinios.lt/Prie-kavos/la...simtuke/280555
© Lietuvos žinios

[Lettered]

Kiaulės riebalai šiaip yra sveika, mineralų ir vitaminų šaltinis. Tik, vėlgi, ignoruokime straipsnyje tas baimes apie sočiuosius riebalus. Avokade, kaip ir kitam augaliniame maiste, nėra tam tikrų būtinųjų amino rūgščių bei vitamino B12. Iš viso yra gal 15 maistinių medžiagų, iš kurių yra dalis yra gyvybiškai būtinos, kurios yra tik gyvuliniame maiste. Tai gal nereiktų avokado lyginti su kiauliena.

Lašiniai – naudingiausių maisto produktų dešimtuke

Daugiau skaitykite: https://www.lzinios.lt/Prie-kavos/la...simtuke/280555
© Lietuvos žinios

Avokade kur daugiau orgamizmui naudingų gerųjų riebalų nei kiaulėje, plius taip pat yra krūva vitaminų, maisto medžiagų, antioksidantų, skaidulų, kurių nėra kiaulėje, tad lyginti tikrai negalima, avokadas prieš kiaulę kaip mersas prie škodą.

http://www.asportas.lt/blog/avokadai/

Krūva augalinių produktų, iš kurių gali gauti aminorūgščių, kam meluoti, kad augaliniame maiste jų nėra, plius jie nesukelia neigiamų pasekmių sveikatai kaip raudona mėsa.



Kaip čia taip gavosi, kad veganas absoliučiai dominuojantis savo sporto šakoje per kelis mėnesius užsiaugino 5 kg raumenų, bet prie kompo sėdinčiam ofisiniam planktonui nepavalgius kiaulės nėra jėgų net užlipti į antrą aukštą.

LEWIS HAMILTON GAINS 15LBS OF MUSCLE WITH NOTHING BUT PLANTS

[Eikantas X]

Veganiška propaganda. Nepilni baltymai, negausi amino rūgščių. Ir kodėl reikia meluoti, kad nesukelia neigiamų pasekmių? Sėklose esančios naudingos medžiagos skirtos augalams augti iš sėklų, ne žmonėms ar kitiem gyvūnams pasisavinti. Todėl į sėklas augalai prifarširuoja krūvą apsauginės chemijos, kuri žmogų veikia kaip antimaistinės medžiagos ar net nuodai.

Įvairūs ankštiniai produktai (pupelės, žirniai, lęšiai, soja, avinžirniai ir žemės riešutai) dažnai rekomenduojami kaip puikus gyvulinės kilmės baltymų pakaitalas. Žmonės, besidomintys vegetarine ar veganine mityba, šių produktų vartoja kone kasdien. Tačiau svarbu paminėti tai, kad valgydami baltymų turinčius produktus, tam, kad užtikrintume gerą sveikatą ir organizmo funkcionavimą, turime gauti visas nepakeičiamas amino rūgštis, iš kurių sudaryti baltymai.

Nepakeičiamomis jos vadinamos todėl, kad pats organizmas jų pasigaminti negali ir turi gauti su maistu. Amino rūgščių trūkumas sukelia svorio problemas, hormonų sistemos sutrikimus, odos ir plaukų būklės pablogėjimą, skatina tokių ligų kaip artritas, diabetas, širdies ir kraujagyslių ligų vystymąsi ir kt. Vadinasi, amino rūgštys svarbios visam organizmui.

Ankštiniai produktai neturi visų nepakeičiamų amino rūgščių. Tai nevisaverčiai baltymai. Visas amino rūgštis galime gauti tik iš gyvulinės kilmės produktų: mėsos, žuvies, kiaušinių ir paukštienos. Tačiau pagrindinė problema yra ne amino rūgščių stoka ar tai, kad ankštiniai nėra visaverčiai baltymai. Problema yra ta, kad visi ankštiniai produktai – tai sėklos, kurių paskirtis yra ne tenkinti mitybos poreikius, o sudygti ir išsaugoti augalo rūšį. Sėklos – kruopščiai gamtos saugomas produktas. Jose veikia tam tikri gynybiniai mechanizmai, kurie net ją suvalgius padeda išlikti sveikai reproduktyvinei sėklos daliai, keliaujančiai per virškinamąjį traktą, o šis procesas sukelia nemažai žalos. Pirmiausia ankštiniuose produktuose esanti minėtina medžiaga yra fitatai. Dar žinomi kaip fitinė rūgštis, fitatai yra nesuvirškinami, mineralines medžiagas prisijungiantys dariniai, kurie randami grūdų luobelėse, ankštiniuose augaluose, riešutuose ir sėklose. Fitatai, patekę į organizmą susijungia su mineralais ir formuoja nevirškinamus junginius. Taigi, nepaisant to, kad ankštiniai produktai turi daug mineralinių medžiagų, įskaitant kalcį, magnį, geležį ir cinką, fitatai neleidžia organizmui jų įsisavinti. Susiformuoja nevirškinami dariniai. Kita ankštiniuose produktuose randama medžiaga – lektinai. Lektinai randami ne tik ankštiniuose, bet ir grūdiniuose produktuose, riešutuose, bulvėse bei baklažanuose. Virškinamajame trakte lektinai prisijungia prie baltymų paviršiaus. Tai sutrikdo žarnyno sienelių funkciją ir ilgainiui gali suformuoti “pralaidaus žarnyno sindromą”, bloginti gerųjų ir blogųjų bakterijų pusiausvyrą, silpninti imuninę sistemą. Žinome, kad ankštiniai produktai turi ne tik baltymų, bet ir angliavandenių. Juose esantys angliavandeniai plonojoje žarnoje nėra pilnai absorbuojami, todėl pradeda vešėti blogosios bakterijos. Šios bakterijos virškina (fermentuoja) ankštiniuose esančius angliavandenius (vadinamus galaktinais), o tokios proceso metu susidaro dujos, pučia pilvą ir kamuoja kiti nemalonūs simptomai. Atskirai minėtinas produktas yra sojos pupelės. Sojos pupelės, tofu, varškė ir kiti produktai ypač dažnai vartojami, kuomet atsisakoma gyvulinės kilmės baltymų. Sojose gausu omega 6 riebalų rūgščių ir labai mažai omega 3 – toks disbalansas kelia uždegimines reakcijas. Svarbu ir tai, kad sojose yra daug fitoestrogenų, kuriuos organizmas atpažįsta kaip estrogenus (moteriškus hormonus). Puiku, jei soja vartojama moterų menopauzės laikotarpiu, tačiau nesant estrogenų trūkumo, per dažnas šių produktų vartojimas gali sukelti daugiau žalos negu naudos.

Aptarkime dar vieną produktą – žemės riešutus ir žemės riešutų sviestą. Iš tiesų žemės riešutai – tai ne riešutai, o ankštiniai produktai botanikos požiūriu. Ankštinio augalo sėklos. Žemės riešutuose ypač gausu lektinų, kurie toksiškai veikia žmogaus organizmą. Verdant pupeles dalis lektinų suyra ir tampa nebežalingi, o lektinai, kurie yra žemės riešutuose net veikiant aukštai temperatūrai nesuyra ir į žarnyną patenka sveiki. Patekę į virškinimo sistemą lektinai sukelia imuninės sistemos atsaką ir blogai veikia sveikatą. Dalis tyrimų rodo, kad tinkamai apdorojus, ilgai mirkant, verdant aukštoje temperatūroje, kenksmingos medžiagos, esančios ankštiniuose produktuose suyra ir tampa nepavojingos. Tačiau atminkime tai, kad dėl fitatų negalime pasisavinti naudingų medžiagų esančių ankštiniuose produktuose, o jų baltymai neturi visų nepakeičiamų amino rūgščių ir šie produktai dažnai sukelia neigiamą imuninės sistemos atsaką. Taigi ar verta skirti itin daug laiko tinkamai paruošti ankštinius produktus, siekiant pašalinti dalį kenksmingų medžiagų, žinant, kad sėklų paskirtis gamtoje yra ne mitybos poreikio patenkinimas, o išlikimas ir augalo rūšies išsaugojimas. Gamta deda visas pastangas, kad apsaugotų kiekvieną augalo rūšį. Panašu, kad ji tai daro tinkamai, su įvairia priemonių gausa, tačiau žmogus dažnai pamiršta elementarius gamtos dėsnius ir tokiu būdu kelia pavojų savo sveikatai. Žinoma, jei jaučiamas stiprus potraukis valgyti ankštinius produktus, kartais juos vartojant stipriai sveikatai nepakenksime, tačiau jais mėgautis reikėtų itin retai.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/gyvenimas/grozi....d?id=78579531