Sveikata, medicina, mityba

[senasnamas]

Ta tradicinė kinų medicina ant kojų pastatė ne vieną nugydytąjį. Tik reikia atskirti šarlatanus nuo gydytojų. Esmė požiūrio į pacientą skirtume. Vakaruose kiekvienos srities gydytojas žiūri tik savo sritį: urologui rūpi tik prostata, gastroenterologui - tik skrandis ir t. t. Todėl urologui neįdomu, kad nuo jo skiriamų vaistų ligoniui gal jau skrandis prakiuro. Kas yra aukščiau inkstų ne jo sritis. O Rytų medicinoje į pacientą žiūrima kaip į visumą. Būtent čia ir yra esmė gydant lėtines ligas, nes organizmas veikia kaip viena sistema, o ne atskirų organų rinkinys. Pvz., galvą gali skaudėti dėl skrandžio, todėl gydymas vaistais nuo galvos skausmo problemą išsprendžia tik laikinai. Vakarų medicina stipri chirurgijoj, transplantavime ir pan., bet lėtinių negalavimų geriau važiuoti gydytis į Kiniją. Daug "nepagydomų" ir nugydytų vakariečių tą ir daro.

[Wycka]

Ko gero, geriausias būdas kurti darbo vietas yra užsienio investicijos. Galėtume labiau šia linkme diskutuoti

Užsienio investicijos yra labai gerai, bet nereikėtų nurašyti ir vietinio kapitalo investicijų. Aš net pasisakyčiau tam tikrą įmonę vieneriems metams visiškai atleisti nuo pelno mokesčio, jeigu per tuos metus joje darbuotojų skaičius padidėjo, atitinkamai vidutinei (nuo 50 iki 299 darbuotojų) >10%, ir stambiai (nuo 300 darbuotojų) >5%. Aišku, saugantis nuo rinkos monopolizavimo, šios lengvatos netaikyti tai įmonei, kuri užima >25% Lietuvos rinkos savo veiklos srityje (pirmiausia aptarnavimo sferoje).
Taip pat pritariu 'bonus' pinigų avansiniam išmokėjimui kompanijoms, kurios investuoja itin ženklias sumas tam, kad vykdytų savo veiklą Lietuvoje ir čia sukuria darbo vietas.
Taip pat pritariu Lietuvos gyventojų verslumo skatinimui, kuris pirmiausia yra ir turėtų būti vykdomas per švietimą ir biurokratinių suvaržymų mažinimą.

[bebop]

Ta tradicinė kinų medicina ant kojų pastatė ne vieną nugydytąjį. Tik reikia atskirti šarlatanus nuo gydytojų. Esmė požiūrio į pacientą skirtume. Vakaruose kiekvienos srities gydytojas žiūri tik savo sritį: urologui rūpi tik prostata, gastroenterologui - tik skrandis ir t. t. Todėl urologui neįdomu, kad nuo jo skiriamų vaistų ligoniui gal jau skrandis prakiuro. Kas yra aukščiau inkstų ne jo sritis. O Rytų medicinoje į pacientą žiūrima kaip į visumą. Būtent čia ir yra esmė gydant lėtines ligas, nes organizmas veikia kaip viena sistema, o ne atskirų organų rinkinys. Pvz., galvą gali skaudėti dėl skrandžio, todėl gydymas vaistais nuo galvos skausmo problemą išsprendžia tik laikinai. Vakarų medicina stipri chirurgijoj, transplantavime ir pan., bet lėtinių negalavimų geriau važiuoti gydytis į Kiniją. Daug "nepagydomų" ir nugydytų vakariečių tą ir daro.

Fantastas... net nežinai, kad vakarų medicinoje jau seniai naudojama holistinės medicinos principai. Delfiais prasideda ir baigiasi tavo medicininis išprūsimas.

[John]

Atsiprašau, kad išsiplėsiu į medicinos temą, bet, kadangi, medicina yra labai svarbi sritis, reiktų diskutuoti ir apie tai. Nesureikšminčiau mediko diplomo. Pats apturėjau patirties savo vietinio GP gydykloje. Vienas iš ten buvusių gydytojų su diplomu ne iš bet kur, o iš Oxfordo (taip, to paties pasaulyje žinomo Oxford University!) dėl kažkokių neįsivaizduojamų ir protu nesuvokiamų priežasčių man išrašė visiškai nieko bendro su mano nusiskundimais neturinčių vaistų, po kurių aš vos negavau galo. Viskas baigėsi laimingai tik (ir TIK) todėl, kad pats pakankamai domiuosi medicina, vaistais ir sveikatos kondicijomis. Išsiaiškinau, kad tai labai pavojingi ir stiprūs antidepresiniai (!!!) vaistai, kurie skiriami sunkiems klinikinės depresijos kamuojamiems ligoniams. Mano nusiskundimas buvo... nedideli širdies ritmo sutrikimai (!). Kaip vėliau paaiškėjo, šitą problemą buvo galima nesunkiai išspręsti paprasčiausiai sportuojant ir gaunant fizinio krūvio ir/arba karts nuo karto išgeriant beta blokatorių (t.y. visiškai nepavojingų ir nekenksmingų vaistų, blokuojančių impulsus, kurie greitina širdies darbą). Taip ir nesupratau, kas per velniava. Tik supratau, kad NIEKADA negalima pasitikėti gydytojais ir VISADA būtina aiškintis ir tikrinti kiekvieną smulkmeną pačiam ir labai tiksliai žinoti, ką, kaip ir kodėl vartoti ir kokios gali būti to pasekmės.

Kitas pavyzdys. Vaistų skyrimas. Vėlgi iš asmeninės patirties. Teko gerti vaistų, skirtų širdies darbo lėtinimui (minėti beta blokatoriai), kurie lėtina širdies darbą įvairiose situacijose, pradedant stresinėmis situacijomis ir baigiant per dideliu alkoholio suvartojimu, dėl ko gali smarkiai pagreitėti širdies darbas. Tie patys vaistai skiriami ir rimtesnių širdies problemų turintiems pacientams (po širdies operacijų ir pan.). T.y bene universaliausi vaistai širdžiai, kurie nuo jų išradimo tikriausiai išgelbėjo šimtus milijonų gyvybių ir tam tikra prasme yra lygintini su antibiotikais pagal savo naudą žmonijos sveikatai.

Taigi, gydytojas išrašė vienos rūšies beta-blokatorių, kurie veikia, tačiau yra neselektyviniai ir blokuoja ne tik Beta-1 (širdies darbą), bet ir Beta-2 receptorius, kurie reguliuoja kitas organizmo funkcijas. Tai lyg ir nekelia pavojaus, bet ilgainiui gali turėti neigiamo poveikio organizmui ir išreguliuoti su paciento problemomis nesusijusias organizmo veiklas (pvz., kasos ar kepenų darbą).

Yra ir kur kas naujesnių ir pažangesnių selektyvinių beta-blokatorių, kurie yra "protingesni" ir "supranta", kurią organizmo funkciją reikia blokuoti. Konkrečiu atveju, jie apsiriboja tik Beta-1 (širdies) receptorių blokavimu, kai kiti receptoriai neliečiami. Kitaip tariant, tai "švaresni" vaistai, kurie, skirtingai, nei minėti neselektyviniai beta-blokatoriai, praktiškai neturi jokio pašalinio poveikio.

Taigi, paklausiau gydytojo, kodėl jis man išrašė Propranololo (neselektyvinio beta blokatoriaus), o ne Nebivololo (selektyvinio ir kur kas pažangesnio beta-blokatoriaus, kuris mano atveju yra kur kas geresnis vaistas). Iš pradžių pasimetė, patylėjo ir sumurmėjo, kad tie vaistai UK skiriami tik tiems, kas turi rimtesnių širdies veiklos sutrikimų. Kitas gydytojas užsiminė, kad selektyvianiai beta blokatoriai yra brangesni ir "policy" yra toks, kad reikia išrašinėti pigesnius vaistus... ir koks gi jiems faking skirtumas, jei pacientas susimoka 100% kainos???

Žodžiu, pasiskundęs dėl menkniekio vienu atveju praktiškai gavau nuodų, kurie galėjo mano organizmui padaryti negrįžtamą žalą, o kitu atveju gavau vaistų, kurie išvis neturėtų būti naudojami, nes yra iš principo pasenę ir yra analogiškų kur kas geresnių ir kur kas tiksliau konkrečią problemą veikiančių vaistų.


Diplomas reiškia tikrai ne viską. Kur kas daugiau reiškia "policy", asmeniniai gydytojų įsitikinimai, "patepimai" iš vaistų industrijos, ar dar velniai žino kas. Taigi iš esmės reikia sutikti su senunamu. Tiesiog kai kurie nėra iš arčiau susidūrę su medicina ir naiviai tiki, kad gydytojo pozicija ar diplomas turėtų suteikti autoritetą ar gebėjimą padėti pacientui. Gal taip ir būna, bet tikrai ne visada.

[senasnamas]

Iš viso apie kokius tu čia mistinius ląstelių atvėrimus šneki?

Aš ne medikas ir mano supratimas ūkiškas , bet savarankiškas domėjimasis man padėjo įveikti kai kuriuos negalavimus, dėl kurių esu išleidęs pakankamai pinigų lankydamasis pas diplomuotus medikus. Iš čia ir mano tokios šnekos. Todėl man ne tiek svarbu tikslūs moksliniai terminai, bet bendras supratimas ir rezultatas. Iš patirties galiu pasakyti, kad kai kuriose srityse medikai rezultato siekia labai abejotinais būdais. O Lietuvoje, deja, dar nesutikau nei vieno holisto.

[index]

Atsiprašau, kad išsiplėsiu į medicinos temą, bet, kadangi, medicina yra labai svarbi sritis, reiktų diskutuoti ir apie tai. Nesureikšminčiau mediko diplomo. Pats apturėjau patirties savo vietinio GP gydykloje. Vienas iš ten buvusių gydytojų su diplomu ne iš bet kur, o iš Oxfordo (taip, to paties pasaulyje žinomo Oxford University!) dėl kažkokių neįsivaizduojamų ir protu nesuvokiamų priežasčių man išrašė visiškai nieko bendro su mano nusiskundimais neturinčių vaistų, po kurių aš vos negavau galo. Viskas baigėsi laimingai tik (ir TIK) todėl, kad pats pakankamai domiuosi medicina, vaistais ir sveikatos kondicijomis. Išsiaiškinau, kad tai labai pavojingi ir stiprūs antidepresiniai (!!!) vaistai, kurie skiriami sunkiems klinikinės depresijos kamuojamiems ligoniams. Mano nusiskundimas buvo... nedideli širdies ritmo sutrikimai (!). Kaip vėliau paaiškėjo, šitą problemą buvo galima nesunkiai išspręsti paprasčiausiai sportuojant ir gaunant fizinio krūvio ir/arba karts nuo karto išgeriant beta blokatorių (t.y. visiškai nepavojingų ir nekenksmingų vaistų, blokuojančių impulsus, kurie greitina širdies darbą). Taip ir nesupratau, kas per velniava. Tik supratau, kad NIEKADA negalima pasitikėti gydytojais ir VISADA būtina aiškintis ir tikrinti kiekvieną smulkmeną pačiam ir labai tiksliai žinoti, ką, kaip ir kodėl vartoti ir kokios gali būti to pasekmės.

Kitas pavyzdys. Vaistų skyrimas. Vėlgi iš asmeninės patirties. Teko gerti vaistų, skirtų širdies darbo lėtinimui (minėti beta blokatoriai), kurie lėtina širdies darbą įvairiose situacijose, pradedant stresinėmis situacijomis ir baigiant per dideliu alkoholio suvartojimu, dėl ko gali smarkiai pagreitėti širdies darbas. Tie patys vaistai skiriami ir rimtesnių širdies problemų turintiems pacientams (po širdies operacijų ir pan.). T.y bene universaliausi vaistai širdžiai, kurie nuo jų išradimo tikriausiai išgelbėjo šimtus milijonų gyvybių ir tam tikra prasme yra lygintini su antibiotikais pagal savo naudą žmonijos sveikatai.

Taigi, gydytojas išrašė vienos rūšies beta-blokatorių, kurie veikia, tačiau yra neselektyviniai ir blokuoja ne tik Beta-1 (širdies darbą), bet ir Beta-2 receptorius, kurie reguliuoja kitas organizmo funkcijas. Tai lyg ir nekelia pavojaus, bet ilgainiui gali turėti neigiamo poveikio organizmui ir išreguliuoti su paciento problemomis nesusijusias organizmo veiklas (pvz., kasos ar kepenų darbą).

Yra ir kur kas naujesnių ir pažangesnių selektyvinių beta-blokatorių, kurie yra "protingesni" ir "supranta", kurią organizmo funkciją reikia blokuoti. Konkrečiu atveju, jie apsiriboja tik Beta-1 (širdies) receptorių blokavimu, kai kiti receptoriai neliečiami. Kitaip tariant, tai "švaresni" vaistai, kurie, skirtingai, nei minėti neselektyviniai beta-blokatoriai, praktiškai neturi jokio pašalinio poveikio.

Taigi, paklausiau gydytojo, kodėl jis man išrašė Propranololo (neselektyvinio beta blokatoriaus), o ne Nebivololo (selektyvinio ir kur kas pažangesnio beta-blokatoriaus, kuris mano atveju yra kur kas geresnis vaistas). Iš pradžių pasimetė, patylėjo ir sumurmėjo, kad tie vaistai UK skiriami tik tiems, kas turi rimtesnių širdies veiklos sutrikimų. Kitas gydytojas užsiminė, kad selektyvianiai beta blokatoriai yra brangesni ir "policy" yra toks, kad reikia išrašinėti pigesnius vaistus... ir koks gi jiems faking skirtumas, jei pacientas susimoka 100% kainos???

Žodžiu, pasiskundęs dėl menkniekio vienu atveju praktiškai gavau nuodų, kurie galėjo mano organimui padaryti negrįžtamą žalą, o kitu atveju gavau vaistų, kurie išvis neturėtų būti naudojami, nes yra iš principo pasenę ir yra analogiškų kur kas geresnių ir kur kas tiksliau konkrečią problemą veikiančių vaistų.


Diplomas reiškia tikrai ne viską. Kur kas daugiau reiškia "policy", asmeniniai gydytojų įsitikinimai ar dar velniai žino kas. Taigi iš esmės reikia sutikti su senunamu. Tiesiog kai kurie nėra iš arčiau susidūrę su medicina ir naiviai tiki, kad gydytojo pozicija ar diplomas turėtų suteikti autoritetą ar gebėjimą padėti pacientui. Gal taip ir būna, bet tikrai ne visada.

Taip. Bet visgi gydytis reikia efektyvia medicina, kuri tam ir kuriama, o ne keikti ją kaip chemija ir lankytis pas žyniuonius, gydančius stebuklingomis žolelėmis, čakrų atvėrinėjimais ir kosminėmis energijomis. Vaistų, medikų, tų pačių skiepų baimė ir gydimasis "tradiciniais" metodais, dažnai paremtais prietarais, daug žmonių į kapus nuvaro... Problema, kad dažnai netgi diplomuoti gydytojai remiasi visokiais neaiškiais metodais ir sugeba nugydyti (Yra tekę girdėti mediką kalbantį, kad antibiotikai uždegimo negydo ).

Visos žolelių arbatos, sveika mityba yra labai gerai kol neprasideda rimtesnės ligos ir gydaisi tik nuo peršalimo.

[Wycka]

Taip. Bet visgi gydytis reikia efektyvia medicina, kuri tam ir kuriama, o ne keikti ją kaip chemija ir lankytis pas žyniuonius, gydančius stebuklingomis žolelėmis, čakrų atvėrinėjimais ir kosminėmis energijomis. Vaistų, medikų, tų pačių skiepų baimė ir gydimasis "tradiciniais" metodais, dažnai paremtais prietarais, daug žmonių į kapus nuvaro... Problema, kad dažnai netgi diplomuoti gydytojai remiasi visokiais neaiškiais metodais ir sugeba nugydyti.
Visos žolelių arbatos, sveika mityba yra labai gerai kol neprasideda rimtesnės ligos ir gydaisi tik nuo peršalimo. Kai pasigausi kokią rimtą infekciją ar ką dar blogiau antibiotikų ir kitos "chemijos" baimė padės tik greičiau numirti.

Tada kyla klausimas, kodėl tie žiniuonys iki šių dienų tokie populiarūs. Mano nuomone, jų pacientus veikia placebo efektas. Tai yra, kai labai labai nori pasveikti ir esi įsitikinęs, kad ta žolelė tau tinka ir tau padės, pajunti pagerėjimą. Tačiau realiai gautum lygiai tą pačią naudą, jeigu eitum melstis už savo sveikatą ir tvirtai tikėtum, kad tai tau tikrai padės.

[bebop]

Atsiprašau, kad išsiplėsiu į medicinos temą, bet, kadangi, medicina yra labai svarbi sritis, reiktų diskutuoti ir apie tai. Nesureikšminčiau mediko diplomo. Pats apturėjau patirties savo vietinio GP gydykloje. Vienas iš ten buvusių gydytojų su diplomu ne iš bet kur, o iš Oxfordo (taip, to paties pasaulyje žinomo Oxford University!) dėl kažkokių neįsivaizduojamų ir protu nesuvokiamų priežasčių man išrašė visiškai nieko bendro su mano nusiskundimais neturinčių vaistų, po kurių aš vos negavau galo. Viskas baigėsi laimingai tik (ir TIK) todėl, kad pats pakankamai domiuosi medicina, vaistais ir sveikatos kondicijomis. Išsiaiškinau, kad tai labai pavojingi ir stiprūs antidepresiniai (!!!) vaistai, kurie skiriami sunkiems klinikinės depresijos kamuojamiems ligoniams. Mano nusiskundimas buvo... nedideli širdies ritmo sutrikimai (!). <...>

Pirmo atvejo daug komentuoti negaliu, nes iš tokių nerimtų komentarų jokios nuomonės susidaryti negaliu. Nežinome nei tavo ligos istorijos, simtomų, nei tyrimų rezultatų ir pan. Ir toks nedideli (jeigu jie tokie nedideli, tu jų nepajaustum, nebent ėjai pasitikrinti profilaktiškai) širdies rimto sutrikimai irgi nieko nesako - reikėtų tau bent diagnozę suformuluoti.

Antram atvejui, daug yra priežasčių kodėl skiriamas vienas vaistas, o ne kitas. Kad jis yra dar selektyvesnis, nei kitas, tai nereiškia, kad jis yra efektyvesnis. Tavo atveju, net Vikipedija apie Nebivololį rašo:

It is highly cardioselective under certain circumstances[1] but has less robust evidence of survival benefit than other beta-blockers[2]

Net jeigu jau vikipedija rašo, kad reikia tam tikrų sąlygų, kad pasiektum reikiamą efektyvumą ir nėra netgi normalių įrodymų apie jo galimybes. Šiais laikais medicina yra clinicaly based, todėl nesant rimtiems įrodymams tikrai masiškai neišrašinės vaistų. Ir be to nebivololis turi keletą labai rimtų komplikacijų, kurių neturi kiti blokatoriai. Todėl ligoninė tikrai nerizikuos, kad tau tos komplikacijos nutiktų ir po to tektų srėbti sriubą, kuomet galima viską paskiekti paprastesniais ir laiko patikrintais vaistai. Kurie yra net efektyvesni.

Ir šiaip vaistai skiriami ir atsižvelgiant į bendrą ligonio būklę, kaip greitai vystosi tolerancija jiems ir t.t.

[senasnamas]

Prieš rašydami apie žoleles bent jau pasidomėkit, kas tai yra fitoterapija.
http://lt.wikipedia.org/wiki/Fitoterapija
Elementariausi kasdieniniai maisto produktai daro vienokį ar kitokį poveikį, pvz., vieni gali skatinti uždegimą, kiti slopinti. O vaistažolės tai ištisas mokslas ir nereikia to tapatinti su astrologija ar burtais. Kiekviename augale yra konkrečių medžiagų, kurios daro vieną ar kitą poveikį. Galų gale kuriami augaliniai preparatai, kurių privalumas tas, kad neturi tokio neigiamo šalutinio poveikio, kuris yra neatsiejamas cheminių vaistų atributas. Kai, pvz., išgėrus senos lapų arbatos suviduriuojama, tai placebo efektas? Skeptikams patariu išbandyti prieš kokį svarbų susitikimą .

[bebop]

Prieš rašydami apie žoleles bent jau pasidomėkit, kas tai yra fitoterapija.
http://lt.wikipedia.org/wiki/Fitoterapija
Elementariausi kasdieniniai maisto produktai daro vienokį ar kitokį poveikį, pvz., vieni gali skatinti uždegimą, kiti slopinti. O vaistažolės tai ištisas mokslas ir nereikia to tapatinti su astrologija ar burtais. Galų gale kuriami augaliniai preparatai, kurių privalumas tas, kad neturi tokio neigiamo šalutinio poveikio, kuris yra neatsiejamas cheminių vaistų atributas.

Žolelėse yra tos pačios veikliosios medžiagos kaip ir vaistuose. Tik vaistuose jos yra išgrynintos. Be to vaistuose tu žinai tiksliai, kokia yra tos veikliosios medžiagos dozės, o žolelėse tu nežinai, todėl negali tinkamai parinkti gydymo. Be to žolėse yra ir kitų medžiagų, kurios tau tiesiog nėra naudingos, o gali ir sukelti ligų. Žolelės dažniau sukelia alerginius susirgimus ir t.t. ir pan. Ir žolės turi tų šalutinių poveikių ir gana nemažai, nes jos yra neprognozuojamos.

[senasnamas]

Pvz., ar Jadvyga Balvočiūtė yra gydytoja, ar šarlatanė?
http://www.jadvyga.lt/apie-6/jadvyga-balvociute
Kažkaip pertvarkyta svetainė, nematau jos pacientų atsiliepimų. Trumpai kalbant: rašo mokslinius straipsnius, skaito paskaitas, gydo ir, kas svarbiausia, išgydo. Apendicito žolelėmis, aišku, išoperuoti neišeis, bet kai kuriems negalavimams tai puikus pasirinkimas.

[bebop]

Pvz., ar Jadvyga Balvočiūtė yra gydytoja, ar šarlatanė?
http://www.jadvyga.lt/apie-6/jadvyga-balvociute
Kažkaip pertvarkyta svetainė, nematau jos pacientų atsiliepimų. Trumpai kalbant: rašo mokslinius straipsnius, skaito paskaitas, gydo ir, kas svarbiausia, išgydo. Apendicito žolelėmis, aišku, išoperuoti neišeis, bet kai kuriems negalavimams tai puikus pasirinkimas.

Aš sakiau, kad žolės ne vaistai? Vaistai, tik prasti. Šiais laikais norint maksimalaus efektyvumo, jie nėra rekomenduojami. Ir šiaip aš jokio skirtumo tarp jos ūkio ir didelių farmacinių kompanijų nematau: abu nori gydyti, abu nori pinigų uždirbti.

P.S. Kad ji parašė mokslinių straipsnių, tai dar nieko nereiškia. Jie turi atitikti reikalavimus, kad jie būtų teisingi. Nes dažnai garbės besivaikantys mokslininkai gali juos suklastoti.

P.S.S. Reikėtų baigti šią temą arba sukurti naują. Čia juk šnekama apie ekonomiką. Įtariu, kad mūsų pastangos vis tiek bus išrintos.

[John]

Pirmo atvejo daug komentuoti negaliu, nes iš tokių nerimtų komentarų jokios nuomonės susidaryti negaliu. Nežinome nei tavo ligos istorijos, simtomų, nei tyrimų rezultatų ir pan. Ir toks nedideli (jeigu jie tokie nedideli, tu jų nepajaustum, nebent ėjai pasitikrinti profilaktiškai) širdies rimto sutrikimai irgi nieko nesako - reikėtų tau bent diagnozę suformuluoti.

Viskas yra, kaip ir parašiau t.y. jokios su tuo susijusios istorijos, tyrimų rezultatai, kaip vėliau išsiaiškinau, irgi nerodė absoliučiai nieko. Tiesiog šiek tiek daugoka streso ir šiek tiek mažoka fizinio krūvio. Dabar, ačiū dievui, tai seniai pamirštos problemos . Tiesa, jokių tyrimų tas gydytojas tuo metu net ir nesiūlė daryti ir neklausė, ar tokius kada nors dariau. Tiesiog iš akies nusprendė ir paskyrė Citalopramo, kurio, ačiū dievui, po dviejų tablečių, kai akyse pradėjo skraidyti žiežerbos, o kojų pirštuose badyti adatos, daugiau nebegėriau ir nusprendžiau pagooglinti, kas tai per vaistas... buvau šokiruotas. Beje, jau kitas gydytojas minėtus beta blokatorius išrašė TIK tuomet, kai pats to paprašiau. Kitaip tariant, jis nelabai varginosi aiškintis, kam man jų reikia, nekalbant apie tai, kad domėtųsi, kurie yra geresni. Tiesiog "žinojo", kad reikia išrašyti tokius, nes yra tokia politika ir tiek. Apie koki1 nors elektros kardiogramą ar dar kokius nors tyrimus nebuvo nei kalbos.

Ir šiaip vaistai skiriami ir atsižvelgiant į bendrą ligonio būklę, kaip greitai vystosi tolerancija jiems ir t.t.

Mano atveju vaistai buvo skiriami "iš lempos" neatlikus JOKIŲ klinikinių tyrimų (tik pamatavus kraujospūdį ir pan. t.y., ką aš ir pats moku namie pasidaryti). Beje, kadangi turėjau galimybę, tuo pat metu visus būtent klinikinius tyrimus dariausi Vilniuje, kur ant didelio popieriaus lapo buvu surašyta bent 10-12 tyrimų su jų rezultatais ir išsamiais aprašymais. Vėliau gydytojai išsakė rekomendacijas (galimai reikalingus vaistus, dietą, fizinę veiklą ir t.t.).

Kitaip tariant, norint ką nors išsiaiškinti/patvirtinti/atmesti visų pirma reikia atlikti tyrimą. Jeigu žmogus skundžiasi, kad jam kažkas keisto vyksta su širdimi (net jei po to paaiškės, kad tai dėmėsio nevertas menkniekis), jis, visų pirma, turi būti siunčiamas pasidaryti elektros kardiogramą ir/arba ultragarso tyrimą ir kraujo tyrimą. Tuomet, matydamas popieriuje oficialias išvadas, gydytoja priima atitinkamą sprendimą. Būtent taip tyrimas man ir buvo atliktas Vilniaus GMP Ligoninėje. Būtent taip viskas ir turi būti daroma. Net jeigu tyrimai ir nerodo jokių sveikatos problemų (kaip ir buvo tuo atveju), esminis momentas yra žinojimas t.y. būtent tyrimo atlikimas, o ne sprendimas "iš lempos", apsimetant, kad labai gerai viską žinai ir supranti vien dėl to, kad esi gydytoja su diplomu.


Mano minimu atveju, minėtas gydytojas su Oxfordo diplomu VISIŠKAI nesidomėjo JOKIOMIS mano ligos istorijos detalėmis, o tiesiog paklausė, kaip jaučiuosi, ką veikiu ir skyrė stiprius anti-depresinius vaistus. Ir ne kokius nors šiaip vaistukus, bet vaistus, skiriamus klinikiniams ligoniams, kurių būklė turėtų būti nustatoma išsamiais klinikiniais tyrimais "beyond doubt", nes jie turi labai didelį potencialą padaryti negrįžtamų pakitimų žmogaus smegenyse.


Kas svarbiausia, kiek tenka bendrauti su kitais žmonėmis, susidūrusiais su UK NHS sveikatos apsaugos sistema, kone visi sako tą patį t.y. visiška gydytojų nekompetencija ir vadovavimasis nežinia kokiais kriterijais (kad ir kokie jie bebūtų, su 'clinically based', jie neturi nieko bendro). Panašu, kad tiesiog teikiamas prioritetas tokiems dalykams, kaip išlaidų mažinimas bet kokia kaina ir nežinia kuo grindžiamos "policy" vykdymas, kai visokie klinikiniai tyrimai yra įdomūs nebent tiems, kurie nenori užversti kojų anksčiau laiko dėl "diplomuotų" gydytojų veiklos.

[bebop]

Šiaip žmogui atėjus su širdies problemomis, būtinai padaroma EKG (bent Lietuvoje). Arba tu kažko nepasakai, arba tau tiesiog nepasisekė papulti pas normalų gydytoją. Šiaip abejoju, kad čia kaltas išlaidų mažinimas, nes taupant tokiomis sąlygomis, ligoninė bankrutuos dėl ieškinių prieš ją.

Tu vis dar nepasakei savo diagnozės ir to antidepresinio vaisto, kurį tau skyrė. Gal tada viskas ir paaiškės. Neslėpk gi. Be to tu nepasakei, ar pirmą kartą ėjai dėl šios problemos, ar tai buvo pakartotinis vizitas. Be to ligos istorija ne tik, kas susiję su ta liga yra. Labai jau daug neaiškumų tavo istorijoje.

P.S. Ar gydytojas buvo imigrantas?

[John]

Šiaip žmogui atėjus su širdies problemomis, būtinai padaroma EKG (bent Lietuvoje). Arba tu kažko nepasakai, arba tau tiesiog nepasisekė papulti pas normalų gydytoją. Šiaip abejoju, kad čia kaltas išlaidų mažinimas, nes taupant tokiomis sąlygomis, ligoninė bankrutuos dėl ieškinių prieš ją.

Kodėl turėčiau kažko nepasakyti?
Aš buvau šokiruotas. Ir dabar tebesu ir nežinau, kodėl čia taip elgiamasi. Tiesa, vėliau tokį tyrimą skyrė, kai pats jo paprašiau. Nors tuo metu jau buvau bent 3 tokius tyrimus pasidaręs Vilniuje. Bet svarbiasuia, kad pirmą kartą išvardinus simptomus (širdies ritmo greitėjimas ir dėl to kylanti nemigos problema, vienos veido pusės tirpimas, pusiausvyros praradimas, oro trūkumas, širdies permušimai, liežuvio tirpimas) pirmą kartą buvo pasiūlyta palaukti dar dvi savaites... nors, šiaip jau, tai yra labai tipiški širdies smūgio simptomai (arba "panick attack", kas yra visiškai nepavojinga ir mano atveju tikriausiai tai ir buvo). Visgi esminis dalykas yra tas, kad žmogui skundžiantis tokiais gana rimtais simptomais, nedelsiant turi būti imamasi veiksmų kuo tiksliau išsiaiškinti, kas vyksta ir atmesti/patvirtinti esminius sveikatos sutrikimus. To nebuvo padaryta. Teko aiškintis pačiam Lietuvoje. Vėliau grįžus buvo pasiūlta antidepresantų. Netgi užsiminus, kad pasidariau klinikinius tyrimus, tai tiesiog buvo praleista pro ausis.

Tu vis dar nepasakei savo diagnozės ir to antidepresinio vaisto, kurį tau skyrė. Gal tada viskas ir paaiškės. Neslėpk gi. Be to tu nepasakei, ar pirmą kartą ėjai dėl šios problemos, ar tai buvo pakartotinis vizitas. Be to ligos istorija ne tik, kas susiję su ta liga yra. Labai jau daug neaiškumų tavo istorijoje.

Taigi pasakiau - Citalopram. Beje, išrašydamas tuos vaistus, tas diplomuotas gydytojas net neužsiminė, kam jie tiksliai skirti. Aš, kaip visiškas kvailys, net nepagalvojęs, jų ir išgėriau. Tik vėliau tą pačią dieną, pradėjos dangui maišytis su žeme, pagalvojau, kad gal reiktų pagooglinti, kol dar esu gyvas . Savo laimei, tai padariau laiku ir toliau tų vaistų negėriau, nes, tiek sprendžiant iš aprašymų, tiek iš žmonių atsiliepimų, tai labai rimti vaistai labai rimtoms kondicijoms gydyti. Su mano kondicija (t.y. nežymia širdies aritmija) tai neturi visiškai nieko bendro.

O diagnozė? Kaip ir jokios. Tiesiog buvo atlikta krūva tyrimų, kurie kaip ir neparodė jokių sveikatos sutrikimų. Netgi turiu tą lapą kažkur su visomis išvadomis. Net kvailokai pasijutau, nes po šitiekos tyrimų pasirodė, kad esu svaikas, kaip ridikas. Paprasta išvada - streso ir fizinio krūvio trūkumo sukelti simptomai, su kuriais tikriausiai susiduria labai daugelis. Mano atveju, jų atsikratymui pakako porą kartų nueiti į sporto salę ir baseiną.

Žinoma, galima sakyti, kad mano paties reakcija buvo perdėta, bet kai kažkas atsitinka pirmą kartą gyvenime ir nei šio, nei to ima permušinėti širdis, trūkti oro, tirpti galūnės, kaisti veidas ir linkti kojos, natūralu, kad gal reiktų atlikti keletą tyrimų ir išsiaiškinti, ar viskas tvarkoje. Užuot imamasi nežinia kokių ir kuo grįstų sprendimų.

[bebop]

Na jau viskas aiškėja. Tavo problemos ne širdies, o neurologinės. Tau įtarė nerimo priepuolius (anxiety) arba tavo minėtas "panic attack". Nerimas (mirties baimė) būna kai yra širdies smūgis, tačiau, kadangi tu pasakei, kad tau išsivystė nemiga, tai supratau, kad tau čia yra jau toks ilgiau trunkantis procesas, o jeigu dar ir ne vieną kartą pasikartojo, todėl gydytojas ir atmetė širdies smūgio tikimybę (ypač jeigu dar neskaudėjo širdies arba nebuvo plintančio skausmo į ranką, žandikaulį ir pan.). Todėl visos tavo širdies problemos (tachikardija ir permušimai) atsirado dėl šios neurologinės problemos. O jos gydomos Citalopramu. Spėju gilinantis toliau, būtų galima ir pateisinti gydytoją. Gydytojas buvo kaip ir teisus.

O ką tau pasakė Lietuvos gydytojai?

Šiaip Lietuvoje yra didžiausia problema, kad švaistomos lėšos tyrimams, kurių net nereikia. Todėl ir efektyvumas sveikatos apsaugos mažas.

P.S. Be to, žmonės su "anxiety" ir "panic atack", dažnai kreipiasi pas gydytojus. Todėl gali būti, kad jam buvai tiesiog "typical case".

P.S.S. Spėjai šiek tiek paredaguoti savo tekstą po mano pasakymo, todėl nebekeisiu savo atsakymo.

[John]

Na jau viskas aiškėja. Tavo problemos ne širdies, o neurologinės. Tau įtarė nerimo priepuolius (anxiety) arba tavo minėtas "panic attack". Nerimas (mirties baimė) būna kai yra širdies smūgis, tačiau, kadangi tu pasakei, kad tau išsivystė nemiga, tai supratau, kad tau čia yra jau toks ilgiau trunkantis procesas, o jeigu dar ir ne vieną kartą pasikartojo, todėl gydytojas ir atmetė širdies smūgio tikimybę (ypač jeigu dar neskaudėjo širdies arba nebuvo plintančio skausmo į ranką, žandikaulį ir pan.). Todėl visos tavo širdies problemos (tachikardija ir permušimai) atsirado dėl šios neurologinės problemos. O jos gydomos Citalopramu. Spėju gilinantis toliau, būtų galima ir pateisinti gydytoją.

O ką tau pasakė Lietuvos gydytojai?

Šiaip Lietuvoje yra didžiausia problema, kad švaistomos lėšos tyrimams, kurių net nereikia. Todėl ir efektyvumas sveikatos apsaugos mažas.

P.S. Be to, žmonės su "anxiety" ir "panic atack", dažnai kreipiasi pas gydytojus. Todėl gali būti, kad jam buvai tiesiog "typical case".

P.S.S. Spėjai šiek tiek paredaguoti savo tekstą po mano pasakymo, todėl nebekeisiu savo atsakymo.

Būtent apie nemigą nieko neminėjau. Tiesiog paminėjau, kad širdies plakimas trukdo miegoti (no shit). Tokiam atvejui yra skiriami beta blokatoriai arba kiti širdies darbą reguliuojantys vaistai (pvz. Ace inhibitoriai. Nors tai galioja rimtesniems atvejams). O stresinio pobūdžio sutrikimams antidepresantai paprastai nenaudojami. Tam skirti sedatyvai (raminamieji), kurie nukilina stresą, o ne sukelia organizmo "shakeup", ką daro antidepresantai. T.y. iš esmės priešingą poveikį darantys vaistai. Antidepresantų pavadinimas pats savaime sako, kad jie turėtų būti vartojami depresijai gydyti. O tai jau kita, gerokai rimtesnė ir pavojingesnė sritis, su kuria, ačiū dievui, nesusidūriau ir, tikiuosi, niekada nesusidursiu.

Bet kokiu atveju, Citalopramu tokie dalykai negydomi ir su mano simptomais ir jų apibūdinimu, juo labiau. Kai papasakojau vienai kardiologei Vilniuje, nenorėjo tikėti. Parašė nebivololo, jei prireiktų.

O Lietuvos gydytojams pasakiau tą patį. Įdėmiai išklausė, parašė tyrimų ir liepė sugrįžti viską pasidarius (VGPUL). Po to įvertino tyrimus ir sudėjo į ligos istoriją ir liepė po pusmečio grįžti pasidaryti porą tyrimų dėl kelių potencialiai įtarimą kėlusių dalykų (neusijusių su mano nusiskundimais, bet aptiktų visai netyčia), kad būtų galima sekti ir vertinti pokyčius.

Esmė čia ne pinigų švaistymas ar efetyvumas, bet poreikis kuo tiksliau nustatyti sveikatos sutrikimo priežastį. Mano minėtas diplouotas gydytojas čia labai smarkiai suklydo, nes neatlikęs jokių tyrimų skyrė visiškai netinkamus vaistus.

Nors dabar aš jau kiek perpratau sistemą. Norint gauti tyrimą, reikia meluoti, išpūsti problemą ir kategoriškai reikalauti tyrimo. Veikia.

Apskritai, JK sveikatos apsauga nėra "preventive" t.y. ko nors imamasi tik atsiradus labai akivaizdžioms ligos apraiškoms. Tai gali reikšti tokius dalykus, kaip fiziniai širdies pakitimai nuo "nerimtų" streso/neuro aritmijų, kurios ilgainiui pereina į realias širdies problemas, gali reikšti pažengusią vėžio stadiją (sutikim, šia liga susirgti yra nemaža tikimybė ir ji nėra tai, kas atsitinka tik "kitiems, bet ne man") ar daug kitų ligų, kurių prevencija šiais laikais yra labai toli pažengusi ir jos gali būti sustabdytos, viso labo, pasidarant vieną ar porą tyrimų kartą metuose. Tiesiog panašu, kad būtent UK tokie dalykai yra ne pagal "policy" ir tokia ilgalaikė perspektyva nieko nedomina. Svarbiausia, taupyti biudžeto eilutes, sudėti varneles ant kvadratukų, įvykdyti "policy" rekomendacijas ir nusiimti bet kokią atsakomybę už galimai netinkamus sprendimus, paliakant galimybę vaistų gamintojams klestėti, visiems iš eilės rašant antidepresantus. Toks dalykas, kaip ligų prevencija ar profilaktika yra paskutinėje vietoje.

Kaip bebūtų, bebop, linkiu ta pačiam su tuo susidurti. Kol man neteko patirti UK medicinos (iki kokių 2007), tol laikiausi labai kategoriškos pozicijos, kad čia viskas gerai. Na juk yra gerai funkcionuojanti sistema, kuri užtikrina svekatos apsaugą kiekvienam UK gyventojui. Šaipiausi iš visų tų, kurie viską metę bėga į Lietuvą (ar kokią itą šalį) darytis elementarių tyrimų ir laikiau juos kvailiais. Taip buvo tol, kol pačiam neteko rimčiau su tuo susidurti ir pasijusti prispaustam bėdos. Laimei, kad pavyko viską susiorganizuoti taip greitai, kad jau po dienos buvau ligoninėje Vilniuje, kur manimi pasirūpino taip, kaip ir turi būti daroma tokiais atvejais t.y. bandoma išsiaiškinti sveikatos sutrikimo prie-astis, o ne žvilgčioti į laikrodį, nes jau baigiasi tavo 15 minučių "slotas". Na dar, še, imk antidepresantų. Ko gero, ir su sulūžusia ranka panašiai būtų. Kad nekristum į depresiją.

Sveikata yra toks dalykas, kad iškilus problemai baigiasi visos filosofijos, ideologijos ir diplomai, o prasideda noras pasveikti ir išsiaiškinti priežastis. Kol taip pačiam nenutiko, gal tiesiog sunkiau tai suprasti.

[bebop]

Būtent apie nemigą nieko neminėjau. Tiesiog paminėjau, kad širdies plakimas trukdo miegoti (no shit). Tokiam atvejui yra skiriami beta blokatoriai arba kiti širdies darbą reguliuojantys vaistai (pvz. Ace inhibitoriai. Nors tai galioja rimtesniems atvejams). <...>

Apie nemigą nieko neminėjai, bet užtat minėjai, kad trukdo miegoti, o tai reiškia, kad tai trunka kelias dienas.

Supranti, John, jeigu sutvarkysi tavo stresą (nors negalimą tavo būklės taip vadinti, nes tai kiek kita), kartu sutvarkysi ir širdies problemas. Kam gerti kelis vaistus, jeigu vienu vaistu galima nušauti du zuikius. Ypač jeigu širdies problema yra ne kardiologinio pobūdžio. Todėl gana būtų nenaudinga skirti vaistus širdžiai, jeigu problema ne širdyje.

Taip, antidepresiniai vaistų pavadinimas sako, kad jais gydoma depresija, bet nereiškia, kad jais negalima gydyti kitų ligų. Reikia žiūrėti ne į pavadinimus, o į jų veikimo mechanizmą. Kaip matome iš čia jis:

As you can expect for an SSRI, Celexa will be used to treat all sorts of panic/anxiety disorders.
ir
Severe & frequent hot flashes.

bet svarbiausia, kad:

So in addition to being the best first med to try

Žodžiu tavo gydytojas buvo labai netgi teisus skirdamas juos. Ir sutaupė valstybės lėšų, kurie bus paskirti reikalingesniems žmonėms. Kitaip sakant - geras specialistas, nes sugebėjo diagnozuoti vien iš apsilankymo, nereikėjo jokių nereikalingų tyrimų. Pagrindinę problemą matau, Lietuvių išauklėtas noras, kad apie juos šokinėtų ir meilikautų. Ir noras, kad dėl menkiausių problemų paskirtų daugybę brangių ir nereikalingų tyrimų.

Taip Lietuvoje daroma daug įvairiausių tyrimų, tačiau vis tiek gydymo efektyvumas atsilieka nuo vakarų šalių, kurie neskiria tiek daug tyrimų, tačiau ir ilgiau gyvena, ir mažiau serga širdies ir kraujagyslių ligomis, ir pan.

[zanaz]

Nors dabar aš jau kiek perpratau sistemą. Norint gauti tyrimą, reikia meluoti, išpūsti problemą ir kategoriškai reikalauti tyrimo. Veikia.

Pilnai pritariu, irgi teko įvaldyti šį mena, nes kitaip būna "jei skauda ranka 1 paracetamolio, jei koja 2 paracetamolio". O ypač Škotijoj kur receptiniai vaistai neseniai tapo nemokami, spėju tas greit ir visoj UK bus.

Apskritai, JK sveikatos apsauga nėra "preventive" t.y. ko nors imamasi tik atsiradus labai akivaizdžioms ligos apraiškoms. Tai gali reikšti tokius dalykus, kaip fiziniai širdies pakitimai nuo "nerimtų" streso/neuro aritmijų, kurios ilgainiui pereina į realias širdies problemas, gali reikšti pažengusią vėžio stadiją (sutikim, šia liga susirgti yra nemaža tikimybė ir ji nėra tai, kas atsitinka tik "kitiems, bet ne man") ar daug kitų ligų, kurių prevencija šiais laikais yra labai toli pažengusi ir jos gali būti sustabdytos, viso labo, pasidarant vieną ar porą tyrimų kartą metuose. Tiesiog panašu, kad būtent UK tokie dalykai yra ne pagal "policy" ir tokia ilgalaikė perspektyva nieko nedomina. Svarbiausia, taupyti biudžeto eilutes, sudėti varneles ant kvadratukų, įvykdyti "policy" rekomendacijas ir nusiimti bet kokią atsakomybę už galimai netinkamus sprendimus, paliakant galimybę vaistų gamintojams klestėti, visiems iš eilės rašant antidepresantus. Toks dalykas, kaip ligų prevencija ar profilaktika yra paskutinėje vietoje.

Kaip bebūtų, bebop, linkiu ta pačiam su tuo susidurti. Kol man neteko patirti UK medicinos (iki kokių 2007), tol laikiausi labai kategoriškos pozicijos, kad čia viskas gerai. Na juk yra gerai funkcionuojanti sistema, kuri užtikrina svekatos apsaugą kiekvienam UK gyventojui. Šaipiausi iš visų tų, kurie viską metę bėga į Lietuvą (ar kokią itą šalį) darytis elementarių tyrimų ir laikiau juos kvailiais. Taip buvo tol, kol pačiam neteko rimčiau su tuo susidurti ir pasijusti prispaustam bėdos. Laimei, kad pavyko viską susiorganizuoti taip greitai, kad jau po dienos buvau ligoninėje Vilniuje, kur manimi pasirūpino taip, kaip ir turi būti daroma tokiais atvejais t.y. bandoma išsiaiškinti sveikatos sutrikimo prie-astis, o ne žvilgčioti į laikrodį, nes jau baigiasi tavo 15 minučių "slotas". Na dar, še, imk antidepresantų. Ko gero, ir su sulūžusia ranka panašiai būtų. Kad nekristum į depresiją.

Sveikata yra toks dalykas, kad iškilus problemai baigiasi visos filosofijos, ideologijos ir diplomai, o prasideda noras pasveikti ir išsiaiškinti priežastis. Kol taip pačiam nenutiko, gal tiesiog sunkiau tai suprasti.

Kas link biudžetų, norisi šiek tiek kaltint visgi labai nemažas gydytoju algas - mažėja noras skirti tyrimus kad NHS biudžete nepritruktų pinigų joms, ypač šiais karpymo ir mažinimo laikais. Kartu trūksta pinigų ir įdarbint daugiau tam tikros srities specialistų, eilės mėnesiais kad rimtesnę konsultaciją gaut. O bendros praktikos gydytojai o juk negali idealiai gaudytis visose ligose, ypač retesnėse.

Gėris jei darbas apmoką privatų medicininį draudimą - mergina tampėsi po NHS su skaudama nugara ir paracetamoliu/voltaroliu - privačioj MRI skaną per savaitę gavo...

[John]

Apie nemigą nieko neminėjai, bet užtat minėjai, kad trukdo miegoti, o tai reiškia, kad tai trunka kelias dienas.

Supranti, John, jeigu sutvarkysi tavo stresą (nors negalimą tavo būklės taip vadinti, nes tai kiek kita), kartu sutvarkysi ir širdies problemas. Kam gerti kelis vaistus, jeigu vienu vaistu galima nušauti du zuikius. Ypač jeigu širdies problema yra ne kardiologinio pobūdžio. Todėl gana būtų nenaudinga skirti vaistus širdžiai, jeigu problema ne širdyje.

Beta blokatoriai nėra skirti specifiškai fiziniams širdies sutrikimams. Jie, viso labo, blokuoja nervinius signalus, kurie greitina širdies darbą. Tai vienas paprasčiausių ir nekalčiausių vaistų tipų, kurie skiriami labai daug kam ir dėl pačių įvairiausių priežasčių. Ir ypač tokiems dalykams, kaip greito širdies darbo slopinimas nakties metu, kai tai ima trukdyti miegoti.

Žodžiu tavo gydytojas buvo labai netgi teisus skirdamas juos. Ir sutaupė valstybės lėšų, kurie bus paskirti reikalingesniems žmonėms. Kitaip sakant - geras specialistas, nes sugebėjo diagnozuoti vien iš apsilankymo, nereikėjo jokių nereikalingų tyrimų. Pagrindinę problemą matau, Lietuvių išauklėtas noras, kad apie juos šokinėtų ir meilikautų. Ir noras, kad dėl menkiausių problemų paskirtų daugybę brangių ir nereikalingų tyrimų.

Ne, nes tokiais atvejais tokie vaistai NĖRA skiriami. NET jeigu taip ir būna, tokio kalibro vaistai skiriami TIK atlikus išsamius klinikinius tyrimus ir nustačius konkrečią klinikinę kondiciją, o ne sugalvojimu "iš lempos". Tokie tyrimai turi nustatyti neabejotinai rimtą neurologinę ligą, kurios negalima gydyti paprasčiausiais beta-blokatoriais ar paprasčiausiu dietos ir fizinio krūvio sureguliavimu, ko man pakako, kaip minėjau, tiesiog nuėjus pasportuoti. Koks gi šundaktaris turi būti, kad įdurtą pirštą gygytu iškart amputuodamas visą ranką? Tai, viso labo, rodo aplaidumą ir atsakomybės trūkumą. O viskas baigėsi tuo, kad tyrimus man visviena darė, kai to kategoriškai pareikalavau. Iš principo. Na, o jeigu tyrimus daryti yra brangu, pacientui tai turi būti labai aiškiai pasakoma ir paaiškinama tiksliai, kodėl to ar ano tyrimo nereikia, kiek jis kainuoja ir kokius pasirinkimus jis turi. To taip pat nebuvo padaryta. Galbūt galima pasiūlyti už tyrimą susimokėti (ką padaryti daugeliui, įskaitant mane patį, nekiltų jokių problemų). Vietoj to, pastuksėjęs plaktuku ir pamatavęs kraujospūdį, gydytojas iškart "žino" diagnozę ir klaidingai skiria visiškai netinkamus vaistus. Įdomu, kaip tokie gydytojai diagnozuoja, pavyzdžiui, kasos vėžį? Tas daiktas, kaip žinia, nepastebimas, iki kol parašomas mirties nuosprendis. Vienintelis būdas jį aptikti - profilaktiniai tyrimai (tarkim, kartą į metus). Kitu atveju, apie tai sužinosi likus kelioms savaitėms iki grabo lentos. Apie tokių ligų profilaktinius tyrimus čia nėra net kalbos. Bet, ko gero, taip tiesiog pigiau, o visos varnelės sudedamos ten, kur reikia, kas reiškia, kad planas įvykdytas ir bus išmokėtas riebus bonusas prieš Kalėdas.


Kadangi dabar žinau, kaip viskas veikia, su tokiomis problemomis nebesusidurčiau. Tačiau labai daug žmonių neturi jokio supratimo apie vaistus, ir kokiais atvejais jie yra skiriami. Dėl to ir pumpuoja visokius antidepresantus, raminamuosius ir visokius kitokius vaistus, kurių jiems nereikia. Nes gydytojas "žino geriau". Taip pat pastebėjau, kad labai daugelis žmonių čia vartoja peršalimo "cold and flu" vaistus (paracetamolis+phenylephrin'as). Kaip žinia, šie vaistai skirti tokiems atvejams, kai ką nors skauda arba yra temperatūros ir užkritusi nosis. Žmonės to nesuvokia ir puola juos gerti vos tik pradėjus bėgti nosiai ar prasidėjus čiauduliui, nes galvoja, kad taip "pagydys" peršalimo ligą ir nužudys virusą. Kuomet realybėje nei nosies bėgimo, nei čiaudulio jie negydo, ir, juo labiau, nežudo viruso. Jie, viso labo, tik naikina skausmo ir karščiavimo simptomus. Užtat Lemsip Max Strength (kuris yra lygiai toks pat "stiprus", kaip ir visi kiti panašūs vaistai) yra "best selling Cold and Flu brand in the UK".

Šiaip, nepriimk asmeniškai, bet tokios tavo kalbos skamba nesolidžiai ir, akivaizdžiai, nėra grįstos patirtimi ir praktinėmis žiniomis.