Sveikata, medicina, mityba

[andyour]

Individai išliko, nes valgė tai, kas buvo, o ne kas skanu. Kas skanu prasideda tada, kai yra perteklius. Kadangi žmonės yra nedaugelis iš tų, kurie ėda labai platų spektrą augalinės ir gyvūninės kilmės maisto, tai todėl ir išliko, o tie, kurie ėdė tik mėsą, buvo blogiau prisitaikę ir dalis jų neišliko.

O kiek žmonių valgo vieną mėsą visiškai be jokios daržovės? Kiek žmonių verčia save valgyti daržoves?

[Al1]

Ir ką? Tai nereiškia, kad negali valdyti augalinio maisto, nes virškinimo sistema neleidžia...

[Eikantas X]

Archeologiniai faktai, kad perėjus nuo medžioklės prie žemdirbystės sumažėjo žmonių ūgis bei suprastėjo sveikata.
O pastaruoju metu kai aiškinamasi, kodėl moterims taip skausminga gimdyti, juk gamta neturėtų taip nelogiškai apsunkinti savo dauginimosi,
irgi teorizuojama, kad prie to galėjo prisidėti dėl žemdirbystės pakitęs mitybos būdas:
http://www.bbc.com/earth/story/20161...-and-dangerous

Žmogus valgo daugumą augalų, tik todėl, kad selekcijos būdu per daugelį amžių bei ypač pastarojo laikmečio genetinėm modifikacijom buvo išveistos veislės su sumažintais natūralių nuodų kiekiais ir padidinta maistinga mase (surprise surprise - sumažinus natūralią apsaugą, yra todėl purškiami visokiom chemijom nuo kenkėjų). Tai nėra natūralus maistas, o kultivacinės žmogaus veiklos produktas. Nuo nemažai augalinio maisto savo natūralioje būklėje - tokio, koks buvo gamtoje ir termiškai neapdoroto, žmogus dvėstų.

[senasnamas]

Didžiulis Kanadoje atliktas tyrimas iš esmės keičia požiūrį apie raudonos mėsos ir pieno produktų poveikį sveikatai – viskas, kas buvo sakoma iki šiol, tiesiog mitas?

Protingesni medikai seniai tą mitą yra suvartę. Klausimas, kiek tas tyrimas bus reikšmingas, kad jo rezultatai prasimuštų į oficialias mitybos rekomendacijas. Kad prasimuš iki Lietuvos pseudodietologų ir kardiologų, vienbalsiai raginančių valgyti kuo liesiau ir kuo mažiau gyvūninių produktų, tai šansų nėra daug. Pradėjus platinti tokias rekomendacijas, žmonės pasidarytų sveikesni ir medicinos pramonė patirtų nuostolių . Veganizmo propaguotojams tas tyrimas irgi yra smūgis žemiau juostos.

Esmė, kuri dažnai pamirštama

Fellow researcher Dr Andrew Mente said after years of debates about the relative benefits of fat and carbohydrates, the focus should now shift to eating wholesome, unprocessed food.

Bet senoji gvardija, pusę amžiaus gąsdinanti sočiaisiais riebalais, taip lengvai nepasiduos.

Professor Louis Levy, from Public Health England, defended existing guidance. He said: “While we agree that dairy plays a role in a diets, too much can lead to high levels of saturated fat and salt increasing our risk of heart disease.

https://www.dailytelegraph.com.au/ne...ef777a4147ddf5

[Eikantas X]

Bet senoji gvardija, pusę amžiaus gąsdinanti sočiaisiais riebalais, taip lengvai nepasiduos.

https://www.dailytelegraph.com.au/ne...ef777a4147ddf5

Cukraus pramonė 1960s nupirko visą šitą fake cholesterolio grėsmę ir riebalų baimę:

How the Sugar Industry Shifted Blame to Fat
Sept. 12, 2016
https://www.nytimes.com/2016/09/13/w...me-to-fat.html

The sugar industry paid scientists in the 1960s to play down the link between sugar and heart disease and promote saturated fat as the culprit instead, newly released historical documents show.

The internal sugar industry documents, recently discovered by a researcher at the University of California, San Francisco, and published Monday in JAMA Internal Medicine, suggest that five decades of research into the role of nutrition and heart disease, including many of today’s dietary recommendations, may have been largely shaped by the sugar industry.

[senasnamas]

In June, The Associated Press reported that candy makers were funding studies that claimed that children who eat candy tend to weigh less than those who do not.

Ir tai vadinama mokslu .
Kažin kodėl kiaulių augintojai ir karvių melžėjai tokie nuolankūs ir nekovojo dėl savo interesų.

[Eikantas X]

Kažin kodėl kiaulių augintojai ir karvių melžėjai tokie nuolankūs ir nekovojo dėl savo interesų.

Nepasakyčiau, kad nuolankūs. Mėsos ir pieno pramonės JAV irgi didelės, ir įtakingos, ir irgi ir funduojančios tyrimus ir lobby'inančios politikus ir tada, ir dabar. Tiesiog kažkaip susidėliojo aplinkybės, kad cukrui sekėsi prastumti savo žinutę.

[senasnamas]

Nors ir didelės, bet Coca Cola žino visi, o stambiausią JAV mėsos ar pieno įmonę retas pasakytų. Coca Cola lenda visur, finansuoja mokslininkus, institutus ir t. t.

Soda Companies Fund 96 Health Groups In the U.S.

The groups accepting sponsorships included the American Diabetes Association, the National Institutes of Health, the American Red Cross, the Academy of Nutrition and Dietetics and many more

In 2015 the New York Times reported that Coca-Cola funded an organization called the Global Energy Balance Network that shifted public health messaging away from diet and onto exercise.

Kažkur girdėta: valgykit kiek norit ir ką norit, o tada tas kalorijas išdeginkit
http://time.com/4522940/soda-pepsi-coke-health-obesity/

[Al1]

Archeologiniai faktai, kad perėjus nuo medžioklės prie žemdirbystės sumažėjo žmonių ūgis bei suprastėjo sveikata.
O pastaruoju metu kai aiškinamasi, kodėl moterims taip skausminga gimdyti, juk gamta neturėtų taip nelogiškai apsunkinti savo dauginimosi,
irgi teorizuojama, kad prie to galėjo prisidėti dėl žemdirbystės pakitęs mitybos būdas:
http://www.bbc.com/earth/story/20161...-and-dangerous

Žmogus valgo daugumą augalų, tik todėl, kad selekcijos būdu per daugelį amžių bei ypač pastarojo laikmečio genetinėm modifikacijom buvo išveistos veislės su sumažintais natūralių nuodų kiekiais ir padidinta maistinga mase (surprise surprise - sumažinus natūralią apsaugą, yra todėl purškiami visokiom chemijom nuo kenkėjų). Tai nėra natūralus maistas, o kultivacinės žmogaus veiklos produktas. Nuo nemažai augalinio maisto savo natūralioje būklėje - tokio, koks buvo gamtoje ir termiškai neapdoroto, žmogus dvėstų.

Ir kas iš to? Reikėjo išmirti kaip rūšiai, nes nebeliko pakankamo kiekio žvėrių, tinkamų maistui? Tai ir yra prisitaikymas. O tos rūšys, kurios ėdė tik vienos rūšies žolę ar pan. išnyko, kai išnyk ta žolė...
Moterims skausminga gimdyti dabar, kai žmogus nutolo nuo gamtos, o ne tik mityba pasikeitė. Technosfera ir gyvenimo sąlygos čia gal labiau turi įtakos. Štai dabar priėjo Vakarai, o taip pat ir mes iki to, ypač paskutiniais dešimtmečiais, kad nemaža dalis moterų iš viso negali natūraliai pagimdyti. O kaip jos gimdė prieš tūkstančius metų, skausmingai ar ne, niekas nežino. Beje, skaičiau, kai kurios azijatų moterys jaučia malonumą gimdydamos, o ne skausmus...

Koks skirtumas, kas išvesta selekcija, esmė tame, kad visų pirma buvo išvedamos veislės su padidintu produktyvumu, tik vėliau su atsparumu ligoms ir pan. O jau visokių nuodų sumažinimas tai paskutinių laikų klyksmas. Ir iš viso, kam naudoti nuodingus augalus, jei pilna nenuodingų. Galiausiai, žmonija augalus, tinkamus maistui, jų naudojimo būdą (virtas, džiovintas, keptas, sūdytas ir pan.) atrinko bandymų ir klaidų metodu, o klaidos praktiškai visada baigdavosi mirtimi.

[senasnamas]

Naujas delfi straipsnis iš serijos varge varge

Gerasis ir blogasis cholesterolis: kaip pasirūpinti sveiku jo kiekiu organizme?

Farmacininkė dalinasi mokslo "tiesomis"

Su maistu pasisavinamas per didelis cholesterolio kiekis nusėda ant kraujagyslių sienelių tarsi rūdys vamzdžiuose ir žaloja širdį bei kraujagysles“, – nurodo „Eurovaistinės“ farmacininkė.

Specialistės teigimu, per parą su maistu gaunamo cholesterolio kiekis neturėtų viršyti 300 mg. Žmonėms, kurių cholesterolio kiekis yra padidėjęs, rekomenduojama labai sumažinti prisotintųjų ir transriebalų kiekį, mažiau ar visai nevalgyti riebių mėsos, pieno produktų, vengti pyrago gaminių. „Daugiausiai cholesterolio yra vištų kiaušinių tryniuose fermentiniame sūryje, galvijų kepenyse, inkstuose, smegenyse, majoneze, žuvies ikruose, unguryje“, – nurodo „Eurovaistinės“ vaistininkė.

Išvardijo pačius geriausius produktus (išskyrus majonezą) . Žuvų ikrai išvis yra supermaistas, ne veltui ir kaina atitinkama.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/sveikata/iveik-....d?id=79006727

[Al1]

Nepasakyčiau, kad nuolankūs. Mėsos ir pieno pramonės JAV irgi didelės, ir įtakingos, ir irgi ir funduojančios tyrimus ir lobby'inančios politikus ir tada, ir dabar. Tiesiog kažkaip susidėliojo aplinkybės, kad cukrui sekėsi prastumti savo žinutę.

Cukrus tapo vienu iš pagrindinių ingredientų daugelyje produktų. Tuo labiau, kad antroje XX a. pusėje buvo pereita prie greito maisto, konservuotų produktų, pusfabrikačių ir t.t., masinio maitinimo įstaigų, ilgo saugojimo produktų ir daugumoje viso to reikia cukraus.

[Eikantas X]

Koks skirtumas, kas išvesta selekcija, esmė tame, kad visų pirma buvo išvedamos veislės su padidintu produktyvumu, tik vėliau su atsparumu ligoms ir pan. O jau visokių nuodų sumažinimas tai paskutinių laikų klyksmas. Ir iš viso, kam naudoti nuodingus augalus, jei pilna nenuodingų.

Tai papasakok, kokie tie nenuodingi augalai. Aš turiu omeny elementarią žemdirbystės augaliją, kaip bulvės, agurkai, cukinijos, pomidorai, pupelės ir t.t kurie yra nuodingi. Kažkaip žmonės yra įtikėję, kad daržovės yra labai faini, draugiški, gaivūs, vitaminingi dalykėliai, ir nesugeba įsisąmoninti to fakto, kad būdami natūraliai augalai ginasi nuo suvalgymo, ligų ir kenkėjų ir gamina natūralius nuodus apsiginti. Nuodų sumažinimas yra pvz tokios bulvių veislės, kurios išvestos, kad turėtų mažiau natūralių toksinų savigynai. Čia kažkoks ypatingas paskutinių laikų klyksmas? Čia normali šiuolaikinės žemdirbystės praktika, kai naudojama chemija derliui apsaugoti.


Ar bulvės gali būti nuodingos?

Bulvės priklauso kiauliauoginių šeimai, kaip ir vaistinė šunvyšnė ar tabakas, ir išskiria stipriai veikiančių antikūnų: iš jų geriausiai žinomi solaninas ir čakoninas (glikoalkaloidai).
Jie saugo, kad augalo virkščių ir gumbų nesuėstų maisto ieškantys gyvūnai. Šių bulvėse esančių alkaloidų poveikis labai panašus į augalų apsaugai naudojamos priemonės E 605 (parationo). Paprasčiau tariant, bulvės, ypač ilgiau laikomos, tampa nuodingos, todėl šiandien jas auginant net neleidžiama naudoti pesticidų. Svarbiausi apsinuodijimo solaninu simtomai yra tokie: pykinimas, vėmimas, galvos svaigimas, traukuliai, karščiavimas ir dusulys. Tačiau apsinuodijimas solaninu dažnai neatpažįstamas ir painiojamas su žarnyno infekcijomis. Bulvių luobelėje nuodingų medžiagų yra nuo 100 iki 1000 kartų daugiau, negu jų randama vaisiuose ir daržovėse. Solanino gamybą (ypač tose vietose, kur bulvė pažaliavusi) skatina šviesa. Mirtina šio alkaloido dozė vaikui yra 3 miligramai kilogramui jo svorio. Virtų bulvių lupenų arba sudygusių bulvių turėtų vengti ir nėščiosios.

Ar ekologiškose bulvėse nuodingų medžiagų mažiau negu paprastose? Deja, ne. Kadangi ekologinių ūkių savininkai negali naudoti specialių augalų apsaugos priemonių, kad įveiktų įprastas bulvių ligas, jie sodina tokių rūšių bulves, kurios yra atsparios ligoms ir pačios geba apsiginti nuo kenkėjų, – o tai dažniausiai tokios bulvės, kurių gumbuose yra daugiau paties augalo gaminamų apsauginių medžiagų, t.y. jau minėtų solanino ir čakonino.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/grynas/gyvenima....d?id=49063490


Kuo labiau natūralios ir ekologiškos bulvės, tuo labiau natūraliai nuodingos... tai va.

[senasnamas]

Na ir kas? Seniau (kai kas ir dabar) bulves per žiemą valgo maišais. Bet nelabai girdėti apie apsinuodijusius.

Pvz., apie galimą burokų šalutinį poveikį. Gali sukelti tą ir aną, bet išvada paprasta: burokai sveika . Apie dažną maisto produktą galima prirašyti ir blogo, ir gero.

10 Serious Side Effects Of Beetroot

Beets are healthy. One of the healthiest, rather. But if you are experiencing any of the effects, stop eating them.

https://www.stylecraze.com/articles/...eetroots/#gref

[Al1]

Tai papasakok, kokie tie nenuodingi augalai. Aš turiu omeny elementarią žemdirbystės augaliją, kaip bulvės, agurkai, cukinijos, pomidorai, pupelės ir t.t kurie yra nuodingi. Kažkaip žmonės yra įtikėję, kad daržovės yra labai faini, draugiški, gaivūs, vitaminingi dalykėliai, ir nesugeba įsisąmoninti to fakto, kad būdami natūraliai augalai ginasi nuo suvalgymo, ligų ir kenkėjų ir gamina natūralius nuodus apsiginti. Nuodų sumažinimas yra pvz tokios bulvių veislės, kurios išvestos, kad turėtų mažiau natūralių toksinų savigynai. Čia kažkoks ypatingas paskutinių laikų klyksmas? Čia normali šiuolaikinės žemdirbystės praktika, kai naudojama chemija derliui apsaugoti.


Ar bulvės gali būti nuodingos?




Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/grynas/gyvenima....d?id=49063490


Kuo labiau natūralios ir ekologiškos bulvės, tuo labiau natūraliai nuodingos... tai va.

Tai pats pradėjai apie kažkokius nuodus. Aš gi dar kartą kartoju, kad valgomi augalai buvo atrinkti bandymų ir klaidų metodu, kai klaidos baigdavosi mirtimi ar apsinuodijimu. Kas dėl kažkokių tai gaminamų nuodų, tai yra visai ne taip. Vieniems augalams kaip tik reikia, kad jų vaisiai būtų suėsti, nunešti skrandyje ar žarnyne kažkur toli, o sėklos iššiktos nesuvirškintos... Ir nereikia čia pasakų apie kažkokius tai augalų savigynos toksinus. Tai, kas valgoma, žmonėms nekenksminga, nes jau atrinkta žmonių praeityje. Taip, kai kurie augalai gali būti kenksminga kitiems gyvūnams. Ar gyvūnams nekenksmingi, o žmonėms kenksmingi.
Taip, toksinų sumažinimas yra paskutinis mados klyksmas. Niekas jų žalių masiškai neryja. O virtos, keptos jos yra be jokių ten toksinų. Analogiškai ir su kitais seniausiai naudojamais maistui augalais. Tiesiog selekcija ir pan. irgi yra biznis, todėl reikia pasiūlyti kažką naujo ir neįprasto. Vis didinti produktyvumo jau daug kur nebeišeina, tai pradedama žaisti, pavyzdžiui, su pomidorų spalva, forma ir pan. O paskutiniu metu - su mitybinių savybių pagerinimu ar ten kažkokių tai "kenksmingų" savybių pašalinimu.

Visa tai yra skirta nukreipti dėmesį ir nuo realių mitybos problemų, kurios yra daugybę kartų rimtesnės - tai maisto produktai prifarširuoti chemijos.

[andyour]

Archeologiniai faktai, kad perėjus nuo medžioklės prie žemdirbystės sumažėjo žmonių ūgis bei suprastėjo sveikata.
O pastaruoju metu kai aiškinamasi, kodėl moterims taip skausminga gimdyti, juk gamta neturėtų taip nelogiškai apsunkinti savo dauginimosi,
irgi teorizuojama, kad prie to galėjo prisidėti dėl žemdirbystės pakitęs mitybos būdas:
http://www.bbc.com/earth/story/20161...-and-dangerous

Žmogus valgo daugumą augalų, tik todėl, kad selekcijos būdu per daugelį amžių bei ypač pastarojo laikmečio genetinėm modifikacijom buvo išveistos veislės su sumažintais natūralių nuodų kiekiais ir padidinta maistinga mase (surprise surprise - sumažinus natūralią apsaugą, yra todėl purškiami visokiom chemijom nuo kenkėjų). Tai nėra natūralus maistas, o kultivacinės žmogaus veiklos produktas. Nuo nemažai augalinio maisto savo natūralioje būklėje - tokio, koks buvo gamtoje ir termiškai neapdoroto, žmogus dvėstų.

O tikrai ne dėl to, kad vaikų galvos didesnės ir jie patys tapo didesni? Žmogus dėl didelės maisto pasiūlos per kartas tįsta.

[senasnamas]

Papuolė toks straipsnis apie Bolivijos čiabuvių sveikatą.

CT scans of the hearts of 705 Tsimane adults aged 40 to 94 revealed that nearly nine in 10 had clean coronary arteries and faced no risk of heart disease. The research team estimated that an 80-year-old in the Tsimane group has the same vascular age as an American in his mid-50s.

The Tsimane have a forager-horticulturist lifestyle. Tsimane men are physically active for an average of six to seven hours a day — accumulating about 17,000 steps a day — and Tsimane women are active for four to six hours a day, walking about 15,000 steps a day. Smoking is rare in this population.

The Tsimane diet derives 72 percent of its calories from carbohydrates, though not the overly refined starches and sugars consumed by most Americans. The Tsimane eat unprocessed complex carbs high in fiber, like brown rice, plantain, manioc, corn, nuts and fruits.

https://www.nytimes.com/2017/04/10/w...-mistakes.html

Receptas labai paprastas: visa diena ant kojų ir kuo mažiau apdorotas maistas. Ir panašu, kad svarbiau ne kiek iš viso tų angliavandenių suvalgoma, o kokių. Batono su kondensuotu pienu boliviečiai nevalgo .

[andyour]

Nepasakyčiau, kad nuolankūs. Mėsos ir pieno pramonės JAV irgi didelės, ir įtakingos, ir irgi ir funduojančios tyrimus ir lobby'inančios politikus ir tada, ir dabar. Tiesiog kažkaip susidėliojo aplinkybės, kad cukrui sekėsi prastumti savo žinutę.

Suaugusiam žmogui daug baltymų nereikia. Nebent intensyviai sportuoja ar dirba sunkų fizinį darbą. Be to, baltymus sunkiai virškina. Daug baltymų reikia vaikams, nes jie auga. Suaugusiam žmogui pagrindine reikia angliavandenių ir riebalų.

[Gaius Marcius]

Nors ir didelės, bet Coca Cola žino visi, o stambiausią JAV mėsos ar pieno įmonę retas pasakytų. Coca Cola lenda visur, finansuoja mokslininkus, institutus ir t. t.

Soda Companies Fund 96 Health Groups In the U.S.




Kažkur girdėta: valgykit kiek norit ir ką norit, o tada tas kalorijas išdeginkit
http://time.com/4522940/soda-pepsi-coke-health-obesity/

Tai aišku, bėgant maratoną kokiam 35 kilometre nėra nieko skaniau už flat cola.

[senasnamas]

Jei visi kolą gertų tik 35-am kilometre, tai įmonė greitai bankruruotų. Kola skani ir nubėgant 0 km per dieną

[senasnamas]

PSO ataskaita: gyventojų sveikatos skirtumai bado akis, didėja nutukimo grėsmė

Antsvoris ir nutukimas yra stiprėjanti tendencija beveik visose valstybėse

Svoris didėja, gyvenimo trukmė ilgėja .

Tuo tarpu bendros vidutinės išlaidos sveikatai regione, palyginti su 2010 metais liko „beveik nepakitusios“ ir 2014 metais buvo 8,2 proc. bendrojo vidaus produkto.

Aha, nepakitusios. BVP tai auga. Tas gyvenimo trukmės ilgėjimas brangiai kainuoja.

Ataskaitoje taip pat pažymima, kad rūkymas ir alkoholio suvartojimas Europoje taip pat yra tarp didžiausių pasaulyje. Regione rūko maždaug 29 proc. vyresnių nei 15 metų žmonių, palyginti su 16,9 proc. Amerikos žemynuose ir 24,8 proc. Pietryčių Azijoje.

Keista, kad tiek daug europiečių teberūko.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/sveikata/sveika....d?id=79044457