Sveikata, medicina, mityba

[andyour]

Tiksliau kai valgydavo uogas ir kartais ką nors sumedžiodavo.

Uogomis gyvas nebūsi, o ir jos uždera tik trumpam. Tai reiškia, pagrindinis maistas buvo mėsa, riebalai.

[Eikantas X]

Uogomis gyvas nebūsi, o ir jos uždera tik trumpam. Tai reiškia, pagrindinis maistas buvo mėsa, riebalai.

Lokiams uogos yra kritiškai svarbus maisto šaltinis. Labai prisikaupia atsargų kūne žiemai (uogų cukrūs organizme virsta į riebalų atsargas + vitaminai etc). Keliasdešimt tūkstančių uogų per dieną jie gali sušlamšti. Tai turbūt ir žmonėms galiojo tas pats.

[senasnamas]

Uogomis gyvas nebūsi, o ir jos uždera tik trumpam. Tai reiškia, pagrindinis maistas buvo mėsa, riebalai.

Labai jau ten laukiniai gyvūnai riebūs. Esmė ne tame, kad valgė daug mėsos, o tame, kad alkani praleisdavo daugiau laiko nei sotūs ir kad visas maistas būdavo eklogiškas . Visokie mitybos patarėjai įkalę į galvas, kad žmonės valgo per riebiai, bet akcentas dedamas ne toje vietoje. Visų pirma valgo per saldžiai, per daug ir per dažnai. O tie suvartojami riebalai dažnai būna perdirbti. Bet apie perdirbto maisto žalą kalbama retokai, nes toks maistas yra maisto pramonės pagrindas ir šiuolaikiškumo atributas.

[Eikantas X]

Šiaip beje apie eskimus/inuitus teko girdėt, kad sumedžiotų gyvūnų mėsą (raumenų mėsą, tą prasme) tai jie dažnai šunims atiduodavo, o patys valgydavo visų pirma organus, kur daugiausia visokių vitaminų ir naudingų medžiagų prikaupta. Paradoksas, bet dabar organai (taip vadinami subproduktai) dažnai kainuoja pigiau, nei raumens mėsa.

[andyour]

Labai jau ten laukiniai gyvūnai riebūs. Esmė ne tame, kad valgė daug mėsos, o tame, kad alkani praleisdavo daugiau laiko nei sotūs ir kad visas maistas būdavo eklogiškas . Visokie mitybos patarėjai įkalę į galvas, kad žmonės valgo per riebiai, bet akcentas dedamas ne toje vietoje. Visų pirma valgo per saldžiai, per daug ir per dažnai. O tie suvartojami riebalai dažnai būna perdirbti. Bet apie perdirbto maisto žalą kalbama retokai, nes toks maistas yra maisto pramonės pagrindas ir šiuolaikiškumo atributas.

Apskritai žmogus yra linkęs daugiau valgyti, nei jam reikia. Šiais laikais, kad būti alkanam - reikia įdėti nemažai pastangų, o žmonės iš prigimtiems tinginiai. Pati evoliucija turi atrinkti tuos, kurie dėl kažkokių priežasčių yra linkę dažniau būti alkanesni. Žinoma, pašalinimas iš maisto rinkos žalingų produktų, kažkiek pristabdytų problemą.

[andyour]

Šiaip beje apie eskimus/inuitus teko girdėt, kad sumedžiotų gyvūnų mėsą (raumenų mėsą, tą prasme) tai jie dažnai šunims atiduodavo, o patys valgydavo organus, kur daugiausia visokių vitaminų ir naudingų medžiagų prikaupta. Paradoksas, bet dabar organai (taip vadinami subproduktai) dažnai kainuoja pigiau, nei raumens mėsa.

Valgydavo kepenis ir širdį. Gyvūnai taip pat tą daro, pirmiau pradeda nuo kepenų ir širdies.

[senasnamas]

Šiaip beje apie eskimus/inuitus teko girdėt, kad sumedžiotų gyvūnų mėsą (raumenų mėsą, tą prasme) tai jie dažnai šunims atiduodavo, o patys valgydavo visų pirma organus, kur daugiausia visokių vitaminų ir naudingų medžiagų prikaupta. Paradoksas, bet dabar organai (taip vadinami subproduktai) dažnai kainuoja pigiau, nei raumens mėsa.

Užtai šaltiena ir yra vertingas patiekalas, bet nelabai populiarus, nes sudėtinga paruošti. Valgant vien raumenis (vakariečiai dažniausiai būtent tą ir daro) susidaro aminorūgščių disbalansai. Pirmykščiai žmonės be jokių mokslų ir žinių šiuo požiūriu elgdavosi tiesiog protingiau. Panašiai ir su miltais: kuo baltesni, tuo "kokybiškesni" ir brangesni. O juk ta baltoji grūdo dalis yra pati nevertingiausia. Bet jau pamažu ateinama į protą ir auga rupių (nelabai baltų) miltų pasiūla ir paklausa.

[Eikantas X]

Užtai šaltiena ir yra vertingas patiekalas, bet nelabai populiarus, nes sudėtinga paruošti..

Šaltiena gerai, jei dar ir kolageno ir kitko priverda, iš kaulų. Tik problema šiais laikais, kad yra galimybė, kad gali būti kažkiek sunkiųjų metalų susikaupę gyvūnų kauluose, net jei auginta ir ekoūkiuose.

[Eikantas X]

Panašiai ir su miltais: kuo baltesni, tuo "kokybiškesni" ir brangesni. O juk ta baltoji grūdo dalis yra pati nevertingiausia. Bet jau pamažu ateinama į protą ir auga rupių (nelabai baltų) miltų pasiūla ir paklausa.

Su grūdais tai komplikuotas dalykas, augalai ginasi gamtoje nuo suvalgymo ir kenkėjų, gamina natūralius toksinus. Balti miltai paradoksaliai potencialiai gali būti netgi sveikesni, nes nors pašalinamos ir vertingos dalys, toksinai irgi. Turbūt išvis geriau apsieiti be grūdų ir jų produktų.

[J.U.]

Visos tos dietos, atskirų maisto produktų naudingumas ar kenksmingumas, mieli ponai, dažniausiai yra maisto gamintojų užslėptas interesas. Faktiškai yra kelios pagrindinės taisyklės, kurių reiktų laikytis.
1. Valgyti ką tik norisi, organizmas geriau žino ko jam reikia.
2. Neryti kaip šuo dešrą, kad nespėja net prie gerklės prisiliesti o jau skrandyje. Valgyti ilgai (kaip daro prancūzai ar Viduržemio jūros regionas). Taip nepersivalgysime, nes alkio jausmas išlieka ilgiau ir pradedame ryti perviršį.
3. Neryti visokio greitmaisčio ir šiaip perdirbtų produktų, kurių natūraliai nėra gamtoje.
Taip 90% maitinsimės sveikai.

[senasnamas]

Turbūt išvis geriau apsieiti be grūdų ir jų produktų.

Taip, ir čia visiškas nesusipratimas, kad jie yra garbingiausioje maisto piramidės vietoje. Nėra juose kažkokių išskirtinių medžiagų, kurių nebūtų kituose maisto produktuose. Grūdai mityboje vyrauja dėl savo pigumo ir masiškumo. Mėsa su duona (ar bulvėmis) valgoma ne dėl to, kad taip skaniau, bet dėl to, kad būtų galima pasisotinti suvalgant mažesnį kiekį brangesnio maisto - mėsos . Duona viena apskritai nevalgoma. Ji valgoma tik kaip kamšalas su vertingesniu maistu. Ji tapo vertinama gyvenant maisto trūkumo sąlygomis. Šiuo metu kasdienis jos valgymas yra nepagrįstas ir nereikalingas.

1. Valgyti ką tik norisi, organizmas geriau žino ko jam reikia.
3. Neryti visokio greitmaisčio ir šiaip perdirbtų produktų, kurių natūraliai nėra gamtoje.

Čia yra didelis prieštaravimas, nes dažniausiai ir norisi tų perdirbtų ir skaniai atrodančių gaminių. Kuo paprastai maitinasi žmogus, kuriam sveikatos klausimai paskutinėje vietoje? Visokiais perdirbtais skanėstais, kurie vyrauja maisto pasiūloje ir daugiausia reklamuojami.

[Eikantas X]

Jei klausyti organizmo balso, tai ilgaamžė genetinė patirtis jam sako, kad badas gali stuktelti bet kada, ir reiktų valgyti kuo daugiau, kol yra, kad užsiauginti atsargų.

[andyour]

Duona viena apskritai nevalgoma. Ji valgoma tik kaip kamšalas su vertingesniu maistu. Ji tapo vertinama gyvenant maisto trūkumo sąlygomis. Šiuo metu kasdienis jos valgymas yra nepagrįstas ir nereikalingas..

Tai daug kas po vieną nevalgoma Duoną valgo dėl to, kad tai yra skanu ir tuo yra pagrįstas jos valgymas.

[andyour]

Visos tos dietos, atskirų maisto produktų naudingumas ar kenksmingumas, mieli ponai, dažniausiai yra maisto gamintojų užslėptas interesas.

Čia taip mąsto statistinis žmogus, bandydamas protu suprasti valgymą. Reik kuriam laikui vitamino C. Rytoj labai reikės baltimų ir t.t. Medžiagų yra tiek daug, kad pirmiau reikia tapti biochemiku, jei nori maitintis vadovaujantis protu.

[andyour]

Užtai šaltiena ir yra vertingas patiekalas, bet nelabai populiarus, nes sudėtinga paruošti. Valgant vien raumenis (vakariečiai dažniausiai būtent tą ir daro) susidaro aminorūgščių disbalansai. Pirmykščiai žmonės be jokių mokslų ir žinių šiuo požiūriu elgdavosi tiesiog protingiau. Panašiai ir su miltais: kuo baltesni, tuo "kokybiškesni" ir brangesni. O juk ta baltoji grūdo dalis yra pati nevertingiausia. Bet jau pamažu ateinama į protą ir auga rupių (nelabai baltų) miltų pasiūla ir paklausa.

Užtai dešrelėse yra visko Ko gero visas gyvūnas, be organų.

[J.U.]

Čia yra didelis prieštaravimas, nes dažniausiai ir norisi tų perdirbtų ir skaniai atrodančių gaminių. Kuo paprastai maitinasi žmogus, kuriam sveikatos klausimai paskutinėje vietoje? Visokiais perdirbtais skanėstais, kurie vyrauja maisto pasiūloje ir daugiausia reklamuojami.

Nuo žmogaus intelekto priklauso ko jam norisi automatiškai. Pažiūrėkit į dabar tapusius madingais TV šou, kur amerikiečiai konkursuose sprogsta visokį šlamštmaistį. Tai jei atkreipėte dėmesį, jie visi neblizga nė menkiausiais intelekto požymiais, vaikšto kvadratinėmis šiknomis ir apdribusiais pilvais bei dirba menkaverčius darbus. Čia matyt tokių laidų rodymas yra koks tai apsauginis vožtuvas tokio lygio publikai.

[senasnamas]

Taip, požiūris į mityba koreliuoja su išsilavinimu. Pvz., pagal procentinį nutukusiųjų populiacijos dydį pirmauja visokios egzotinės Ramiojo vandenyno salos. Išvada turbūt paprasta: menkai išsilavinę vietiniai užversti pigiu, skaniu ir patogiu maistu. Europoje pirmauja JK (turbūt nekeista), antroje vietoje čekai (truputį keisčiau). Trečioje vietoje deja, deja...
Kitoje spektro pusėje vyrauja skurdžios šalys, o iš išsivysčiusių šalių stipriai išsiskiria Japonija (tik 3 proc. nutukusių). Iš Europos šalių, kurios nėra skurdžios, geriausi rodikliai Austrijoje, Danijoje, Šveicarijoje. Gurmaniškos šalys Italija ir Ispanija neblizga. Nors maistas ir geras, bet turbūt per daug juo mėgaujasi .
https://renewbariatrics.com/obesity-rank-by-countries/

[Eikantas X]

o iš išsivysčiusių šalių stipriai išsiskiria Japonija (tik 3 proc. nutukusių).

Japonijoje suaugusiems žmonėms kasmet matuojama pilvo apimtis, ir jei kas pastorėja, už juos atsakingos institucijos (darbdaviai/įmonės arba savivaldybės) gauna baudas.
O visuomenėje galima sulaukti komentarų ir patyčių dėl antsvorio.
Ryte vyksta masinė mankšta su valstybinio radijo pagelba, vaikai pripratinami tai daryti nuo mažens. Taip pat įmonės darbo metu darbuotojams rengia privalomas mankštas.

[senasnamas]

O kur stadionai, sporto ir vaikų žaidimo aikštelės? Nėra blogai rūkančius spausti į kampą ir varyti iš viešų vietų, tik klausimas, kiek tai praktiškai įvykdoma.

[senasnamas]

O šita istorija yra absoliučios biurokratijos ir buko procedūrų laikymosi (ko gero turint savanaudiškų interesų) pavyzdys. Kadangi nukentėjęs nėra pėsčias, tai bent kažkiek pašokdins. Kai kurie ligoninių vadukai yra įtakingesni ir už sveikatos ministrą.