Gator: Kalbame apie narkotikus, ne alkoholį.
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Sveikata, medicina, mityba
Collapse
X
-
Parašė senasnamas Rodyti pranešimąNuolat pabrėžiamas šitas skirtumas lyg čia būtų labai skirtingi dalykai.
Comment
-
Parašė Gator Rodyti pranešimą
Kalbame apie narkotikus, ne alkoholį.
O jei tavo nesąmonę priimt tai galima ir dar labiau nusirist į kvailystes - pažiūrėti kas pradėjo nuo cigarečių, nuoi kavos, nuo koka kolos.
Tiesiog alus istoriškai yra legalus ir socialiai priimtinas narkotikas. Tai aišku nekeičia paties fakto, kad tai yra vienas žalingiausių narkotikų.Paskutinis taisė John; 2017.09.05, 16:40.
Comment
-
Parašė Gator Rodyti pranešimą
Jei būtų vienodi tai nebūtų dauguma priklausomų atskirai arba alkoholikai, arba narkomanai. Būtų kokie nors narkoalkoholikai, kurie vieną savaitę heroiną kala, kitą degtinę, po to heroniną, po to degtinę. Bet taip nėra - dažniausiai vini yra tik alkoholikai, kiti tik narkomanai. Taip, kad skirtingi dalykai.
Comment
-
Fitoterapeuto smūgis sveikuoliams: „Tai valgant vėžys vystosi dvigubai greičiau“
http://sveikata.lrytas.lt/ligos-ir-g...ciau--2562667/Nepirk iš Decathlon, Ritter Sport, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų, ypač Kalnapilis myžalų,
Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo
Comment
-
Diskutavome kodėl margarine nerandame etiketėse transriebalų, tai pasirodo Lietuvoje ne tik nedraudžiami šie riebalai, bet net juosdedant galima nerašyti etiketėje??? Vau.
Vis dėlto, tikrindami bulvių traškučių, margarino ar sausainių etiketes, dažnai nerasime terminų „hidrinti“ arba „transriebalai“, nors be šių riebalų tokių produktų gamyba sunkiai įsivaizduojama. Įrodymų apie šių riebalų žalą sveikai širdies ir kraujagyslių sistemai nuolat daugėja, o etiketėse, bent jau Lietuvoje, nėra privaloma įvardyti, kiek transriebalų yra maisto produktuose. Apsiribojama būtinu bendruoju ir sočiųjų riebalų kiekių nurodymu.
- 3 patinka
Comment
-
Slovakija ir kitos R. Europos šalys jau seniau kėlė triukšmą, kad R. Europa gauna prastesnės kokybės produktus. Šiek tiek pasijudino ir Lietuva.
Tyrimas parodė: tie patys produktai Lietuvoje ir Vokietijoje skiriasi
Laboratorijose ištyrus 33 rūšių maisto prekes, nustatyta, kad net 23 iš jų skiriasi ne tik sudėtimi, bet ir skoniu, spalva ar konsistencija. Taigi Lietuva patenka į sąrašą valstybių Rytų ir Vidurio Europoje, kurioje žinomi gamintojai parduoda kitokios sudėties produktus nei Vakarų Europoje.
Comment
-
Parašė Arunasx Rodyti pranešimąFitoterapeuto smūgis sveikuoliams: „Tai valgant vėžys vystosi dvigubai greičiau“
http://sveikata.lrytas.lt/ligos-ir-g...ciau--2562667/
Apie gliukoneogenezę negirdėjo turbūt. Kad kepenys gamina pačios gliukozę, hello world? O šiaip kad jos gali ir riebalais maitintis?
Diabetas 2 tipo yra liga, kai kepenys gamina PER DAUG gliukozės. 50% žmonių išsivysčiusiame pasaulyje serga prediabetu - sutrikusi gliukozės koncentracija, dėl intraceliulinių visokių lipidų kepenyse, kurie atsirado iš per daug angliavandenių turinčios dietos.
Ir jis siūlo dar valgyt cukraus.
O čia jis teigia, kad daigai sukelia vėžį? KPŠ? Negirdėjo apie sulforofanus ir kur jų daugiausiai randama?
Žodžiu. Raganius. Idiotas. Pritrenkti tokį maža.
P.S. Dar ir alkoholikas iš veido : D
- 2 patinka
Comment
-
Šiaip Ruolia vienas iš tų dažnai girdimų viešumoje ir kaip valdiškas gydytojas apie augalus šneka įdomiai, nes dažniausiai onkologai kalba tik apie chemoterapiją. Bet kai ima kalbėti, kad galvą gali skaudėti dėl gliukozės trūkumo ir kokia ta gliukozė (net ir cukraus pavidalu) nekalta, tai skamba kaip kaimo dieduko patarimai. Ypač kai tas "diedukas" turi akivaizdų pagurklį ir pilvą . Įdomu, kuriems čia šiuolaikiškai 5 kartus per dieną besimaitinantiems tos gliukozės trūksta. Verčiau pakalbėtų, kas būna nuo jos pertekliaus. Gydant vėžį leidžiamos lėšos brangiems tyrimams, naujiems vaistams, bet elementariausi medžiagų apykaitos dalykai, nuo kurių daug kas priklauso, yra tamsus miškas.
Comment
-
Parašė senasnamas Rodyti pranešimąŠiaip Ruolia vienas iš tų dažnai girdimų viešumoje ir kaip valdiškas gydytojas apie augalus šneka įdomiai, nes dažniausiai onkologai kalba tik apie chemoterapiją. Bet kai ima kalbėti, kad galvą gali skaudėti dėl gliukozės trūkumo ir kokia ta gliukozė (net ir cukraus pavidalu) nekalta, tai skamba kaip kaimo dieduko patarimai. Ypač kai tas "diedukas" turi akivaizdų pagurklį ir pilvą . Įdomu, kuriems čia šiuolaikiškai 5 kartus per dieną besimaitinantiems tos gliukozės trūksta. Verčiau pakalbėtų, kas būna nuo jos pertekliaus. Gydant vėžį leidžiamos lėšos brangiems tyrimams, naujiems vaistams, bet elementariausi medžiagų apykaitos dalykai, nuo kurių daug kas priklauso, yra tamsus miškas.
Na Ruolia senas alkoholikas, gal ir turėjo įdomių pastebėjimų apie kokius česnakus, bet kitavertus, akivaizdūs nusišnekėjimai ir, kaip pats sakai, pilvukas diskredituoja jį ir visą "alternative" mediciną. Ir dar jis puola straipsniais tikrą mediciną, nu tai kaip galima reaguoti. Tiesa, kad mes įprasti daktarai dėl laiko trūkumo ar nenoro ne visada į viską pasigiliname ir yra rolė tokiems ale "fitoterapeutams" kaip pagalbinei priemonei, bet čia yra kliedesiukai ir tiek.
- 1 patinka
Comment
-
Daug triukšmelio dėl tų antrarūšių R. Europai tiekiamų produktų, bet ten ne tiek produktų skirtumai svarbūs (skiriasi dešimtosiomis procentinėmis dalimis), kiek pats faktas, kad jie egzistuoja. Ir daugiausia tirti pramoginiai produktai, ant kurių etikečių išvis turėtų būti parašyta pavojinga sveikatai
Tyrimas parodė, kad lietuviams parduodamas maistas – antrarūšis
„Nutella“ su lazdynų riešutais Vokietijoje turėjo 7,5 proc. nugriebto pieno miltelių, o Lietuvoje – 6,6 proc. nugriebto pieno miltelių / išrūgų miltelių. „Uncle Ben's Sweet & Sour“ Vokietijoje turėjo 2,7 proc. daržovių, Lietuvoje – 2,6 proc. daržovių. Jogurtas „Activia“ su braškėmis Vokietijoje turėjo 9 proc. braškių, taip pat buvo skirtingo skonio, spalvos, o Lietuvoje braškių buvo 8,2 proc., jogurtas buvo su tirštikliais, rūgštingumą reguliuojančiomis medžiagomis, dažikliais.
Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/verslas....d?id=75800635
Iš kitos pusės žiūrint, tai gamintojų pasiteisinimai apie produktų pritaikymą vietiniam skoniui irgi juokingi. Atseit vieni vartotojai labiau mėgsta saulėgrąžų aliejų, o kiti palmių aliejų? Daugumos skirtumų išvis liežuviu neįmanoma pajusti - galima nustatyti tik laboratorijoje.Paskutinis taisė senasnamas; 2017.09.20, 10:55.
Comment
-
Parašė senasnamas Rodyti pranešimąDaug triukšmelio dėl tų antrarūšių R. Europai tiekiamų produktų, bet ten ne tiek produktų skirtumai svarbūs (skiriasi dešimtosiomis procentinėmis dalimis), kiek pats faktas, kad jie egzistuoja. Ir daugiausia tirti pramoginiai produktai, ant kurių etikečių išvis turėtų būti parašyta pavojinga sveikatai
Tyrimas parodė, kad lietuviams parduodamas maistas – antrarūšis
Ar tai dideli skirtumai?
Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/verslas....d?id=75800635
Iš kitos pusės žiūrint, tai gamintojų pasiteisinimai apie produktų pritaikymą vietiniam skoniui irgi juokingi. Atseit vieni vartotojai labiau mėgsta saulėgrąžų aliejų, o kiti palmių aliejų? Daugumos skirtumų išvis liežuviu neįmanoma pajusti - galima nustatyti tik laboratorijoje.
Comment
-
Man rodos nebūtinai taip, nes yra prekių, kurios mūsų rinkoje ant etikečių pastoviai turi tam tikrus skirtingus kiekius. Žodžiu pastovai būtent tam tikros konsistencijos gaminami, o ne tai, kad pas mus ant etikečių visada būna tas pats kas vakaruose ir tik kartais pasirodo su mažesne konsistencija, kai kokybės kontrolė suklysta.
Comment
-
Aišku norėtųsi, kad kokybė būtų tokia pati, kaip Vakaruose, bet čia problema turbūt ne tik kompanijų požiūris į Rytų Europos šalių rinkas, bet ir mūsų pačių požiūris į maistą. Jau ne kartą buvo diskutuota apie tai, kaip patys Lietuvos gamintojai stumia šlamštą į rinką, o pirkėjai mielai tai perka. Šiaip anekdotinis pavyzdys pailiustravimui: teta (beje kartais mėgstanti man pamokslauti dėl "nesveiko maitinimosi") nupirko "lauktuvių" - porą pyragų. Lietuviškų kaip geltonos lietuvaitės kasos. Aš, būdamas ciniškas ir chamiškas sūnėnas pradėjau skaityti tų pyragų sudėtį ir man net pačiam iššoko akys ant kaktos, pamačius, kiek ten viskio šūdo pridėta. Turbūt 20+ visokių stabilizatorių, konservantų hidrontų IR pusiau hidrintų riebalų ir kitokių dalykų, kurių net nebuvau girdėjęs. Iki tokio lygio, kad tai atrodo komiškai. Tai teta ėmė teisintis, kad nemato mažų raidžių, dėl ko negalėjo perskaityti, o ir šiaip neturėjo laiko, nes tektų visą laiką tik skaityti etiketes krautuvėje. O realybėje neskaitė, nes tiesiog neturi tokio įpročio ir realiai tuo nesidomi. Ir, imho, tai labai gerai iliustruoja didžiąją dalį Lietuvos vartotojų rinkos. Niekas neprivers žmonių pirkti kokybiškų maisto produktų, jeigu patys to nedarys ir pirks pirmą pasitaikiusį mėšlą. Dar baisiau yra tai, kad vis dar pasitaiko glušpetrių, kuriems atrodo, kad maistas Lietuvoje "sveikesnis" ir "geresnis", negu Vakaruose, nes ten "visko prideda". Nors dabar tokių jau mažiau.
Įdomiausia tai, kad Lietuvoje yra normalių prekių. Yra net pyragų su grietine ir sviestu (be margarino ir hidrintų riebalų) ir jie net nekainuoja daugiau už tuos, kur man pirko teta. Tiesiog daugumai pirkėjų tai visiškai neįdomu.Paskutinis taisė John; 2017.09.20, 21:02.
- 2 patinka
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimąDar baisiau yra tai, kad vis dar pasitaiko glušpetrių, kuriems atrodo, kad maistas Lietuvoje "sveikesnis" ir "geresnis", negu Vakaruose, nes ten "visko prideda".
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimąAišku norėtųsi, kad kokybė būtų tokia pati, kaip Vakaruose, bet čia problema turbūt ne tik kompanijų požiūris į Rytų Europos šalių rinkas, bet ir mūsų pačių požiūris į maistą. Jau ne kartą buvo diskutuota apie tai, kaip patys Lietuvos gamintojai stumia šlamštą į rinką, o pirkėjai mielai tai perka. Šiaip anekdotinis pavyzdys pailiustravimui: teta (beje kartais mėgstanti man pamokslauti dėl "nesveiko maitinimosi") nupirko "lauktuvių" - porą pyragų. Lietuviškų kaip geltonos lietuvaitės kasos. Aš, būdamas ciniškas ir chamiškas sūnėnas pradėjau skaityti tų pyragų sudėtį ir man net pačiam iššoko akys ant kaktos, pamačius, kiek ten viskio šūdo pridėta. Turbūt 20+ visokių stabilizatorių, konservantų hidrontų IR pusiau hidrintų riebalų ir kitokių dalykų, kurių net nebuvau girdėjęs. Iki tokio lygio, kad tai atrodo komiškai. Tai teta ėmė teisintis, kad nemato mažų raidžių, dėl ko negalėjo perskaityti, o ir šiaip neturėjo laiko, nes tektų visą laiką tik skaityti etiketes krautuvėje. O realybėje neskaitė, nes tiesiog neturi tokio įpročio ir realiai tuo nesidomi. Ir, imho, tai labai gerai iliustruoja didžiąją dalį Lietuvos vartotojų rinkos. Niekas neprivers žmonių pirkti kokybiškų maisto produktų, jeigu patys to nedarys ir pirks pirmą pasitaikiusį mėšlą. Dar baisiau yra tai, kad vis dar pasitaiko glušpetrių, kuriems atrodo, kad maistas Lietuvoje "sveikesnis" ir "geresnis", negu Vakaruose, nes ten "visko prideda". Nors dabar tokių jau mažiau.
Įdomiausia tai, kad Lietuvoje yra normalių prekių. Yra net pyragų su grietine ir sviestu (be margarino ir hidrintų riebalų) ir jie net nekainuoja daugiau už tuos, kur man pirko teta. Tiesiog daugumai pirkėjų tai visiškai neįdomu.
Deja turiu pritarti tau - daugumai žmonių tiesiog neįdomu. Ir turiu nuliūdinti - daugumai daktarų irgi. Tiesiog žmonėms neįdomu. Gyvenimas plaukia pro šalį, o ta pilkoji masė tingiai stebi jį ir patys per daug nedalyvauja. Dirba darbą kurį gauna, valgo maistą, per daug nesigilindami ir t.t. Nėra atsakomybės jausmo už savo gyvenimą ir savo sveikatą. Nėra mąstymo - aš dabar atsisakysiu to torčiuko su transfat, kad metus ilgiau pagyvenčiau ir anūkus paauginčiau. Žmonės dėl streso ir hiperkortizolizmo siekia greitų malonumų, o tas dirbtinis maistas labai gerai nuhakina ir opioidines smegenų sistemas ir dopamino.
Galimas kovos būdas - švietimas ir edukacija. Pasakyti, paaiškinti. Patarti. Nebūtinai pasiseks, bet pabandyti verta.
- 2 patinka
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimąĮdomiausia tai, kad Lietuvoje yra normalių prekių. Yra net pyragų su grietine ir sviestu (be margarino ir hidrintų riebalų) ir jie net nekainuoja daugiau už tuos, kur man pirko teta. Tiesiog daugumai pirkėjų tai visiškai neįdomu.
Parašė Pedigree Rodyti pranešimąGalimas kovos būdas - švietimas ir edukacija. Pasakyti, paaiškinti. Patarti. Nebūtinai pasiseks, bet pabandyti verta.Paskutinis taisė Aleksio; 2017.09.20, 22:33.Visi forumų moderatoriai yra forumo balastas.
Comment
-
Parašė Aleksio Rodyti pranešimąPyragai šiaip yra nelabai sveikas maistas, kurio reikėtų vengti (nepriklausomai nuo riebalų ir sviesto). Bet ar tikrai kaina panaši (ir skirtingus komponentus turintys analogai guli lentynose vienas šalia kito)? - pvz. "laisvai laikomi" kaušiniai kainuoja ~dvigubai brangiau nei kaiušiniai "ant kraiko" (2€ vs 1€).
Nereikia nieko aiškinti - reikia įstatymais tiesiog uždrausti kenksmingą maistą.
Comment
-
Nuolatiniai pyragų pirkėjai nėra tie, kuriems mityba labai rūpėtų. O perkantiems retkarčiais, ta sudėtis nėra labai aktuali. Jei žmogus valgo pyragą tik per Kalėdas, Velykas ir gimtadienį, tai tegu ten nors ir plastiko būna - išgyvens . Svarbiau kasdien vartojamų produktų sudėtis. Ir tą kokybę visi skirtingai suvokia: vieniems tai šviežumas, kitiems, kad produktas būtų lietuviškas, tretiems, kad nebūtų sočiųjų riebalų, ketvirtiems - konservantų ir t. t. Nes pilna prieštaringos informacijos, kas sveika, o kas ne. Bet šiaip domėjimasis maistu didėja, nes kitaip nedidėtų ekologiškų produktų pasiūla, nebūtų sveikesni produktai atskirai ženklinami visokiais žaliais ženklais. Ir gamintojai mėgsta ant pakuočių visaip pabrėžti sveikumą: be konservantų, be cukraus, natūralus, omega 3, viso grūdo ir t. t. Domėjimasis yra gerokai didesnis nei prieš kokius 10 m. Prekybos centruose yra atsiradę prekių, kurių seniau būdavo galima rasti tik specializuotose sveikų produktų parduotuvėse: visokios čia sėklos, bolivinės balandos, kviečių gemalai, grikių miltai, kokosų aliejus ir pan.
Prieš kelis metus daryta apklausa. Jeigu ji normaliai atlikta, tai lietuviai neatrodo prastai. Pas mus ko gero įstatymai palankesni verslui, o ne vartotojui, todėl į prekybos centrus lengvai patenka tai, kas Vakarų šalyse negalėtų patekti vien dėl griežtesnio reguliavimo.
Daugiau kaip 73% apklaustų mūsų šalies gyventojų maisto kokybę įvardino kaip labai svarbų rodiklį perkant maisto produktus (ES vidurkis – 65%). Tuo tarpu kainą, kaip svarbiausią faktorių renkantis maisto produktus, nurodė net 95% lietuvių. Kitose Europos valstybėse šis rodiklis svyravo nuo 98% Bulgarijoje ir Graikijoje iki 72% – Olandijoje.Paskutinis taisė senasnamas; 2017.09.20, 23:25.
Comment
-
Parašė Pedigree Rodyti pranešimą
Galimas kovos būdas - švietimas ir edukacija. Pasakyti, paaiškinti. Patarti. Nebūtinai pasiseks, bet pabandyti verta.
- 1 patinka
Comment
Comment