Čia pagal šiandienines Lt paplitusias kanibalizmo aktualijas?
Na mes tiesiog nežinom Gator pažiūrų ir pakraipos, dėl ko iš pagarbos asmeniui neturėtume daryti jokių išankstinių prielaidų, kaip kad padarė Tomas imponuodamas, kad jam reikia būtent žmonos o ne žmonos/vyro. Tai aš tiesiog papildžiau Tomą
Galima valgyti grikius . Užtenka užvirinti (kelios minutės), po to be priežiūros palikti 10-15 min. pastovėti. Greita, pigu, patogu ir skanu .
Grikiai=72% angliavandenių, tai klausimas, kiek gerai juos nuolat valgyti. Nebent visai mažinant kitus angliavandenius. Tarkim, ryžiai turi <30% angliavandenių.
Grikiai=72% angliavandenių, tai klausimas, kiek gerai juos nuolat valgyti.
Nuolat tą patį niekada nėra gerai valgyti. Grikių maistinė vertė didelė (laikomi kruopų karaliumi) ir glikeminis indeksas (įsisavinimo greitis) mažesnis nei baltų ryžių: http://www.mendosa.com/gilists.htm
Be to, balti ryžiai, skirtingai nei grikiai, yra perdirbti angliavandeniai. Neperdirbti rudi (laukiniai) ryžiai yra vertingesni ir lėčiau įsisavinami, bet virti reikia tiek laiko, kad niekas jų neverda .
Grikiai=72% angliavandenių, tai klausimas, kiek gerai juos nuolat valgyti. Nebent visai mažinant kitus angliavandenius. Tarkim, ryžiai turi <30% angliavandenių.
Kadangi kalba pasisuko apie kruopas, tai į tą pusę. Gal gali kas trumpai ar nelabai paaiškinti kaip yra su daigintais grūdais, saulėgrąžomis, žirniais ir pan. kokios ten vyksta reakcijos ir kuo virsta tie visi grūde esantys baltymai, krakmolas ir pan. vykstant sudygimo procesui. Kalbu ne apie pačius daigus(žaliąją dalį), bet apie patį grūdą (sėklą).
Be to, balti ryžiai, skirtingai nei grikiai, yra perdirbti angliavandeniai. Neperdirbti rudi (laukiniai) ryžiai yra vertingesni ir lėčiau įsisavinami, bet virti reikia tiek laiko, kad niekas jų neverda .
na kas per nesamones, kai ryziai gali but perdirbti? kas nors is ryziu miltu pagaminta galbut...
"I just want you to know that, when we talk about war, we're really talking about peace." —Washington, D.C. June 18, 2002
na kas per nesamones, kai ryziai gali but perdirbti? kas nors is ryziu miltu pagaminta galbut
Ar esi ką nors girdėjęs apie visą grūdą ir perdirbtą grūdą? Pasidomėk, kas pašalinama nuo rudo ryžiaus, kol jis tampa baltu ryžiumi . Ta likusi balta dalis yra mažiausiai vertinga maistiniu požiūriu. Ar darysi iš jos miltus, ar nedarysi, mineralų dėl to nei padaugės, nei sumažės.
Tai kad luobeles nuimtos tai jau perdibta? Taip mineralai ir vitaminai luobeleje.. bet patikek ten ne simtu procentu viskas prarandama.
Tu bulves nulupsi ir jau bus perdirbta?
"I just want you to know that, when we talk about war, we're really talking about peace." —Washington, D.C. June 18, 2002
Bulvės nuo grūdų šiek tiek skiriasi .
Batonus keisti į viso grūdo duoną turbūt ne šiaip sau rekomenduojama.
Refined grains, in contrast to whole grains, refers to grain products consisting of grains or grain flours that have been significantly modified from their natural composition. The modification process generally involves the mechanical removal of bran and germ,[1] either through grinding or selective sifting. Further refining includes mixing, bleaching, and brominating; additionally, thiamin, riboflavin, niacin, and iron are often added back in to nutritionally enrich the product. Because the added nutrients represent a fraction of the nutrients removed, refined grains are considered nutritionally inferior to whole grains.
Hehe LIETUVIŠKI "Pergalė" saldainiai. Vat ir vešk lauktuves bendradarbiams iš Lietuvos. Daug kas paskaitęs sudėtį tikriausiai išmestų į šiukšlių dėžę. Įdomu, kada pirkėjai Lietuvoje susivoks, kad reikia skaityti ir suprasti, kas parašyta sudėtyje? O pardavėjai ir gamintojai ims apie tai garsiai kalbėti ir naudoti tai savo pačių marketinge?
Lygiai taip pat nepirkti pvz.: dešrų su gliutamatais visokiais E621, tarytum nebūtų be jų. Reikia tik minimaliai paskaityti etiketes. Ir Lidl sakyčiau labai didelis megėjas kišti gliutamatus, todėl praktiškai neperka perdirbtos mėsos gaminių ten. O šiaip Biovela laabai didelė šito brudo propaguotoja. Kai bus spaudimas iš pirkėjų balsuojant "pinigine", tai keisis ir gamintojai/prekybos tinklai. Manyčiau tas pirkėjų segmentas, kuris važinėja į Lenkiją tikrai nepateks į tokių kategoriją. Jiems ten iš viso bile kas tinka, kad tik pigu. Lenkiškai vistiek nesupranta.
Lenkijoje apsiperkantis kontingentas ima daug, visko, pigiau, ir visai nesvarbu, kur reiks dėt, ir ar iš viso suvalgys, ar išmes po savaitės. Jiems sudėtys giliai dzin. Lidle perdirbti mėsos gaminiai iš esmės beveik visi turi arba/ir E621 ir E250, tik viena kita, ypač išskirtinai vaikams skirta rūšis neturi nieko kenksmingo. Realiai tas pats ir kitose parduotuvėse. Kol liaudžiai bus svarbu paėst bet ko, bile pigiau ir DAUG, tol apie kokybę gamintojai per daug nesuks galvos
O tie hidrinti riebalai visada žymimi etiketėse? Nes nelabai tokių matau, nors etiketes visada beveik skaitau. Jei taip dažnai naudojami turėčiau ir gana dažnai matyti juos etiketėse produktų.
Sunku pasakyti ar visada, tikiuosi, kad turi nurodyti. Šiaip dar būna toks parašymas sukietintas pvz.: palmių branduolių aliejus. Tai čia manau tas pats brudas.
Hidrintais riebalais (transriebalais) vadinami pusiau kieti riebalai, kurie susidaro pramoniniu būdu hidrinant augalinį aliejų. Šią gamybos technologiją dar 1902 m. Didžiojoje Britanijoje užpatentavo vokiečių chemikas Vilhelmas Normanas (Wilhelm Normann).
Maisto pramonėje hidrinti riebalai dažniausiai naudojami greito maisto (keptų bulvyčių, tortilijų), margarino, tepių riebalų mišinių, konditerijos gaminių (sausainių, pyragaičių, krekerių, glazūruotų spurgų), greitų užkandžių (bulvių traškučių), šokolado plytelių, griliažinių saldainių, glaistytų varškės sūrelių ir kitų saldumynų, kukurūzų spragėsių ruošinių gamyboje.
Hidrintų maisto riebalų skonis ir konsistencija primena sviestą, tačiau jie yra pigesni už kitus riebalus ir ilgiau galioja. Šie riebalai yra atsparesni oksidacijai, aukštai temperatūrai, tad išlieka stabilūs gruzdinant maisto produktus. Pusiau kieta jų konsistencija ypač tinkama kepinių, saldumynų ir greitai paruošiamo maisto gamybai. Hidrinti riebalai padeda sustandinti šokolado plyteles, suteikia malonų skonį konservams, standumą ir trapumą bulvių traškučiams, bulvių lazdelėms. Tačiau yra ir tamsioji hidrintų riebalų pusė.
Keičia ląsteles
Riebalų hidrinimo proceso metu susidaro vadinamieji riebalų rūgščių nesočiųjų ryšių trans-izomerai, dėl kurių hidrinti riebalai dar vadinami transriebalais.
Dr. D. Jarašūnienė pažymi, kad transriebalai organizmą veikia biocheminiu, ląsteliniu lygiu.
„Paprastai kalbant, cheminė transriebalų struktūra didina „blogojo“ cholesterolio kiekį ir mažina „gerojo“ cholesterolio kiekį. Negana to, jie slopina „gerojo“ cholesterolio gebėjimą pašalinti „blogąjį“ cholesterolį iš audinių ir pats „gerasis“ cholesterolis tampa nevisaverčiu. Tokie pokyčiai skatina aterosklerozės vystymąsi organizme. Be to, transriebalų vartojimas labai skatina uždegiminius procesus organizme, kelia riziką susirgti ūminiu miokardo infarktu, didina staigios koronarinės mirties riziką, didina vėžinių auglių nekrozės veiksnio sistemos aktyvumą, II tipo cukrinio diabeto atsiradimo riziką„, - vardino gydytoja.
Ji akcentuoja, kad viskas prasideda nuo žinojimo.
„Turėtume pradėti nuo aiškaus žymėjimo, kiek transriebalų yra, ir ribų, kiek jų gali būti daugiausiai, nustatymo“, - įsitikinusi gydytoja.
Paskaičius, kyla klausimas, kodėl prokuratūra nepasibeldžia į margarino gamyklos duris?
Nes margarino gamintojai turi pinigų sumokėti, kam reikia. Be to, juos palaiko nupirkti 'ekspertai' tokie kaip Stukas, kuris pasiūlė natūralų riebalą sviestą keisti į dirbtinį - margariną. Ir visuomenė yra tokia kvaila ir neraštinga šitais klausimais, kad nėra susidariusi kritinė spaudimo banga, kokia susidarė JAV.
Comment