Aha, problema nesuvokiamai didelė, visa lėtinė medicina iš esmės su tuo tebedirba, žiauru kai pagalvoji. Diebetas, širdis, inkstai, demencija, aklumas, amputacijos...
Beje, ar pastebėjote, kokios storos seselės? Jos gauna dovanų daug saldainių, kasdien valgo ir kiša mums (aš visada atsisakau... ), o ir uždirba nedaug, tai dar ir perka parduotuvėse, nes yra priklausomos.
Nėra viskas taip blogai, žmonės dabar žymiai labiau rūpinasi sveikata ir ką valgo, nes tam sužinoti nereikia vaikščioti pas gydytojus, užtenka interneto telefone. Išpopuliarėjo ekologiškas, mažai perdirbtas maistas, visokie ūkininkų turgeliai ir pan. Taip pat pažiūrėkite, kiek sportuojančių, vis atsidaro nauji sporto klubai, bet jie vis tiek pilni. Taip pat, kiek dabar gatvėse dviratininkų ar parkuose bėgiojančių, ir kiek tokių buvo prieš kokius 10 metų?
Šiek tiek neramina tai, kad produktai prekybos centruose nelabai natūralūs, o ir turguose pasitikėti neišeina. Neaišku, kiek daržovėse įvairių trašų ir pesticidų liekanų, nežinia kiek hormonų ir antibiotikų mėsoje ar net kiaušiniuose, piene. Įtariu, kad tos stipriai veikiančios medžiagos net ir mažomis dozėmis neigiamai veikia žmones, kurie neturi laiko/pinigų ieškoti itin ekologiškos produkcijos.
Nebijokite! Pats ketoninę dietą ir terapinį pasnikavimą naudoju jau antras mėnuo - 10kg, energijos daug, smegenys mąsto aiškiai, alkis dingo. 2 savaites išbandykite ir stebėkite kaip krenta spaudimas, cholesterolis, svoris ir gerėja savijauta.
Aš naudoju tą pačią dietą, kurią buvau parašęs, rezultatas: -23kg/6 mėn, AKS - nuo 140/90 sumažėjo iki 125/80. Taip kad aš visada esu teisus.
Nėra viskas taip blogai, žmonės dabar žymiai labiau rūpinasi sveikata ir ką valgo, nes tam sužinoti nereikia vaikščioti pas gydytojus, užtenka interneto telefone. Išpopuliarėjo ekologiškas, mažai perdirbtas maistas, visokie ūkininkų turgeliai ir pan. Taip pat pažiūrėkite, kiek sportuojančių, vis atsidaro nauji sporto klubai, bet jie vis tiek pilni. Taip pat, kiek dabar gatvėse dviratininkų ar parkuose bėgiojančių, ir kiek tokių buvo prieš kokius 10 metų?
Jūs kalbate apie sveikada besirūpinančius, dažniausiai jaunus žmones, plius dar turinčius pinigų daugiau, nes ekologiški produktai brangesni. Deja, bet didžioji masė, ypač vyresni praktiškai visi turi metabolinį sindromą, perka pigiausius produktus, valgo daug greitų angliavandenių ir saldumynų (vienas iš nedaugelio jiem likusių malonumų) ir medicinos sistemai tai kainuoja didelius pinigus. Ir interneto forumų tokie žmonės neskaito, paskaito nebent tabloidinį delfio straipsnį, kuriame nupirktas Stukas parekomenduoja natūralų sviestą keisti transriebalais, ir juk PROFESORIUS pasakė, tai reik klausyt!
Aš naudoju tą pačią dietą, kurią buvau parašęs, rezultatas: -23kg/6 mėn, AKS - nuo 140/90 sumažėjo iki 125/80. Taip kad aš visada esu teisus.
Šanuolis, puiku, sveikinu jei jums veikia, tai ir laikykitės. Daugumai jūsų metodai neveiks, todėl siūlau geresnes taktikas, bet jei veikia ir ta, tai why not.
Šiek tiek neramina tai, kad produktai prekybos centruose nelabai natūralūs, o ir turguose pasitikėti neišeina. Neaišku, kiek daržovėse įvairių trašų ir pesticidų liekanų, nežinia kiek hormonų ir antibiotikų mėsoje ar net kiaušiniuose, piene. Įtariu, kad tos stipriai veikiančios medžiagos net ir mažomis dozėmis neigiamai veikia žmones, kurie neturi laiko/pinigų ieškoti itin ekologiškos produkcijos.
Mhm, tiesa. O ko nepasitikėti turguose? Pasitikėkite, tikrai mažesnė tikimybė gauti pesticidų ir AB, tiesiog reikia gerai apdirbti gaminant. Na pas mus ir prekybcentriuose nėra taip blogai kaip USA, bet pvz atkreipkite dėmesį etiketėse į pridėtinį cukrų - pirkau rimeke tokių korėjietiškų kopūstų - 8gr cukraus/100g. Graikiškoje grietinėje - 20g/100 g cukraus. BBQ padaže apie 40g/100g. Geriami jogurtai - vien cukrus. Nebeišeina gauti produktų BE CUKRAUS, nes maisto pramonė tai žino - jei kopūstus parduodi su 4 g pridėtinio cukraus - jų pirks daugiau nei su 0. Jei pridedi 8 g cukraus - jų pirks daugiau nei su 4g. Yra atlikti tyrimai ir tai nustatyta, o cukraus reguliuoti niekas (kol kas) dar neliepia, dar kokių 20 metų prireiks.
Mhm, tiesa. O ko nepasitikėti turguose? Pasitikėkite, tikrai mažesnė tikimybė gauti pesticidų ir AB, tiesiog reikia gerai apdirbti gaminant. Na pas mus ir prekybcentriuose nėra taip blogai kaip USA, bet pvz atkreipkite dėmesį etiketėse į pridėtinį cukrų - pirkau rimeke tokių korėjietiškų kopūstų - 8gr cukraus/100g. Graikiškoje grietinėje - 20g/100 g cukraus. BBQ padaže apie 40g/100g. Geriami jogurtai - vien cukrus. Nebeišeina gauti produktų BE CUKRAUS, nes maisto pramonė tai žino - jei kopūstus parduodi su 4 g pridėtinio cukraus - jų pirks daugiau nei su 0. Jei pridedi 8 g cukraus - jų pirks daugiau nei su 4g. Yra atlikti tyrimai ir tai nustatyta, o cukraus reguliuoti niekas (kol kas) dar neliepia, dar kokių 20 metų prireiks.
Tas tiesa. Duonoje, džiūvėsiuose ir visur kitur visada pridėta cukraus. Nu tikrai skanu. Ir mėgaujantis tokiais dalykais galima netgi naudoti moralinį pasiteisinimą "čia ne saldumynai". Realiai tai ta pati šviesi ar juoda duona yra ne kas kita, kaip saldumynai. Net ne saldumynų substitute, o literally saldumynai, ką byloja sudėtis ant pakuotės.
Pastebėjau dar vieną įdomų fenomeną. Čia iš mano artimųjų rato, bet kadangi ne vienetinis atvejis, tai manau galiu drąsiai ekstrapoliuoti ir ant didelės dalies visuomenės. Kai kurie žmonės iš kažkur išgirdę ir išmokę tam tikras frazes, jas kartoja: "reikia valgyt natūralų" arba "nereikia chemikalų" ir t.t. Sakytum labai gerai, žmonės auginasi awareness apie maistą ir pradeda rinktis? Vat ir ne. Dažniausiai viskas tuo ir apsiriboja t.y. šnekėjimu, tuo turbūt gaunant kažkokį emocinį pasitenkinimą. O kai mamos/tetos paklausiau, kodėl nupirko sūrelį su hidrintais riebalais (nors pačios nuolat šneka "hidrinti riabalai labai blogai") arba kodėl "natūraliuose" (jų manymu) sausainiuose visokių chemikalų daugiau, nei ne chemikalų, prasideda pasiteisinimai kaip "nemačiau, nes nepasiėmiau skaitymo akinių" arba "skubėjau ir nepaskaičiau" arba "galvojau, kad šitie tikrai geri" arba "dažniausiai skaitau, bet šį kartą nepaskaičiau" (panašiai kaip "Užkalnio neskaitau, tik šį kartą paskaičiau" ). Kitaip tariant, žmonės realiai neskaito produktų sudėties ir visiškai nesidomi jų kilme ir galimu neigiamu poveikiu. Tiesiog vadovaujasi savo pačių susikurta fantazija. Tarsi pašnekėjimas apie poreikį valgyti "sveiką maistą" ir kokio daktaro Oz'o iš dubliuoto lietuviško televizoriaus pacitavimas suteiks daugiau sveikatos ir padarys visą jų valgomą maistą sveikesniu. Tai aš pradedu jaustis truputį keistai, nes nemėgstu daug pliurpti apie sveikumą ir nesidedu sveikuolio etalonu, nes toks nesu, bet realiai žinau tiksliai, ką valgau. Bent jau tiek, kiek galima žinoti iš užrašytos sudėties. O ten dažnai būna daug svarbios informacijos.
Kitas geras pavyzdys iš lietuviškos mitybos srities, kurį esu ne kartą minėjęs ir kuris, imho, rodo neatleistiną Lietuvos visuomenės sveiko maitinimosi awareness trūkumą yra... vištų kiuašiniai. Lietuvoje praktiškai neįmanoma lengvai nusipirkti free range kiaušinių (neskaitant vienoje ar kitoje parduotuvėje Vilniuje, kur tokie kainuoja vos ne kosmosą). Jie nelabai ir gaminami (neskaitant vieno ar poros ekologiškų ūkių). Netgi McD UK (ir turbūt daug kur kitur) nenaudoja narvinių vištų kiaušinių savo burgeriuose. O vat Lietuvos pirkėjui tokie yra pats tas.
Čia jau desertas . Šiaip grietinės pasirinkimas nėra problema - pakanka rūšių ir su 5 g angliavandenių. Su jogurtais šiek tiek rimčiau - natūralaus yra vos keletas rūšių, vyrauja su vaisiais, uogom ir pan., į kuriuos dedama ir cukraus. Ir dar yra nevykusi pieno produktų liesėjimo tendencija, pvz., 15 proc. riebumo varškė yra retenybė. Gerai, kad sviestas laikosi prieš margariną, nors visokie stukai ir stengiasi. 82 proc. riebumas juk taip baisu. O lydytas sviestas išvis 100 proc. riebumo. Kaip galima tokį valgyti?! . Ir tą baisiai riebų sviestą, kuris yra brangesnis, paprastai perka turtingesni ir sveikesni, o liesą pigesnį margariną perka skurdesni ir ligotesni. Būtų įdomu sužinoti, ar Stukas margariną tik reklamuoja, ar ir pats valgo .
Dažniausiai viskas tuo ir apsiriboja t.y. šnekėjimu, tuo turbūt gaunant kažkokį emocinį pasitenkinimą.
Nes maisto pramonė šioje srityje ryškiai laimi: vyrauja tai, kas skanu, saldu ir ryšku. Norint nusipirkti kažką geriau ir sveikiau, reikia įdėti papildomų pastangų.
Nes maisto pramonė šioje srityje ryškiai laimi: vyrauja tai, kas skanu, saldu ir ryšku. Norint nusipirkti kažką geriau ir sveikiau, reikia įdėti papildomų pastangų.
Dėl ko man be galo keista, kai kartais išlindę visokie pilypai pradeda (na bent jau anksčiau tai buvo populiaru) aiškinti apie "sveiką" ir "natūralų" lietuvišką maistą.
Kitas geras pavyzdys iš lietuviškos mitybos srities, kurį esu ne kartą minėjęs ir kuris, imho, rodo neatleistiną Lietuvos visuomenės sveiko maitinimosi awareness trūkumą yra... vištų kiuašiniai. Lietuvoje praktiškai neįmanoma lengvai nusipirkti free range kiaušinių (neskaitant vienoje ar kitoje parduotuvėje Vilniuje, kur tokie kainuoja vos ne kosmosą). Jie nelabai ir gaminami (neskaitant vieno ar poros ekologiškų ūkių). Netgi McD UK (ir turbūt daug kur kitur) nenaudoja narvinių vištų kiaušinių savo burgeriuose. O vat Lietuvos pirkėjui tokie yra pats tas.
Kuom realiai skiriasi narvuose laikomų vištų kiaušiniai nuo paprastų? Negu eilinis pirkėjas dėmėsis vištų auginimo technologijomis?
Beje, yra ir netokių brangių: https://www.barbora.lt/produktai/kai...-m-rudi-10-vnt
Tas tiesa. Duonoje, džiūvėsiuose ir visur kitur visada pridėta cukraus. Nu tikrai skanu. Ir mėgaujantis tokiais dalykais galima netgi naudoti moralinį pasiteisinimą "čia ne saldumynai". Realiai tai ta pati šviesi ar juoda duona yra ne kas kita, kaip saldumynai.
Jau daug metu duoną kepame patys: rupaus malimo miltai, raugas, vanduo, sėlenos, linų sėmenys. Jokio cukraus, o duona labai skani.
Kitas geras pavyzdys iš lietuviškos mitybos srities, kurį esu ne kartą minėjęs ir kuris, imho, rodo neatleistiną Lietuvos visuomenės sveiko maitinimosi awareness trūkumą yra... vištų kiuašiniai. Lietuvoje praktiškai neįmanoma lengvai nusipirkti free range kiaušinių (neskaitant vienoje ar kitoje parduotuvėje Vilniuje, kur tokie kainuoja vos ne kosmosą). Jie nelabai ir gaminami (neskaitant vieno ar poros ekologiškų ūkių). Netgi McD UK (ir turbūt daug kur kitur) nenaudoja narvinių vištų kiaušinių savo burgeriuose. O vat Lietuvos pirkėjui tokie yra pats tas.
Teisingai pastebėjote, kad kaina skiriasi, o Lietuvos pirkėjui kaina yra ne paskutinėje vietoje, todėl narviniai kiaušiniai yra populiarūs (nors visada lentynose šalia yra ir ant kraiko laikomų vištų kiaušinių).
Nebeišeina gauti produktų BE CUKRAUS, nes maisto pramonė tai žino - jei kopūstus parduodi su 4 g pridėtinio cukraus - jų pirks daugiau nei su 0. Jei pridedi 8 g cukraus - jų pirks daugiau nei su 4g. Yra atlikti tyrimai ir tai nustatyta, o cukraus reguliuoti niekas (kol kas) dar neliepia, dar kokių 20 metų prireiks.
Saldus gyvenimas estams pabrangs
Prognozuojama, kad jeigu 100 ml. produkto yra 5-8 g, cukraus, gamintojai turės mokėti 20 centų mokestį, jeigu 8 g. ir daugiau – iki 36 centrų už litrą.
Tačiau tai tik vienas iš Vyriausybės svarstomų variantų, kuris dar gali keistis. Jeigu mokestis liks toks, koks šiuo metu svarstomas – mažiau cukraus turintys gėrimai brangs vidutiniškai 35%, saldesni – 50%.
„Tai turės įtakos ne tik gamintojų ir vartotojų išlaidoms, gali keistis ir įprastinių saldintų gėrimų skonis“,– įspėja err.ee.
Akcizas bus pradėtas taikyti palaipsniui – siūloma, kad nuo 2018 m. mokestis būtų pradėtas taikyti gėrimams, turintiems 10 g. cukraus 100 ml, o toliau kartelė leidžiama žemyn: nuo 2019 m. – turintiems 9 g. cukraus, 2020 m. –8 g ir t.t.
Kuom realiai skiriasi narvuose laikomų vištų kiaušiniai nuo paprastų? Negu eilinis pirkėjas dėmėsis vištų auginimo technologijomis?
Beje, yra ir netokių brangių: https://www.barbora.lt/produktai/kai...-m-rudi-10-vnt
Na UK ir daugelyje šalių ne tai kad domisi, bet tai yra tiesiog savaime suprantamas maisto kokybės indikatorius. Kaip Aukščiausia rūšis vs pirma rūšis vs antra rūšis. Aišku, atitinkamai ir kaina skirias (nors ir ne baisiai smarkiai).
O skirtumas turbūt tas, kad laisvos vištos valgo žolę ir kitus augalus, kai narvinės tik iš anksto paruoštą maistą.
Jau daug metu duoną kepame patys: rupaus malimo miltai, raugas, vanduo, sėlenos, linų sėmenys. Jokio cukraus, o duona labai skani.
Teisingai pastebėjote, kad kaina skiriasi, o Lietuvos pirkėjui kaina yra ne paskutinėje vietoje, todėl narviniai kiaušiniai yra populiarūs (nors visada lentynose šalia yra ir ant kraiko laikomų vištų kiaušinių).
Kraiko kiaušiniai nėra tas pats, kas laisvai bėgiojančių vištų. Tai iš esmės tas pats, kas narvinės vištos.
Kainos požiūriu, tai gana įdomu. Šiaip kiaušinių kainos tiek Lietuvoje, tiek UK yra gana panašios: tiek narvinių, tiek ekologiškų (tik pastarųjų pasirinkimas UK yra nepalyginamai didesnis), bet paprastų "neekologiškų" free-range kiaušinių Lietuvoje tiesiog išvis nėra, kai UK tai yra tas "vidutinis" ir populiariausias variantas tiems, kurie nori gerensių, nei narvinių vištų kiaušinių, bet galbūt nenori mokėti už ekologiškus. Lietuvoje to vidutinio segmento tiesiog nėra ir tokie kiaušiniai Lietuvoje apskritai negaminami. O ir pirkėjai dažnai neturi jokio surpatimo, kas tie narvai, kraikai ir free range. Ir tai, imho, nėra gerai.
Kuom realiai skiriasi narvuose laikomų vištų kiaušiniai nuo paprastų?
Daugiausia, aišku, lemia lesalas. Bet vištų laikymo sąlygos irgi svarbu. Palygink vien biure/namuose sėdintį žmogų ir žmogų, kuris miškelyje pabėgioja .
Kiaušiniai yra ženklinami 0, 1, 2, 3. Kuo skaičius mažesnis, tuo geriau. 0 reiškia ekologiškus.
Daugiausia, aišku, lemia lesalas. Bet vištų laikymo sąlygos irgi svarbu. Palygink vien biure/namuose sėdintį žmogų ir žmogų, kuris miškelyje pabėgioja .
Kiaušiniai yra ženklinami 0, 1, 2, 3. Kuo skaičius mažesnis, tuo geriau. 0 reiškia ekologiškus.
Nesu Lietuvoje niekur matęs (išskyrus natūrinius ūkius), kad vištos po laukus ganytųsi kaip karvės ar avys, čia gal specialiai PR tikslais paleido nuotraukoms padaryti?
Nesu Lietuvoje niekur matęs (išskyrus natūrinius ūkius), kad vištos po laukus ganytųsi kaip karvės ar avys.
Tai vat, kad tokių ir nėra be tų ekologiškų (neskaitant aišku pas kokią močiutę kaime). O kodėl taip nėra, tai geras klausimas.
Mano supratimu, viena priežasčių ir yra pernelyg žemas vartotojų awareness apie maisto kokybę. Daug kas išmoko madingą terminą "ekologiškas" ir yra vienas kitas su storesne pinigine arba ypač išrankus sveikuolis, kuris ryžtasi mokėti €3+ už 10 kiaušinių, bet dar neišsiaiškino, kad ir "paprasto" maisto egmente kokybės lygiai skiriasi ir galima maitintis kokybiškai už sąlyginai gerą kainą.
Tą lyg ir patvirtintų faktas, kad į Lietuvą neatvežami free range kiaušiniai iš kitų šalių (Lenkijos?), nes žmonės elementariai nesuprastų, kodėl reiktų mokėti kokius 50 centų ekstra prie jiems įprastų "rūdų lietuviškų kaimiškų" narvuose laikomų vištų kiaušinių.
Del vistu laikymo salygu viskas clear. Bet kokia itaka tai daro kiausiniams? Kuo ir kiek skiriasi sudetis, maistingumas ar dar kokie kiti kiausiniu parametrai? Klausiu nuosirdziai, tikrai idomu.
Comment